Administracinė byla Nr. A-888-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00973-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),    

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui L. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) prašymu kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovės L. S. (toliau – ir atsakovė) 1 253,54 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad, pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota už du nekilnojamojo turto objektus – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. – 587,90 Lt, ir butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 754,64 Lt. Atsakovė į pareiškėjo sąskaitą įmokėjo 89 Lt vietinės rinkliavos dalį už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovės įsiskolinimas yra 665,64 Lt. Viso prašomas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimas sudaro 1 253,54 Lt.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (b. l. 40–45) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkino iš dalies. Teismas iš atsakovės L. S. pareiškėjui priteisė 615,89 Lt (178 Eur) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymo kitą dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251), Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktu. Teismas nurodė, kad pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Teismas, pasisakydamas dėl vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pareiškėjas prašyme nurodo, jog atsakovei 587,90 Lt vietinės rinkliavos dalis apskaičiuota už butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. Teismui pateiktame prašyme nėra nurodomas teisinis šio nekilnojamojo turto valdymo pagrindas, tačiau iš teismui pateiktos 2004 m. gegužės 25 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 15-759 nustatyta, kad su atsakove L. S. (buvusi pavardė J.) buvo sudaryta neterminuota gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1309-676/2010 nuspręsta nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos 2004 m. gegužės 25 d. sutartį Nr. 15-759, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir L. S. (J.) bei iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. balandžio 22 d. ir 2010 m. birželio 6 d. išduotas vykdomasis raštas (LITEKO duomenys). Taigi cituojamu teismo sprendimu nuomos sutartis yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nuo šios sutarties nutraukimo momento asmuo nėra laikomas teisėtu įvardijamo nekilnojamojo turto valdytoju, todėl nuo 2010 m. balandžio 22 d. nutraukus nuomos sutartį atsakovė nebegali būti laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja ir reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. yra nepagrįstas. Teisinio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, kad byloje teikiamas 2012 m. kovo 20 d. iškeldinimo protokolas, kuriuo nurodoma, jog iškeldinimas įvykdytas tik 2012 m. kovo 20 d. LITEKO duomenys patvirtina, kad vykdomasis raštas išduotas 2010 m. birželio 3 d., todėl jo pateikimas priverstiniam vykdymui yra turto savininko teisė ir negali lemti atitinkamos prievolės trukmės. Pareiškėjas teismui neteikia jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad turto savininkas Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi visų būtinų priemonių savalaikiam teismo sprendimo dėl iškeldinimo įvykdymui. Teismas įvertino ir tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2000 m. liepos 21 d. iki 2007 m. vasario 12 d. priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, o nuo 2007 m. vasario 12 d. nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Minėtas nekilnojamojo turto objektas – butas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), 2004 m. gegužės 25 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi neterminuotam laikotarpiui išnuomotas atsakovei, tačiau teismui teikiamame, o taip pat teismo iniciatyva atspausdintame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija, įrašų apie sudarytą nuomos sutartį su atsakove nėra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnio 2 dalį, nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, o pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra jokių duomenų, kad 2004 m. gegužės 25 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir atsakovės L. S. (J.), būtų įregistruota viešajame registre, todėl minėta sutartis negali būti panaudota teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tarp jų ir administruojant vietinę rinkliavą, ir visos prievolės, nustatytos nekilnojamajam daiktui, tenka nekilnojamojo turto savininkui. Nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2007 m. vasario 12 d. priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl, nesant viešajame registre įregistruotai gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kurios terminas ilgesnis nei vieneri metai, vietinės rinkliavos mokėtoju įvardijamu laikotarpiu pagal Nuostatų reglamentavimą yra nekilnojamojo daikto savininkas. Tai patvirtina ir 2010 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų nauja redakcija, kurios 24 punkte numatyta, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui, išskyrus pardavėjams ar paslaugų teikėjams. Taigi vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo formavimo teisinė prielaida irgi yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys. Pagal viešojo registro duomenis turto savininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, jokie juridiniai faktai apie nuomos teisinius santykius nėra išviešinti, todėl atsakovei mokėjimo pranešimas pagal cituotų Nuostatų 24 punktą negalėjo būti formuojamas. Kadangi reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą reiškiamas subjektui, kuris dėl aukščiau nurodytų argumentų negali būti pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju, pareiškėjo prašymo dalis dėl 587,90 Lt vietinės rinkliavos už butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, pasisakydamas dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta, jog nekilnojamojo turto objektas – butas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2013 m. sausio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 186-2N2009 nuosavybės teise priklausė atsakovei L. S. 2014 m. rugpjūčio 28 d. pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1686 patvirtina, jog atsakovei laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava 754,64 Lt. Atsakovė sumokėjo 89 Lt vietinės rinkliavos dalį, likusi skola 665,64 Lt. Duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis nustatyta tvarka dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo už šį objektą, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Atsakovė nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 str.).

Teismas, pasisakydamas dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis. Teismas vadovavosi MAĮ 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas pažymėjo, kad MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (redakcija galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d. (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330), jų 25 punktas numatė, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis KRATC parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietines rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Nuostatų 28 punkte numatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka (mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis – už pirmą ketvirtį iki vasario 15 d.; už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d.). Pagal Nuostatų 29 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant visa metinė vietinė rinkliava galėjo būti sumokėta iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. Taigi, vadovaujantis 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtinta Nuostatų redakcija, galiojusia iki 2011 m. sausio 1 d., mokėjimo pranešimas apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už 2009 metus turėjo būti pateiktas iki 2009 m. sausio 20 d. Vietinė rinkliava už pirmą ketvirtį sumokėta iki 2009 m. vasario 15 d., už antrą ketvirtį iki 2009 m. balandžio 15 d., už trečią ketvirtį iki 2009 m. liepos 15 d. Šiuo atveju pareiškėjas teisę išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą įgijo kitą dieną po to, kai pasibaigė vietinės rinkliavos sumokėjimo terminas (MAĮ 105 str. 2 d.). 2009 m. liepos 15 d. atsakovė jau turėjo būti sumokėjusi vietinę rinkliavą už 2009 m. I–III ketvirčius ir pareiškėjas nuo 2009 m. liepos 16 d. įgijo teisę išieškoti vietinės rinkliavos nepriemoką. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 8 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties penkerių metų terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas teismui nepateikia mokėjimo pranešimo už 2009 metus, kuris turėjo būti pateiktas atsakovei atitinkamai iki 2009 m. vasario 1 d. ir jame apskaičiuota 2009 metais (nurodant ketvirčiais ir už visus metus mokėtiną rinkliavą) mokėtina vietinė rinkliava, todėl teismas spręsdamas apie ketvirčiais mokėtiną vietinę rinkliavą vadovavosi 2014 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. (8.2)-5R-1686, kurioje nurodytas rinkliavos dydis už 2009 metus. Už visus 2009 metus turėjo būti sumokėta 185 Lt vietinės rinkliavos, sumokėta 89 Lt, skola 96 Lt. Vienam ketvirčiui tenkanti rinkliavos dalis yra 46,25 Lt (185 : 4 = 46.25 Lt). Už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. mokėtinos vietinės rinkliavos dalis yra 138,75 Lt (46,25 x 3 = 138,75). Atsakovė įvardijamu laikotarpiu sumokėjo 89 Lt vietinės rinkliavos dalį ir ši rinkliavos dalis nėra ginčo dalyku. Atitinkamai laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuotos vietinės rinkliavos dalis yra 138,75 Lt, todėl minusuojant sumokėtą 89 Lt rinkliavos dalį apskaičiuotos mokėtinos vietinės rinkliavos likutis už šį laikotarpį yra 49,75 Lt. Kadangi šiai reikalavimo daliai yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl ši reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta ir pareiškėjui priteistina 615,89 Lt (665,64 – 49.75 = 615,89). Teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodė litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 48–52) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą iš dalies, neteisingai vadovaujasi MAĮ bei pritaiko vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą. Kadangi mokestis yra tiksliai apibrėžtas MAĮ ir yra nurodytas baigtinis mokesčių sąrašas, tad vietinės rinkliavos mokėtojas negalėtų būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju semantine prasme. Be to, LVAT jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava yra skirtingo pobūdžio mokėjimai ir negali būti tapatinami. Vietinių rinkliavų nustatymas yra prerogatyvinė ir viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. Tik savivaldybės kompetencija yra atleisti vietinės rinkliavos mokėtojus nuo mokėjimo. Bendruosius senaties terminus nustato CK. MAĮ nustato sutrumpintą priverstinio išieškojimo penkerių metų senaties terminą. Tačiau teisės teorijoje pripažįstama, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų.

2. Teismas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, dėl ko netinkamai perskaičiuojama litų suma į eurus. Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, siekiant užtikrinti mokesčių mokėjimą eurais (taip pat išankstinį mokėjimą), mokesčių teisės nustatyti mokesčiai, rinkliavos ir kitos įmokos, delspinigiai ir baudos <...>, nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojamos į eurus taikant perskaičiavimo kursą pagal įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles, - jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs. Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais), metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 5 dalis numato, jog tarifai, įkainiai, komisiniai užmokesčiai ir kiti litais išreikšti dydžiai, kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus, perskaičiuojami ir išreiškiami eurais tiek pat skaitmenų po kablelio tikslumu, kaip jie buvo išreikšti litais. Valstybės ir savivaldybių institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ar šalys – tarpusavio susitarimu gali taikyti tikslesnius išraiškos būdus. Apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio tik apskaičiavus galutinę pinigų sumą. Taigi darytina išvada, jog apskaičiuotai vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata numatanti, jog po litų perskaičiavimo į eurus skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu (LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. 4 d.). Taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, dėl ko atsiras biudžeto deficitas. Kita vertus, pritaikius tokį valiutos konvertavimą, skolininkui sumažėja mokėtina vietinės rinkliavos suma, o tai pažeidžia teisingumo principą tiek pareiškėjo, tiek savivaldybės, tiek kitų vietinės rinkliavos mokėtojų atžvilgiu.

3. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovės už objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pateikė 2004 m. gegužės 25 d. neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 15-759, sudarytą tarp atsakovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, iš kurios pagrįstai matyti, jog buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), faktinė valdytoja nuomos pagrindais laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. kovo 20 d. (antstolės iškeldinimo protokolas Nr. S-3185) buvo atsakovė. Teismas padarė teisės taikymo klaidą, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 6.478 straipsnio 2 dalį ir CK 6.579 straipsnio 4 dalį, kas neabejotinai turi reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta raštu, tad savivaldybei nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa buvo teisės aktų nustatyta tvarka (nuomos sutarties pagrindu) suteikta nuomininkui (t. y. priimtas sprendimas dėl gyvenamosios patalpos suteikimo). Atsakovė nuomos sutarties sudarymo fakto neginčijo. Įstatymas tiesiogiai nenumato nuomos sutarties šalims pareigos tokią sutartį įregistruoti viešame registre. Ir viešame registre neįregistruota sutartis jos šalims galioja (CK 1. 75 str. 1 d.). Teisinė sutarčių registracija – tai informacijos apie sandorį paviešinimas, t. y. visi asmenys, ne sandorio šalys, sužino apie įvykusį teisinį santykį tarp šalių, kurio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos bei kyla atsakomybė iš sandorio sąlygų nesilaikymo. Nurodytų CK normų konstrukcija ir turinio analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad šios normos skirtos apsaugoti trečiųjų asmenų teises, t. y. jog viešajame registre neįregistruotos nuomos sutarties (sandorio) šalys negalėtų panaudoti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad tokia nuomos sutartimi negali pasinaudoti tretieji asmenys prieš tokio sandorio šalis, nes sandorio šalims nuomos sutartis (nuomininkui ir nuomotojui) galioja visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešajame registre, ar ne. Akivaizdu, kad aptariama teisinė nuostata nedraudžia tretiesiems asmenims (šiuo atveju pareiškėjui) pasinaudoti šiuo sandoriu, kuris nepanaikina teisinio santykio šalių tarpusavio teisių ir pareigų vykdymo. Teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą – pareiškėjo diskrecija ir prerogatyva. LVAT yra konstatavęs, jog aptartina vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojų privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir tvarka nustatomi Nuostatuose, tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, valdantiems tam tikrą nekilnojamojo turto objektą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vietinės rinkliavos administravimo skyriui buvo pateikusi duomenis, jog jų nuosavybės teise priklausančiame bute nuomos pagrindais gyveno atsakovė L. S. (J.), tad jai buvo formuojami mokėjimo pranešimai. Ginčo dėl naudojimosi tomis patalpomis bei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priskaitymus nebuvo. Vietinės rinkliavos mokėtojais gali būti ne tik nekilnojamojo turto savininkai, bet ir patalpų naudotojai.

4. Teismas netinkamai vertino ir vietinės rinkliavos mokėjimo pabaigą, t. y. nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimu už akių byloje Nr. 2-1309-676/2010 nuspręsta nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos 2004 m. gegužės 25 d. sutartį Nr. 15-759, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir L. S. (J.), bei iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos. Teismo sprendimo įsiteisėjimas teismo laikytas ir nuomos sutarties nutraukimu. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimas negali būti laikytinas faktinių nuomos santykių nutraukimu. Sprendžiant iš to, kad buvo kreiptasi į antstolį dėl priverstinio iškeldinimo, faktiniai nuomos santykiai tęsėsi ir po minėto sprendimo įsiteisėjimo. Taigi darytina išvada, jog faktiniai nuomos santykiai nutrūko nuo iškeldinimo dienos, t. y. nuo 2012 m. kovo 30 d., tad ir vietinės rinkliavos priskaitymai faktiniam buto naudotojui baigiasi nuo 2012 m. kovo 31 d.

5. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl pagrindo teigti, jog atsakovė nepripažįsta jai pareikšto reikalavimo, nėra, be to, atsakovė neprašė taikyti senaties termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pateiktame apeliaciniame skunde išskiriami iš principo trys pagrindiniai teisiniai momentai dėl ko turėtų būti koreguojamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas: neteisingai vadovautasi MAĮ dėl senaties terminų; netinkamai taikytas Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas, kas nulėmė klaidingą galutinę vietinės rinkliavos aritmetinę išraišką; vietinė rinkliava turėjo būti priteista ir už objektą, adresu: (duomenys neskelbtini).

V.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad nuo esamų teismų sukurtų precedentų “<...> gali būti nukrypstama ir nauji  precedentai  gali būti kuriami tik  tais ypatingais išimtiniais  atvejais,  kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“.

Dėl ieškinio senaties vietinės rinkliavos priteisimo plotmėje buvo pasisakyta analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1202-575/2015) nurodė, kad: „<...> mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba MAĮ, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti”.

Toje pačioje 2015 m. kovo 12 d. nutartyje toliau buvo nurodyta: “<...> šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.) ”.

Esama administracinių teismų jurisprudencija aptariamu klausimu lemia, jog vietinės rinkliavos priteisimas, atliktinas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu. Vietinė rinkliava už objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), apskaičiuota bei priteista tinkamai.

Kitokiai išvadai teisėjų kolegija neturi teisinių priežasčių, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo ieškinio senaties instituto taikymo pripažintinas nepagrįstu bei yra atmestinas.

VI.

Apeliaciniame skunde dėstoma, jog taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, dėl ko atsiras biudžeto deficitas.

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje pasisakyta, jog teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės  prievolės  piniginės išraiškos dydį eurais  taikydami perskaičiavimo  kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

O Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus  apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais  paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Įstatymų leidėjo valia, suprantant kylančias pasekmes, išreikšta aiškiai - paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus  apvalinamos vieno euro tikslumu. Tai reiškia, kad priteista 178 eurų vietinės rinkliavos suma už objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), paliktina nepakeista.

VII.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), šiame dokumente pirmiau jau išdėstytų argumentų pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, pastarojo reikalavimo visiškas netenkinimas buvo neteisėtas bei nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio   28 d. nutartyje yra pažymėjusi, jog „<...> Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija), 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str. (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2139 redakcija). <...> vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (šiuo klausimu pagal analogiją, pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42)“.

Toje pačioje nutartyje taip pat buvo išdėstyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka <...>“.

Nurodyta administracinių teismų praktika vietinės rinkliavos mokėtojo aspektu suponuoja išvadą, kad pastaruoju yra laikytinas asmuo apibrėžtas įstatymuose ir konkrečios savivaldybės teisės aktuose, susijusiuose su vietinės rinkliavos apskaičiavimu, mokėjimu ir pan.

Rinkliavų įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.

2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kurių 6 punkte buvo nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias TIPK. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-426 įsigaliojo nuo 2009 m. sausio 1 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti nauja redakcija Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai. Šiuo sprendimu neteko galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 ir 2 punktai bei nurodyta, jog naujai patvirtinti nuostatai įgyja teisinę galią nuo 2011 m. sausio 1 d.

2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintuose nuostatuose buvo numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tiek iš pirmiau galiojusio vietinės rinkliavos mokėtojo sąvokos apibrėžimo (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.), tiek ir vėliau įsigaliojusio bei iš principo ir dabar galiojančio vietinės rinkliavos mokėtojo sąvokos apibrėžimo matyti, jog vietinės rinkliavos mokėtoju pripažįstamas asmuo turintis komunalines atliekas. O tai reiškia, jog nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. Vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės aplinkybės, jog nuomos sutartis buvo neįregistruota viešajame registre, priimtas sprendimas dėl iškeldinimo. Esminiai faktoriai lemiantys pareigą sumokėti vietinę rinkliavą šiuo atveju buvo atsakovės faktinis naudojimasis ginčo objektu nuo 2004 m. iki 2012 m. kovo 20 d. (iškeldinimo protokolas), apimantis ir beveik visą laikotarpį už kurį prašyta priteisti vietinę rinkliavą (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., kas lėmė ir komunalinių atliekų sukūrimą bei turėjimą. Todėl iš atsakovės turėjo būti priteista vietinė rinkliava ir už šį objektą, ką įtvirtina ir formuojama administracinių teismų praktika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartyje (administracinė byla  Nr. A602-1614/2014) nurodė, kad „<...> pagal Nuostatus KRATC suteikta teisė atlikti vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Tai atlikdamas, jis privalo vadovautis įstatymais, Nuostatais ir kitais teisės aktais. Kaip minėta, remiantis Nuostatais, vietinės rinkliavos mokėtoju iš esmės laikytinas nekilnojamojo turto savininkas arba naudotojas”. Taip pat pabrėžta, jog “<…> vietinė rinkliava siejama su nekilnojamojo turto savininku ar naudotoju”.

Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje (administracinė byla Nr. P602-55/2014) išdėstyta, kad “<…> atsakovui būnant faktiniu patalpų naudotoju, jam kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. <...> Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus pareiškėjas turi teisę vietinės rinkliavos nepriemoką prisiteisti iš asmens, kuris tuo metu nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdė nekilnojamąjį turtą.”

Pripažinus pareigą atsiskaityti ir už antrąjį objektą, konstatuotina, jog ji apima ne visą prašomą priteisti sumą.

Į pirmosios instancijos teismą kreiptasi 2014 m. rugsėjo 8 d. (b.l. 3). Vietinės rinkliavos už objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), prašyta priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į pateiktą aiškinimą dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo bei priteisimo laikotarpio, MAĮ pagrindu, vietinė rinkliava nepriteistina už visus 2008 m. (80 Lt; b.l. 8), o taip pat atmestina reikalavimo dalis dėl vietinės rinkliavos priteisimo nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2014 m. kovo 31 d., nes atsakovė realiai nuo iškeldinimo momento, t. y. nuo 2012 m. kovo 21 d. gyvenamąja patalpa, esančia adresu: (duomenys neskelbtini), nebesinaudojo. Už 2012 m. prašyta priteisti suma mažintina iki 34,98 Lt (laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. sudarė 90 d.; iš bendros prašytos priteisti sumos 39,38 Lt padalijus 90 d. gaunama 0,44 aritmetinė išraiška, t. y. 1 d. vietinės rinkliavos mokestis; 10 dienų vietinės rinkliavos mokestis siekia 4,40 Lt., kuris ir atimtinas iš 39,38 Lt prašytos sumos, todėl už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 20 d. priteistina 34,98 Lt). Taigi už objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), iš atsakovės turėjo būti priteista 503,50 Lt suma, kuri, nuo    2015 m. sausio 1 d., atitinka 145 eurų sumą (153 Lt + 158 Lt + 157,52 Lt + 34,98 Lt; b.l. 8).

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o nurodyta apimtimi apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ta apimtimi, kur buvo atmestas reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą už objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Priteisti iš L. S. uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 145 eurus vietinės rinkliavos už objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Arūnas Sutkevičius