Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-09-04][nuasmeninta nutartis byloje][eB2-2671-1012-2023].docx
Bylos nr.: eB2-2671-1012/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
bankrutuojanti "Gobaltika" 304450866 atsakovas
MB "Atisa" 304097099 atsakovo atstovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Prašymas dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo



Civilinė byla Nr. eB2-2671-1012/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00608-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)

 

Description: image002 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N  U T A R T I S

 

2023 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gobaltika“ bankroto byloje.

 

Teismas

 

nustatė:

 

1.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gobaltika“ iškelta bankroto byla (bankroto procesą vykdant supaprastinta tvarka), nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d. Nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Atisa“.

2.       2023 m. rugpjūčio 9 d. teisme gautas pareiškėjo T. K. prašymas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti reiškiamą kreditorinį reikalavimą. Prašyme nurodoma:

2.1.                      Terminas pateikti kreditorinį reikalavimą buvo praleistas, nes pareiškėjas nebuvo informuotas apie iškeltą bankroto bylą UAB „Gobaltika“. Be to, pareiškėjui pakeitus gyvenamąją vietą, jam neteko bendrauti su buvusiais kitais atsakovės darbuotojais. Tik 2023 m. liepos 14 d. atsitiktinai sutikęs buvusį bendradarbį A. K. pareiškėjas sužinojo apie iškeltą bankroto bylą.

2.2.                      Atsakovė pareiškėjui nėra išmokėjusi 8 667,32 Eur (atskaičius mokesčius – 5 113,72 Eur) darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. sausio 29 d.

2.3.                      2023 m. liepos 17 d. pareiškėjas susisiekė su nemokumo administratoriumi, kuris informavo, jog pareiškėjas turi kreiptis į teismą.

3.       Nemokumo administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo. Juose nurodoma:

3.1.                      Sutikrinus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) deklaruotas išmokėtas pajamas, kurias atsakovė deklaravo pagal „Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamos deklaraciją„ forma GPM 312 už 2019 ir 2020 m. nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) nurodyta draudžiamųjų pajamų suma 6 572,63 Eur yra deklaruota VMI kaip išmokėta.

3.2.                      Išanalizavus pareiškėjo pateiktus atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašus, nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d., 2020 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. rugsėjo 18 d. atliktų mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodyta: ,, Atsiskaitymas“. Taip pervesta iš viso 1 800 Eur. Negalima tvirtinti, kad tai nebuvo atlyginimo išmokėjimai.

3.3.                      Atsakovė nemokumo administratorei įmonės buhalterinių dokumentų, tame tarpe ir kasos dokumentų, neperdavė. Negalima tvirtinti, kad nebuvo mokėjimų grynaisiais pinigais iš kasos, tai yra – atlyginimų mokėjimo.

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti (ne)atnaujinimo

4.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

5.       JANĮ 41 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatymas nenustato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Tai yra teismo diskrecijos teisė, todėl procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-891-180/2015 ir kt.).

6.       Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai. Prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti kreditorinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015).

7.       Pareiškėjas nurodė, kad apie iškeltą bankroto bylą atsakovei jis sužinojo tik 2023 m. liepos 14 d., kai atsitiktinai susitiko su buvusiu bendradarbiu. Tik tada pareiškėjas susisiekė su nemokumo administratoriumi, kuris patikino, jog pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Iki tol pareiškėjas nebuvo informuotas apie atsakovei iškeltą bankroto bylą bei galimybę pateikti kreditorinį reikalavimą. Nemokumo administratorė pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčija.

8.       Teismo vertinimu, akivaizdaus pareiškėjo nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atsiras neigiamų padarinių bankrutuojančiai įmonei. Pažymėtina ir tai, kad pati nemokumo administratorė neginčija pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas ne formalioms termino praleidimo pasekmėms taikyti, tačiau materialinės teisės išsaugojimui, kreditoriaus teisėtų interesų gynimui, kurie kilę iš darbo santykių. Darytina išvada, kad termino kreditoriniam reikalavimui pateikti neatnaujinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą. Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, todėl jis yra atnaujinamas.

Dėl kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo 

9.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė patvirtinti 5 113,72 Eur kreditorinį reikalavimą, susidariusį nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. sausio 29 d. Nemokumo administratorė iš esmės nurodė, jog pareiškėjo pateikti banko sąskaitos duomenys patvirtina jam išmokėtą 1 800 Eur dydžio atlyginimą, dėl ko pareiškėjo reikalavimas turėtų būti mažinamas.

10.       Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

11.       Teismų praktikoje pažymima, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-450/2021). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Teismas įtraukia kreditorius į kreditorių sąrašą nustatęs, kad teikiamas tvirtinti kreditoriaus finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021).

12.       Pažymėtina, jog dėl reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

13.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 17 d. kreipėsi į BUAB „Gobaltika“ nemokumo administratorę dėl 5 113,72  Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau nemokumo administratorė pasiūlė kreiptis tiesiogiai į teismą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pateikė teismui prašymą patvirtinti jo reiškiamą kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 5 113,72 Eur iš darbo santykių kylanti skola. Iš VSDFV pažymos apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. draudžiamųjų pajamų suma yra 292,63 Eur; nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. draudžiamųjų pajamų suma yra 7 074,91 Eur; nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 29 d. – 1 299,78 Eur. Taip pat iš pareiškėjo pateiktų jo banko sąskaitos duomenų nustatyta, jog nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. jam atsakovė pervedė 1 800 Eur, o mokėjimų paskirtyje nurodė „Atsiskaitymas“.

14.       Teismas, įvertinęs ginčo šalių pateiktus dokumentus, paaiškinimus, konstatuoja, jog VSDFV pažyma patvirtina pareiškėją ir atsakovę siejusius darbo santykius, jam priskaičiuotą nurodytu laikotarpiu mokėtiną 8 667,32 Eur (prieš mokesčius) atlyginimą. Tuo tarpu duomenų apie įvykusį atsiskaitymą byloje nėra, nemokumo administratorė nurodė, jog atsakovė neperdavė įmonės buhalterinių dokumentų, kasos dokumentų. Kaip minėta, pareiškėjo banko duomenys teismui leidžia daryti išvadą, jog atsakovė pareiškėjui išmokėjo 1 800 Eur, susijusius su darbo užmokesčiu, dėl ko šia suma mažintinas pareiškėjo kreditorinis reikalavimas. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad 1800 Eur suma nebuvo darbo užmokesčio mokėjimas, bet mokėjimas už kurą, nes iš banko išrašo duomenų matyti, jog mokant už kurą buvo aiškiai nurodoma kaip mokėjimas už kurą. Dėl to teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, kad 1 800 Eur mokėjimas buvo ne darbo užmokesčio mokėjimai (CPK 178 straipsnis), todėl šia suma mažina tvirtinamą kreditorinio reikalavimo dydį. Pirmiausiai pažymėtina, kad dėl 8 667,32 Eur iš darbo santykių kylančios skolos sumos turi būti atskaičiuoti darbuotojo mokami mokesčiai.

15.       Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Garantinio fondo išmokos, nurodytos įstatymo 6 straipsnio 1 punkte apskaičiuojamos pagal teismo nutartimi patvirtintas darbuotojų su darbo santykiais susijusias reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje turi būti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodytos atskirai pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus.

16.       Mokesčiai, taikomi pajamoms, gautoms iš su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų (A klasės pajamos), skirstomi į du tipus. Pirmasis tipas – tai darbuotojo mokami mokesčiai, kai mokesčiai yra išskaičiuojami iš darbuotojo darbo užmokesčio, kuris yra sulygtas ir priskaičiuotas. Tokie mokesčiai yra gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD), kurias sudaro pensijų draudimas, ligos socialinis draudimas, motinystės socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas (PSD) (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 8 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktai). Šie mokesčiai mažina darbuotojui priskaičiuotą mokėtiną darbo užmokestį, kadangi darbdavys šias sumas išskaičiuoja iš darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio ir jas sumoka į valstybės biudžetą. Antrasis tipas – tai darbdavio ir iš darbdavio lėšų mokami mokesčiai. Darbdavys iš savo lėšų moka valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD), kurias sudaro nedarbo socialinis draudimas ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas (VSDĮ 8 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai), taip pat įmokas į garantinį fondą ir į ilgalaikio darbo išmokų fondą (Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6 dalys). Kadangi šie mokesčiai yra mokami iš darbdavio lėšų, jie mokėtino darbo užmokesčio nemažina. Atitinkamai, bankroto byloje tvirtintinas iš darbo teisinių santykių kildinamas finansinio reikalavimo dydis, iš kurio turi būti išskaičiuojami tik darbuotojo mokėtini mokesčiai, o darbdavio mokėtini mokesčiai lieka kaip bankrutuojančio juridinio asmens neįvykdyta mokestinė prievolė (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-328-407/2023).

17.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad iš 8 667,32 Eur turi būti išskaičiuoti darbuotojo mokami VSD ir GPM mokesčiai. Kaip minėta, už 2019 m. draudžiamųjų pajamų suma yra 292,63 Eur, todėl iš jos turi būti atskaitomi tuo laikotarpiu galiojantys VSD dydžiai (GPM neatskaitomas, nes nurodytos pajamos neviršija NPD). Nuo 292,63 Eur sumos atskaičius 2019 m. galiojančias socialinio draudimo įmokas (t. y. 19,50 %), pareiškėjui priklauso 235,56 Eur. 2020 m. atsakovės pareiškėjui mokėtas pajamas sudarė 7 074,91 Eur, nuo kurios atskaičius 2020 m. galiojančias VSD įmokas (t. y. 21,60 %) ir gyventojų pajamų mokestį (t. y. 20 %), atsižvelgiant į NPD (447,80 Eur * 11 mėn. + 311,46 Eur), pareiškėjui priklauso 5 237,26 Eur. Nuo 1 299,78 Eur sumos atskaičius 2021 m. galiojančias socialinio draudimo įmokas (t. y. 21,90 %) ir gyventojų pajamų mokestį (t. y. 20 %), atsižvelgiant į NPD, pareiškėjui priklauso 842,69 Eur. Bendra priklausanti suma yra 6 315,51 Eur, nuo kurios atskaičius atsakovės atliktus mokėjimus (1 800 Eur), pareiškėjui priklausantis iš darbo santykių kylančios skolos dydis yra 4 515,51 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir pateiktiems skaičiavimams, teismas tvirtinta 4 515,51 Eur dydžio pareiškėjo reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, pareiškėjas įtraukiamas į BUAB „Gobaltika“ kreditorių sąrašą su 4 515,51 Eur dydžio finansiniu pirmos eilės reikalavimu.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

 

nutaria:

 

pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjui terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Patvirtinti pareiškėjo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 515,51 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiolikos eurų ir 51 ct.) pirmos eilės dydžio finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gobaltika“ bankroto byloje.

Pavesti nemokumo administratorei mažajai bendrijai „Atisa“ per 3 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos apie priimtą nutartį informuoti kreditorius bei pateikti kreditorių informavimą patvirtinančius dokumentus.

Įpareigoti nemokumo administratorę mažąją bendriją „Atisa“ pateikti įsiteisėjusią šios nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos įsiteisėjimo, Priežiūros institucijai (JANĮ 33 straipsnio 1–2 dalys) bei per 3 darbo dienas teismo įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                Asta Jakutytė-Sungailienė