Civilinė byla Nr. e2A-720-755/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03407-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.3.1.14.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą  pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6499-940/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB, ieškovė) NEO Finance kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1 107,60 Eur negrąžintą kredito dalį, 54,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. birželio 16 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 11,96 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 1 107,60 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gruodžio 11 d., 657,65 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,16 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. vasario 12 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 16 d., 11,96 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 1 107,60 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gruodžio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 41 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei AB NEO Finance iš atsakovo M. N., 1 107,60 Eur negrąžintą kredito dalį, 54,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 16 d.), 99,59 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,16 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 12 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 16 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 264,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,45 Eur žyminį mokestį, 138,76 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3.       Pirmosios instancijos teismas nustatė kad šalys 2018 m. birželio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K441487238 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1 565,95 Eur vartojimo kreditą 54 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 11,96 proc., paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 466,61 Eur, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma – 99,59 Eur, bendra vartojimo kredito suma – 2 132,15 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2022 m. gruodžio 11 d. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovė 2020 m. birželio 10 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2020 m. birželio 16 d. vienašališkai nutraukė Sutartį vadovaudamasis Sutarties 8.4 punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.

4.       Nesant įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovei iš atsakovo priteisė 1 107,60 Eur negrąžinto kredito dalį bei 54,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. birželio 16 d.

5.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, reikalavimą priteisti 11,96 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 107,60 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 11 d.), atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 11,96 procentų normą už negrąžintą 1 107,60 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 11 d.), todėl padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

6.       Ieškovės reikalavimą priteisti 657,65 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,16 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 12 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 16 d.), bei 11,96 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 107,60 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tenkino iš dalies.

7.       Teismas nustatė, kad Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,90 procentai, jo bendra suma, pritaikius nuolaidą, yra 99,59 Eur. Šis mokestis pagal Sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, Sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėjo, kad 99,59 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 2 132,15 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (1 565,95 Eur kreditas + 466,61 Eur palūkanos + 99,59 Eur tarpininkavimo mokestis). Todėl reikalavimą priteisti tarpininkavimo mokestį tenkino iš dalies, priteisiant 99,59 Eur tarpininkavimo mokesčio.

8.       Nustatė, kad nagrinėjamu atveju netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali viršyti 104,56 Eur ((1 107,60 Eur + 54,14 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik netinkamai vykdant sutartį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kita tarpininkavimo mokesčio dalis – 558,06 Eur bei 11,96 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją, taigi, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, jie negali būti priteisiami, todėl šią ieškovės reikalavimo dalį atmetė. Kadangi reikalavimas priteisti 3,16 Eur kompensacines palūkanas atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau teismų praktiką, jį tenkino.

9.       Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl jį tenkino.

10.       Ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 69,38 proc., iš atsakovo priteisė 28,45 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 138,76 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, iš viso – 167,21 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

11.       Apeliaciniu skundu AB NEO Finance prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo už akių dalį: dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantui iš atsakovo 11,96 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 107,60 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 gruodžio 11 d.; dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti 11,96 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 107,60 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gruodžio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo  pagrindiniai argumentai:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtu precedentu, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, tačiau neatsižvelgė į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus ir nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo;

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (466,61 Eur), taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2022 m. gruodžio 11 d.) Apeliantas pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. gruodžio 11 d., todėl reikalavimas  turėjo būti tenkintas ir priteistos 11,96 proc. palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos 1 107,60 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2022 m. gruodžio 11 d. (Sutarties termino pabaigos).

11.3.                      Teismas, spręsdamas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes. Apeliantė pažymėjo, jog metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė, sudaro 11,6 proc. Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Be to, Sutarties 6.1. punktas numato, jog Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (11,96 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

11.4.                      Be to, negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos buvo skaičiuotos už skirtingus laikotarpius, todėl sumos negali būti viena į kitą įskaitomos. Reikalavimas priteisti po Sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas 11,96 proc. palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Taip pat apeliantei laiku neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.

11.5.                      Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės reikalavimai tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų ir kompensacinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje ginčo dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių nėra.

Dėl negautų pajamų priteisimo

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.

15.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę.

16.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

17.       Bylos duomenimis, ieškovė 2020 m. birželio 16 d.  sutartį su atsakovu nutraukė, todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutartį tinkamai vykdant.

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 11,96 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 11 d.), t.y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė kaip nepagrįstą.

19.       Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. birželio 16 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

20.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

22.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23.       Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nors ir nenurodė negautų pajamų konkrečios sumos, tačiau ieškiniu prašė priteisti 11,96 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 107,60 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 11 d.), taigi nuostolių dydį pagal pateiktus teismui duomenis galima apskaičiuoti. Be to, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus. Pastebima, jog kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (CK 6.249 str.)

24.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė negautų pajamų dydį grindė Sutartimi nustatytomis ir nesumokėtomis pelno palūkanomis. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 54 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 11,96 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t.y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) tai sudarytų 466,61 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė negautų pajamų faktą, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. gruodžio 11 d.), ji šią sumą būtų gavusi.  Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 54,14 Eur pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, ieškovės negautos pajamos negali sudaryti daugiau nei 412,47 Eur (466,61 - 54,14). Atlikus pelno palūkanų skaičiavimą pagal ieškovės reikalavimą, matyti, kad gautina suma 324,45 Eur (1 107x11,96/100/365x894) neviršija 412, 47 Eur sumos, todėl ši suma priteistina ieškovei.  

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

25.       Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti 11,96 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

26.       Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyje (Sutarties specialiose sąlygose), sudaro 11,96 proc.

27.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į naujausią kasacinį teismo išaiškinimą, nurodė, kad netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali viršyti 104,56 Eur ((1 107,60 Eur + 54,14 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovui netinkamai vykdant sutartį. Todėl padarė išvada, kad kita tarpininkavimo mokesčio dalis – 558,06 Eur bei 11,96 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją, taigi, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, jie negali būti priteisiami, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimus atmetė.

28.       VKĮ 11 straipsnio 8 dalis, įsigaliojusi nuo 2016 m. gruodžio 1 d., įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

29.       Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, negali būti priteisiamas, nes laikotarpis už kurį prašoma taikyti kompensacines palūkanas prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

30.       Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 11,96 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtyje kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 11,96 proc. dydžio metinę palūkanų normą, terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

31.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, nors ir ex officio (pagal pareigas) įvertino vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo atitikimą VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, tačiau šių sąlygų nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 11,96 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

33.       Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 241 Eur (41,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus 87,18 proc. iš atsakovo ieškovei priteistina iš atsakovo  210,10 Eur ( 241 Eur x 87,18 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34.       Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK  93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 275  Eur (75,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde buvo pareikšti du reikalavimai – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y.50 proc. patenkinus reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir atmetus reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo, ieškovei priteistina 50 proc. jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 137,50 Eur ( 275 Eur x 50 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei šioje byloje priteistina 347,50 Eur (210,10 Eur + 137,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Priteisti akcinei bendrovei NEO Finance iš M. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 324, 45 Eur (trys šimtai dvidešimt keturi eurai 45 ct) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 11 d.).

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (11,96 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti akcinei bendrovei NEO Finance iš M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 347,60 Eur (trys šimtai keturiasdešimt septyni eurai 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjas                                                                                             Eigirdas Činka