VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. D. ir V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. D. ir V. D. ieškinį dėl daiktinės teisės į vandens gręžinį pripažinimo, pareikštą atsakovams V. R. ir E. R..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti, kad gręžinys, identifikavimo Nr. 59724, esantis (duomenys neskelbtini), yra esminė dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), dalis; 2) pripažinti, kad gręžinys, identifikavimo Nr. 59724, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise R. D. ir V. D., ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise V. R. ir E. R.; 3) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos atliktą gręžinio, identifikavimo Nr. 59724, esančio (duomenys neskelbtini), registraciją V. R. vardu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad 2018-07-03 įsigijo nuosavybės teise dalį buto ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) , aprūpinamas vandeniu iš gręžinio, kuris yra atsakovų sklype. Nurodė, kad atsakovai pagal norminius aktus negalėjo parduoti buto be vandens sistemos, todėl ieškovai turi nuosavybės teisę į dalį gręžinio. Teigė, kad gręžinys yra esminė gyvenamojo namo dalis– gręžinys suprojektuotas ir naudojamas vandens tiekimui į dvibutį gyvenamąjį namą užtikrinti.

3. Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad prieš sudarant sutartį, ieškovai buvo įspėti, jog atskiru susitarimu galės naudotis vandeniu tiekiamu iš atsakovams priklausančio gręžinio arba prisijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ vandens tinklo. Nurodė, kad sutartyje yra 7.2.8. punktas, kuriame numatyta pareiga ieškovams per 14 dienų sudaryti sutartis dėl elektros, dujų, vandens tiekimo, komunalinių paslaugų. Taip pat nurodė, kad atsakovai nėra paslaugų teikėjai. Atsakovai nuosavybės dalies į gręžinį nepardavė, nes gręžinys yra atsakovų sklype, gręžinio elektros ir vandens apskaitos prietaisai yra atsakovų namo dalyje. Teigė, kad nesiekia pasipelnyti iš aplinkybės, kad vandens gręžinys yra registruotas kaip atsakovų nuosavybė, tiesiog vienam savininkui valdant, hidrotechnikos įrenginys yra geriausiai prižiūrimas. Paaiškino, kad pagal vandens siurblio galingumą ir elektros sunaudojimą galima apskaičiuoti išgaunamo vieno kubo vandens savikainą, o ieškovai pagal įrengtą skaitiklį gali sumokėti vandens kainą. Atkreipė dėmesį, kad daiktinė nuosavybės teisė atsiranda, pagaminant daiktą arba sutarties pagrindu. Atsakovai nepardavė ieškovams atsakovų sklype esančio daikto ir jis nėra parduoto ieškovams buto priklausinys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4 .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-20 sprendimu ieškinį atmetė.

5. Sprendimą priėmęs teismas nustatė, kad ieškovai neįrodė, jog sudarant 2018-07-03 buto ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį įgijo nuosavybės teisę į dalį vandens gręžinio sklype (duomenys neskelbtini) . Nustatė, kad vandens gręžinys yra atsakovams priklausančioje žemės sklypo dalyje ir žemės gelmių registre yra įregistruotas atsakovų vardu kaip geriamojo gėlo vandens gręžinys Nr. 59724. Geriamojo gėlo vandens gręžinio Nr. 59724 įregistravimas žemės gelmių registre suponuoja, kad gręžinys ir gręžinio įranga yra atsakovų nuosavybė. Gręžinio įranga sukurta atsakovų lėšomis atsakovams priklausančiame žemės sklype, registruota atsakovų vardu ir yra atsakovų nuosavybė. Atsakovų valia, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 1.64 straipsnyje, perleisti atsakovams priklausančią nuosavybės dalį ieškovams nebuvo pareikšta. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vandens gręžinys nėra individualaus namo, buto priklausinys. Atsakovai iš gręžinio vandenį gali tiekti ir gretimų žemės sklypų naudotojams, kitų namų ir butų savininkams.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas, statiniai, skirti vandens išgavimo bei tiekimo reikmėms ir esantys vandenvietėse, priskirtini inžinerinių statinių rūšiai, hidrotechnikos statinių grupei (6.2.3, 11.5.1 punktai). Hidrotechnikos statinių statybą bei rūšis reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymas bei atitinkami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, tokie kaip STR 2.02.06:2004 „Hidrotechniniai statiniai. Pagrindinės nuostatos“ ir STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“. Atsakovų gręžinys nepriskirtas ieškovo įgyto buto (duomenys neskelbtini) , su žemės sklypo dalimi inžineriniams tinklams, gręžinys, esantis atsakovų žemės sklypo dalyje, nėra ieškovo įgyto nekilnojamojo turto priklausinys.

7. Teismas taip pat konstatavo, jog CK 4.47 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra sandoris arba naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 1, 4 punktai).??? CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Taigi šioje teisės normoje nenustatyta, kad nekilnojamasis daiktas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra šios žemės sklypo priklausinys. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, ieškinį atmetė, nes ieškovai nebuvo vandens gręžinio statytojai, atsakovai sudarytu sandoriu su ieškovais nuosavybės teisės į dalį gręžinio ir jo įrangos neperleido. Atsakovams pagal CK 4.37 straipsnio nuostatas priklauso nuosavybės teisė į gręžinį. Teismas atmetė ir ieškovų paaiškinimą, kad reikia vadovautis statybos techniniais reglamentais, reguliuojančiais gyvenamųjų namų statybą. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, jog vandens gręžinys pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ priskiriamas prie hidrotechnikos inžinerinių statinių, todėl jų įrengimą reglamentuoja kiti statybos techniniai reglamentai, o ne statybos techniniai reglamentai reguliuojantys vienbučių ar daugiabučių gyvenamųjų namų statybą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Apeliantai (ieškovai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti.

9. Teigia, kad ieškovų įsigytas butas yra pastate- dvibučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkto nuostatas, ieškovai iš atsakovų įsigijo butą, kurio statybos baigtumas buvo 100 procentų. Atsakovo (statytojo) V. R. pateiktoje 2017-12-06 deklaracijoje apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu buvo užbaigta dvibučio namo statyba, esančioje lentelėje pavadinimu „Pastatyti gyvenamieji pastatai ir butai pagal turimus patogumus“, be kita ko, kaip patogumas yra nurodytas vandentiekis, pastatų skaičius 1, butų skaičius - 2. Teigia, kad statytojas vandentiekį įrengė abiem butams, esantiems dvibučiame name, t. y. ir butui, kurį šiuo metu ieškovai yra įsigiję iš atsakovų. Apie vandens gręžinį atsakovai skelbė buto pardavimo skelbime, kuriame buvo nurodyta: „Vandens gręžinys net- 67 m. Užtikrina tyrą ir skanų vandenį“. Paaiškina, kad sudarius pirkimo- pardavimo sutartį, ieškovai bute naudojosi vandeniu, kuris buvo išgaunamas iš žemės sklype esančio vandens gręžinio. Vanduo ieškovų butą pasiekdavo žemės sklype bei dvibučiame name įrengto vandentiekio vamzdynu. Ieškovai vandeniu iš minėto gręžinio bute naudojosi iki 2019-05-29, t. y. daugiau kaip 10 mėnesių nuo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo, kol įvykus konfliktui, atsakovai 2019-05-29 užsuko vandenį.

10. Ieškovų nuomone, teismas sprendime netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pagrindinių bei antraeilių daiktų teisinį statusą, taip padarydamas minėtų normų pažeidimą, todėl buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas. Ieškovai laikosi pozicijos, kad vandens gręžinys su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu butu susietas funkciniu ryšiu, todėl vandens gręžinys laikytinas buto priklausiniu. Atkreipia dėmesį, kad tokios gyvenamosios patalpos (buto), kurio savininkai neturi galimybės naudotis vandentiekiu (gauti vandens į butą), negalima naudoti pagal paskirtį. Pažymi, kad pirkimo- pardavimo sutarties 7.5.1. punkte nurodyta: „<...> Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad šios sutarties sudarymo metu parduodamas daiktas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių trūkumų ir/ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūto jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. <...>“ Pirkimo- pardavimo sutarties nuostata atsakovai garantavo, kad butas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, o tai rodo, kad atsakovai perleido nuosavybės teisę į dalį vandens gręžinio, nes be teisės naudotis minėtu gręžiniu, ieškovai negalėtų naudotis butu pagal jo paskirtį- bute neveiktų vandentiekis.

11. Apeliantai taip pat teigia, kad jeigu iš tiesų vandens gręžinys būtų skirtas aptarnauti tik atsakovams priklausantį butą, tai pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovams parduotas butas nebūtų buvęs prijungtas prie vandens gręžinio ir daugiau kaip 10 mėnesių nuo minėtos sutarties sudarymo ieškovai nebūtų galėję savo bute naudotis vandeniu iš gręžinio bei atsakovai buto pardavimo skelbime nebūtų paminėję vandens gręžinio. Pažymi, kad prieš pirkimo- pardavimo sutarties sudarymą ir sutarties sudarymo metu ieškovai nebuvo panaikinę vandens gręžinio bei buto funkcinio ryšio, todėl minėtos sutarties sudarymo metu vandens gręžinys buvo ieškovams perleidžiamo buto priklausinys.

12. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad galimybė gauti vandens ieškovams ir šiuo metu egzistuoja, tereikia susitarti su atsakovais dėl atsiskaitymo tvarkos už vandens gręžinio sunaudojamą elektros energiją, kitų būtinųjų eksploatavimo išlaidų kompensavimą. Susitarus ieškovai turės galimybę naudotis vandeniu iš gręžinio, nepriklausomai nuo to ar jie turi nuosavybės teises į vandens gręžinį, ar neturi. Ieškovai elgiasi nesąžiningai, nekompensuoja daugiau kaip metus naudojamo vandens gręžinio eksploatacinių išlaidų, o atsakovams ėmus ginti savo interesus, pareikalavo nuosavybės teisių į objektą, į kurį neturi reikalavimo teisės.

13. Atsakovai paaiškina, jog sudarant preliminarią buto pirkimo- pardavimo sutartį, su ieškovais buvo žodžiu susitarta, kad atsakovai tieks vandenį į ieškovų butą pagal atskirą susitarimą. Tokia sąlyga įtvirtinta 2018-07-03 buto ir žemės sklypo dalies pirkimo- pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 7.2.8 punkte- ieškovai per 14 kalendorinių dienų terminą turi kreiptis į paslaugų, įskaitant vandens, tiekėjus dėl paslaugų sutarčių sudarymo. Ieškovai dėl tokių sutarčių sudarymo nesikreipė, o tik naudojosi atsakovų tiekiamu vandeniu. Tuo atveju, jei atsakovai būtų pardavę ne tik butą, bet ir dalį vandens gręžinio, sutarties 7.2.8 punkte nebūtų buvę poreikio numatyti ieškovų pareigos kreiptis dėl paslaugų, įskaitant vandenį, į tiekėjus. Buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu šalys nesudarė papildomų sandorių, susijusių su vandens gręžiniu ar jo naudojimu. Neteisėtas naudojimasis svetimu daiktu nesukuria nuosavybės teisių.

14. Atsakovai teigia, jog vien tai, kad projektų aiškinamuosiuose raštuose buvo nurodyta galimybė įrenti vandens gręžinį, nesudaro fakto, kad sutarties sudarymo metu šis vandens gręžinys Nr. 59724 turėjo nuolatinį funkcinį ryšį ir buvo sukurtas aptarnauti ieškovų butą. Pabrėžia, kad konkrečiai šis vandens gręžinys Nr. 59724 nebuvo sukurtas aptarnauti ieškovų buto. Atsakovai vandens gręžinį įsirengė savo lėšomis savo poreikiams tenkinti. Tai, kad vandens gręžinys nebuvo skirtas aptarnauti ieškovų buto, pagrindžia ir aplinkybė, jog nebuvo sumontuotos atskiros apskaitos sistemos kiekvienam butui. Taip pat paaiškina, jog statytojas / pardavėjas turi pareigą pastatyti tinkamą naudoti, t. y. su kokybiškai fukcionuojančiomis komunikacijomis objektą, o pareiga pasirūpinti konkrečių paslaugų teikimu kyla turtą įsigijusiam asmeniui, sudarant papildomus susitarimus. Ieškovai turėjo pasirūpinti paslaugų, tokių kaip elektros energijos ar vandens tiekimu įrengtomis komunikacijomis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį gręžinio pagal pirkimo- pardavimo sutartį. Teismas nurodė, kad 2018-07-03 buto ir žemės sklypo dalies pirkimo- pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis buvo sudaryta dėl ½ dalies žemės sklypo ir buto pirkimo. Vandens gręžinys sukurtas atsakovų lėšomis atsakovams priklausančiame žemės sklype, registruotas atsakovų vardu, todėl, anot spendimą priėmusio teismo, vandens gręžinys yra atsakovų nuosavybė. Konstatuodamas, kad ieškovai neįgijo nuosavybės teisės nė vienu CK 4.47 straipsnyje numatytų pagrindų, jų reikalavimus laikė teisiškai nepagrįstais. Apeliantai laikosi pozicijos, kad pagal pirkimo- pardavimo sutarties 7.5.1. punkto nuostatą „<...> Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad šios sutarties sudarymo metu parduodamas daiktas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių trūkumų ir/ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūto jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. <...>“ atsakovai perleido nuosavybės teisę į dalį vandens gręžinio, nes be teisės naudotis minėtu gręžiniu, ieškovai negalėtų naudotis butu pagal jo paskirtį: bute neveiktų vandentiekis.

17. Nustatyta, kad ieškovai su atsakovu 2018-07-03 sudarė buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį. Sutarties objektas– butas ir žemės sklypo dalis. Atsakovai buvo dvibučio namo statytojai ir sklypo savininkai. Vandens gręžinys įrengtas 2015-05-29 žemės sklype, esančiame prie namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės gelmių registre užregistruotas atsakovų vardu. Gręžinys vandeniu aprūpino atsakovų namo dalį, bet buvo nuvestas ir vandentiekis į ieškovams vėliau parduotą namo dalį, užtikrinant galimybę antrąją namo dalį įsigijusiems asmenims naudotis vandeniu. Sutarties 6.3 p. ir prieduose įtvirtintos bendraturčiams priklausančios sklypo dalys (atsakovams priklauso žemės sklypo dalis, plane pažymėta skaičiais 5-1-2-6-5, o ieškovams – 4-5-6-3-4), kuriomis kiekvienas bendraturtis turi teisę laisvai disponuoti. Vandens gręžinys yra atsakovams priklsausančioje žemės sklypo dalyje. Taip pat sutarties 7.2.8 punkte buvo įtvirtinta pirkėjo (t. y. ieškovų) pareiga per 14 kalendorinių dienų nuo faktinio daikto perdavimo– priėmimo dienos kreiptis į elektros energijos, vandens tiekėjus bei kitų komunalinių paslaugų tiekėjus ir savo vardu sudaryti pirkimo– pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, atsakovai, įrengdami namą, turėjo užtikrinti tik vandentiekio, t. y. vamzdžių išvedžiojimą, o ne paslaugos (vandens) tiekimą, kuo turėjo pasirūpinti ieškovai. Nesutiktina su apeliantų tvirtinimu, jog atitinkama gręžinio dalis perėjo ieškovų nuosavybėn kartu su butu pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostatas. Gręžinys įrengtas atsakovų žemės sklypo dalyje, kuri yra laikytina pagrindiniu daiktu CK 4.12 straipsnio prasme, o gręžinys – šio sklypo priklausiniu (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, toliau- NTRĮ 10 straipsnio 3 dalis, CK 4.40 straipsnio 1 dalis, 4.12 straipsnis, 4.13 straipsnis) ir skirtas aptarnauti atsakovų butą.

18. Siekiant kvalifikuoti teisinius santykius, dėl kurių vyksta šalių ginčas, būtina sistemiškai aiškinti šalių sudarytą sutartį. Aiškinantis sutartį, būtina nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus, visas sutarties sąlygas aiškinti, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, sutarties sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių nuosekliai laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-7-23/2000, Nr. 3K-3-215/2000, Nr. 3K-3-406/2000, 3K-3-1145/2000, Nr. 3K-3-1005/2003, Nr. 3K-3-177/2005 ir kt.). 2018-07-03 buto ir žemės sklypo dalies pirkimo- pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties objektas nėra vandens gręžinys / jo dalis ir perdavimas ieškovų nuosavybėn. Iš sutarties turinio spręstina, jog pardavėjams nekyla pareiga užtikrinti ieškovams paslaugų teikimą, naujų daiktų sukūrimą ar leidimą naudotis, perleisti nuosavybės teisę į kitiems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausančius objektus, o sukuria galimybę (t. y. sudarius sutartis, sukūrus naujus objektus) naudotis minėtais ištekliais. Spręstina, jog sudarant minėtą sutartį, nuosavybės teisė į vandens gręžinį parduota nebuvo, naudojimosi gręžiniu tvarka taip pat nebuvo nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog atsakovai sudarytu sandoriu ieškovams nuosavybės teisės į dalį gręžinio neperleido.

19. Kitas apeliantų argumentas, įrodinėjant teisę į gręžinio dalies nuosavybę, yra tvirtinimas, jog vandens gręžinį su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu butu sieja funkcinis ryšys, todėl vandens gręžinys laikytinas buto priklausiniu. Ieškovai teigia, kad tokios gyvenamosios patalpos (buto), kurio savininkai neturi galimybės naudotis vandentiekiu (gauti vandens į butą), negalima naudoti pagal paskirtį. Dvibutis namas nėra prisijungęs prie Vilniaus miesto centralizuotų vandentiekio tinklų. Ir ieškovams, ir atsakovams priklausantys butai aprūpinami geriamuoju vandeniu iš žemės sklype esančio vandens gręžinio. Minėtas gręžinys yra sujungtas vamzdynu su dvibučiu namu ir šiuo vamzdynu vanduo iš gręžinio yra tiekiamas į ieškovams bei atsakovams priklausančius butus. Be minėto vandens gręžinio ieškovai negalėtų eksploatuoti buto pagal jo paskirtį, nes gyvenamojoje patalpoje nebūtų vandens, atitinkamai ieškovai negalėtų patenkinti savo pagrindinių poreikių, kurios suteikia gyvenamasis būstas. Atsakovai nurodo, jog vandens gręžinys Nr. 59724 nebuvo sukurtas aptarnauti ieškovų buto. Atsakovai vandens gręžinį įsirengė savo lėšomis ir savo poreikiams tenkinti. Tai, kad vandens gręžinys nebuvo skirtas aptarnauti ieškovų buto pagrindžia ir aplinkybė, kad nebuvo sumontuotos atskiros apskaitos sistemos kiekvienam butui, kas būtų padaryta, jei daiktas būtų skirtas keliams naudotojams. 

20. Pagal CK 4.12 straipsnio nuostatas, pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalies nuostatas, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; kt.). Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalies nuostatas, priklausiniai yra savarankiški, pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008). Klausimas, ar daiktus sieja teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys– ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu.

21. Ieškovai turėjo pareigą įrodyti, kad vandens gręžinys buvo jų buto priklausinys dar iki buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo ir egzistavo nuolatinis, tiesioginis funkcinis ryšys. Ieškovai tokių įrodymų nepateikė. Kaip jau nustatyta nutarties 20 punkte, vandens gręžinys Nr. 59724 nebuvo sukurtas ieškovų butui aptarnauti. Atsakovai vandens gręžinį įsirengė savo poreikiams tenkinti. Sutiktina su atsakovų pozicija, jog tai, kad vandens gręžinys nebuvo skirtas ieškovų butui aptarnauti, pagrindžia aplinkybė, kad nebuvo sumontuotos atskiros apskaitos sistemos kiekvienam butui. Vanduo į ieškovų butą gali būti tiekiamas iš vandentiekio tinklo arba iš ieškovų sklype įrengto kito gręžinio. Sudarant buto ir žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį nebuvo susitarimo dėl gręžinio dalies perleidimo ieškovams, nors buto aprūpinimo vandeniu būdas buvo akivaizdus. Be to, buto pirkimo- pardavimo sutarties 7.2.8 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja per 14 dienų nuo daikto perdavimo dienos kreiptis į elektros energijos, vandens tiekėjus bei kitų komunalinių paslaugų teikėjus ir savo vardu sudaryti pirkimo- pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutartis. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad ieškovų butas gali būti naudojamas pagal paskirtį ir be vandens gręžinio dalies nuosavybės. Gręžinys neįeina į pagrindinio daikto (ieškovų buto) sudėtį, nėra susiję su pagrindiniu daiktu taip, kad be jo pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų nevisavertis. Vandens tiekimui į įsigytą butą užtikrinti pakanka sudaryti atitinkamą sutartį su vandenį tiekiančiu subjektu (vienas iš tokių yra atsakovai) arba patiems savo sklype įsirengti gręžinį. Ieškovai apeliaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų bei nenurodė faktinių aplinkybių, kurios galėtų paneigti šią išvadą. Konstatuotina, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo pripažinti vandens gręžinį ieškovų buto priklausiniu.

22. Apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Byla išspręsta ne apeliantų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 968 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti soliadariai iš ieškovų. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovams solidariai (CK 3.87, 3.88, 6.18 straipsniai) iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, po 484 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Atmesti ieškovų R. D. ir V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 sprendimą.

Priteisti solidariai atsakovams V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas po 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) iš kiekvieno ieškovo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Loreta Braždienė

Laima Gerasičkinienė

Visvaldas Kazakiūnas