Civilinė byla Nr. 2A-2688-611/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02429-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.12.; 121.14; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ieškinį atsakovams D. L., A. R., K. M., VŠĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, trečiajam asmeniui UAB „Just.TV“ dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir ieškovų dalykinę reputaciją pažeidžiančiais duomenis, paskleistus per visuomenės informavimo priemonę – televizijos programą „LTV“ 2011-10-25 19.45 val. transliuotoje laidoje „Ypatingas atvejis“:

1. Laidos vedėjo G. M. teiginius: „Gariūnai, turėdami valstybinės
   reikšmės objekto statusą, tarpsta šiltnamio sąlygomis. Už didelės vertės žemės sklypą nemoka nė
   cento“, laidos diktorės teiginius: „Todėl be konkurso buvo nuspręsta išnuomoti didelės vertės
   valstybinės žemės sklypą, galima sakyti, veltui. Reta Lietuvos prekyvietė gali pasigirti tokia
   valdžios malone", „Didelės vertės sklypas [išnuomotas], galima sakyti, už „ačiū ". O gal ir ne už
   „ačiū“;
2. Seimo nario K. M. teiginį: „[Už žemės plotą] nebuvo mokami
   nekilnojamojo turto ir žemės ir žemės mokesčiai, tai reiškia, kad šitas objektas buvo atleistas nuo
   mokesčių“;
3. Laidos diktorės retorinį klausimą: „Kiek nuo mūsų dėl aferų Gariūnuose ir įvairių
   lengvatų buvo nuvogta?, teiginius: „2005 m. Gariūnai tapo privilegijuotu objektu. <...> nė viena
   šalies turgavietė negali pasigirti tokiu išskirtiniu dėmesiu, kaip Gariūnai. <...> Gavęs ypatingą
   statusą, Gariūnų verslo centras gavo ir ypatingų lengvatų;", Laidos vedėjo G. M.
   retorinį klausimą: „Kodėl politikai svarstydami, kam dar sumažinti algas, pensijas ar socialines
   išmokas, nė karto neužsiminė apie tai, kad reikėtų apmokestinti Gariūnus?“;
4. Politikos apžvalgininko A. R. retorinius klausimus: „Ar turi būti vietų, kur
   negalioja Lietuvos įstatymai?", „Kuo smulkusis verslas, dirbantis Gariūnuose, skiriasi nuo smulkaus verslo, dirbančio, tarkim, mažoj parduotuvėj Vilniuje arba mažoj kavinėj Vilniuje, arba, nežinau, kioske, kažkokiam tai, kuris kepa kebabus?", „Kodėl gi didžiausiai šalies parduotuvei, jeigu taip galima sakyti, ar ne, po atviru dangumi, veikia kitokios sąlygos ir kitokie prekybos įstatymai negu visoj kitoj Lietuvoj?";
5. Ūkio viceministro D. L. teiginius: „vykdydama tyrimą, Seimo antikorupcinė komisija nustatė, kad, tarkim, projekto užuomazgose, jo pradžioje buvo kalbėta ir apie iki 200 milijonų litų siekiančias investicijas, tačiau jau tvirtinant projektą ta suma buvo nustatyta 50 milijonų";
6. Laidos diktorės teiginį: „Vien grynų, kaip įtariama, nusikalstamu būdu gautų pinigų Gariūnuose rasta gerokai per milijoną",
7. Atsakovo K. M. teiginį: „...tai reiškia milijardiniai mokesčiai <...> Šitaip krizę mes besišaipydami būtume galėję ją pragyventi, nė kiek nemažinę jokių pensijų, jokių atlyginimų, nes tos sumos, kurios buvo taupomos, jos yra tolygios vat šitiems nuostoliams, kurie yra prarandami Gariūnuose“.

              Taip pat prašė įpareigoti atsakovus nemokamai be komentarų tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu paskelbti ieškinyje nurodyto turinio paneigimą tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per televizijos programą „LTV“ tikrovės neatitinkanti ieškovų dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad per televizijos programą LTV 2011-10-25 d. 19.45 val. transliuotoje laidoje „Ypatingas atvejis“ buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Gariūnų prekyvietės įkūrėjus – ieškovus. Minėti atsakovų teiginiai neatitinka tikrovės bei pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją. Laidoje paskleisti teiginiai laikytini duomenimis, o ne asmenine nuomone. Visi šie teiginiai kuria moraliniu požiūriu aiškiai neigiamą, nedorą ieškovų įvaizdį, todėl laikytini pažeidžiančiais ieškovų dalykinę reputaciją. Laidoje ieškovai pristatomi išskirtinai neigiamai, o visuomenė nebuvo nešališkai, tinkamai bei objektyviai informuota, be to, iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys faktai pažeidė ieškovų teises. Laidoje neužsiminta apie naudingą ieškovų veiklą, apie teritorijos sutvarkymą, apie mokesčių sumokėjimą ir t.t.

Atsakovas D. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad interviu duotas ne asmeniškai, tačiau vykdant jam priskirtas LR Ūkio ministerijos viceministro pareigybines funkcijas. Ieškovas neįrodė, kad paskleistos žinios/nuomonė yra apie juos. Be to, jo interviu buvo aptariama Seimo antikorupcijos komisijos išvados ir valstybinių institucijų, bet ne ieškovų veikla. Atsakovo nuomone, ieškovai nenurodė kuo paskleistos žinios pažeidžia jų dalykinę reputaciją. Mano, kad yra netinkamas atsakovas byloje.

Atsakovas A. R. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis laidos kūrėjams išsakė savo asmeninę nuomonę, kuri ieškovų ieškinyje pateikta iškreipta. Jo retoriniai klausimai buvo užduoti siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į svarbias problemas. Jis savo nuomonę reiškė, remdamasis Lietuvos teisėsaugos institucijų paskelbta informacija bei Lietuvos žiniasklaidos straipsniais. Be to, jis nėra pasisakęs apie ieškovus, kaip turgavietės įkūrėjus, tiesiogiai reiškė nuomonę dėl skirtingų prekybos taisyklių turgavietėms. Ieškovai taip pat neįrodė paskleistų žinių įtakos, t.y. kad ieškovams padaryta žala.

Atsakovas K. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kalbėdamas laidoje jis diskutavo apie mokestinių sąlygų skirtumus, o ieškovai ieškiniu neįrodė teiginių žeminančio pobūdžio. Laidoje buvo kritikuoti ieškovams taikomi įstatymai, o ne patys ieškovai. Kai atsakovas kalbėjo apie teisėsaugos institucijų operacijas, jis nekalbėjo konkrečiai apie ieškovus, kaip sklypo valdytojus, o minėjo prekiautojus. Savo vertinimus atsakovas reiškė remdamasis žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija, kurią apibendrino ir padarė savo išvadas. Be to, visi atsakovo žodžiai pripažintini jo nuomone, kurios reiškimo laisvė ginama Konstitucijoje.

Atsakovas VŠĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad laidos vedėjas bei žurnalistė išreiškė savo subjektyvią nuomonę apie egzistuojančius faktus. Laidoje nebuvo siekiama suformuoti neigiamos nuomonės apie ieškovus, o buvo reiškiama nuomonė, remiantis faktais. Ieškovai ieškinyje interpretuoja vedėjo bei žurnalistės pasisakymus.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad analizuojant visus teiginius, kartu ir skyrium, atsižvelgus į sakinio konstrukcijas, sakinyje išdėstytus atsakovų teiginius, akivaizdu, kad atsakovai pateikė subjektyvius vertinimus dėl valstybėje vykstančių procesų. Nei vienas iš atsakovų nevertino ieškovų veiklos teisėtumo, neteigė, kad ieškovų veikla prieštarauja Lietuvoje galiojantiems įstatymams ar poįstatyminiams teisės aktams. Teismas konstatavo, kad atsakovai tik pateikė savo abejones, ar šie įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai yra teisingi, vertinant juos viso verslo kontekste, o teisėtumo ir teisingumo principai gali nesutapti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad saviraiškos laisvė nagrinėjamos civilinės bylos atveju neperžengė leistinų ribų ir nepažeidė ieškovų dalykinės reputacijos. Be to, teismas iš dalies sutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovų kai kurie teiginiai buvo gana kategoriški, tačiau šiais teiginiais buvo išreikštas atsakovų susirūpinimas teisine Lietuvos situacija, vykdomais valstybinių institucijų veiksmais, mokesčiais ir pan., be to, patys ieškovai buvo kviesti laidoje pateikti savo nuomonę, o šiems atsisakius, laidoje buvo dėstomi kitų norinčių pasisakyti subjektyvūs vertinimai.

Teismas konstatavo, kad byloje ginčijami teiginiai yra paskleisti turint pozityvų tikslą – rūpintis sąžininga verslo praktika, paskelbti susirūpinimą galiojančiais teisės aktais, kurie galimai diskriminuoja tam tikrus verslo subjektus, bei atkreipti dėmesį į galimai vykstančius nusikaltimus. Nors kritinė nuomonė kai kuriais atvejais vertintina kaip išsakyta šiurkštokai, tačiau, siekiant apginti asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę net tuo atveju, kai ji yra įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą.

Teismas pažymėjo, kad visoje laidoje nebuvo užsimenama apie ieškovus, kaip Gariūnų prekyvietės valdytojus, t.y. kalbama apie turgavietę plačiąja prasme, todėl teismas sprendė, kad informacija apie ieškovų valdomą prekyvietę buvo paskleista iš esmės teisingai, vadovaujantis tiek žiniasklaidoje pasirodžiusia prieštaringa informacija, tiek atsakovų subjektyviu vertinimu, ieškovams neįrodžius nėra pagrindo pripažinti, kad tokio pobūdžio pranešimu ieškovų dalykinė reputacija buvo pažeista. Be to, teismas nurodė, kad nors atsakovas D. L. laidos metu ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau jis buvo kalbinamas kaip fizinis asmuo, todėl laikytina, kad jis yra tinkamas atstovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o nesant pagrindo priimti naują sprendimą – bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o taip pat solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. ieškovai prašė tikrovės neatitinkančiais ir jų dalykinę reputaciją pažeidžiančiais duomenimis pripažinti aiškiai išskirtus konkrečius teiginius, iš kurių ieškinyje kiekvienas buvo išnagrinėtas CK 2.24 nuostatų aspektų, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo nė vieno teiginio konkrečiai, teismo argumentai yra bendro pobūdžio, teiginių analizė taikyta tik vienu iš CK 2.24 str. numatytų aspektų, be to, net ir šiuo aspektu toks ginčo teisinių santykių subendrinimas yra nepateisinamas dėl skirtingo teiginių pobūdžio ir net šioje dalyje teiginių vertinimas yra itin glaustas ir fomalus. Todėl iš esmės visi ieškinyje pateikti argumentai (paaiškinimai) liko neištirti ir neįvertinti. Tokiu būdu teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, o teismo motyvavimas pažeidžia ir sprendimo priėmimą bei turinį reglamentuojančias teisės normas.
2. Nors ieškovai laidoje tiesiogiai nėra įvardinti, vis dėlto laidos aplinkybės ir jos kontekstas leidžia laidos žiūrovams atpažinti ieškovus, kaip asmenis, apie kuriuos laidoje yra skleidžiami duomenys. Laidoje kalbama apie Gariūnų žemės sklypą nuomą ir asmenis, kurie nuomojasi žemę. Minėto žemės sklypo nuomininkai ir yra ieškovai. Tai yra viešai žinomas faktas, žemės nuomos sutartys yra įregistruotos viešame registre. Tokie teiginiai negali būti apie smulkiuosius verslininkus, nes verslininkai, prekiaujantys turgavietėje, nėra nei žemės sklypo savininkai, nei nuomininkai, neturi ir negali turėtų turto ir žemės mokestinių pareigų. Be to, laidoje nurodoma, kad Gariūnai yra privilegijuotas objektas, turintis ypatingą statusą – būtent ieškovų parengtas ir pateiktas ekonominis projektas, kuriam suteiktas ypatingas statusas – valstybinės svarbos projektas.
3. Net jeigu atsakovai atskirus duomenis ir taikė kitiems asmenims, laidos rengėjai turėjo pareigą informaciją pateikti tiksliai ir aiškiai, taip, kad duomenys nebūtų nepagrįstai siejami su asminimis, nesančiais duomenų objektu, tačiau to nepadarė.
4. Pirmosios instancijos teismo sprendimu sukurtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai prieštaraujantis precedentas, kuris suteiktų galimybę pažeisti asmenų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, paskleidžiant duomenis ir tiksliai nenurodant, bet aiškiai implikuojant, apie kokį asmenį kalbama arba duomenų objektą nurodant sąmoningai netiksliai, netiesiogiai, bet sudarant sąlygas duomenų gavėjams jį atpažinti. Tokiu teismo sprendimu paneigta visa garbės ir orumo gynimo esmė ir prasmė.
5. Laidoje buvo paskleistos naujos žinios ir duomenys, kurie negali būti vertinami kaip nuomonė. Teiginiu „Ar turi būti vietų, kurioj negalioja Lietuvos įstatymai“ paskelbiamos naujos žinios apie tai, kad aptariamoje vietoje neva negalioja įstatymai. Tas pats sakytina ir apie teiginį „Kiek nuo mūsų dėl aferų Gariūnuose ir įvairių lengvatų buvo nuvogta?“, kuriuo teigiama, neva buvo vykdomos aferos. Laidos vedėjo teiginiu „Kodėl politikai svarstydami, kad dar sumažinti algas, pensijas ar socialines išmokas, nė karto neužsiminė apie tai, kad reikėtų apmokestinti Gariūnus?“ aiškiai teigiama, neva ieškovai yra neapmokestinti, o subjektyvus vertinimas pateiktas tik iškeliant problemą „kodėl taip yra“. Be to, formalūs teiginio struktūros pakeitimai, teiginio formulavimas retorinio klausimo forma, nesudaro pagrindo išvengti CK 2.24 str. numatytos atsakomybės.
6. Net ir subjektyvūs vertinimai ar susirūpinimas turi būti pateikiami sąžiningai ir esant atitinkamam pagrindui, nuomonės turi būti reiškiamos sąžiningai ir etiškai, nenuslepinat ir neiškreipinat faktų ir duomenų, o nagrinėjamu atveju faktai buvo pateikti melagingai, pvz. teiginiai, neva ieškovai nemoka žemės nuomos mokesčio – šiuo atveju ieškovai nuo jokių prievolių nebuvo atleisti – tokia prievolė teisės aktuose ieškovams, kaip ir visiems analogišką veiklą vykdantiems subjektams, nenustatyta.
7. Atsakovų teiginiai nurodant, kad turgavietėje vyksta aferos, ieškovai naudojasi įvairiomis lengvatomis, net nekeliant klausimo, ar apskritai tai vyko, bet tik klausiant, kiek dėl to buvo pavogta, pažeidė ieškovų dalykinę reputaciją.
8. Atsakovai pateikė konkrečius tikrovės neatitinkančius konstatuojamojo pobūdžio duomenis. Be to, laidos diktorės ir vedėjo teiginių apskritai negalima laikyti analize apie žiniasklaidoje pasirodžiusius straipsnius bei pokalbius, kėlusius visuomenės susidomėjimą prekyviete, nes jie realiai jokio tyrimo neatliko, išvadų nepristatė, o tik apsiribojo deklaratyviais jokių įžvalgų nereikalaujančiais tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Tuo tarpu asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių.
9. Iš ginčijamų teiginių yra akivaizdu, kad jais yra stengiamasi kurti moraliniu požiūriu aiškiai neigiamą, nedorą ieškovų įvaizdį, implikuojama, kad neva ieškovai elgiasi nesąžiningai ir negarbingai, nemokamai naudojasi didelės vertės žemės sklypu. Tokie teiginiai kiekvieno protingo ir sąžiningo asmens yra vertinami kaip aiškiai neigiami reiškiniai, neatitinkantys moralinių ir paprotinių normų, ir galimai net teisės aktų. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino.
10. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi ir didesnės tikimybės teorija (byloje esančių įrodymų visuma), prioritetą teikiant itin glaustiems ir formaliems atsakovų argumentams, o ne išsamiems ieškovų paaiškinimams. Tuo tarpu byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti aiškiai labiau tikėtiną išvadą, jog vidutiniam asmeniui, pripažįstančiam pamatines visuotines moralines vertybes, byloje ginčijami tikrovės neatitinkantys teiginiai sudarė neigiamą įvaizdį apie ieškovus.
11. Laida nebuvo transliuojama tiesiogiai, buvo sumontuota ir suredaguota, atsakovai buvo kalbinami po vieną ir atsakinėjo į klausimus, žinodami apie būsimą interviu, todėl galėjo pasirūpinti, kad jų ketinimai ir paskleisti duomenys atitiktų tikrovę. Negana to, visi atsakovai užima ypatingą padėtį visuomenėje, kas lemia, kad žiūrovams atsakovų paskleista tikrovės neatitinkanti ir ieškovų reputaciją pažeidžianti informacija buvo dar įtakingesnė ir žiūrovai ja labiau pasitikėjo. Be to, laida yra publicistinė, o ne pramoginė ar humoristinė.

              Atsakovas K. M. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. ieškovai savo poziciją remia abstrakcijomis, vengdami atskirų teiginių vertinimo. Net ir pripažinus, kad kai kurie teiginiai visos bylos kontekste yra apie ieškovus, dar nebūtų pagrindas ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad tokiu būdu buvo pažeista ieškovų dalykinė reputacija.
2. Nei vienas atsakovo K. M. pasakytas teiginys neatitinka CK 2.24 str. nurodytų kriterijų: paskelbta informacija yra ne duomenys, o nuomonė; ji yra paskelbta vertinant ne ieškovų veiksmus, o kitų asmenų veiksmų pasekmes, t.y. informacija yra ne apie ieškovus; be to, nuomonė paskelbta susipažinus su kitų asmenų anksčiau išsakytais teiginiais, kurie nebuvo paneigti.
3. Teiginiai buvo pasakyti kalbant apie verslo parke Gariūnai vykstančius procesus, o ne apie ieškovus, kadangi teiginiai buvo reakcija į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vykdytos operacijos rezultatus. Antroje laidos dalyje kalbama apie teisėsaugos pareigūnų operaciją, kuomet buvo sulaikyti iki 60 galimai neteisėtą veiklą vykdžiusių asmenų. Taigi, buvo kalbama apie konkretų įvykį, kuris negali būti siejamas nei su ieškovais, nei su jų dalykine reputacija, kadangi „Gariūnais“ buvo įvardinti turgavietėje prekiavę, neteisėtą veiklą vykdę ir sulaikyti asmenys, dėl kurių veiksmų valstybėje patiriami milijardiniai nuostoliai.
4. Kiekvienas laidą žiūrėjęs asmuo suprato, kad kalbama apie prekiautojus, o ne apie žemės sklypo nuomininkus, todėl ieškovai nepagrįstai duomenis apie sulaikytus prekiautojus priskyrė sau. Be to, laidos pradžioje buvo pasakyta, kad laidos tema yra Gariūnai, tačiau nėra minima, kad laidos tema yra konkrečios įmonės. Tam tikrų asmenų įžvelgiamas negatyvūs teiginių aspektai yra ne apie ieškovus, tačiau apie valstybės sukurtą teisinę situaciją, 2005 m. sudarius žemės sklypo nuomos sutartį.
5. Teiginys, kad už žemės sklypą nėra mokami nekilnojamojo turto ir žemės ir žemės mokesčiai yra teisingas, nes minėtus mokesčius reglamentuojantys įstatymai numato, kad valstybinė žemė bei valstybei priklausantys statiniai Lietuvoje yra atleisti nuo minėtų mokesčių mokėjimo.
6. Teiginiai „tai reiškia milijardiniai mokesčiai“, „krizę mes besišaipydami būtume galėję pragyventi, nė kiek nemažinę jokių pensijų, jokių atlyginimų, nes tos sumos, kurios buvo taupomos, jos yra tolygios vat šitiems nuostoliams, kurie yra prarandami Gariūnuose“ negali būti pripažinti duomenimis, kadangi šio teiginio neįmanoma patikrinti tiesos kriterijumi, t.y. neįmanoma patikrinti, kaip mes būtume išgyvenę krizę, jei visi mokesčiai būtų buvę sumokėti. Nuomonė apie milijardines apyvartas ir nesumokėtus mokesčius yra paremta anksčiau viešumoje paskelbta, tačiau nepaneigta informacija.

              Atsakovas VŠĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. aplinkybė, kad teismas sprendime nepasisakė konkrečiai dėl kiekvieno teiginio, nereiškia, kad teismas apskritai neanalizavo kiekvieno teiginio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl kiekvieno konkretaus teiginio atskirai, nes konstatavo, jog laidoje buvo paskelbta atsakovų nuomonė ir samprotavimai.
2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad laidoje nebuvo užsimenama apie ieškovus, kaip Gariūnų prekyvietės valdytojus, t.y. kalbama apie prekyvietę plačiąja prasme. Nei vienas atsakovas neteigė, kad ieškovų veikla prieštarauja Lietuvoje galiojantiems teisės aktams, tik pateikė savo abejones, ar šie teisės aktai yra teisingi vertinant juos verslo kontekste.
3. Ieškovų ieškinys ir apeliacinis skundas yra grindžiamas klaidingomis prezumpcijomis, neva laida buvo apie juos, o jų prašomi paneigti teiginiai analizuojami atskirai nuo visos laidos konteksto, be to, jie nepagrįstai nuomonę tapatina su žinia.
4. Nepagrįstas ieškovų argumentas, kad žemės sklypo, kuriame įsikūręs verslo parkas Gariūnai, nuomos sutarčių registravimo viešame registre faktas savaime reiškia duomenų paskleidimą apie ieškovus.
5. Laidoje nebuvo vertinamas ieškovų veiklos teisėtumas, o viešosios informacijos rengėjai, nei jos skleidėjai neprivalėjo tikrinti, kokie juridiniai asmenys nuomoja valstybinės žemės sklypą, kurioje įkurti Gariūnai, nes laidos tema buvo Gariūnai kaip turgavietė, o ne ją administruojančios bendrovės.
6. Klaidinga teigti, kad paskelbus nurodytus teiginius, žiūrovams tapo žinoma apie kažkokį aštuonerius metus rengtą išskirtinį projektą. Laidos žurnalistė išsakė nuomonę, nuogastavimus, klausė žiūrovų ir kartu savęs pačios, kiek pinigų, kokia pajamų dalis nepateko į valstybės biudžetą dėl aferų, kurios buvo užfiksuotos teisėsaugos organų operacijos metu Gariūnuose ir dėl įvairių lengvatų. Laidos vedėjo ir žurnalistės laidoje paskleista informacija laikytina tik jų subjektyvia nuomone apie procesus, vykusius Gariūnuose, o tokiems vertinimams Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d. įtvirtinti tiesos ir tikslumo kriterijai nėra taikomi.
7. Laidos diktorės teiginiai „Kiek nuo mūsų dėl aferų Gariūnuose ir įvairių lengvatų buvo nuvogta?“ nėra žinia, o tuo labiau ji nėra apie ieškovus, o apie Gariūnų prekiautojus.
8. Ieškovai nedalyvavo kuriant laidą, todėl neturi pagrindo teigti, jog laidos diktorė ir vedėjas realiai jokio tyrimo neatliko. Atsakovas nei atitinkamų Visuomenės informavimo įstatymo, nei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatų nepažeidė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje kilo ginčas, ar 2011-10-25 d. 19.45 val. transliuotoje laidoje „Ypatingas atvejis“ atsakovai savo pasisakymais paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Gariūnų prekyvietės įkūrėjus bei šios prekyvietės teritoriją valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu valdančius asmenis – ieškovus, tokiu būdu pažeisdami ieškovų dalykinę reputaciją.

Pažymėtina, kad laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Įgyvendindamas teisę skleisti informaciją, asmuo neturi varžyti kitų asmenų teisių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (CK 2.24 str.). Ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją yra taikomos CK 2.24 straipsnio nuostatos, skirtos asmens garbės ir orumo gynimui. Juridinio asmens reputacijos gynimas pagal minėtą straipsnį taikomas už tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia juridinio asmens reputacijai, paskleidimą (CK2.24 str. 8 d.). Pažymėtina, kad viena iš teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra duomenų paskleidimas. Todėl, sprendžiant, ar CK 2.24 str. pagrindu buvo pažeista ieškovų dalykinė reputacija, būtina atriboti duomenis nuo nuomonės.

Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Be to, atribojant žinią nuo nuomonės nepakanka įvertinti vien tik ginčijamus teiginius, tačiau būtina analizuoti visą kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukcijas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010, 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006).

Iš skundžiamo teismo sprendimo ir jame išdėstytų motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad sprendime atskirai ir nenurodė kiekvieno teiginio, kuriuo, ieškovų nuomone, buvo pažeista jų dalykinė reputacija, išsamios analizės, tačiau ginčijamus teiginius įvertino tiek bendrai, tiek atskirai, analizavo jų pasakymo kontekste ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus. Be to, nors teismo argumentai atribojant duomenis ir nuomonę dėl ginčijamų teiginių sprendime pateikiami glaustai, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalių paaiškinimai ar argumentai liko neištirti. Konstatuotina, kad bylos duomenų visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai ginčijamais teiginiais pateikė tik savo subjektyvius vertinimus dėl valstybėje vykstančių visuomenei aktualių procesų ir išreiškė tik savo kritišką požiūrį bei nuomonę.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, televizijos laida, kurioje pateikti atsakovų pasisakymai, buvo kuriama po Lietuvos teisėsaugos pareigūnų pradėtų tyrimų dėl galimai nusikalstamų veikų, vykdytų Gariūnų turgavietėje, ir operacijos, kurios metu buvo sulaikyta daugiau kaip 60 nusikalstamų veikų vykdymu įtariamų asmenų. Laidos įrašas patvirtina, kad ieškovai laidoje tiesiogiai nebuvo įvardijami, tačiau, siekiant nustatyti, ar buvo kalbama apie ieškovus, turi būti vertinama ir galimybė iš laidos konteksto laidos žiūrovams juos atpažinti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, jog laidos vedėjo teiginiai „Gariūnai, turėdami valstybinės reikšmės objekto statusą, tarpsta šiltnamio sąlygomis. Už didelės vertės žemės sklypą nemoka nė cento", o taip pat laidos diktorės teiginiai „todėl be konkurso buvo nuspręsta išnuomoti didelės vertės valstybinės žemės sklypą, galima sakyti, veltui. Reta Lietuvos prekyvietė gali pasigirti tokia valdžios malone", „Didelės vertės sklypas [išnuomotas], galima sakyti, už „ačiū“. O gal ir ne už„ačiū“, „[Už žemės plotą] nebuvo mokami nekilnojamojo turto ir žemės ir žemės mokesčiai, tai reiškia, kad šitas objektas buvo atleistas nuo mokesčių" „2005 m. Gariūnai tapo privilegijuotu objektu.<...>nė viena šalies turgavietė negali pasigirti tokiu išskirtiniu dėmesiu, kaip Gariūnai. <...> Gavęs ypatingą statusą, Gariūnų verslo centras gavo ir ypatingų lengvatų;", gali leisti netiesiogiai atpažinti ieškovus, kaip Gariūnų turgavietės žemės sklypo nuomininkus bei asmenis, parengusius ekonominį Gariūnų projektą. Vis dėlto pripažinimas, kad šiais teiginiais buvo netiesiogiai kalbama apie ieškovus, nereiškia, kad tokie teiginiai pažeidė jų dalykinę reputaciją ar neatitinka tikrovės. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-21 nutarimu Nr.808 Gariūnų turgavietei iš tiesų buvo suteiktas valstybinės svarbos ekonominio projekto statusas, o remiantis LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. bei Žemės mokesčio įstatymo 1 str. (redakcijos, galiojusios ginčijamos laidos transliavimo metu), valstybinė žemė bei valstybei priklausantys statiniai yra atleisti nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių, todėl konstatuotina, kad ieškovai, būdami valstybinės žemės sklypo, kuriame yra Gariūnų turgavietė, nuomininkai, laidos metu žemės mokesčio nemokėjo. Apeliantų samprotavimai dėl teiginių, kuriais įvardijama tokia teisės aktų reglamentuota situacija – atleidimu nuo mokesčių, mokestine lengvata ar mokesčių nemokėjimu – neturi lemiamos reikšmės ir nepakeičia aukščiau nurodyto fakto, jog ieškovai už žemės sklypą, kuriame yra Gariūnų turgavietė, nuomos mokesčio analizuojamų teiginių pasakymo metu nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagrindo pripažinti, jog aukščiau nurodyti atsakovų teiginiai neatitinka tikrovės, yra melagingi ar yra pažeidžiantys ieškovų dalykinę reputaciją, nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kitais ieškovų ginčijamais teiginiais „Kiek nuo mūsų dėl aferų Gariūnuose ir įvairių lengvatų buvo nuvogta? „Kodėl politikai svarstydami, kam dar sumažinti algas, pensijas ar socialines išmokas, nė karto neužsiminė apie tai, kad reikėtų apmokestinti Gariūnus?", „Ar turi būti vietų, kur negalioja Lietuvos įstatymai?", „Kuo smulkusis verslas, dirbantis Gariūnuose, skiriasi nuo smulkaus verslo, dirbančio, tarkim, mažoj parduotuvėj Vilniuje arba mažoj kavinėj Vilniuje, arba, nežinau, kioske, kažkokiam tai, kuris kepa kebabus?", „Kodėl gi didžiausiai šalies parduotuvei, jeigu taip galima sakyti, ar ne, po atviru dangumi, veikia kitokios sąlygos ir kitokie prekybos įstatymai negu visoj kitoj Lietuvoj?", „vykdydama tyrimą, Seimo antikorupcinė komisija nustatė, kad, tarkim, projekto užuomazgose, jo pradžioje buvo kalbėta ir apie iki 200 milijonų litų siekiančias investicijas, tačiau jau tvirtinant projektą ta suma buvo nustatyta 50 milijonų";  „Vien grynų, kaip įtariama, nusikalstamu būdu gautų pinigų Gariūnuose rasta gerokai per milijoną", „<...> tai reiškia milijardiniai mokesčiai <...> Šitaip krizę mes besišaipydami būtume galėję ją pragyventi, nė kiek nemažinę jokių pensijų, jokių atlyginimų, nes tos sumos, kurios buvo taupomos, jos yra tolygios vat šitiems nuostoliams, kurie yra prarandami Gariūnuose" ieškovai ne tik nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai įvardijami, o priešingai – minėti teiginiai buvo pasakyti kalbant ne apie ieškovus, kaip turgavietės žemės sklypo nuomininkus ar ekonomiškai svarbaus projekto sudarytojus, o apie Gariūnų turgavietę ir joje prekiaujančius smulkiuosius verslininkus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokias atsakovų mintis nulėmė konkretus įvykis – teisėsaugų pareigūnų operacija Gariūnų turgavietėje ir jos metu sulaikyti galimai neteisėtas veikas vykdę smulkieji verslininkai (b.l.68-71). Sutiktina su atsakovų atsiliepimuose išdėstytais argumentais, kad šie teiginiai buvo pasakyti jau pasikeitus laidos kontekstui, o išreikštas atsakovų požiūris yra būtent susijęs su minėta operacija. Įvertinus laidos kontekstą, atsakovų bei laidoje kalbėjusių valstybės pareigūnų pasisakymus, laidos aplinkybes ir ryšį su kita laidoje pateikta informacija apie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įvykdytą operaciją, darytina išvada, kad atsakovai ginčijamais teiginiais tik vertino valstybės, o kartu ir visuomenės, patiriamus nuostolius dėl galimai neteisėtai prekiaujančių Gariūnų turgavietės smulkiųjų verslininkų, dėl jų galimai neteisėtos veiklos, vykdomos šešėlinės prekybos, visiškai neanalizuodami ir neužsimindami apie ieškovų vykdomą veiklą. Be to, atsakovams laidoje keliant retorinius klausimus, pavyzdžiui, kiek visuomenei kainuoja tokia galimai neteisėtai vykdoma prekyba, nesurenkami mokesčiai ar kodėl Gariūnų turgavietė nėra apmokestinta, išreiškiamas tik atsakovų susirūpinimas apie egzistuojančią šešėlinę ekonomiką, o taip pat ir teisės aktų reglamentavimą, mokestines lengvatas. Atsakovai kartu atkreipia dėmesį ir į alternatyvų būdą, suteikiantį galimybę išvengti susidariusios situacijos bei ekonominės krizės padarinių, nemažinant visuomenei reikšmingų socialinių išmokų, o pakeičiant Lietuvos Respublikos teisės aktus. Teisėjų kolegijos vertinimu retoriniu klausimu „kiek nuo mūsų dėl aferų Gariūnuose ir įvairių lengvatų buvo nuvogta“ nėra paskelbiami nauji duomenys, o tik gana kandžiai išreiškiamas kritiškas požiūris į laidoje analizuojamą ir visuomenės žiniasklaidos priemonėse paskelbtą informaciją, vertinamas 2011-10-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pranešimas spaudai (b.l. 68-71). Priešingi apeliantų samprotavimai, kad tokiu būdu stengiamasi kurti ieškovų neigiamą įvaizdį ar jų dalykinę reputaciją, yra visiškai nepagrįsti. Sutiktina su apeliantais, kad tokie teiginiai kiekvieno protingo ir sąžiningo asmens nors ir yra vertinami kaip neigiami reiškiniai, tačiau pabrėžtina, kad šie teiginiai ar išreikšta subjektyvi pozicija nėra susijusi su ieškovais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors analizuojamų teiginių konstrukcija, kalboje vartojamos metaforos ar palyginimai yra šiurkštoki ar kandūs, tačiau tik išreiškia kalbėtojo subjektyvų, jo kritišką ir neigiamą požiūrį į teisės aktais reglamentuotą situaciją ir nustatytas mokesčių lengvatas. Atkreiptinas dėmesys, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir ji taikoma net ir tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti (Europos Žmogaus Teisių Teismo1999m. sausio 21 d.  sprendimas Janowski prieš Lenkiją, Nr.25716/94; 2007 m. sausio 9 d. sprendimas Kwiecen prieš Lenkiją Nr.51744/9). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovų nuomonė ir kritika dėl Lietuvoje galiojančių teisės aktų, galimos šešėlinės ekonomikos Gariūnų prekyvietėje, nepažeidžia ieškovų dalykinės reputacijos ir nemenkina jų įvaizdžio. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Tačiau bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nors atsakovas VŠĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priteisti bylinėjimosi išlaidas prašė teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau tokių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas. Be to, atmetus ieškovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovams taip pat nepriteistinos (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Teisėjai                                                                                                  Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                                              Loreta Lipnickienė

                                                                                                                              Andžej Maciejevski