Administracinė byla Nr. A143 – 808/2008

Procesinio sprendimo kategorija 13.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. A. M.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo      G. A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininkui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,De jure“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. A. M. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 4 – 5) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko (toliau – ir atsakovas) 2007 m. sausio 26 d. rašte Nr. 2-338-(12.23) išdėstytą sprendimą, įpareigojantį jį pateikti žemės sklypo bendranuomio notariškai patvirtintą sutikimą dėl priestato statybos ir įpareigoti atsakovą išduoti jam sutikimą dėl priestato statybos.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo reikalavimas pateikti žemės sklypo bendranuomio trečiojo suinteresuoto asmens R. K. notariškai patvirtintą sutikimą dėl priestato (duomenys neskelbtini) statybos, vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 13.6-2295 patvirtintos Prašymo duoti sutikimą nuomojamame (naudojamame) valstybinės žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius, rekonstruoti ar griauti esamus formos (toliau – Prašymo forma) Pastabų 3 punktu, yra nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ (toliau – Reglamentas STR 1.07.01:2002) 15.2 punkte numatyta statytojo pareiga pateikti tik žemės sklypo bendraturčio sutikimą, todėl turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 26 – 27) prašė skundo nepatenkinti.

Atsakovas nurodė, kad dokumentų, kuriuos pareiškėjas, siekdamas gauti sutikimą vykdyti statybos darbus, privalo pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, sąrašas yra nustatytas Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 13.6-2295, kuris yra galiojantis, 2.1 – 2.3 punktuose. Statybos įstatymas ir Reglamentas STR 1.07.01:2002 neturi būti taikomi tarp bylos šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į skundą (b. l. 12 – 14) prašė skundo nepatenkinti.

R. K. nurodė, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes jo sutikimas dėl priestato statybos yra būtinas. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.489 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta nuomininkų ar kitų teisėtų daikto naudotojų pareiga elgtis ir derinti veiksmus taip,     jog jie vienas kitam netrukdytų naudotis išsinuomotu daiktu bei nepablogintų naudojimosi       juo sąlygų. Pareiškėjo planuojama statyba betarpiškai palies jo teises ir teisėtus interesus. Be to, jo sutikimo būtinumas nustatytas Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. birželio 7 d. įsakymo                  Nr. 13.6-2295 ,,Dėl prašymo duoti sutikimą statyti naujus statinius ar įrenginius, rekonstruoti     ar griauti esamus nuomojamame (naudojamame) valstybinės žemės sklype formos patvirtinimo“ 2.3 punkte.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 21 – 22) su skundu sutiko.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad nei Statybos įstatyme, nei Reglamente STR 1.07.01:2002 nėra reikalavimo statytojui pateikti žemės sklypo bendranuomio notariškai patvirtintą sutikimą dėl pastato statybos. Atsakovas, būdamas žemės savininko patikėtinis (Žemės įstatymo 7 str.), pats turi priimti sprendimą dėl sutikimo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu             (b. l. 66 – 68) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. priklauso patalpos pastate, adresu: (duomenys neskelbtini). Jie yra 0,1982 ha Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise valdomo žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) nuomininkai, sudarytos dvi atskiros žemės nuomos sutartys. Teismas nurodė, jog ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. sausio 26 d. raštas Nr. 2-338-(12.23) laikytinas administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes, nes, esant patvirtintam detaliajam planui, pareiškėjas negauna statybos leidimo. Teismas akcentavo, kad žemės sklypą, kurio dalyje pareiškėjas ketina statyti priestatą, patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, nuomos sutartyje nėra numatyta pareiškėjo teisė statyti priestatą, todėl pareiškėjas, norėdamas gauti statybos leidimą, siekia gauti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimą statybos darbams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 30.7 punktą. Pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 13.6-2295 2.3 punktą, pareiškėjas privalėjo pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai raštiškus kitų žemės sklypo nuomininkų ir esamo statinio savininkų sutikimus arba susitarimus dėl naujų statinių ar įrenginių statybos, esamų rekonstrukcijos. Todėl pareiškėjas be pagrindo nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažeidžia Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir Reglamento STR 1.07.01:2002 15, 15.1 – 15.10 punktų reikalavimus. Šie teisės aktai reglamentuoja statybos leidimo išdavimo tvarką ir nustato, kokius dokumentus statybos leidimui gauti pareiškėjas privalėtų pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui. Tai, kad šiuose teisės aktuose nenumatyta, jog prie prašymo turi būti pridėtas kitų žemės nuomininkų raštiškas sutikimas ar susitarimas dėl naujų statinių ar įrenginių statybos, nereiškia, kad jo neturi būti norint gauti valstybinės žemės valdytojo sutikimą statyboms. Statybos leidimas gali būti išduotas ir be kitų žemės sklypo nuomininkų sutikimo, bet nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalėtų nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą (Taisyklių 30.7 p.). Teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija pagrįstai pareikalavo, jog pareiškėjas prie prašymo duoti sutikimą statyboms pridėtų kito nuomininko sutikimą dėl priestato statybos, nes šis dokumentas yra reikalingas priimant atitinkamą sprendimą. Todėl panaikinti skundžiamame rašte išdėstyto sprendimo bei įpareigoti išduoti sutikimą dėl priestato statybos nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 74 – 76) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuodamas, jog jo nurodyti teisės aktai reglamentuoja statybos leidimo išdavimo tvarką ir nustato, kokius dokumentus statybos leidimui gauti jis privalėtų pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, pažymėdamas, jog šiuose teisės aktuose nenumatyta, kad prie prašymo turi būti pridėtas kitų žemės nuomininkų raštiškas sutikimas (o tuo labiau notariškai patvirtintas) ar susitarimas dėl naujų statinių ar įrenginių statybos, teismas be jokio pagrindo teigė, kad tai nereiškia, jog jo neturi būti norint gauti valstybinės žemės valdytojo sutikimą statyboms, ir padarė galutinę išvadą, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija pagrįstai pareikalavo, jog jis prie prašymo duoti sutikimą statyboms pridėtų kito nuomininko sutikimą dėl priestato statybos (ABTĮ 86 str. 1 d.).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 84 – 85) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Statybos įstatymas ir Reglamentas STR 1.07.01:2002 neturi būti taikomi tarp bylos šalių kilusiems teisiniams santykiams, nes dokumentų, kuriuos pareiškėjas privalo pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai norėdamas gauti sutikimą vykdyti statybos darbus, sąrašas numatytas Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. birželio 7 d. įsakymo         Nr. 13.6-2295, kuris yra galiojantis, 2.1 – 2.3 punktuose. Apskrities valdymo įstatymo               20 straipsnio 1 dalis numato, kad apskrities viršininkas leidžia įsakymus ir kitus teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi.

2. Be pareiškėjo, išnuomotame žemės sklype yra dar du žemės nuomininkai ir sklype esančių statinių savininkai – tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,De jure“ (toliau – UAB ,,De jure“).

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81 – 83)    prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Valstybinės žemės nuomos sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjo ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, nenumatyta galimybė statyti statinius, todėl žemės nuomotojo sutikimas yra būtinas (Taisyklių 30.7 p., Apskrities valdymo įstatymo 5, 9 str., Žemės įstatymo 7, 32 str.).

2. CK 6.489 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta nuomininkų ar kitų teisėtų daikto naudotojų pareiga elgtis ir derinti veiksmus taip, kad jie vienas kitam netrukdytų naudotis išsinuomotu daiktu bei nepablogintų naudojimosi juo sąlygų.

3. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 13.6-2295 yra galiojantis, atitinkantis aukščiau nurodytus teisės aktus, todėl turi būti vykdomas (Apskrities valdymo įstatymo 20 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. yra to paties, t. y. vieno nekilnojamojo turto registro objekto - valstybinės žemės sklypo - nuomininkai pagal atskirai sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Šio žemės sklypo (nuomininkams išnuomotų šio sklypo dalių) nuomotojas yra atsakovas (Žemės įstatymo 7 str. 1, 6 p., 32 str. 3 d. 3 p.). Pareiškėjas, norėdamas pastatyti jo nuomojamoje minėto žemės sklypo dalyje jam nuosavybės teise priklausančio pastato priestatą, siekia gauti atsakovo (žemės nuomotojo) sutikimą nurodyto priestato statybai. Kolegija pažymi, kad tokio sutikimo gavimas yra numatytas Taisyklių        30.7 punkte. Todėl yra būtina pasisakyti dėl šio Taisyklių punkto taikymo nagrinėjamojoje administracinėje byloje ir jo sąsajos su pareiškėjo nurodyto Reglamento STR 1.07.01:2002 15.2 punktu.

Taisyklių 30.7 punkte nurodyta, kad išnuomotuose (valstybės) žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, išskyrus (nagrinėjamai bylai neaktualų) šių Taisyklių 30.3 punkte nurodytą atvejį; nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.

Aiškindama šią materialinės teisės normą, kolegija pažymi, kad ji yra skirta reglamentuoti teisinius santykius dėl statybos valstybės išnuomotoje žemėje. Joje nurodytas nuomotojo sutikimas nurodytas kaip alternatyva situacijai, kai statybos galimybė yra aptarta pačioje nuomos sutartyje, bei (kai tokia galimybė nėra numatyta nuomos sutartyje) kaip būtina sąlyga nuomininkui pradėti ir atlikti atitinkamus statybos darbus. Nurodyto sutikimo teisinę reikšmę (jo būtinumą) parodo nurodyto Taisyklių punkto paskutinė pastraipa, pagal kurią minėto sutikimo nebuvimas yra pakankamas pagrindas nugriauti pastatytus statinius ar įrenginius. Todėl konstatuotina, kad Taisyklių 30.7 punktas yra speciali teisės norma, privalomai taikytina tuo atveju, kai norima vykdyti statybos darbus valstybės išnuomotoje žemėje. Šiuo aspektu ji negali būti pripažinta prieštaraujančia pareiškėjo nurodytam Reglamento STR 1.07.01:2002 15.2 punktui, nes abi šios teisės normos reglamentuoja skirtingus (pagal subjektus) teisinius santykius: pirmuoju atveju (Taisyklių 30.7 p.) - tai teisiniai santykiai tarp valstybinės žemės nuomininko ir nuomotojo dėl nuomos sutarties vykdymo arba jos sąlygų pakeitimo, antruoju atveju (Reglamento STR 1.07.01:2002 15.2 p.) - tai teisiniai santykiai tarp statytojo ir statybos leidimą išduodančios institucijos dėl statybos leidimo išdavimo.

Kolegija taip pat pažymi, kad Taisyklių 30.7 punkte nėra nustatyti minėto (žemės sklypo nuomotojo) sutikimo davimo ar atsisakymo jį duoti kriterijai. Tačiau juos galima įžvelgti CK 6.489 straipsnio bei Taisyklių 30.7 punkto pagrindu priimtame teisės akte - Prašymo formoje, kurioje tarp kitų reikalavimų prašymo duoti minėtą sutikimą formai ir turiniui, nurodytas reikalavimas pateikti kitų sklypo žemės nuomininkų raštiškus sutikimus arba susitarimus dėl naujų statinių ar įrenginių statybos, esamų rekonstrukcijos (2.3 p.). Prašymo formos nuoroda į CK 6.489 straipsnį (kurio 2 dalis nustato, jog nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams) reiškia, kad Prašymo formos 2.3 punkte nurodytas kitų sklypo žemės nuomininkų raštiškas sutikimas (arba jų susitarimas su prašančiu duoti minėtą sutikimą asmeniu dėl būsimos statybos ar rekonstrukcijos) yra reikalingas tam, kad būtų išvengta CK 6.489 straipsnio galimų pažeidimų, ir tuo pačiu tam, kad iš nuomotojo pusės būtų užtikrintos visų žemės sklypo nuomininkų teisės pagal jų sudarytas nuomos sutartis. Tačiau tai nereiškia, kad nesant to paties žemės sklypo nuomininkų tarpusavio susitarimo dėl naujų statinių statybos arba esamų statinių rekonstravimo viešojo administravimo subjektas (atsakovas) privalo nagrinėti šio nesusitarimo priežastis ir spręsti tarp sklypo nuomininkų kilusį ginčą, nes tokio pobūdžio ginčas iš esmės yra civilinis ir nepatenka į viešojo administravimo santykių sferą.

Atsižvelgdama į pateiktus argumentus ir į faktines bylai reikšmingas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas. Teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu, o tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                         

Roma Sabina Alimienė                                                                      Anatolijus Baranovas

                                                                      Stasys Gagys