Civilinė byla Nr.2A-92-273/20123
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02702-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.4.;
(S)
121.14; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo rašytiniame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-107-835/2012 pagal R. D. patikslintą ieškinį atsakovui K. D. dėl skolos priteisimo bei atsakovo K. D. priešieškinį ieškovei R. D. dėl skolos sutarties pripažinimo nesudaryta,
nustatė:
- Ginčo esmė
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10100,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (I t. b. l. 28-29, 102). Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2006 m. spalio 16 d. sudarė sutartį, kuria atsakovas iš ieškovės pasiskolino 11800,00 Lt ir įsipareigojo ją gražinti dalimis. Iki šiol atsakovas yra grąžinęs 1700,00 Lt. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdo ir skolos negrąžina.
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nesudaryta 2006 m. spalio 16 d. skolos sutartį, pasirašytą tarp ieškovės ir atsakovo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t. b. l. 133-137). Nurodė, kad paskolos sutartis, kaip realinis sandoris, nebuvo sudaryta ir pinigai pagal paskolos sutartį atsakovui nebuvo perduoti. Kadangi ne ieškovė, o atsakovas ieškovei skolino pinigus ir ši 2006 m. spalio 16 d. skolos sutartis tebuvo tik ketinimai prisidėti prie bendro ūkio, pasirašyta kitu laiku, todėl atsakovas priešieškiniu prašė ją pripažinti nesudaryta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ieškovei 10100,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2036,35 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovė remiasi atsakovo pasirašyta skolos sutartimi, jog jis yra skolingas ieškovei 11800,00 Lt nuo 2006 m. spalio 16 d., o skolą turėjo grąžinti 2011 m. lapkričio 15 d (I t. b. l. 7-8, 92). 2006 m. lapkričio 17 d. tarp šalių buvo sudaryta santuoka (I t. b. l. 15). Teismas nurodė, kad byloje esminę reikšmę turi paskolos sutarties sudarymo ar jos nesudarymo fakto nustatymas, kurį visų pirma apsprendžia skolos dokumento (skolos sutarties) turinys. Ginčijamos skolos sutarties tekste nedviprasmiškai įrašyta: „K. D. pasiskolinau iš R. G. 11800,00 Lt...” Atsakovas neneigė, jog pasirašė šią skolos sutartį niekieno neverčiamas laisva valia. Atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog jis negalėjo suvokti sutarties turinio ar jos pasekmių. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti nesudaryta skolos sutartį, kurios raštu užfiksuotos sąlygos šalims yra aiškios, t. y. byloje nėra ginčo dėl rašytinės skolos sutarties turinio. Sutarties nuostatą, kad pinigus atsakovas gavo atsakovas ginčija sutarties nuostatos fiktyvumo aspektu. Atsakovas teigia, kad pasirašydamas skolos sutartį joje nurodytos 11800,00 Lt paskolos sumos iš ieškovės negavo ir neturėjo gauti, nes 11800,00 Lt sumą šalys aptarė ne kaip ieškovės suteiktą paskolą, o kaip ketinimų susitarimą dėl bendro ūkio vedimo, kad ne jis skolinosi pinigus, o pats paskolino ieškovei 10000,00 Lt, kad ginčo sutartį pasirašė kitu laiku. Šiuos argumentus patvirtinančių neginčijimų įrodymų nepateikia, nurodydamas aplinkybes painiojasi, vis pateikia naujas versijas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2006 m. spalio 16 d. skolos sutartį, pagal kurią ketina iš ieškovės pasiskolinti 11800,00 Lt, jis pasirašė 2008 m. pavasarį, kad tai buvo susitarimas dėl ieškovės asmeninio turto apsaugojimo nuo padalijimo skyrybų atveju, nes tas turtas buvo pagerintas abiejų lėšomis, kad nuo 2008 m. jokių santykių su ieškove nepalaikė (b. l. 40-42). Viename teismo posėdyje teigė, kada skolos lapelį pasirašė 2008 m. vasario ar balandžio mėn., kada šalys jau nesusitikinėjo, kad tai buvo ne paskola, o indėlis į namo pagerinimo darbus ateičiai, nes ieškovė 2007 m. pageidavo namui įrengti dujų įvadą ir jis turi prisidėti savo lėšomis (I t. b. l. 68-69), kitame teismo posėdyje teigia, kad skolos sutartį pasirašė gal 2007 ar 2008 metais, kad tai buvo prisidėjimas prie gerbūvio nes buvo padarytas kanalizacijos įvadas (I t. b. l. 95), galiausiai atsakovas teigia, kad tai jis skolino ieškovei pinigus. Nurodo, kad būtent 2006 m. spalio 13 d. vartojimo kreditas iš Hansabanko - 12000,00 Lt (II t. b. l .127-129) buvo paimtas suteikti ieškovei 10000,00 Lt paskolą, kadangi jai reikėjo sumokėti už atliktus kanalizacijos, vandentiekio darbus (III t. b. l. 5), 2012 m. liepos 10 d. teismo posėdyje jis nurodė, kad turėdamas 17000,00 Lt santaupų, 13000,00 Lt įsiskolinimą vaikų išlaikymui ir dar kitokių skolų, ieškovei paskolino 10000,00 Lt, kad 2008 m. pervedinėjo pinigus ieškovei, nors ji buvo jam skolinga ir abu visiškai nebendravo (III t. b. l. 15). Teismas nurodė, kad pats atsakovas pripažino ir iš bylos dokumentų nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis 2006 metais buvo sunki, jis turėjo kreditorinių įsipareigojimų, skolų ir įsiskolinimą vaikų išlaikymui. Jo atlyginimas buvo apie 1800,00 Lt neatskaičius mokesčių, tačiau išmokama jam buvo tik vidutiniškai 670,00 Lt atlyginimas, nes kita dalis atlyginimo buvo pervedama jo kreditoriams pagal vykdomuosius raštus (II t. b. l. 108.) Iš antstolės pažymos matyti, kad nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. dar buvo išieškota 10618,64 Lt skolos (II t. b. l.109) Kad ieškovo finansinė būklė gavus paskolą iš ieškovės ir iš banko ženkliai pagerėjo patvirtina ir jo skolų išieškojimo padidėjimas nuo 40,00 Lt iki 567,094 Lt, o 2006 m. gruodžio 29 d. antstolė išieško net 8195,58 Lt skolos, ir galimybės sudaryti kitus kreditorinius įsipareigojimus su bankais – 2006 m. lapkričio 9 d. kreditas iš AB DNB banko – 8000,00 Lt (I t. b. l. 138), 8000,00 Lt paskola iš Snoro banko (I t. b. l. 59-64, III t. b. l. 6-7). Todėl tikėti atsakovo teiginiais, kad jis iš ieškovės nesiskolino pinigų, o pats jai paskolino, nėra pagrindo. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad jam paskola iš ieškovės buvo būtina, o ieškovė turėjo finansines galimybes ją suteikti, nes ieškovės turtinė padėtis visuomet buvo gera, ji turėjo nekilnojamojo turto, piniginių lėšų (santaupų), gavo atlyginimą, išlaikymą vaikams (II t. b. l. 14-79). Šalys ruošėsi sudaryti santuoką, pasitikėjo viena kita, todėl realu, kad ieškovė paskolino atsakovui pinigus, jo paprašyta ir norėdama padėti, kaip savo būsimam sutuoktiniui. Be to, ji 2007 m. kovo 9 d. paėmė paskolą, kurią pati viena grąžino bankui, ir ja padengė atsakovo paskolą banke (II t. b. l. 80-81, 84-95). Šios aplinkybės patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių ir šalių valios. Atsakovas ginčo sutarties pasirašymą datą įrodinėja tuo, kad jis 2006 m. spalio 16 d. buvo Alytuje ir ėmė grynuosius pinigus banke, tai niekaip negalėjo būti Plungėje pas ieškovę ir pasirašyti skolos sutarties ir pateikia sąskaitos išrašą. Tačiau banke 2006 m. spalio 16 d. atlikta operacija „SĄSK. PAP“ – pinigų pervedimas į sąskaitą, niekaip nepatvirtina atsakovo teiginio, kad jis visą dieną buvo banke, ėmė grynuosius pinigus banko kasoje ir negalėjimo tą dieną būti Plungėje pas ieškovę (II t. b. l. 124). Be to atsakovas teigdamas, kad ginčo sutartis nebuvo pasirašyta 2006 m. spalio 16 d., negali nurodyti tikslios datos, kada ji buvo pasirašyta, vienur teigia, kad „gal 2008 metais“, kitur „gal 2007 ar 2008 metais“ ar „2008 m. vasario ar balandžio mėn.“. Atsakovo nurodytu laiku dėl galimai pasirašytos sutarties, kaip šalys pripažino, jie santuokinio gyvenimo negyveno, bendro ūkio nevedė ir netgi jau nebendravo, tačiau atsakovas 2008 m. vasario, kovo, gegužės, liepos lapkričio, gruodžio mėnesiais bankiniais pavedimais ieškovei pervedė 1700,00 Lt. Išdėstytų aplinkybių kontekste tai pripažįstama kaip skolos grąžinimas (I t. b. l. 9-14). Atsakovas savo nurodytoms aplinkybėms dėl ieškovės namo rekonstrukcijos ir pagerinimo darbų bei jų apmokėjimo patvirtinti jokių dokumentų ir svarių argumentų nepateikė. Teismas laikė įrodyta, kad pagal 2006 m. spalio 16 d. skolos sutartį ieškovė suteikė atsakovui paskolą ir pinigus 11800,00 Lt sumoje perdavė, kad atsakovas neįrodė, jog pasirašė ne skolos, o ketinimų sutartį ir pinigų perdavimo fakto nenuginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. D. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, patenkinti atsakovo priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimdamas sprendimą nepagrįstai suteikė prioritetą visiškai nereikšmingoms dėl ginčo dalyko aplinkybėms ir savo tokiu įrodymų vertinimu, visiškai nukrypo nuo ginčo esmės. Darė lyginamąją analizę pažodžiui atsakovo duotų parodymų viso proceso metu, nors atsakovo priešieškinyje aiškiai nurodytos sandorio sudarymo sąlygos ir aplinkybės, vertino atsakovo turtinę padėtį ir galiausiai priėjo niekuo nepagrįstos savo esme ir turiniu buitinio bet ne teisinio lygio išvadų. Negalima remtis prielaidomis, spėlionėmis, interpretacijomis, daugiau mažiau tikėtinomis aplinkybėmis, kai byloje yra neginčijami įrodymai, jog sutarties dalykas-pinigai man nebuvo perduoti. Atsakovas neneigia, pasirašęs skolos sutartį. Kadangi ji buvo atsiųsta paštu, o pašto vokas nėra išlikęs, todėl negalėjau tiksliai pasakyti, kada sutartį pasirašiau. Tačiau šios aplinkybės nėra svarbios, o ir pačios sutarties pasirašymas nesukuria tarp manęs ir ieškovės prievolinių teisinių santykių. Ieškovės parodymai dėl sandorio sudarymo aplinkybių, paskolos dalyko perdavimo subjektyvūs, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu mano teiginius patvirtina rašytiniai dokumentai, o tai laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, tokie įrodymai laikomi įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Pinigų perdavimo faktas nėra užfiksuotas skolos dokumente. Teismas visiškai nevertino ir netyrė priešieškinyje nurodytų aplinkybių ir įrodymų. Galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje išskiriamos trys esminės stadijos (sąlygos) susijusios su skolinimusi: skolos dokumento pasirašymas, lėšų pagal skolos dokumentą išmokėjimo ir gavimo fakto tinkamas įforminimas, pasiskolintų ar paskolintų lėšų atvaizdavimas finansinės atskaitomybės dokumentuose, jeigu tokią pareigą pagal įstatymą turi subjektai, dalyvaujančių sandoryje. Konkrečiu ginčo atveju, būtinos visos trys sąlygos, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, tik vieną iš jų-tai skolos dokumento pasirašymą. Nėra reikiamos visumos, kad būtų galima kalbėti apie skolą. Tik bylos nagrinėjimo metu, atsakovui pasisakius dėl minėtų faktų procesiniuose dokumentuose, 2012 m. vasario 28 d. ieškovė patikslino deklaracijas ir pateikė teismui kaip neginčijamą įrodymą. Ieškovės šioje civilinėje byloje keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Jeigu tarp atsakovo ir ieškovės, būtų atsiradę bet kokio turinio, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio reikalavimai, jie turėjo būti įtraukti į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri buvo pateikta teismui ir teismo patvirtinta, kaip kad numato įstatymai. Sutartis, dėl kurio pateiktas reikalavimas teismui, nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kadangi pagal ją, atsakovą su ieškove nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, kaip kad bando įrodyti ieškovė. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs, nuo jo priėmimo praėjo 30 (trisdešimties) mėnesių terminas. Teismas aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių teisės požiūriu visiškai nevertino, o apsiribojo tik abstrakčiu, buitiniu įrodymų vertinimu, visiškai neatskleisdamas bylos esmės ir suteikdamas prioritetą vienos ieškovės subjektyviai nuomonei. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas, pagrįstas netinkamai įvertintais įrodymais ir toks vertinimas neatitinka įstatymo nuostatų. Teismas vadovavosi prieštaringais teiginiais ir nepagrįstai atmetė kitus įrodymus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. D. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad turėjo pareigą įrodyti teismui buvus paskolinius santykius tarp jos ir atsakovo, gi atsakovui teko pareiga įrodyti teismui nebuvus tokių santykių. Atsakovas privalėjo teismui įrodyti, kad paskolos sutartį pasirašė ne dėl paskolos gavimo, o dėl to, kad pasak atsakovo, jis nepretenduotų į ieškovės turtą po santuokos nutraukimo ( nors šalys paskolos sutarties sudarymo momentu netgi nebuvo susituokę) įrodyti, kokios aplinkybės lėmė sau nenaudingos sutarties pasirašymą, įrodyti, kodėl pripažindamas sutartį atsakovas dalį paskolos grąžino. Pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis ir aiškinosi aplinkybes, kuriu pasėkoje buvo sudaryta paskolos sutartis, taip pat aiškinosi sutarties turinį, tiek žodinę jos prasmę, tiek šalių suvoktą prasmę. Apeliantas nepagrįstai tokių aplinkybių aiškinimąsi vadina nereikšmingu. Tarp šalių 2006 m. spalio 16 d. sudaryta sutartis atitinka paskolos sutarties formai keliamus reikalavimus ( CK 6.192 str.). Ieškovė teismui pateikė tarp jos ir atsakovo pasirašytą sutartį, kurią atsakovas pripažino sudaręs, ginčo dėl to. kad sutartį sudarė ir pasirašė pats atsakovas - nėra. Taip pat nėra ginčo dėl sutarties turinio, jos teksto, išskyrus aplinkybę, jog atsakovas nepripažįsta gavęs pinigus, nors ant sutartyje pasirašė kaip paskolą gavęs asmuo. Bylą nagrinėjęs teismas, vadovaudamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir metodais, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog jis negalėjo suvokti sutarties turinio ar jos pasekmių. Paminėtina ir tai, kad šią sutartį išskirtine daro aplinkybė, jog šalys susitarė, kad skola bus grąžinama pagal pridedamą grafiką, kuris yra neatsiejama paskolos sutarties dalis. Išskirtinė aplinkybė taipogi yra pinigų suma, kurios atsakovas negalėjo susieti su jokia kita , išskyrus paskolinę, aplinkybe. Teismui buvo pateikti du paskolos grąžinimo grafikai: vienas, kurį sudarė ieškovė ir kitas, kurį sudarė atsakovas. Ši aplinkybė vienareikšmiškai svarbi, kadangi įrodo šalių tarimąsi ir derybas dėl paskolos grąžinimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas painiojosi, klaidino teismą, nurodydamas vis kitokias, skirtingas aplinkybes apie paskolos sutarties sudarymą. Teismas pakankamai glaustai ir išsamiai išanalizavo atsakovo versijas, kurios teismo neįtikino, nes buvo prieštaringos, neparemtos įrodymais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. spalio 16 d. tarp šalių buvo sudaryta skolos sutartis, pagal kurią K. D. iš R. G. pasiskolino 11800,00 Lt. Skolos sutartyje nurodyta, kad skolą grąžins pagal pridedamą skolos grąžinimo grafiką. Prie sutarties pridėtas skolos grąžinimo grafikas, pagal kurį numatyta kas mėnesį pradedant nuo 2009 m. sausio 15 d. grąžinti skolą po 490 litų, o 2010 m. gruodžio 15 d. numatyta grąžinti 530 litų. Sutartis abiejų šalių pasirašyta (t. 1, b. l. 7-8). 2006 m. lapkričio 17 d. tarp šalių buvo sudaryta santuoka. (t.1, b.l. 15 ). Atsakovas nurodė, kad paskolos sutartis, kaip realinis sandoris nebuvo sudaryta ir pinigai pagal paskolos sutartį atsakovui nebuvo perduoti. Kadangi ne ieškovė, o atsakovas ieškovei skolino pinigus ir ši 2006 m. spalio 16 d. skolos sutartis tebuvo tik ketinimai prisidėti prie bendro ūkio, pasirašyta kitu laiku, todėl atsakovas priešieškiniu prašė ją pripažinti nesudaryta.
Minėtame skolos dokumente nėra nurodyta, kad ieškovė perdavė, o atsakovas faktiškai gavo 11800 litų sumą. Todėl atsakovui ginčijant pinigų perdavimo faktą pirmosios instancijos eismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad tais atvejais, kai atsakovas skolos nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, tame tarpe – pinigų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui) faktą (CPK 12, 178 str.). Paskolos davėjui neįrodžius, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti, pripažintina, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo šių pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006; 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009).
Pirmosios instancijos teismas išanalizavo šalių paaiškinimus duotus bylos nagrinėjimo metu bei kitus byloje surinktus įrodymus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, nurodydamas aplinkybes painiojosi, pateikė naujas versijas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad 2006 m. spalio 16 d skolos sutartį, pagal kurią ketina iš ieškovės pasiskolinti 11800,00 Lt, jis pasirašė 2008 m. pavasarį, kad tai buvo susitarimas dėl ieškovės asmeninio turto apsaugojimo nuo padalijimo skyrybų atveju, nes turtas buvo pagerintas abiejų lėšomis, kad nuo 2008 m. jokių santykių su ieškove nepalaikė ( b.l. 40-42). Viename teismo posėdyje teigė, kad skolos lapelį pasirašė 2008 m. vasario ar balandžio mėn., kada šalys jau nesusitikinėjo, kad tai buvo ne paskola, o indėlis į namo pagerinimo darbus ateičiai, nes ieškovė 2007 m. pageidavo namui įrengti dujų įvadą ir jis turi prisidėti savo lėšomis (t.1, b. l. 68-69), kitame teismo posėdyje teigia, kad skolos sutartį pasirašė gal 2007 ar 2008 metais, kad tai buvo prisidėjimas prie gerbūvio, nes buvo padarytas kanalizacijos įvadas (t. 1, b. l. 95). Taip pat jis teigė, kad skolino ieškovei pinigus. Nurodo, kad būtent 2006 m. spalio 13 d. vartojimo kreditas iš Hansabanko – 12000,00 Lt (t.2, b. l. 127-129) buvo paimtas suteikti ieškovei 10000,00 paskolą, kadangi jai reikėjo sumokėti už atliktus kanalizacijos darbus (t.3, b.l. 5), 2012 m. liepos 10 d. teismo posėdyje jis nurodė, kad turėdamas 17000,00 santaupų, 13000,00 Lt įsiskolinimą vaikų išlaikymui ir dar kitokių skolų, ieškovei paskolino 10000,00 Lt, kad 2008 m. pervedinėjo pinigus ieškovei, nors ji buvo jam skolinga ir abu visiškai nebendravo.
Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė visiškai kitokias faktines aplinkybes, negu buvo nurodęs atsakovas. Atsakovo turtinė padėtis 2006 metais buvo sunki, nes turėjo kreditorinių įsipareigojimų, skolų ir įsiskolinimą vaikų išlaikymui. Atsakovo atlyginimas buvo apie 1800 Lt neatskaičius mokesčių, tačiau išmokama jam buvo tik vidutiniškai 670 Lt atlyginimas, nes kita dalis atlyginimo buvo pervedama jo kreditoriams pagal vykdomuosius raštus (t.2, b.l. 108). Iš antstolės pažymos matyti, kad nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. dar buvo išieškota 10618,64 Lt skolos (t. 2, b. l. 109). Atsakovo finansinė būklė gavus paskolą iš ieškovės ir iš banko ženkliai pagerėjo, tai patvirtina jo skolų išieškojimo padidėjimas nuo 40 Lt iki 567,94 Lt, o 2006 m. gruodžio 29 d. antstolė išieško net 8195,58 Lt skolos ir galimybės sudaryti kitus kreditorinius įsipareigojimus su bankais – 2006 m. lapkričio 9 d. kreditas iš AB DNB banko – 8000,00 Lt (t. 1, b. l. 138), 8000,00 Lt paskola iš Snoro banko (t. 1, b. l. 59-64, t.3, b. l. 6-7). Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad tikėti atsakovo teiginiais, kad jis iš ieškovės nesiskolino pinigų, o pats jai paskolino, nėra pagrindo.
Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo finansines galimybes suteikti paskolą, nes ieškovės turtinė padėtis buvo gera, ji turėjo nekilnojamojo turto, piniginių lėšų (santaupų), gavo atlyginimą, išlaikymą vaikams (t. 2, b. l. 14-79). Be to, ji 2007 m. kovo 9 d. paėmė paskolą, kurią pati viena grąžino, ir ja padengė atsakovo paskolą banke (t. 2, b. l. 80-81, 84-95). Nors pinigų perdavimo faktas nėra užfiksuotas skolos dokumente, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad paskolos šalis siejo artimi ryšiai. Paskolos davėjas ir gavėjas – būsimi sutuoktiniai, netrukus po paskolos sutarties sudarymo įregistravę santuoką. Į paskolos sutartį buvo įrašyti žodžiai „pasiskolinau“, ir „skolos gavėjas“, tačiau vertinant visumą byloje surinktų įrodymų, tai nereiškia, kad pinigai nebuvo realiai perduoti.
Svarbi faktinė aplinkybė byloje yra ta, kad atsakovas teigdamas, kad ginčo sutartis nebuvo pasirašyta 2006 m. spalio 16 d., negali nurodyti tikslios datos, kada ji buvo pasirašyta. Vienur teigia, kad „gal 2008 metais“, kitur „gal 2007 ar 2008 metais“ ar „2008 m. vasario ar balandžio mėn.“. Ieškovė nurodė, kad pinigus atsakovui perdavė savo namuose, susėdę po vakarienės (t.1, b.l. 68). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis 2006 m. spalio 16 d. 11 val. buvo Alytuje „Swedbank“ AB ir atliko pinigų pervedimo operaciją, tai niekaip negalėjo būti Plungėje pas ieškovę ir pasirašyti skolos sutarties. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad banke 2006 m. spalio 16 d. atlikta operacija „SĄSK.PAP“ – pinigų pervedimas į sąskaitą, niekaip nepatvirtina atsakovo teiginio, kad jis visą dieną buvo banke ir negalėjo tą dieną būti pas ieškovę Plungėje.
Atsakovo nurodytu laiku dėl galimai pasirašytos sutarties, kaip šalys pripažino, jie santuokinio gyvenimo negyveno, bendro ūkio nevedė ir netgi nebendravo. Tai patvirtina Plungės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1496-514/2009, kurioje buvo nagrinėjamas K. D. ir R. D. prašymas dėl santuokos nutraukimo, kopija. (t. 1, b. l. 104-121). Atsakovas 2008 m. vasario, kovo, gegužės, liepos, lapkričio, gruodžio mėnesiais bankiniais pavedimais ieškovei pervedė 1700,00 Lt. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas tai pripažino kaip skolos grąžinimą (t.1, b. l. 9-14). Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad mokėjimai visiškai nesusiję su tariamos skolos grąžinimu, nes jie buvo vykdomi su ieškove gyvenant santuokoje, tačiau apeliantas nenurodė, kokia šių mokėjimų paskirtis ir tai nepaneigia teismo konstatuotos aplinkybės, kad šie pinigai yra skolos grąžinimas.
Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo nurodytoms aplinkybėms dėl ieškovės namo rekonstrukcijos ir pagerinimo darbų bei jų apmokėjimo patvirtinti jokių dokumentų ir svarių argumentų nepateikė. Ieškovė jas paneigė ir kaip patvirtinimą pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir Individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą (t.1, b.l. 112-114, t. 2, b.l. 97-98), kuriuose nurodyta, kad 2003 m. rugpjūčio 14 d. namas pripažintas tinkamu naudotis, jame įrengta vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai, sąskaitos išrašą patvirtinantį, kad ieškovė 2008 m. liepos 1 d. apmokėjo už namo prijungimą prie dujų sistemos.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė teismui pateikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai už keletą metų, tačiau nė vienoje iš jų nėra atvaizduota ginčo sutartis, nors įstatymas to imperatyviai reikalauja. Apelianto nuomone, tai patvirtina faktą, kad ginčo sutartis priskirtina tariamų sandorių kategorijai, sudaryta tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių ir toks sandoris laikomas negaliojančiu). Šis apeliacinio skundo argumentas niekuo nepagrįstas, nes įstatymai nenumato paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia dėl jos nedeklaravimo. Be to, turėdama teisę deklaracijas tikslinti, ieškovė 2012-03-16 patikslino Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai patvirtina 2011 metų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos priedas FR0001S, kur deklaruota, kad atsakovas K. D. skolingas ieškovei 10100 Lt. (t.2, b. l. 79).
Byloje aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas laikė įrodytu, kad pagal 2006 m. spalio 16 d. sutartį ieškovė suteikė atsakovui paskolą ir pinigus 11800 Lt sumoje perdavė, o atsakovas neįrodė, jog pasirašė ne skolos, o ketinimų sutartį ir pinigų perdavimo fakto nenuginčijo, todėl nesant duomenų, kad atsakovas paskolą grąžino, pagrįstai ją priteisė iš atsakovo. Atsakovo priešieškinį pagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. I. R. Dambrauskienei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 800 litų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 3, b. l. 60-64), (CPK 98 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u ta r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. D. a.k. (duomenys neskelbtini) R. D. a.k. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) litų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Ramūnas Mitkus
Izolda Nėnienė