Civilinė byla Nr. e2-3131-807/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43239-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1.;
2.6.8.10.; 2.6.1.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos pritesimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas „Plus Plus Capital“ AS kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo T. S. 2286,43 Eur negrąžinto kredito, 2742,24 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 857,16 Eur delspinigių, 16,5 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 2286,43 Eur, skaičiuojamų nuo 2017-10-18 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2017-12-08 teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-11-17 AB „Swedbank“ su atsakovu T. S. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-094737-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2896,20 Eur (10 000,00 Lt) kreditas, bendra kredito suma 4330,16 Eur (14951,17 Lt), kredito grąžinimo terminas – 5 metai, metinė palūkanų norma 16,50 procentai (e. b. l. 49-52). Atsakovas įsipareigojo per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, tačiau savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Todėl ieškovas sudarytą sutartį su atsakovu nutraukė.
2016-08-03 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ perleido „Plus Plus Baltic“, OU (Lietuvoje veikiančiam per „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialą) reikalavimo teisę į atsakovo skolą (el. b. l. 42). 2016-08-05 Reikalavimo perleidimo sutartimi „Plus Plus Baltic“, OU (Lietuvoje veikiantis per „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialą) reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovui (el. b. l. 40). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas rašytiniu pranešimu (el. b. l. 39). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šalių sudarytoje Sutartyje atsakovas įsipareigojo mokėti 16,5 procentų dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimų neginčijo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 5028,67 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų (2286,43 Eur negrąžinto kredito ir 2742,24 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 857,16 Eur delspinigių. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Šalys Vartojimo kredito sutartimi Nr. 09-094737-GV susitarė dėl 0,10 procentų dydžio delspinigių per dieną (el. b. l. 49). Ieškovas atsakovui skaičiuoja delspinigius taikydamas 0,05 procento normą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai neįvykdė piniginės prievolės, ieškovui iš atsakovo priteistina ieškovo paskaičiuotų 857,16 Eur delspinigių suma.
Pagal CK 6.874 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.881 straipsnio 2 dalis). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 16,5 procentus metines palūkanas nuo kredito suteikimo dienos iki kredito grąžinimo dienos. Dėl nurodyto ieškovui iš atsakovo priteistinos 16,5 procentai metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą, t. y. 2286,43 Eur, nuo 2017-10-18 iki kredito sumos grąžinimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5885,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 132,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui AS „Plus Plus Capital“, įmonės kodas 11919806, iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2286,43 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 43 ct) negrąžinto kredito, 2742,24 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 24 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 857,16 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 16 ct) delspinigių, 16,5 procentų metines palūkanas nuo 2286,43 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5885,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 132,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Jankienė