Administracinė byla Nr. I-219-142/2017

                                                                                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00157-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4; 24.7; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubo skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo S. B.

Teismas

n u s t a t ė :

Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubas (toliau – pareiškėjas) 2016 m. sausio 12 d. pateikė teismui skundą (b. l. 1–6), prašydamas panaikinti: 1) Širvintų rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 13 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2 (toliau – aktas); 2) Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2015 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 40-686 „Dėl Musninkų medžiotojų klubo skundo“ (toliau – skundžiamas sprendimas). Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas tik dėl antrojo reikalavimo.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, o Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnis reikalauja, kad administraciniai sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, pagal kurią administracinių aktų motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Paaiškina, kad skundžiamame sprendime Administracija nurodė, jog Komisijos iniciatyva 2015 m. lapkričio 16 d. buvo suorganizuotas pasitarimas, dalyvaujant pareiškėjo atstovams, Komisijos atstovams, S. B. įgaliotam asmeniui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiame pasitarime dalyvavo tik vienas Komisijos narys ir vienas naujos komisijos narys, todėl, pasak pareiškėjo, Administracija klaidingai teigia, kad tai buvo posėdis. Be to, pasak pareiškėjo, nėra aišku, kokiu pagrindu T. B. atstovavo sklypo savininkei, nes įgaliojimas sklypo apžiūros ir akto surašymo metu nei pareiškėjui, nei Komisijai nebuvo pateiktas.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 121).

Administracija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 68–71). Paaiškina, kad 2015 m. spalio 28 d. Administracija gavo pareiškėjo 2015 m. spalio 23 d. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė Administracijos pripažinti aktą negaliojančiu, sudaryti naują komisiją, kuri nešališkai ir tiksliai nustatytų medžiojamų gyvūnų padarytą žalą. Šiam skundui ištirti Administracija direktoriaus įsakymu sudarė komisiją, kuri skunde nurodytą žemės sklypą apžiūrėjo vietoje ir surašė patikrinimo aktą. Tuo metu visas sklypas buvo suartas, todėl naujai įvertinti padarytą žalą nebuvo galimybės. Skundą tirianti komisija paprašė Komisijos paaiškinti visas žinomas aplinkybes, susijusias su tiriamame skunde nurodytomis aplinkybėmis. Komisija pateikė paaiškinimą. Be to, 2015 m. lapkričio 16 d. buvo suorganizuotas pasitarimas, kuriame dalyvavo tiek pareiškėjas, tiek Komisijos atstovai, tiek S. B. įgaliotas atstovas, tačiau taikiai išspręsti kilusio ginčo nepavyko. Minėta komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pateikė atsakymą – skundžiamą sprendimą. Administracija atsiliepime pažymi, kad viešojo administravimo procedūra dėl pareiškėjo skundo buvo atlikta VAĮ nustatyta tvarka ir terminais, todėl šio sprendimo naikinti nėra pagrindo. Administracija atsiliepime prašo liudytojais kviesti Komisijos narius G. K. ir V. G., kurie galėtų patvirtinti, kad patikrinimo metu žemės sklypas buvo suartas, todėl Administracija neturėjo galimybės įvertinti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos.

Administracijos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 115).

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 104–105). Paaiškina, kad, įvertinus klimatines sąlygas, 2015 m. spalio 13 d. dalis grikių pasėlių buvo pradėti kulti, nes derliaus nuėmimo metu ūkininkams svarbios yra ne tik dienos, bet ir valandos. S. B. atsiliepime nurodo, kad Administracijoje ją pagal įgaliojimą atstovavo jos sutuoktinis T. B., pridėjo įgaliojimo kopiją (b. l. 100–101).

S. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 122–123).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl administracinės procedūros sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kiekviena viešojo administravimo institucija, taip pat ir Administracija, yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, ši nuostata pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją reiškia, kad turi būti laikomasi gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Asmens teisė į gerą administravimą yra įtvirtinta ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje. Be to, Administracijai ir jos priimamiems sprendimams taikomi VAĮ reikalavimai. VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Be to, LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, yra pažymėjęs, kad VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Be to, individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010; 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą, turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti. Priešingu atveju atitinkamas viešojo administravimo sistemos subjekto sprendimas turėtų būti naikinamas (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. I. S. B. vardu 2015 m. spalio 12 d. pareiškimu kreipėsi į Musninkų seniūniją, prašydamas atlyginti grikių lauke šernų padarytus nuostolius (b. l. 72). Sekančią dieną, t. y. 2015 m. spalio 13 d. minėtame lauke buvo pradėti grikių kūlimo darbai (S. B. atsiliepimas, b. l. 104).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad sekančią dieną po pareiškimo gavimo, t. y. 2015 m. spalio 13 d., Komisija, dalyvaujant pareiškėjui ir T. B., apžiūrėjo žemės sklypą ir priėmė aktą, kuriame konstatavo, kad iš 16,01 ha grikių lauko sunaikinta 5,6035 ha (35 proc.) pasėlio (b. l. 79). Pareiškėjas akte pažymėjo, kad nesutinka su žala, kurią, kaip mano savininkas, padarė žvėrys.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B., siekdama paramos išmokų, Rusokų kaime, Musninkų seniūnijoje, Širvintų rajone 2015 m. deklaravo grikių pasėlį. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) teismui nurodė, kad S. B. 2015 metais nepranešė apie sunaikintus pasėlius (b. l. 111). Agentūra taip pat informavo teismą, kad Agentūra 2015 m. nebuvo atlikusi patikrų S. B. deklaruotuose pasėliuose.

2015 m. spalio 23 d. pareiškėjas pateikė Administracijai skundą, prašydamas pripažinti aktą negaliojančiu, kaip netikslų, klaidinantį ir neatitinkantį teisės aktų reikalavimų (b. l. 92–93). Skundu pareiškėjas taip pat prašė sudaryti naują komisiją, kuri nešališkai ir tiksliai išmatuotų ūkininko T. B. pasėliams medžiojamųjų gyvūnų (o ne bendrai su stichija) padarytą žalą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad iš karto po Komisijos apsilankymo ūkininkas nukūlė ir antrąją pasėlio lauko dalį, tačiau gyvūnų padaryta žala pasėliams yra puikiai matoma, todėl būtina įpareigoti ūkininką T. B. nevykdyti ginčijamame pasėlių plote tolesnės veiklos (nearti, neakėti ir pan.) iki atvyks nauja komisija išmatuoti realius pažeidimų plotus. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Komisija jokiu prietaisu nematavo pažeistų pasėlių ploto, t. y. nustatė jį „iš akies“, todėl akte įrašytas pažeistas plotas akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Be to, skunde nurodė, kad didžioji dalis pasėlių buvo pažeista ne žvėrių, bet stipraus vėjo. Grikiai išguldyti į vieną pusę, ko gyvūnai net teoriškai negalėtų padaryti, o pusė lauko apskritai jau buvo nukulta. Prie skundo pareiškėjas pridėjo ginčo lauko nuotraukas (b. l. 14–15). Skunde pareiškėjas nurodė, kad Komisija dėl jam nežinomų priežasčių pildydama aktą, paliko neužpildytą dalį, kurioje reikia įrašyti, kokiame plote nustatytas pažeidimas. Pareiškėjas nurodė, kad, jo manymu, ši grafa yra esminė, todėl, jos neužpildžius, aktas tampa niekinis.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas VAĮ nustatyta tvarka (išnagrinėjus pareiškėjo skundą), šio sprendimo teisėtumo vertinimui aktualios ne tik VAĮ 8 straipsnio nuostatos, bet ir VAĮ nuostatos, reglamentuojančios administracinę procedūrą.

Pagal VAĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmens skundas yra pagrindas pradėti administracinę procedūrą. Administracinė procedūra pagal VAĮ 19 straipsnio 1 dalį, tai pagal VAĮ viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Ši sprendimą, pagal VAĮ 36 straipsnį, asmuo turi teisę apskųsti savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.

Kaip minėta, ginčas tarp pareiškėjo ir Komisijos pirmiausiai kilo dėl faktinių aplinkybių vertinimo, t. y. pareiškėjas manė, kad žala grikių pasėliui yra padaryta stipraus vėjo, o Komisija manė, kad žala yra padaryta medžiojamųjų gyvūnų. Atitinkamai, pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos priimtame akte konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kreipėsi su skundu į Administraciją. Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo laukas jau yra visas nukultas, tačiau padaryta žala pasėliams yra puikiai matoma, bet būtina įpareigoti lauko savininką laikinai nesuarti lauko, kol neatvyks lauko apžiūrėti naujai sudaryta komisija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Administracijos direktorės 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 9-990, iš dalies pakeistu 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 9-998 ir 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 9-1012, buvo sudaryta komisija pareiškėjo skundui nagrinėti (toliau – komisija skundui nagrinėti) (b. l. 80–81, 83). Šiai komisijai buvo pavesta nagrinėti pareiškėjo skundą ir iki 2015 m. lapkričio 17 d. pateikti išvadas ir pasiūlymus. Šiai komisijai taip pat buvo pateiktas ankstesniosios Komisijos paaiškinimas dėl pareiškėjo skundo (b. l. 77–78). Komisija paaiškino, kad pareiškėjas pats nematavo pažeidimo su prietaisu, nors tokią galimybę turėjo. Pareiškėjas taip pat nesiūlė pažeidimo plotą matuoti tokiu būdu. Pareiškėjas dėl apskaičiuoto ploto pastabų neturėjo, tačiau nesutiko tik su tuo, kad pažeidimą padarė žvėrys. Pareiškėjas tvirtino, kad pasėlius išguldė vėjas. Komisija paaiškino, kad įvertino tiek gyvūnų, tiek ir gamtos stichijos padarytą žalą, todėl šernų padarytą nuostolį įvertino tik 35 procentais. Paaiškinime nurodyta, kad akte padaryta korektūros klaida, neįrašant, kad „pažeidimas nustatytas 16,01 ha plote“ (b. l. 78).

VAĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jis galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje.

Komisija skundui nagrinėti nusprendė, kad yra poreikis faktinius duomenis patikrinti vietoje ir, kaip nurodyta 2015 m. spalio 17 d. (turėtų būti – 2015 m. lapkričio 17 d.) komisijos skundui nagrinėti posėdžio protokole, komisija skundui nagrinėti apžiūrėjo ginčo lauką vietoje 2015 m. lapkričio 16 d. (b. l. 97). Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas šiame patikrinime (apžiūroje) nedalyvavo. Byloje nėra duomenų, kad jam apie apžiūrą buvo pranešta. Be to, komisija skundui nagrinėti nuo 2015 m. lapkričio 6 d. (nuo komisijos sudarymo dienos) iki 2015 m. lapkričio 16 d. (iki lauko apžiūros vietoje) nesikreipė į ginčo žemės sklypo savininkę su prašymu nukulto ginčo lauko laikinai nesuarti. Taigi, laukas buvo suartas, o Administracija skundžiamu sprendimu pareiškėjui atsakė, kad dėl nukulto ir suarto lauko neturi galimybės patikrinti skundo pagrįstumo, t. y. ar žalą grikių pasėliui tikrai padarė tik stiprus vėjas, kaip skunde nurodė pareiškėjas.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs Administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistas G. K., kuris Administracijos buvo paskirtas komisijos skundui nagrinėti pirmininku. G. K. teisme paaiškino, kad po mėnesio nuo šių įvykių buvo atleistas iš darbo, nes sukritikavo Komisiją, kuriai priklausė jo vadovė. G. K. paaiškino, kad, būnant komisijos skundui nagrinėti pirmininku, jam nepavyko sutaikyti nesutariančių pusių. Teismo posėdyje liudytoju taip pat apklaustas V. G., kuris Administracijos buvo paskirtas komisijos skundui nagrinėti nariu. Jis paaiškino, kad kai buvo sudaryta komisija skundui nagrinėti, ji nedelsdama nuvažiavo į vietą apžiūrėti ginčo lauko.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundas Administracijoje buvo gautas 2015 m. spalio 28 d. ir tą pačią dieną Administracijos direktorės rezoliucija paskirtas pareiškėjo ginčijamą aktą priėmusios Komisijos pirmininkei – Žemės ūkio skyriaus vedėjai Marytei Kmitienei (b. l. 92). Nuo šios datos (2015 m. spalio 28 d.) iki 2015 m. lapkričio 6 d. nebuvo atlikta jokių skundo nagrinėjimo veiksmų, nebuvo paprašyta nukulto grikių pasėlių lauko nesuarti. Komisija skundui nagrinėti buvo sudaryta 2015 m. lapkričio 6 d., o į ginčo vietą nuvyko atliki apžiūrą tik 2015 m. lapkričio 16 d. Komisija skundui nagrinėti taip pat nesikreipė su prašymu laikinai lauko nesuarti. Kaip minėta, pareiškėjo skundo padavimo metu (2015 m. spalio 23 d.) grikių laukas buvo tik nukultas, bet nesuartas.

Apžiūrėjusi suartą lauką, komisija skundui nagrinėti 2015 m. lapkričio 17 d. posėdžio metu svarstė pareiškėjo skundą (b. l. 96–97). Buvo aptarta, kad tai, jog akte neužpildyta, kokiame plote nustatytas pažeidimas nėra laikytina esminiu pažeidimu, nes akte nurodytas sunaikintas pasėlių plotas (t. y. 5,605 ha). Aptarta, kad Komisija, surašiusi aktą, ne visiškai įvykdė reikalavimą, kad plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlių dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai. Posėdyje buvo aptarta, kad komisija skundui nagrinėti lauką apžiūrėjo 2015 m. lapkričio 16 d., tačiau tuo metu laukas buvo jau pilnai suartas. Aptarta, kad 2015 m. lapkričio 16 d. buvo taip pat suorganizuotas pasitarimas, dalyvaujant pareiškėjui, Komisijos atstovui ir S. B. įgaliotam asmeniui. Posėdžio metu komisija skundui nagrinėti nutarė, kad naujai apskaičiuoti padarytos žalos neįmanoma, taip pat, kad Komisija, pildydama aktą, padarė procedūrinių pažeidimų. Komisija skundui nagrinėti, atsižvelgdama į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas iš esmės dėl žalos dydžio, šaliai, nesutinkančiai su apskaičiuotu žalos dydžiu, nutarė siūlyti kreiptis į teismą (b. l. 97).

2015 m. lapkričio 23 d. Administraciją pateikė pareiškėjui atsakymą į skundą (skundžiamą sprendimą), kuriame nurodė, kad pasėliai nukulti, o laukas suartas, todėl nėra įmanoma nustatyti dėl ko buvo pažeisti pasėliai, ar dėl gyvūnų, ar dėl stichijos (stipraus vėjo) (b. l. 10–12). Skundžiamame sprendime Administracija pripažino, kad Komisija padarė procedūrinius pažeidimus, t. y. ne visiškai įvykdė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. D1-69/3D-36 (toliau – Metodika), 7.1 punkto reikalavimus. Administracija pasiūlė pareiškėjui, jei jis nesutiktų su apskaičiuotu žalos dydžiu, nuostolių apskaičiavimo komisijos sprendimą skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 11). Nesutikdamas su tokiu Administracijos atsakymu į skundą (administracinės procedūros sprendimu), pareiškėjas, kaip minėta, kreipėsi į teismą.

Administracijos veiksmai, delsiant pradėti iš esmės nagrinėti pareiškėjo skundą, nebandant užtikrinti nepakitusios faktinės ginčo lauko padėties (t. y. neprašant lauko laikinai nesuarti), taip pat Administracijos įgaliotos komisijos veiksmai, nusprendus, jog būtina atlikti pakartotinę medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūrą, bet neužtikrinant apžiūros operatyvaus atlikimo ir pareiškėjo dalyvavimo joje, nesiderina su Konstitucijoje ir Chartijoje įtvirtintu atsakingo valdymo (gero administravimo) principu. Nors skundžiamu sprendimu Administracija pripažino, kad Komisija nesilaikė pareigos išmatuoti visas pasėlio dalis, kurios buvo pakenktos medžiojamųjų gyvūnų, t. y., priimdama aktą, pažeidė Metodikos 7.1 punktą, tačiau Širvintų rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių apskaičiavimo komisija 2016 m. balandžio 6 d. priėmė Žemės naudotojo sklypui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą (toliau – Žalos įvertinimo aktą), kuriame konstatavo, kad pareiškėjo medžioklės plotuose buvo pakenkta 5,6 ha ploto grikių kultūrai ir padaryta sklypo savininkei S. B. 2 536,91 Eur nuostolių (b. l. 99). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl minėto Žalos įvertinimo akto pateikė skundą teismui, kuris pareiškėjo skundą patenkino visiškai ir Žalos įvertinimo aktą panaikino, kaip neteisėtą ir nepagrįstą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7030-281/2016). Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

VAĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinės procedūros sprendimu pranešama asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais buvo vadovaujamasi ir sprendimo apskundimo tvarka. Administracija skundžiamame sprendime nenurodė priimto sprendimo apskundimo tvarkos, tačiau darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo turinys leido pareiškėjui suprasti atitinkamų santykių esmę ir turinį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šiuo aspektu ypač reikšminga tai, kad Administracija skundžiamame sprendime išaiškino pareiškėjui jo teisę teismui skųsti jam realias teisines pasekmes sukelsiantį nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą. Kaip minėta, šia teise (įtvirtinta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje) pareiškėjas pasinaudojo. Nustatyti procedūriniai pažeidimai ir skundžiamo sprendimo turinio trūkumai nesudaro savarankiško ir pakankamo pagrindo skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti, t. y. teisėjų kolegijos nepripažįstami esminiais, nes skundžiamo sprendimo pagrindas, jo motyvai pareiškėjui buvo žinomi, aiškūs ir suprantami, neužkirtę kelio efektyviam pareiškėjo (galimai) pažeistų teisių gynimui. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto reikalavimus bei VAĮ 34 straipsnyje nustatytus administracinės procedūros sprendimų reikalavimus. Teismas neturi pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                              Rytis Krasauskas

                                                                              Jolita Rasiukevičienė

                                                                                                                   Halina Zaikauskaitė