Civilinė byla Nr. e2-1371-1080/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19138-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 3.2.6.1

(S)

dalyvaujant ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“ atstovams S. J. ir advokatui Remigijui Rinkevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atstovui advokato padėjėjui A. M. G.,

atsakovės Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams J. V. ir advokatei Eglei Višinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti atsakovių sudarytų 2015 m. spalio 23 d. sutarties Nr. NPCV-SUT-15-0041, 2016 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimo Nr. 2 dalis ieškovių atžvilgiu negaliojančiomis; pritiesti ieškovėms iš atsakovių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodo, kad jos yra gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), dalies patalpų savininkės. Dalis kitų Pastato patalpų savininkų įsteigė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) ir pasirinko jai taikyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – DGNKPPSBĮ). Ieškovės nėra Bendrijos narės. Bendrija 2015 m. spalio 23 d. su atsakove UAB ,,Mano Būstas NPC“ sudarė sutartį Nr. NPCV-SUT-15-0041 dėl namo administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teikimo Bendrijos nariams (toliau – ir Sutartis). Sutarties priede buvo nurodytas sąrašas pastato patalpų savininkų, kuriems šios paslaugos neteikiamos (tarp jų buvo ir ieškovės). 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimais (toliau – ir Susitarimai) atsakovės pakeitė Sutartį, t. y. išplėtė asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, ratą, įtraukdamos visus pastato patalpų savininkus – tarp jų ir ieškoves. Ieškovių įsitikinimu, Sutarties ir susitarimų dalys ieškovių atžvilgiu turi būti pripažintos negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes buvo sudarytos veikiant ieškovių vardu be jų valios ir įgaliojimo, t. y. Bendrijai neturint teisinio pagrindo veikti ieškovių vardu. Ginčo pastatas yra gamybos paskirties, jis nėra daugiabutis namas ir nepatenka į DGNKPPSBĮ reguliavimo sritį, todėl sprendimai dėl pastato administratoriaus skyrimo (administravimo būdo ir sąlygų) galėjo būti priimti tik visų pastato patalpų savininkų vienbalsiai, o ne Bendrijos narių. Šiuo atveju Pastato patalpų savininkai, kaip pastato bendraturčiai, bendru sutarimu nėra priėmę sprendimo dėl Pastato administravimo būdo, taip pat nėra sutarę Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo. Dėl to Bendrija neturėjo teisės sudaryti ginčo Sutarties visų Pastato patalpų savininkų vardu. 

3.       Ieškovės taip pat nurodo, kad, nors Pastatas yra gamybos, pramonės paskirties, jame yra 10 gyvenamųjų patalpų (butų). DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Ieškovių teigimu, kiekvienas Pastato patalpų savininkas vandentiekio, nuotekų ar kitų tinklų įrengimo klausimus turi spręsti individualiai, o bendrų inžinerinių tinklų nėra. Pastate yra tik vandens nuotekų, bet ne buitinių nuotekų sistema. Dalis ieškovei UAB „OSKV“ priklausančių patalpų yra šildomos per centralizuotą šildymo sistemą, ieškovė su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra sudariusi šilumos energijos tiekimo sutartį. Gyvenamųjų patalpų savininkai (Bendrijos nariai) pastate atskirai naudojasi vidurine laiptine, o ieškovės UAB „OSKV“ ir UAB „Kasparlita“ naudojasi visai kitomis laiptinėmis, esančiomis kituose pastatų korpusuose. Aplinkybę, kad ieškovės atskirai gali naudotis savo inžineriniais tinklais, be kita ko, įrodo ir tai, kad iki Bendrijos įsteigimo ieškovės sėkmingai naudojosi Pastato konstrukcijomis ir inžineriniais tinklais, o pirmojoje atsakovių sudarytoje Sutartyje nebuvo įtrauktos ieškovėms priklausančios patalpos. Ieškovių teigimu, jos neatsisako išlaikyti bendrąją nuosavybę, tačiau Bendrijai sudarius su UAB ,,Mano Būstas NPC“ Sutartį ir pagal jos pakeitimus nustačius mokėjimus ieškovėms, jos turi finansuoti administravimo veiklą vykdančios bendrovės veiklos sąnaudas (formaliai apskaičiuojant mokesčius pagal ieškovių turimą plotą), tačiau tai neturi nieko bendro su realiu bendros nuosavybės išlaikymu, realiais pastato patalpų remontais ir pan. 

4.       Atsakovė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.       VĮ Registrų centro teritorinis padalinys, išnagrinėjęs atsakovės pateiktus prašymus ir notaro patvirtintus dokumentus, 2015 m. balandžio 13 d. Juridinių asmenų registre įregistravo Bendriją. Bendrijos steigimo dokumentai ir (ar) įregistravimas Juridinių asmenų registre nėra panaikinti, nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais kitais pagrindais.

4.2.       Tuo metu, kai buvo sudaryti ginčo Sutartis ir Susitarimai, dar nebuvo teismų praktikos, kuri UAB „Mano būstas NPC“, Bendrijos ir Pastato savininkų santykius vertintų kitaip. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad Bendrija buvo įsteigta notarine tvarka, ją registruojant Juridinių asmenų registre, negalėjo numatyti ir turėjo pagrįstą lūkestį, kad atlieka teisėtus veiksmus. UAB „Mano būstas NPC“, veikdama kaip profesionalus paslaugų teikėjas, turėdamas vidinį teisės skyrių, privalėjo įsivertinti Sutarties ir Susitarimų pasirašymo teisėtumą ir kitas faktiškai reikšmingas aplinkybes.

4.3.       Atsakovė UAB „Mano būstas NPC“ privalėjo sąžiningai vykdyti Sutarties ir Susitarimų sąlygas ir apmokestinti Sutarties dalyvius tik už faktiškai teikiamas paslaugas, atitinkamai ieškovai, gavę suteiktas paslaugas, privalėjo už jas atsiskaityti.

4.4.       Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad paslaugos ieškovių naudai nebuvo teiktos.

4.5.       Kartu su atsiliepimu teikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovėms jų pačių iniciatyva buvo teikiamos paslaugos, todėl ieškovės, vykdydamos Sutartį, pripažindamos UAB „Mano būstas NPC“ kaip paslaugų teikėją, sutiko su Sutarties ir Susitarimų sąlygomis. Šiuo atveju ieškovės siekia išvengti atsiskaityti su paslaugos teikėju.

4.6.       Apie visus vykusius susirinkimus visi Pastato savininkai buvo tinkamai informuoti. Nėra nė vieno teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, jog ieškovės nebūtų buvusios informuotos apie Sutarties ir Susitarimų sudarymą.

5.       Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       Šiuo atveju ieškovės siekia nuginčyti sudarytą Sutartį, tačiau kurį laiką neprieštaravo, kad atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ vykdytų bendrojo naudojimo objekto administravimą. Pačios ieškovės laikė atsakovę daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratore ir, esant poreikiui, tiesiogiai kreipdavosi dėl avarinių situacijų šalinimo name, t. y. dėl Sutarties vykdymo. Byloje pateiktas techninės priežiūros žurnalas pagrindžia, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė „UAB Mano Būstas NPC“ tinkamai vykdė Sutartį ir dėjo maksimalias pastangas, siekdama užtikrinti viso namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus.

5.2.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 konstatavo, kad Bendriją sudarantys bendraturčiai turėjo teisę spręsti, o Bendrija sudaryti Sutartį, kuri būtų privaloma ir kitiems bendraturčiams. Šiuo atveju būtent bendraturčių pasirinkta bendrosios nuosavybės objektų valdymo forma lemia tai, kad visiems patalpų savininkams yra privalomi Bendrijos valdymo organų priimti sprendimai.

5.3.       Bendrijos nariai balsų dauguma (28 patalpų savininkai iš 46 patalpų savininkų) nusprendė pritarti 2015 m. gegužės 26 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo komerciniams pasiūlymui ir sutarties pagal šį pasiūlymą sudarymui su UAB ,,Namų priežiūros centras“ (dabar UAB ,,Mano Būstas NPC“) ir pavesti Bendrijos pirmininkui, veikiant Bendrijos vardu, pasirašyti Sutartį bei visus dokumentus susijusius su jos sudarymu, įgyvendinimu, pakeitimu, apmokėjimu bei nutraukimu.

6.       Ieškovės pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovių atsiliepimų argumentais. Ieškovės iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodydamos šiuos argumentus:

6.1.       Tai, kad 2015 m. balandžio 13 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota Bendrija, savaime nereiškia, jog ieškovės automatiškai tapo Bendrijos narėmis ir prisiėmė visas iš to kilusias teises ir pareigas.

6.2.       Vien juridinio fakto apie tai, kad Bendrija administruoja viso Pastato bendrojo naudojimo objektus, viešame registre panaikinimas leidžia teigti, jog Susitarimai, kuriais buvo pakeista Sutartis, įtraukiant ieškoves, kaip administravimo paslaugų gavėjas, nedalyvavusias Bendrijos steigime, nesančias jos narėmis ir nedalyvavusias sprendžiant klausimą dėl administravimo paslaugas teiksiančio subjekto parinkimo, teiktinų paslaugų rūšių, įkainių ir pan., turi būti pripažinti negaliojančiais.

6.3.       Ieškovės niekada nėra gavusios jokių paslaugų iš atsakovės UAB ,,Mano būstas NPC“.

6.4.       Ieškovės dar iki Bendrijos įsteigimo savarankiškai, pasitelkusios savo resursus administravo ir prižiūrėjo joms priklausančias patalpas ir visą teritoriją. Ieškovės taip pat visiškai atskirai nuo gyvenamųjų patalpų savininkų (Bendrijos narių) naudojasi visai kitomis laiptinėmis nei gyventojai.

6.5.       Iš esmės analogiškoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 14 d. sprendimu tenkino ieškovių UAB ,,Vitropolis“ ir UAB ,,Kodinis raktas“ ieškinį: pripažino Bendrijos ir UAB ,,Mano Būstas NPC“ sudarytos tos pačios Sutarties ir Susitarimų dalis ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ atžvilgiu negaliojančiomis. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-999-577/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi nurodytoje byloje buvo nagrinėjamos iš esmės identiškos faktinės aplinkybės (tik kitu ieškovių atžvilgiu), galima daryti išvadą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nurodytoje byloje turi įrodomąją galią ir šioje civilinėje byloje.

6.6.       Ieškovės niekada faktiškai nesinaudojo atsakovės tiekiamomis paslaugomis. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovėms buvo suteiktos realios paslaugos (sutarčių dėl paslaugų teikimo, sąskaitų faktūrų, mokėjimų, darbų priėmimo– perdavimo aktų). Statinio techninės priežiūros žurnalas niekaip neįrodo paslaugų teikimo ieškovėms fakto.

6.7.       Priešingai nei teigia atsakovė UAB ,,Mano Būstas NPC“, ieškovės niekada nesutiko su šios atsakovės teikiamomis paslaugomis ir visada prieštaravo bei aiškiai buvo informavusios atsakovę, kad joms nereikia jokių atsakovės paslaugų, kad abi įmonės funkcionuoja visiškai savarankiškai ir pačios administruoja ir prižiūri patalpas bei teritoriją savo jėgomis ir lėšomis, todėl joms nereikėjo ir nereikia atsakovės paslaugų, taip pat kad jos nėra Bendrijos narėmis ir nėra prisiėmusios jokių iš to kylančių teisių ir pareigų.

6.8.       Priešingai nei bando aiškinti atsakovė UAB ,,Mano Būstas NPC“, ieškovės UAB „OSKV“ atsakovei rašytas elektroninis laiškas dėl avarinės situacijos šalinimo nereiškia, kad ieškovė užsisako ar naudojasi atsakovės paslaugomis ar joms pritaria. Šiuo ieškovė elektroniniu laišku kreipėsi į Bendrijos pirmininką dėl avarijos padarinių pašalinimo dėl to, kad vanduo į ieškovės patalpas pateko iš gyventojui priklausančių patalpų, kurias prižiūri būtent atsakovės. Bendrijos pirmininkas ieškovei nurodė, kad ji privalo kreiptis tiesiogiai į UAB „Mano Būstas NPC“, kuri yra atsakinga už vamzdynų priežiūrą. Net ir nurodytos avarijos padarinius abi ieškovės pašalino savo lėšomis, nes atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų.

7.       Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su ieškovių dublike išdėstytais argumentais. Atsakovės teigimu, byloje nustatytas akivaizdus faktas, kad atsitikus avarijai ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Mano Būstas NPC“ su prašymu imtis veiksmų dėl susidariusios avarinės situacijos, todėl nesuprantama, kam kreiptis į atsakovę, informuojant apie avariją, o po to teigti, jog ieškovė faktiškai nesinaudoja atsakovės teikiamomis paslaugomis. Jei ieškovės niekada nelaikė atsakovės bendrojo naudojimo administratore, kodėl tuomet kreipėsi į ją, informuodama apie įvykusią avarinę situaciją. Nagrinėjamu atveju atsakovė teikė bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas, todėl ieškovėms, net ir nesant Bendrijos narėmis, privalomai taikoma ir sudaryta Sutartis. Ieškovės būdamos patalpų savininkėmis, kartu yra ir Pastato bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos, savininkės, todėl privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo.

8.       Atsakovė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ tripliko į ieškovių dubliką nepateikė.

9.       Teismo posėdyje ieškovės ir jų atstovai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, iš esmės remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. 

10.       Teismo posėdyje atsakovės ir jų atstovai advokatas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, iš esmės remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

11.       Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, kad dirba valytoja įmonėje UAB „OSKV“, valo patalpas (ofisą, laiptinę, koridorius, tualetus, rūsį, apsaugos patalpas), esančias (duomenys neskelbtini). Remonto darbus patalpose atlieka ūkvedys.

12.       Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. nurodė, kad dirba valytoja įmonėje UAB „Kasparlita“, valo patalpas (koridorius, tualetus, liftus, rūsį), esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad, be jos, daugiau šių patalpų niekas netvarko. Remonto darbus patalpose atlieka ūkvedys.

13.       Teismo posėdžio metu liudytojas S. G. nurodė, kad dirba ūkvedžiu įmonėje UAB „OSKV“. Jis yra atsakingas už techninę tvarką, elektros instaliaciją (lempas, elektros jungiklius), taip pat atlieka sienų glaistymo, dažymo darbus, keičia durų spynas. Nurodė, kad tvarko patalpas, priklausančias UAB „Kasparlita“ ir UAB „OSKV“, kurios yra (duomenys neskelbtini). Esant poreikiui atlikti rimtesnius darbus, pavyzdžiui, keisti vamzdžius ar pan., UAB „OSKV“ samdo specialistus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai

14.       Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad ieškovei UAB „Kasparlita“ nuosavybės teise priklauso 290,86 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2503,26 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis 2654,56 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei UAB „OSKV“ nuosavybės teise priklauso: 339,12 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 280,92 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos ieškovėms priklausančios patalpos yra gamybos, pramonės paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei UAB „OSKV“ nuosavybės teise taip pat priklauso negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registruotos tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau esančios kitame gamybiniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

15.       2015 m. balandžio 13 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)  butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“. 2015 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas – įsteigta Vilniaus miesto kitos paskirties pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2058-492/2021 konstatavo, kad VĮ Registrų centras nepagrįstai vadovavosi DGNKPPSBĮ 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir padarė klaidą įregistruodamas žymą apie Pastatui nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą. Nurodyta nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. sausio 5 d. prašymą dėl klaidos ištaisymo. Išnagrinėjus pareiškėjų (tarp jų – ir UAB „Kasparlita“ bei UAB „OSKV“) prašymą dėl klaidos ištaisymo iš naujo, iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas juridinis faktas apie Pastate nustatytą bendro naudojimo objektų valdymą (Nekilnojamojo turto registro 2023 m. vasario 13 d. duomenų bazės išrašo duomenimis).

16.       UAB ,,Namų priežiūros centras“ ir Bendrija 2015 m. spalio 23 d. sudarė sutartį Nr. NPCV-SUT-15-0041 dėl gamybos, pramonės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo. 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarytas Susitarimas Nr. 1 kuriuo buvo pakeistas Sutarties priedas Nr. 1 (Bendrijos valdomų, naudojamų ir prižiūrimų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, esančių Pastate, sąrašas), išdėstant jį nauja redakcija. 2018 m. gegužės 29 d. sudarytas Susitarimas Nr. 2 prie Sutarties, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 5.1 punktas, nustatęs teikiamų paslaugų tarifus, išdėstant jį nauja redakcija.

17.       Ieškovės pareikštu ieškiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu prašo pripažinti negaliojančia UAB „Namų priežiūros centras“ (dabartins pavadinimas UAB „Mano Būstas NPC“) su Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2015 m. spalio 23 d. sutartį, taip pat 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimus dėl jos pakeitimo ieškovių atžvilgiu. Ieškovių teigimu, ginčijami sandoriai buvo sudaryti veikiant ieškovių vardu be jų valios ir įgaliojimo, t. y. Bendrijai neturint teisinio pagrindo veikti ieškovių vardu (ieškovės nėra Bendrijos narės). Ginčo Pastatas yra gamybos paskirties, jis nėra daugiabutis gyvenamasis namas ir nepatenka į DGNKPPSBĮ reguliavimo sritį, todėl sprendimai dėl Pastato administratoriaus skyrimo (administravimo būdo ir sąlygų) galėjo būti priimti tik visų Pastato patalpų savininkų, o ne Bendrijos narių. Anot ieškovių, šiuo atveju Pastato patalpų savininkai, kaip pastato bendraturčiai, bendru sutarimu nėra priėmę sprendimo dėl Pastato administravimo būdo, taip pat nėra sutarę Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo (CK 4.75 straipsnis). Ieškovių nuomone, kadangi Bendrija neturėjo teisės sudaryti Sutarties ir vėlesnių ją pakeitusių Susitarimų visų Pastato patalpų savininkų vardu, nurodyti sandoriai ieškovių atžvilgiu pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

18.       Atsakovės su pareikštu ieškiniu nesutinka, teigdamos, kad paslaugos ieškovėms buvo teikiamos pačių ieškovių iniciatyva. Anot atsakovių, ieškovės kurį laiką neprieštaravo, kad atsakovė vykdytų bendrojo naudojimo objekto administravimą, be to, esant poreikiui, tiesiogiai kreipdavosi dėl avarinių situacijų šalinimo name, t. y. dėl Sutarties vykdymo. Ieškovių vertinimu, byloje pateiktas techninės priežiūros žurnalas ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė „UAB Mano Būstas NPC“ tinkamai vykdė Sutartį ir dėjo maksimalias pastangas, siekdama užtikrinti viso namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus.

19.       Ieškovės, nesutikdamos su atsakovių argumentais, laikosi pozicijos, kad jos niekada faktiškai nesinaudojo atsakovės UAB ,,Mano būstas NPC“ tiekiamomis paslaugomis. Anot ieškovių, jos visiškai atskirai nuo gyvenamųjų patalpų savininkų naudojasi visai kitomis laiptinėmis nei gyventojai, be to, dar iki Bendrijos įsteigimo ir ginčijamos Sutarties sudarymo ieškovės savarankiškai, savo resursais administravo ir prižiūrėjo joms priklausančias patalpas bei teritoriją. Ieškovių vertinimu, atsakovei siųstas elektroninis laiškas dėl avarinės situacijos šalinimo nereiškia, kad ieškovės užsisakė ar naudojosi atsakovės paslaugomis ar joms pritarė. Ieškovės paaiškino, kad elektroniniu laišku buvo kreiptasi į Bendrijos pirmininką dėl avarijos padarinių pašalinimo dėl to, kad vanduo į ieškovės patalpas pateko iš gyventojui priklausančių patalpų, kurias prižiūri būtent atsakovė. Po šio kreipimosi ieškovė elektroniniais laiškais dar keletą kartų kreipėsi į bendrijos pirmininką, kartu kaip laiškų kopijų gavėjus („cc“, angl. carbon copy) nurodydama UAB „Mano Būstas NPC“ ir kitus asmenis, informuodama, jog vanduo iš ieškovei nepriklausančių vamzdynų ir toliau skverbiasi į jos patalpas. Ieškovių teigimu, net ir nurodytos avarijos padarinius abi ieškovės pašalino savo lėšomis, nes atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų.

20.       CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Taigi ieškovės, net ir nebūdamos Bendrijos narėmis, turi pareigą proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovėms tampa privalomos atsakovių sudarytos Sutarties (įskaitant vėlesnius jos pakeitimus) nuostatos. Kartu pastebėtina, kad pačios ieškovės šią savo įstatyminę prievolę pripažįsta ir neatsisako išlaikyti bendrąją nuosavybę, kartu nurodydamos, jog nesutinka dengti atsakovės sąnaudas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su bendrosios nuosavybės išlaikymu (remonto darbais ir kt.) (žr. ieškovių ieškinio 3 lapą).

21.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ neteikė priešieškinio, kuriuo ieškovėms būtų reiškiami reikalavimai dėl atsiskaitymo už suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Dėl to teismas šioje byloje nesprendžia ir plačiau nepasisako dėl atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ teiktų paslaugų pobūdžio ir apimties, taip pat dėl ieškovių prievolės atsiskaityti su atsakove už jos teiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad pareigos proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo vykdymas ar nevykdymas šiuo konkrečiu atveju neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl Sutarties ir vėlesnių ją pakeitusių Susitarimų (ne)galiojimo, nes ieškovių pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, kyla ne iš ginčijamų sandorių, bet iš įstatymo. Taigi, net ir pripažinus Sutartį ir ją pakeitusius Susitarimus ieškovių atžvilgiu negaliojančiais, ieškovėms, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektams, išliktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prievolės.

22.       Ieškovės byloje pareikštą ieškinį, be kita ko, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 pagal ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ ieškinį atsakovėms UAB „Mano Būstas NPC“ ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia pateiktais išaiškinimais.

23.       Nurodytoje byloje kasacinis teismas sprendė dėl Bendrijos kompetencijos ir teisės sudaryti Sutartį bei Susitarimus dėl patalpų savininkių (ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“), kurios nėra Bendrijos narės. Teisėjų kolegija nurodė, kad „kitos paskirties pastatas“ apibrėžtis pateikta DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualioje DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, į tai, kad joje nėra expressis verbis nurodyti gamybos ir pramonės paskirties pastatai, į faktinius bylos duomenis apie ginčo Pastatą, jo naudojimo paskirtį, naudojimo pobūdį ir faktinį patalpų naudojimą, aiškindama DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalį, sprendė, kad ginčo gamybos, pramonės paskirties Pastatas nepatenka į šioje teisės normoje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pagrįstais pripažino kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai ginčo Pastatą netinkamai kvalifikavo kaip patenkantį į DGNKPPSBĮ normų reguliavimo sritį. Nurodytų motyvų pagrindu panaikinęs pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

24.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą iš naujo, 2022 m. sausio 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021 pateiktu išaiškinimu, kad gamybos, pramonės paskirties Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju atitinkamai netaikytinas ir DGNKPPSBĮ 21 straipsnis, reglamentuojantis butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, tarp kurių yra pareiga vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Konstatavęs, kad Bendrija neturėjo teisės į ginčo Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugų gavėjų sąrašą įtraukti gamybinių patalpų savininkus, teismas nurodytoje byloje pripažino Sutarties ir ją pakeitusių Susitarimų dalis negaliojančiomis ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ atžvilgiu.

25.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-999-577/2022 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 nepakeistą. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo gamybos ir pramonės paskirties Pastatas nepatenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką ir šio įstatymo reguliavimo sritį, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Bendrija neturėjo kompetencijos priimti sprendimus, kurie galiotų viso gamybos paskirties Pastato patalpų savininkams. Tokią išvadą teismas padarė, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, kad, priimant sprendimą dėl Pastato administravimo būdo, vyko ne visų Pastato patalpų savininkų, o tik Bendrijos narių balsavimas dėl Sutarties sudarymo.

26.       Pažymėtina, kad tiek teisinės, tiek faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 iš esmės sutampa: abiejose bylose ginčas kilęs dėl to paties gamybos, pramonės paskirties Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant Bendriją bei šios Bendrijos kompetencijos, įkaitant teisę priimti sprendimus / sudaryti susitarimus tų gamybinių patalpų savininkų atžvilgiu, kurie neišreiškė valios dėl Bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios Bendrijos veikloje (abiejose bylose ginčijamas tos pačios Sutarties ir vėlesnių ją pakeitusių Susitarimų galiojimas; ieškiniai pareikšti tame pačiame Pastate patalpas turinčių savininkų; abiejose bylose sutampa ieškinius pareiškusių asmenų valdomų patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos).

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.).

28.       Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą; 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021 58 punktą).

29.       Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1037-466/2022 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, nes nurodytoje byloje buvo nustatyti aktyvūs ieškovų (patalpų savininkų) veiksmai, pasireiškę pretenzijų dėl paslaugų teikimo, sąskaitų, Sutarties reiškimu, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovės jokių pretenzijų atsakovei dėl Sutarties nereiškė (2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 20 min. 45 sek. iki 1 val. 21 min. 33 sek.; nuo 2 val. 27 min. 43 sek. iki 2 val. 28 min. 54 sek.).

30.       Teismas neturi pagrindo pritarti nurodytiems atsakovių atstovų argumentams. Visų pirma pažymėtina tai, kad ieškovės byloje pareikštą reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais grindžia tuo, kad Sutartis ir vėlesnį ją pakeitę Susitarimai buvo sudaryti nesant išreikštos ieškovių valios, t. y. Bendrijai neturint ieškovių įgaliojimo ar kito teisinio pagrindo veikti ieškovių vardu. Taigi aplinkybė, ar ieškovės ėmėsi aktyvių veiksmų (reiškė atsakovėms pretenzijas dėl teikiamų paslaugų ir sąskaitų, prieštaravo Sutarties nuostatų taikymui ieškovių atžvilgiu ir pan.), ar tokių veiksmų neatliko, neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl Bendrijos kompetencijos ribų. Antra, pripažindamas atitinkamas Sutarties ir Susitarimų dalis ieškovių atžvilgiu negaliojančiomis, teismas civilinėje byloje Nr. e2-1037-466/2022 nevertino ir nesirėmė atsakovės atstovės nurodytomis aplinkybėmis dėl pretenzijų atsakovėms reiškimo. Dar daugiau, tokios aplinkybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo sprendimuose apskritai nebuvo nustatytos. Taigi, teismo vertinimu, atsakovių atstovų teismo posėdžio metu išsakyti argumentai nepagrindžia, kad civilinių bylų esminės faktinės aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir tos pačios teisės taikymą, nėra tapačios arba iš esmės panašios.

31.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs šio sprendimo 26 punkte nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja kad nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1037-466/2022 faktinės aplinkybės iš esmės sutampa. Tokiu atveju nagrinėjamoje byloje kaip teismo precedentu teismas remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, be kita ko, apeliacinės instancijos teismo padaryta teisine išvada, jog šiuo konkrečiu atveju Bendrija neturėjo kompetencijos priimti sprendimus, kurie galiotų viso gamybos paskirties Pastato patalpų savininkams.

32.       Atsakovės byloje neginčijo aplinkybių, kad ieškovės nedalyvavo steigiant Bendriją, nebuvo (ir nėra) jos narėmis, nedalyvavo sprendžiant klausimą dėl Pastato administravimo būdo ir neišreiškė valios suteikiant Bendrijai įgaliojimus sudaryti ginčijamą Sutartį ir vėlesnius ją pakeitusius Susitarimus. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta pakankamai ir objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, jog po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovės būtų išreiškusios valią prisijungti prie Sutarties ir vėlesnių ją pakeitusių Susitarimų ar kitu būdu būtų juos patvirtinusi (CPK 178, 185 straipsniai).

33.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad ginčo Pastatas nepatenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą „kitos paskirties pastato“ kategoriją ir šio įstatymo reguliavimo sritį, taip pat pripažinus, kad Bendrija šiuo atveju neturėjo kompetencijos sudaryti Sutartį ir vėlesnius ją pakeitusius Susitarimus, kurie būtų taikomi viso gamybos paskirties Pastato patalpų savininkams, tarp jų – ir ieškovėms, ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, pripažįstant negaliojančia atsakovių sudarytą Sutartį ir ją pakeitusius Susitarimus ieškovių atžvilgiu.

34.       Kiti bylos šalių nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybė biudžetą.

36.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Kasparlita“ patyrė 1 355 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 200 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1 155 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (420 Eur už ieškinio parengimą; 420 Eur už dubliko parengimą; 157,50 Eur už pasiruošimą 2023 m. vasario 14 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame; 157,50 Eur už pasiruošimą 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame). Ieškovė UAB „OSKV“ patyrė 1 355 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 200 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1 155 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (420 Eur už ieškinio parengimą; 420 Eur už dubliko parengimą; 157,50 Eur už pasiruošimą 2023 m. vasario 14 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame; 157,50 Eur už pasiruošimą 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame).

37.       Ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2023 m. balandžio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 23_04_18, 2023 m. balandžio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 23_04_19, ieškovių banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. balandžio 20 d.).

38.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių ieškinys patenkintas visiškai, bei tai, kad ieškovių prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovėms lygiomis dalimis iš atsakovių priteistinos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

39.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovių nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovių ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) UAB „Namų priežiūros centras“ (dabartinis pavadinimas UAB „Mano Būstas NPC“) (juridinio asmens kodas 125596783) su Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 304025274) 2015 m. spalio 23 d. sudarytą sutartį Nr. NPCV-SUT-15-0041, taip pat 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimus dėl jos pakeitimo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Kasparlita“ (juridinio asmens kodas 126337075) ir uždarosios akcinės bendrovės „OSKV“ (juridinio asmens kodas 302454150) atžvilgiu.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kasparlita“ (juridinio asmens kodas 126337075) iš atsakovės akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ (juridinio asmens kodas 125596783) 677,50 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kasparlita“ (juridinio asmens kodas 126337075) iš atsakovės Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 304025274) 677,50 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „OSKV“ (juridinio asmens kodas 302454150) iš atsakovės akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ (juridinio asmens kodas 125596783) 677,50 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „OSKV“ (juridinio asmens kodas 302454150) iš atsakovės Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 304025274) 677,50 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Dovilė Baradinskienė