Civilinė byla Nr. 2-2583-230/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 117.1, 117.2, 126.5.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 6 d. 

Kaunas

            Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė,

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui – administratoriui J. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimo patvirtinimo klausimą uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko agroservisas“ bankroto byloje.

            Teisėja, išnagrinėjusi nurodyto kreditoriaus reikalavimą,

n u s t a t ė :

            Kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB, patikslinęs reikalavimą, prašo patvirtinti kreditoriaus papildomą reikalavimą UAB „Jurbarko agroservisas“ bankroto byloje 231 875,77 Lt sumai, bendrai 253 202,97 Lt sumai. Nurodo, kad reikalavimas grindžiamas 10 su atsakovu sudarytų lizingo sutarčių, kurių pagrindu UAB „Jurbarko agroservisas“ buvo išnuomotos kreditoriui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės. Atsakovui vėluojant, o vėliau ir visiškai nutraukus mokėjimus lizingo sutartys 2009 m. kovo 4 d. buvo nutrauktos. Pagal išrašytas sąskaitas liko nepadengtas 21 327 Lt įsiskolinimas. Be to, lizingo bendrovei pardavus grąžintą turtą tretiesiems asmenims, kreditorius patyrė nuostolius, kurį sudaro nepadengtos turto vertės ir gautos sumos, parduodant turtą, skirtumas, viso 196 339,64 Lt. Kreditorius taip pat turėjo papildomų išlaidų, susijusių su turto atsiėmimu: turto pervežimo, pakrovimo, iškrovimo, komisinio mokesčio už turto pardavimą išlaidų, viso 35 536,13 Lt. Kadangi nesant ginčo jau yra patvirtintas kreditoriaus reikalavimas dėl neapmokėtų sąskaitų – 21 327,20 Lt sumai, prašo padidinti reikalavimo sumą nurodytu dydžiu.    

            Kreditoriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat prašo vadovautis jo raštu išdėstyta pozicija.           

Atsakovo UAB „Jurbarko agroservisas“ atstovas - administratorius prašo netvirtinti „Swedbank lizingas“, UAB papildomo reikalavimo  kreditoriaus nurodytai sumai.

            Atsakovo atstovas paaiškino, kad administratorius privalo patikrinti kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus. Todėl yra pagrindas pripažinti kreditoriaus reikalavimą tik dėl atsakovo įsiskolinimo pagal neapmokėtas sąskaitas. Apie kreditoriaus patirtą nuostolį duomenų įmonės apskaitoje nėra. Be to, kreditorius pažeidė sutarčių nutraukimo tvarką, kadangi pagal lizingo sutarčių 11.4 p. jis privalėjo atsakovą įspėti dėl įsiskolinimo likvidavimo per 14 dienų nuo pranešimo gavimo ir tik pasibaigus šiam terminui nutraukti sutartis. Atsakovo neįspėjus, jis prarado galimybę derėtis dėl tolimesnio sutarčių vykdymo. Be to, kreditorius nuo sutarčių nutraukimo 2009 m. kovo 4 d. jokių nuostolių nereikalavo, o pranešime dėl sutarčių nutraukimo ir pirminiame kreditoriaus reikalavime skola buvo nurodyta 94 724,55 Lt. Taip pat mano, kad kreditorius neturi teisės reikalauti nuostolių, nes jie atsirado ne iš šalių sudarytos sutarties, o sutarčių su trečiaisiais asmenimis pagrindu. Mano, kad transporto priemonės pardavinėtos nuostolingai, taip pat sumokėtos nepagrįstai didelės lėšos už turto pardavimą. Administratoriaus nuomone, automobilių rinkos kaina neįrodinėtina, kadangi kreditoriui nutraukus sutartis ir paėmus transporto priemones, atsakovas buvo paliktas nežinioje.   

            Kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB papildomas reikalavimas tvirtintinas. Byloje pateikti 10 finansinio lizingo sutarčių nuorašai patvirtina, kad  kreditorius „Swedbank lizingas“,  UAB perdavė atsakovui bankrutuojančiai UAB „Jurbarko agroservisas“ valdyti ir naudotis 10 transporto priemonių (5 vilkikus ir 5 puspriekabes) verslo tikslais, o atsakovui įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartį turtas įgyjamas nuosavybės teise (lizingo sutarčių 3.1 p.) Šias sutartis kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB 2009 m. kovo 4 d. pranešimu vienašališkai nutraukė dėl lizingo gavėjo laiku nesumokėtų įmokų. Tai numato lizingo sutarčių 11.1.1 p., kuriame nurodyta, kad lizingo bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau joje nustatyto termino, jei klientas iš esmės pažeidė sutartį, t.y. kai klientas nesumokėjo  visos ar dalies įmokų pagal įmokų grafiką ir per 30 dienų nepadengė įsiskolinimo. Iš kreditoriaus 2009 m. kovo 4 d. rašto matyti, kad atsakovas vėlavo sumokėti įmokas 124 kalendorines dienas, ir skola tuo metu sudarė 94 724,55 Lt. Atsakovas ginčija sutarčių nutraukimą kaip neteisėtą ir nurodo, kad kreditorius pažeidė sutarčių 11.2.4 punkte numatytą sutarčių nutraukimo tvarką, kadangi atsakovui neišsiuntė pranešimo ir jo neįspėjo, kad sumokėtų įsiskolinimą ar įvykdytų kitas prievoles ne vėliau kaip per 14 dienų. Tačiau kreditorius pateikė teismui 2008 m. gruodžio 4 d. pretenziją atsakovui, kuri patvirtina, kad toks pranešimas atsakovui buvo pateiktas, jame buvo nurodytas 14 dienų terminas pervesti skolą ir nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta. Tuo metu atsakovo įsiskolinimas buvo 29 968,90 Lt, o nutraukiant sutartį įsiskolinimas jau buvo padidėjęs iki 94 724,55 Lt, kas patvirtina, kad atsakovas įsiskolinimo per nurodytas 14 dienų ne tik, kad nepadengė, bet ir jį padidino. Be to, Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartimi UAB „Jurbarko agroservisas“ buvo iškelta bankroto byla (b.l. 8).   

              Lizingo davėjui nutraukus lizingo sutartis, lizingo gavėjui taikytinos CK 6.574 straipsnyje numatytos pasekmės. Šiame straipsnyje numatyta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Analogiška nuostata įtvirtinta lizingo sutarčių 11.2.3 p. Šalys lizingo sutartyse 11.2.2 punkte taip pat numatė, kad tuomet, kai klientas pažeidė iš esmės sutartį, lizingo bendrovė turi teisę pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą, sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, o taip pat pareikalauti apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertės bei neišpirktos turto vertės su PVM skirtumą. Ginčo dėl nesumokėtų iki sutarties nutraukimo dienos įmokų dydžio tarp šalių nebuvo, todėl kreditoriaus reikalavimas šioje apimtyje (21 327,20 Lt sumai) jau yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartimi (b.l. 9). Tačiau atsižvelgiant į nurodytus įstatymo reikalavimus ir sutarties nuostatas, kreditoriaus reikalavimas padengti transporto priemonių likutinės vertės ir gautos pardavimo kainos skirtumą, kaip lizingo bendrovės patirtą nuostolį, taip pat yra pagrįstas. Atmestinas administratoriaus atsikirtimas, jog toks reikalavimas negali būti patvirtintas, kadangi įmonėje nėra apskaitos dokumentų, pagrindžiančių šį nuostolį (administratorius remiasi LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktu). Pagal ĮBĮ 26 straipsnį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, todėl reikalavimo pagrįstumas tikrinamas, remiantis byloje pateiktais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai). Kreditorius pateikė transporto priemonių pardavimo sutarčių nuorašus, kurie patvirtina kreditoriaus patirtą nuostolį dėl lizingo sutarčių neįvykdymo. Administratoriaus reiškiamos abejonės dėl transporto priemonių pardavimo kainų nėra grindžiamos jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), o administratorius paaiškino, kad tokių įrodymų ir nesiekia pateikti. Todėl teismas negali daryti išvados, jog lizingo bendrovė transporto priemones pardavė nepagrįstai žema kaina. Niekuo nepagrįstas ir administratoriaus argumentas, jog nėra pagrindo pripažinti nurodytą verčių skirtumą nuostoliais, kadangi jie yra nustatyti pagal sutartis su trečiaisiais asmenimis, o ne iš šalių tarpusavio sutarties (administratorius remiasi CK 6.221 straipsnio 2 dalimi). Nuostoliai yra turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, šiuo atveju sutarties nevykdymo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Rašytiniais įrodymais yra patvirtintos ir kreditoriaus turėtos papildomos išlaidos dėl sugrąžinto turto pervežimo, pakrovimo-iškrovimo, turto pardavimo.

            Administratoriaus prieštaravimai, jog kreditorius yra nurodęs skirtingą nuostolių dydį, taip pat atmestini. Kreditorius 2008 m. gruodžio 4 d. pretenzijoje, 2009 m. kovo 4 d, pranešime dėl sutarties vienašališko nutraukimo yra nurodęs skolą, atsiradusią dėl įmokų nemokėjimo iki sutarties nutraukimo, o ne nuostolį, atsiradusį dėl to, kad buvo nutrauktos sutartys. Kadangi kreditorius, reikšdamas patikslintą reikalavimą pateikė rašytinius įrodymus (CPK 178 straipsnis) dėl patirtų nuostolių, todėl jo papildomas reikalavimas laikytinas įrodytu, pagrįstu ir tvirtintinas (LR ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).       

             Teisėja, vadovaudamasi LR ĮBĮ 26 straipsniu, LR CPK 290-291 straipsniais,

n u t a r i a :

Patvirtinti kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB papildomą reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko agroservisas“ bankroto byloje 231 875,77 Lt  sumai ir padidinti bendrą šio kreditoriaus reikalavimą iki 253 202,97 Lt.

            Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta atskiru skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šią nutartį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                           Nijolia Indreikienė