Civilinė byla Nr. 2A-13-553/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16115-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.1; 44.5.2.5; 116.1; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė J. D. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 4 380,30 Lt žalos, atsiradusios 2011-07-02 nukritus medžio šakai ant ieškovės automobilio Audi 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilių parkavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ieškinio nepripažino, nes želdinių, esančių automobilių mokamose aikštelėse ar šalia jų priežiūra nėra atsakovui priskirta funkcija.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, nes neįrodyta savivaldybės kaltė dėl įvykio, įrodymais nepatvirtinta, kad ieškovės automobilis buvo apgadintas būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo tapatinti vieną iš numatytų savivaldybės funkcijų su tinkamo jos vykdymo pareiga. Niekas nesikreipė į savivaldybę dėl medžių genėjimo adresu (duomenys neskelbtini), niekas nepranešė apie galimą pavojų dėl medžių blogos būklės, jų galimo nuvirtimo ar jų šakų galimo lūžimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos automobilis buvo remontuojamas. Atsakovo teigimu, yra pačios ieškovės kaltės dėl to, kad paliko automobilį prie medžių esant nepalankiai meteorologinei prognozei.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-20 priėmė sprendimą ieškinį patenkinti ir priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės 4 380,30 Lt žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas už priteistą (4 380,30 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 647,34 bylinėjimosi išlaidas ieškovės J. D. naudai, o atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atžvilgiu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė 2011-07-02 16 val. 30 min. pastatė savo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), o grįžusi apie 17 val. rado ant automobilio nukritusią medžio šaką, kuri automobilį apgadino, t. y. apgadino automobilio stogą, išdaužė galinį stiklą, įlenkė bagažinės dangtį. Dėl šio įvykio ieškovė tą pačią dieną kreipėsi į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą, kurio tyrėja 2011-07-08 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“, atlikęs ieškovei priklausančio automobilio vertinimą, nustatė, kad ieškovei buvo padaryta 4 144,36 Lt žala, t. y. tokio dydžio yra atkuriamoji (remonto) transporto priemonės vertė įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą su PVM (b. l. 12). Ieškovė pateikė įrodymą, kad tokias išlaidas patyrė realiai (b. l. 103). Už transporto priemonės vertinimą ieškovė UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ sumokėjo 220 Lt (b. l. 26). Taip pat ieškovė turėjo 15,94 Lt išlaidų už pažymos apie hidrometeorologijos sąlygas įvykio dieną išdavimą (b. l. 27-29). Pagal Savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą ir Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1dalį želdinių priežiūros funkcija priskirta savivaldybėms. Tokia išvadą patvirtina ir LR aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų „Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 1 p. Teismas nesutiko su atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentu, kad teritorija, kurioje buvo įvykis, nepriskirta želdynų zonai, nes sprendžiant iš ikiteisminiame tyrime Nr. 0111000389319 esančių fotonuotraukų šalia automobilio parkavimo vietos, kur stovėjo ieškovės automobilis, augo ir daugiau medžių. Nepaneigta tai, kad medžiais apsodintas plotas buvo ne mažesnis kaip 0,05 ha. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 44 p. turi būti tikrinama, ar seni medžiai nesupuvę ir jei reikia, jie turi būti pašalinti. Teismas atsakovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atžvilgiu nusprendė ieškinį atmesti nustatęs, kad šio atsakovo funkcijos susijusios tik su vietinių rinkliavų už mokamas automobilių stovėjimo vietas rinkimu, administravimu, kontrole, ženklų įrengimu ir leidimų išdavimu. Teismas atmetė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentą, kad nėra aiški žalos padarymo vieta, kurią patvirtina ir medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 0111000389319, joje esančios fotonuotraukos. Teismas atmetė atsakovo argumentą dėl galimo pačios ieškovės neatsargumo, nes pažyma apie hidrometeorologijos sąlygas įvykio dieną patvirtina, kad didžiausias vėjo greitis 2011-07-02 buvo iki 10 metrų per sekundę, t. y. buvo įprastas vėjo stiprumas (b. l. 29) ir ieškovė neturėjo pagrindo imtis papildomų atsargumo priemonių. Be to, ieškovė automobilį pastatė mokamoje stovėjimo vietoje, dėl ko turėjo papildomą pagrindą manyti, kad joje palikti automobilį yra saugu. Teismas sprendė, kad ieškovės automobilio apgadinimai bei UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2110715 nurodyta ieškovės automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atkuriamoji vertė leidžia pripažinti, kad ieškovei padaryta 4 144,36 Lt žala. Be to, ieškovė pateikė papildomą įrodymą apie turėtas 4 144,36 Lt išlaidas (b. l. 103). UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ parengtos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos atsakovas nenuginčijo jokiais leistinais įrodymais, o ieškovės automobilio sugadinimų bei būtino remonto aplinkybes teismo posėdyje paaiškino apklaustas automobilio vertinimą atlikęs P. G.. Ieškovei taip pat priteista 220 Lt už vertinimo ataskaitos parengimą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Netenkinus prašymo, priteistas bylinėjimosi išlaidas maksimaliai sumažinti iki protingo, atsakovo teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio. Nurodo, kad:

1. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentą, kad nėra aiški žalos padarymo vieta, o rėmėsi medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esančiomis fotonuotraukomis, kurios yra tik vienas iš įrodymų, tačiau ne vienintelis ir nenuginčijamas įrodymas ieškovės argumentams pagrįsti. Teismas nenustatė, kokio medžio šaka nulūžo, ar ši šaka buvo nuo to medžio, po kuriuo buvo pastatytas automobilis, ypač teismui pripažinus, jog „šalia automobilio parkavimo vietos, kur stovėjo ieškovės automobilis, augo ir daugiau medžių“, taip pat kokia buvo minėto medžio būklė ir ar objektyviai buvo galima numatyti galimą grėsmę.
2. Atsižvelgiant į kartu su atsiliepimu pateiktą schemą bei Vilniaus miesto bendrąjį planą, teritorija (duomenys neskelbtini), taip pat ir (duomenys neskelbtini) neįeina į želdynų zoną, todėl teismo sprendimu konstatuota aplinkybė, pagrįsta vien fotonuotraukų apžiūra, nėra laikytina pagrįsta ir pakankama konstatuoti faktui, kad minėtoje teritorijoje esama želdyno. Tokiu būdu teismas nepagrįstai vadovavosi Taisyklių nuostatomis.
3. Net teismui pripažinus, kad minėtoje teritorijoje yra želdynas ir kad šiam ginčui yra taikytinos Taisyklės, reikia vadovautis ne Taisyklių 44 p., o 43 p. nuostata. Atsakovo neveikimo ir kaltės klausimas nėra pagrįstas.
4. Valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą, o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo absoliutaus pobūdžio savivaldybės pareigą rūpintis miesto želdiniais. Vietos savivaldos įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų normos nenumato Vilniaus miesto savivaldybės ar savivaldybės administracijos pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu.
5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės patirtos žalos dydžio pagrįstumo įrodymas yra prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 6022894, nes minėtas kvitas neįrodo pinigų mokėjimo patvirtinimo fakto. Minėtas kvitas išrašytas 2011-12-23, t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo įvykio, todėl neaišku, ar visi minėti darbai buvo būtini ir sąlygoti medžio šakos nukritimo. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog P. G. tik bendrais bruožais paaiškino, kokie darbai yra reikalingi, bei tai, kad automobilyje buvo matyti medžio lapų, tačiau teismo posėdyje nebuvo aiškinamasi ar visi darbai buvo būtini bei sąlygoti būtent konkretaus medžio.
6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio šioje byloje, taigi nesuprantama, kuo remiantis nusprendė, jog ieškovės nurodoma žala yra Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų rezultatas.
7. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė ieškovei iš atsakovo 1 500,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes priteistos teismo išlaidos nėra išsamiai detalizuotos ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus dydžius. Byla nepriskirtina sudėtingų bylų kategorijai, prašoma priteisti žala nėra didelė (b. l. 121-128).

Ieškovė J. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą nepakeistą. Prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas. Nurodo, kad:

1. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo išvados laikomos neteisėtomis todėl, kad jos neatitinka atsakovo nuomonės, o apeliantas, pateikdamas kitokią nuomonę dėl faktinių aplinkybių vertinimo, savo nuomonės nepagrindžia įrodymais. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų sukelti bent kiek pagrįstas abejones dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o apelianto prielaidos prieštarauja byloje esantiems rašytiniams ir kitiems įrodymams.
2. Ieškovė automobilį remontavo pas asmenį, kuris užsiima remonto veikla pagal verslo liudijimą, todėl gaudamas pinigus už atliktas paslaugas išduoda mokėtojui prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą, kuris būtent įrodo paslaugos suteikimo ir pinigų mokėjimo faktą (šiems verslininkams galioja supaprastinta finansinė atskaitomybė). Teismo posėdžio metu atsakovas galėjo užduoti klausimus ir išsiaiškinti visas rūpimas konkrečias detales iš P. G., tačiau to nepadarė. Įvykio vietos adresą nustatė ir nurodė policijos pareigūnai, kurie įformino aptariamą įvykį, kaip įvykusį (duomenys neskelbtini), kadangi mokamos automobilių stovėjimo aikštelės neturi atskirų adresų, tai įvykio vietos pažymėjimui naudojamas adresas, esantis arčiausiai tos vietos.
3. Savivaldybės pareiga prižiūrėti želdinius kyla iš Vietos savivaldos įstatymo, Želdynų įstatymo, Taisyklių ir nėra sąlygojama, nepriklauso nuo kažkieno pranešimo ar nepranešimo apie medžių būklę. Atsakovas pagal Taisykles privalo prižiūrėti kiekvieną medį, augantį savivaldybės teritorijoje.
4. Apeliantas netinkamai aiškina ir taiko būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.
5. Atsakovo prašymas sumažinti ieškovei priteistas atstovavimo išlaidas yra nepagrįstas, nes ieškovė kartu su ieškiniu pateikė atstovavimo sutartį bei buhalterinius dokumentus, kurie detaliai pagrindžia ieškovės išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis Rekomendacijomis, nagrinėjamu atveju už advokato paslaugas maksimaliai galima buvo priteisti 3 920 Lt sumą, tačiau teismas priteisė 1 500,40 Lt, t. y. mažiau nei pusę rekomenduojamos sumos (b. l. 137-143).

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės automobiliui padarytos žalos atlyginimo ant automobilio, pastatyto stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), nukritus medžio šakai. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu, patirtos žalos, neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir priežastinio ryšio nebuvimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad apeliacinis skundus yra nepagrįstas dėl žemiau išdėstytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentą dėl to, jog nėra aiški žalos padarymo vieta, o rėmėsi medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esančiomis fotonuotraukomis, kurios yra tik vienas iš įrodymų. Į bylą yra pateikta medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurios matyti, kad 2011-07-02 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo užregistruotas Bendrojo pagalbos centro ir ieškovės pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2011-07-20 apie 16:30 val. (duomenys neskelbtini) ieškovės automobilis buvo pastatytas į parkavimo aikštelę, o grįžus apie 17 val. ieškovė pastebėjo, kad ant automobilio nukrito medžio šaka, kuri apgadino automobilį. Pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatė, jog automobilis apgadintas dėl tyčinių asmenų veiksmų (b. l. 8). Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį „Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais“. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie patvirtintų, kad ieškovės automobilis buvo apgadintas kitoje vietoje nei nustatė pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (be kita ko, medžiagą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą tikimybių pusiausvyros principą, taikomą įrodinėjimo civiliniame procese metu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai dėl teismo pareigos aiškintis, kokio medžio šaka nulūžo, ar ši šaka buvo nuo to medžio, po kuriuo buvo pastatytas automobilis, kokia buvo minėto medžio būklė ir ar objektyviai buvo galima numatyti galimą grėsmę. Nagrinėjama byla nepriklauso kategorijai bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus. Visas minėtas aplinkybes turėjo aiškintis ir jas įrodinėti šalis (šiuo atveju atsakovas), vadovaudamasi civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu ir įgyvendindama pareigą pateikti įrodymus (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 178 straipsnis).

Dėl apelianto argumento, kad ieškovės automobilį apgadinęs medis nepriklauso želdynui, todėl Taisyklių reikalavimai atsakovui nėra taikomi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Taisyklių 2 p. „Šios taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje“, o pagal Taisyklių 3 p. Taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės. Vadovaujantis lingvistiniu Taisyklių 2 p. aiškinimu, darytina išvada, kad šios Taisyklės yra privalomos Vilniaus miesto savivaldybei prižiūrint visus Vilniaus miesto teritorijoje augančius medžius ir krūmus, taip pat vandens telkinius, kurie yra želdynų teritorijoje, be to, vejas ir gėlynus, kurie yra visuose Vilniaus miesto želdynuose. Priešingas aiškinimas prieštarautų Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktui, kuriame įtvirtinta savivaldybės funkcija, be kita ko, saugoti ir tvarkyti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus (t. y. ne mažesnio kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypus, kuriuose gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 dalis)) ir želdinius (t. y. žmogaus pasėtus ar pasodintus medžius (tarp jų ir pasodintus pavieniai ar natūraliai išaugusius), krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas ir žolinius augalus (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 dalis)). Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas privalo tinkamai įgyvendinti jam įstatymu pavestą funkciją prižiūrėti kiekvieną Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje augantį medį.

Dėl aplinkybės, kad ieškovė neįrodė pinigų mokėjimo fakto, kadangi į bylą yra pateiktas tik prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 6022894, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas kvitas buvo išduotas ieškovės automobilį remontavusio asmens, kuris užsiima minėta veikla turėdamas verslo liudijimą (b. l. 103). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš galiojančių materialinės teisės ir proceso teisės normų analizės darytina išvada, jog siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad automobilis buvo apgadintas, UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2110715 nurodė, kad ieškovės automobilio atkuriamoji vertė yra 4 144,36 Lt, ieškovė į bylą pateikė prekių (paslaugų) prikimo-pardavimo kvitą Nr. 60222894 už ginčo automobilio remonto darbus 4 144,36 Lt sumai (b. l. 103). Minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl automobilio remonto patyrė 4 144,36 Lt žalą. Apeliantas į bylą nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad dėl automobilio remonto ieškovė patyrė mažesnes išlaidas ar jų visai nepatyrė, be to, apeliantas nepateikė jokios argumentuotos pozicijos dėl to, jog vieni ar kiti remonto darbai nebuvo būtini atlikti. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė realiai patyrė 4 144,36 Lt žalą.

Kaip minėta, Vilniaus miesto savivaldybė privalo tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti jos teritorijoje augančius medžius. Pagal Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį savivaldybė, be kita ko, vykdo želdinių (medžių) būklės stebėseną, organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, vykdo želdinių būklės vidaus kontrolę, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus. Nagrinėjamos bylos atveju savivaldybės teritorijoje augančio medžio šaka nukrito ant ieškovės automobilio tą dieną, kai nebuvo stipraus vėjo (b. l. 29), todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo automobilis buvo apgadintas dėl force majeure aplinkybių. Tokiu būdu, darytina išvada, kad savivaldybės teritorijoje augančio medžio šaka nukrito ant ieškovei priklausančio automobilio dėl to, kad nebuvo tinkamai prižiūrima, todėl nustačius visas savivaldybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: savivaldybės neteisėtą neveikimą, ieškovės patirtą žalą ir priežastinį neteisėto neveikimo bei žalos ryšys, atsakovui kyla atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su nepagrįstai dideliu ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, pažymėtina, kad ieškovei atstovavo advokatas (b. l. 32), kuris parengė ieškinį, dubliką ir atstovavo ieškovę teismo posėdyje (trukmė 1 val. 5 min.). Vadovaujantis Rekomendacijose įtvirtintais maksimaliais užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžiai, šiuo atveju maksimali suma už tokio pobūdžio advokato paslaugas sudarytų 3 920 Lt, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog 1 500,40 Lt dydžio ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą yra nepagrįstai didelės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų maksimalių dydžių nuostatas, į suteiktos pagalbos apeliacinės instancijos teisme pobūdį (atsiliepimas į apeliacinį skundą), bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę bei aplinkybę, kad tokia pačia suma (1 500,40 Lt) buvo įvertinta to paties advokato pagalba surašant ieškinį, dubliką, atstovaujant ieškovę teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti advokato pagalbos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma (1 500,40 Lt) yra nepagrįstai didelė, todėl ji mažintina iki 1 000 Lt ir priteistina ieškovei iš atsakovo (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų už advokato pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                      Aldona Tilindienė