Baudžiamoji byla Nr. 1A-13-365/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13870-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės,
sekretoriaujant Editai Bekerytei, Kristinai Krikštanei,
dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,
nuteistojo M. 1. gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,
nuteistojo M. 2. gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. 1. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo ir nuteistojo M. 2. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. 1. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas M. 1. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 25 d. 14.00 val. iki 2023 m. gegužės 26 d. 15.07 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, M. 1. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotini 40 Eur (keturiasdešimt eurų). M. 1. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
M. 2. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu M. 2. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (7 (septyni) mėnesiai), t. y. prie didesnės bausmės pridėjus dalį mažesnės neatliktos bausmės ir M. 2. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas M. 2. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 25 d. 12.15 val. iki 2023 m. gegužės 26 d. 15.36 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. M. 2. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
1. M. 1. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turint vieningą tyčią platinti narkotines medžiagas, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo narkotinę medžiagą - karfentanilį, ne mažiau 0,000067 g (0,06%), kurį laikė iki 2023 m. gegužės 25 d., po ko M. 1. mobilaus ryšio priemonėmis susitarus su M. 2. jam parduoti narkotines medžiagas, M. 1. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2023 m. gegužės 25 d. apie 12.05 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur M. 1. neteisėtai perdavė M. 2. į bespalvę pakuotę supakuotą narkotinę medžiagą - karfentanilį, kurio masė 0,000067 g (0,06%), kuris už ją sumokėjo 20 eurų kartu su M. 1. atėjusiam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.
2. M. 2. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. gegužės 25 d. apie 12.05 val. prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, su tikslu suvartoti pačiam, įgijo iš M. 1. į bespalvę pakuotę supakuotą narkotinę medžiagą - karfentanilį, kurio masė 0,000067 g (0,06%), sumokėdamas 20 eurų kartu atėjusiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už įgytą narkotinę medžiagą, kurią laikė prie savęs iki tos pačios dienos 12.15 val., kai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtą narkotinę medžiagą sulaikymo metu išmetė ant žemės grindinio, kurią policijos pareigūnai rado bei paėmė.
3. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius duomenis darė išvadą, jog M. 1. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti, neteisėtai pardavė 0,000067 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, o M. 2. realizavo kelis iš BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jos platinti. M. 1. kaltė bei M. 2. kaltė ir faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės yra neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų bei teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visetu, jų veikos atitinka nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymius.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai.
4. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. 1. gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir jo ginamąjį M. 1. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Netenkinus pirmojo prašymo, alternatyviai prašo sušvelninti paskirtą bausmę.
4.1. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminį įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, pažeidimą, o būtent, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir fragmentiškai, nevertino jų kaip visumos. Nuosprendis grįstas išimtinai liudytojų – policijos pareigūnų parodymais, suteikiant jiems išskirtinę reikšmę, nors jų parodymai neatitinka patikimumo kriterijaus. Gynėjo įsitikinimu policijos pareigūnų parodymus paneigia kiti, baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Tiek ginamasis M. 1., tiek M. 2. neneigia, jog įvykio dieną jie buvo susitikę, tačiau perdavė ne narkotines medžiagas, o švirkštus, kurių nesudėtingai M. 1. gauna priklausomybių centre. Taip pat gynėjas pažymi tai, kad M. 2. pats nurodė, narkotines medžiagas – karfentanilį jis įsigijo prieš susitikimą su M. 1. iš kito asmens. Taigi, esant prieštaravimams tarp nuteistųjų ir liudytojų – policijos pareigūnų parodymų, buvo būtina nustatyti tikslią policijos pareigūnų stebėjimo vietą ir M. 1. susitikimo su M. 2. vietą, kad būtų galimybė patikrinti ar įmanoma matyti perduodamus daiktus. Apklausti liudytojais policijos pareigūnai nesugebėjo nurodyti tikslios vietos, iš kurios jie stebėjo nuteistuosius, iš dalies keitėsi jų parodymai, nurodant skirtingas aplinkybes, todėl tai dar labiau leidžia abejoti šių policijos pareigūnų parodymais. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai stebėjo iš tokios vietos, iš kurios nebuvo galimybės tiksliai matyti, kas buvo perduodama, todėl tiksliai nėra nustatyta ką M. 1. perdavė M. 2., o teismo išvada, kad buvo perduota narkotinė medžiaga laikytina tik prielaida.
4.2. Nuteistųjų parodymus, kad susitikimo metu M. 1. perdavė švirkštus patvirtina tai, kad pas sulaikytąjį M. 2. buvo rasti švirkštai. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnas R. J. turėjo priežastį apkalbėti M. 1., kadangi policijos pareigūnas jam (M. 1.) siūlė būti informatoriumi, tačiau jis atsisakė ir tokiu būdu tarp jų kilo konfliktas. Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį taip pat nepakankamai argumentavo kodėl netiki liudytojo P. P. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, o tiki ir remiasi būtent parodymais, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais liudytojas P. P. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kodėl apkalbėjo M. 1..
4.3. Taip pat nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog M. 1. platino narkotines medžiagas patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinkta informacija, nėra teisinga ir pagrįsta. Nenustatęs tikrojo pokalbių turinio, teismas savaip interpretavo pasiklausimų metu pasakytus atskirus žodžius, frazes, nurodydamas, jog tai, neva užšifruoti pokalbiai apie narkotines medžiagas, pardavimą, realizavimą, jų platinimą. Nagrinėjimo metu ginamasis M. 1. parodė, kad jie su M. 2. palaikė gan artimą ryšį, padėjo kraustyti baldus, todėl jie dažnai bendraudavo telefonu. Be to, M. 1. ne vienas naudojosi savo mobiliuoju telefonu. Apibendrinant, gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas kaltu M. 1. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį netinkamai įvertino bylos įrodymus, neįvertino įrodymų kaip visumos, suteikė prioritetą nepatikimiems parodymams, neišnaudojo visų galimybių parodymų teisingumui ir patikimumui nustatyti ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
4.4. Skunde be kita ko nurodyta ir tai, kad ginamasis M. 1. neseniai yra du kartus persirgęs infarktu, šiuo metu jam yra tęsiamas intensyvus gydymo kursas, todėl paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jis praras bet kokią galimybę pasveikti.
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. 2. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir paskirti jo atžvilgiu švelnesnę bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, jog jo atžvilgiu paskirta bausmė yra per griežta. Apylinkės teismas nepagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimą, kadangi nuteistojo įsitikinimu, jis darydamas skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką, neatlikinėjo jokios bausmės, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomas bausmių apėmimo būdas. Taip pat nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, kadangi ankstesni jo teistumai turėtų būti išnykę, anksčiau už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nėra teistas. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad gailisi dėl jos padarymo, tačiau skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį.
6. Atsiliepimas į apeliacinius skundus negautas.
7. Teismo posėdžio metu nuteistojo M. 1. gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, baigiamųjų kalbų metu gynėjas papildomai kvestionavo ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą, nurodant, kad duomenys buvo gauti atliekant slaptus veiksmus, nesant tam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių patvirtinančių tokio slapto sekimo taikymo teisėtumą, dėl to teigė, jog byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neatitinka nei leistinumo, nei patikimumo kriterijų. Nuteistojo M. 2. gynėjas advokatas Ramūnas Vanagas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.
9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistųjų apeliacinių skundų turiniu sprendžia, kad nuteistojo M. 1. gynėjas M. Girdiušas pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia plačiausiu aspektu, t. y. ginčija M. 1. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nesutinka tiek su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, tiek su jam paskirta bausme, teigia, kad nuteistojo kaltė yra neįrodyta, bylos duomenys įvertinti selektyviai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neatitinka nei leistinumo, nei patikimumo kriterijų. Nuteistasis M. 2. nesutinka su jam paskirta bausme, ginčija bausmių bendrinimą, prašo panaikinti nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei pripažinti atsakomybę lengvinačią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsį. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį apeliantų skundų ribose.
Dėl nuteistojo M. 1. gynėjo advokato M. Girdiušo apeliacinio skundo
10. Gynėjas apeliacinės instancijos teisme kvestionavo ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą, nurodant, kad duomenys buvo gauti atliekant slaptus veiksmus, nesant tam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių patvirtinančių tokio slapto sekimo taikymo teisėtumą, dėl to teigė, jog byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neatitinka nei leistinumo, nei patikimumo kriterijų.
11. BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos požymiai taip pat gali būti nustatyti atliekant kriminalinę žvalgybą. Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 4 straipsnio 2 punktą vienas iš kriminalinę žvalgybą įgaliotų vykdyti padalinių (taip pat ir tokią veiklą įgaliotų vykdyti policijos įstaigų padalinių) uždavinių yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas. KŽĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama ir kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti. Kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras (KŽĮ 19 straipsnio 2 dalis).
12. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – Rekomendacijos) 17 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese gali būti panaudojama priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (17.1 papunktis). Vienas iš Rekomendacijų 19 punkte įtvirtintų kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdų – apibendrintos kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai (19.1 papunktis).
13. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas tarnybiniame pranešime (tarnybinis pranešimas skirtas to paties komisariato viršininkui) nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius, nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 traipsnio 1 dalyje, dėl to, kad M. 1. naudodamasis MRT 863219482 platina fentanilį (1 dozės kaina – 20 eurų), kurį dažniausiai klientams atneša prie autobusų žiedo esančio Parko g. (t. 1, b.l. 6). Šios informacijos pagrindu 2023 m. balandžio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 1-3). Apklausti teisme liudytojais policijos pareigūnai A. B. ir R. J. paaiškino, kad pradžioje buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kad M. 1. platina narkotinę medžiagą, tokia informacija buvo gaunama nuolat taip pat ir iš skirtingų šaltinių, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir gauta papildoma informacija, kad M. 1. tuo metu savo gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie gyvenamosios vietos susitikinėja su narkotinių medžiagų pirkėjais. Taigi duomenys, kurie, kaip galima suprasti iš tarnybinių pranešimų bei liudytojų parodymų turinio, tikėtina buvo gauti kriminalinės žvalgybos metu, tačiau jie buvo panaudoti tik kaip pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Visi kiti duomenys byloje buvo renkami ir fiksuojami BPK nustatyta tvarka atliktais veiksmais (sankcionuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, slaptą sekimą, atliekant kratas ir kt., t. 1, b.l. 37-39, 79-81, t. 2 b.l. 11-13)). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos duomenys panaudoti tik kaip pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, šiems duomenims paprastai netaikomas reikalavimas patikrinti teisinį (ir faktinį) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą. Pastarieji reikalavimai turi būti taikomi tuomet, kai kriminalinės žvalgybos duomenys perkeliami į baudžiamąją bylą ir jais kaip įrodymais grindžiamos byloje įrodinėtinos aplinkybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-689/2020, 2K-100-628/2021, 2K-235-511/2022, 2K-64-387/2023).
14. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Tuo pačiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo patikrinti, ar iki sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo nebuvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, taip pat neprivalėjo patikrinti, ar ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų veiksmai, kuriuos atlikus gauta informacija apie nusikalstamos veikos požymius, atitinka teisinį ir (ar) faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą.
Dėl nuteistojo M. 1. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
15. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė M. 1. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai be jokių pagrįstų abejonių patvirtina, kad M. 1. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti, neteisėtai pardavė 0,000067 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, t. y. tokį kiekį, kuris viršija nustatytą šios medžiagos nedidelį kiekį, bet nesiekia didelio minėtos medžiagos kiekio, todėl M. 1. padaryta veika atitinka nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. M. 2. realizavo kelis iš BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jos platinti, ir jo veika atitika BK 259 straipsnio 1 dalį.
17. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad: 1) M. 1. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir M. 2. kartu su P. P. 2023 m. gegužės 25 d. apie 12.05 val. buvo susitikę (duomenys neskelbtini), Vilniuje teritorijoje; 2) nuteistieji dėl šio susitikimo susitarė bendraudami mobiliojo ryšio telefonais; 3 ) po minėto nuteistųjų susitikimo, M. 2. sulaikymo metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tos pačios dienos 12.15 val., narkotinę medžiagą – karfentanilį išmetė ant žemės grindinio, kurią policijos pareigūnai rado bei paėmė.
18. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar M. 2. sulaikymo metu išmestą narkotinę medžiagą ant žemės grindinio įgijo iš M. 1., kuris neigė ir neigia, kad susitikimo su M. 2. metu šiam nuteistajam jis (M. 1.) perdavė minėtą medžiagą, kuris už ją sumokėjo 20 eurų kartu su M. 1. atėjusiam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.
19. Nuteistasis M. 1. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog neprisipažįsta, kad perdavė vieną celofaninį ritinėlį su narkotine biria baltos spalvos narkotine medžiaga M. 2.. Teigė, kad 2023 m. gegužės 25 d. vartojo pagal metadono programą metadoną ir alkoholį. Dieną prieš vartojo psichotropinę medžiagą, kurią įgijo Naujininkų rajone pas nepažįstamą asmenį už 6 eurus, tačiau kas tai buvo nurodyti negali, nes nežino. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jam paskambino pažįstamas M. 2., paprašė vienkartinių švirkštų, kuriuos jis atvežė iš narkologijos centro, su juo susitiko ir nemokamai perdavė pakuotėje esančius 3-4 švirkštus.
20. Tokią nuteistojo poziciją teisminio nagrinėjimo metu tvirtino ir nuteistasis M. 2., nurodydamas, jog jis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta iš dalies, teigdamas, jog jis kaltinime nurodytą dieną įsigijo narkotines medžiagas savo vartojimui, tačiau ne iš M. 1.. Parodė, kad tą dieną M. 1. skambino kelis kartus, norėjo paprašyti švirkštų, telefonu nesakė, tik klausė ar gali susitikti. Paimti švirkštų ėjo kartu su P. P.. Susitikus M. 1. pasakė, kad švirkštus turi namuose, nuėjo į namus ir atnešė 3-4 švirkštus. Narkotikus įsigijo prieš tai iš čigono už 20 Eur, netoli tos vietos, kur buvo sulaikytas. Narkotines medžiagas išmetė ant žemės, kai pamatė pareigūnus.
21. Teisiamajame posėdyje liudytojas P. P., kuris kartu M. 2. 2023 m. gegužės 25 d. apie 12.05 val. buvo susitikę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijoje su M. 1. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir tvirtino, jog M. 2. yra jo pažįstamas, kito kaltinamojo (t.y. M. 1.) jis nepažįsta. Nurodė netvirtinantis savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes jie duoti abstinencijos būsenoje, jis parodymų neskaitė, tik pasirašė. Iš parodymų patvirtino tik savo telefono numerį, nurodė, kad nepažįsta M. 1., patvirtino faktą, kad M. 2. nuėmė pinigus PC Mada. Parodė, jog ėjo su M. 2., o du pareigūnai neteisėtai juos sulaikė, po ko pareigūnas R. J., sakė pasirašyti parodymus, o atėjusi tyrėja, davė pasirašyti, nes kitaip nenorėjo jo paleisti. Teigė, jog pareigūnai jam rodė M. 1. nuotrauką, sakė, kad neva iš jo buvo pirkta narkotinė medžiaga, kad jis yra ar pardavėjas, ar tiekėjas, taip pat tvirtino, jog pareigūnai matydami jo nekokią savijauta davė pasirašyti apklausos protokolą, kurio jis neskaitė, o pasirašė ką reikia, tikslu būti greičiau paleistam.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad M. 1. parodymai, laikantis versijos, kad M. 2. perdavė tik švirkštus, o M. 2. parodymai, kad narkotines medžiagas įsigijo ne iš M. 1. bei liudytojo P. P. parodymai, kad jis buvo abstinencijos būsenoje, parodymų neskaitė, tik pasirašė, kad nepažįsta M. 1., turi būti vertinami kaip bandymas padėti M. 1. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma paneigia aptartą nuteistųjų bei liudytojo P. P. versiją.
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas P. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas iš karto po įvykio, t. y. 2023 m. gegužės 25 d., parodė, kad apie 09.30 val. susitiko su pažįstamu M. 2. (duomenys neskelbtini) stotelėje, su juo nusprendė įsigyti narkotinės medžiagos - karfentanilio. Jis iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pažįstamam M. 1., kuris jo žiniomis prekiauja karfentaniliu ir susitarė su juo susitikti (duomenys neskelbtini) stotelėje. M. 1. pasakė, kad atvažiuos į stotelę už 10 min., tačiau atvažiavo tik už valandos. Su M. 1. susitiko netoli stotelės jis buvo su savo sugyventine Renata ir dar su vienu jam nepažįstamu vyru. Susitikę su M. 1. susitarė, kad ims karfentanilio už 20 eurų bei sutarė susitikti kiemuose prie daugiabučių namų. Jis su M. 2. nuėjo į Mados prekybos centrą, kur M. 2. iš bankomato nuėmė 20 eurų. Nuėjus į sutartus kiemus su M. 2. atsisėdo ant suoliukų, kur laukė M. 1., M. 2. paskambino M. 1., po ko už kelių minučių atėjo M. 1. su jam nepažįstamu vyru. M. 2. įdėjo 20 eurų nepažįstamam vyrui į kišenę, o M. 1. M. 2. padavė celofaninį ryšulėlį su karfentaniliu, po ko jis su M. 1. išsiskyrė. Jis (P. P.) su M. 2. nusprendė nueiti į netoliese esantį miškelį, kuomet beeinančius juos sulaikė policijos pareigūnai ir pas M. 2. rado ką tik įgytą celofaninį ryšulėlį su narkotinėmis medžiagomis. (1 t., b. l. 107-108). Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2023 m. gegužės 25 d., duotais parodymais ir jo nurodomų aplinkybių patikimumu, todėl yra pagrindas remtis P. P. minėtais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juolab, jog tokie P. P. parodymai analizuoti ir kitų surinktų duomenų kontekste, o byloje nepasitvirtino versija, kad P. P. parodymai gauti neteisėtai dėl pareigūnų įtakos ar P. P. abstinencijos.
24. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo P. P. parodymai atitinka liudytojų policijos pareigūnų R. J. ir A. B. parodymams, kurie nurodė, kad jiems matant M. 1., atvykęs su nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini) perdavė M. 2. celofaninį maišelį, o M. 2. nenustatytam asmeniui perdavė sulankstytą kupiūrą, tikrinant M. 2. jis išmetė maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurį laikė rankoje, kartu su jais buvo ir P. P., kuris sulaikymo metu patvirtino narkotinių medžiagų perdavimo faktą, t.y. kad M. 1. perdavė M. 2. narkotines medžiagas.
25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų duotų parodymų patikimumu, o apeliaciniame skunde deklaruojami neva tam tikri liudytojų parodymų neatitikimai, tvirtinant, jog pareigūnai nesugebėjo nurodyti tikslios vietos, iš kurios jie stebėjo nuteistuosius, ir keliamos abejonės, ar policijos preigūnai galėjo matyti narkotinių medžiagų perdavimo momentą nesudaro pagrindo nesivadovauti šių asmenų parodymais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šiems gynybos argumentams patvirtinti ar paneigti policijos pareigūnai buvo iškviesti pakartotinei apklausai teisme, jiems buvo pateiktos gynybos teikiamos įvykio vietos fotonuotraukos. Šios apklausos metu liudytojai R. J. ir A. B. tvirtino, jog stebėjimas yra natūralus procesas ir jie tikrai vizualiai, iš gana arti, stebėjo susitikimą, stebėjimas vyko skirtingu momentu iš skirtingos vietos, skirtingais atstumais judant, vienu metu esant už 10 m., kitu metu už 5 m., nes aplinkos stebėjimas ir judėjimas vyko dinamiškai, vieta buvo keičiama, kadangi pirkėjai stovėjo, M. 1. su nenustatytu asmeniu atėjo, o jie (pareigūnai) dinamiškai stebėjo juos einant, jiems susitinkant, jiems išsiskiriant, todėl nebuvo tokio stabilaus taško, kur R. J. ir A. B. stovėjo. Pagrindas sulaikyti asmenis buvo įtarus, kad jie neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jie buvo sulaikyti netoli Maxima parduotuvės, (duomenys neskelbtini) g., ir tas įtarimas pasitvirtino, nes R. J. ir A. B. priėjus prie M. 2. ir P. P., prisistačius policijos pareigūnais narkotinės medžiagos buvo išmestos. Liudytojai R. J. ir A. B. nurodė, jog gynybos pateiktose fotonuotraukose (t. 4, b.l.27-3248-51) tikrai nėra tos vietos, kur susitiko kaltinamieji, šios nuotraukos nėra informatyvios, nes tokių namų daug Viršuliškių mikrorajone. Taigi, liudytojų R. J. ir A. B. parodymais nustatyta, kad gynybos pateiktos nuotraukos nesusijusios su narkotikų prekybos vieta, o bendrai vieta, kurioje vyko susitikimas ir narkotikų perdavimas bei asmenų sulaikymas, t.y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijoje neginčijamai nustatyta, ne tik liudytojų parodymais, tai užfiksuota ir įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 86-91), įvykio vietos neginčijo ir nuteistieji bei liudytojas P. P.. Akivaizdu, kad liudytojų R. J. ir A. B. nurodytos aplinkybės dėl to, kas vyko nuteistųjų susitikimo metu, sutampa ne tik tarpusavyje, bet iš esmės neprieštarauja ir kitiems baudžiamojoje byloje užfiksuotiems duomenimis, išskyrus nuteistųjų parodymams.
26. Kaip matyti 2023-09-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad 1. baltos spalvos miltelių iš bespalvės pakuotės (paketas Nr. 646492) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,000067 g. Ant elektroninių svarstyklių (paketas Nr. 646428) paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakai (t 1. b. l. 149-152). Liudytojų R. J., A. B. parodymais nustatyta, kad sulaikius ir paklausus vyrų kas ryšulio viduje, M. 2. patvirtino, kad narkotinė medžiaga – karfentanilis. Be to, liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinkta informacija, iš kurios klausantis tiek M. 1., tiek M. 2. pokalbių, tiek analizuojant įtariamojo M. 2. abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, taip pat ir tiriamo įvykio dieną, t. y. 2023 m. gegužės 25 d., kontaktus su liudytoju P. P. naudojamu abonentiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), aiškiai matyti, kad M. 1. platino narkotinę medžiagą. Iš pokalbių turinio matyti, kad visuose pokalbiuose ir sms žinutėse naudojami perkeltine prasme žodžiai „penki, pusę penkių, kaip visada, porą“. Pokalbiai užfiksuoti ir gegužės 4 d., gegužės 6 d., t.y. prieš sulaikymą, dėl ko kyla pagrįsta išvada, kad pokalbiai yra apie narkotinių medžiagų perdavimą ir realizavimą. Be to atlikus telefoninių pokalbių analizę pasitvirtino, kad M. 1. yra pažįstamas su P. P., tarp kurių yra užfiksuoti pokalbiai, kas paneigia liudytojo P. P. teisme keltą versiją, kad jis nepažįsta M. 1.. Iš pokalbių turinio taip pat matyti, kad vyko pokalbiai apie narkotines medžiagas, jų fasavimą, perdavimą ir realizavimą, užfiksuoti pokalbiai ir apie ankščiau perduotą nekokybišką narkotinę medžiagą, kuomet M. 2. nurodo „Si karta vapse kazkoks levas tryse darem vapse visiems vapse nieko negalejo igariokas ranku ikist?”, „ as be pretenziju tiesiog daviau zinot kad kazkas nito nes tryse tikrai neapsiriktume viskas ok ;) pamirstam”. Pokalbių, žinučių turinys liudija ir tai, kad M. 1. tarėsi su pirkėjais šifruota kalba dėl susitikimo vietos, kiekio. Tai, kad nuteistieji tarpusavyje bendravo telefonu, vienas kitą gerai suprato, žinojo žodžių netiesioginę reikšmę, jie tokiu būdu maskavo vykdytą nusikalstamą veiką, leidžia spręsti, kad M. 1. (kaip ir M. 2.) savo veiksmus suvokė ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.
27. Šių duomenų analizė patvirtina, be kita ko, ir P. P. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio dieną susitikimas su M. 1. vyko du kartus: 2023-05-25 apie 09.30 val. P. P. su M. 2. (duomenys neskelbtini) stotelėje nusprendė įsigyti narkotinės medžiagos – karfentanilio, tuomet P. P. iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pažįstamam M. 1., kuris prekiauja karfentaniliu ir susitarė su juo susitikti (duomenys neskelbtini) stotelėje, susitikę su M. 1. susitarė, kad ims karfentanilio už 20 eurų bei sutarė susitikti kiemuose prie daugiabučių namų. Antras susitikimas įvyko po to, kuomet P. P. su M. 2. Mados prekybos centre iš bankomato nuėmė 20 eurų ir nuėjo į sutartus kiemus, su M. 2. atsisėdo ant suoliukų, kur laukė M. 1., tuomet jau M. 2. paskambino M. 1., po ko už kelių minučių atėjo M. 1. su jam nepažįstamu vyru. M. 2. įdėjo 20 eurų nepažįstamam vyrui į kišenę, o M. 1. M. 2. padavė celofaninį ryšulėlį su karfentaniliu, po ko su M. 1. išsiskyrė. Šie parodymai sutampa su pokalbių ir žinučių turiniu prieš sulaikymą, be kita ko ir apie susitikimo vietą prie suoliukų.
28. Ikiteisminio tyrimo metu P. P. duotų parodymų patikimumą patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja tyrėja L. B. bei liudytojas R. J., kurie nurodė, kad pareigūnas R. J. liudytojo P. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu neatliko, apklausiant P. P. R. J. nedalyvavo, P. P. apklausos metu, kuri vyko nuo sulaikymo praėjus 2-3 valandoms, buvo normalios būsenos ir absitencijos pažymių tyrėja nepastebėjo, R. J. nurodė, jog sulaikymo metu pats P. P. pirmas pradėjo kalbėti apie M. 1. ir net pasakė jo specifinę pravardę „M.“, kuris įrašytas ir M. 2. telefono aparate kaip kontaktinis telefono numeris ir pavadintas „M.“.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesivadovauti liudytojų R. J., A. B. parodymais bei P. P. parodymais būtent duotais ikiteisminio tyrimo metu apie tai, jog R. J., A. B. matė, kad M. 1., atvykęs su nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini) teritorijoje perdavė M. 2. celofaninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, o M. 2. nenustatytam asmeniui perdavė sulankstytą kupiūrą, o tikrinant M. 2. jis išmetė maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurį laikė rankoje, kartu su jais buvo ir P. P., kuris tiek sulaikymo metu, tiek apklausiamas iš karto po sulaikymo patvirtino narkotinių medžiagų perdavimo faktą, t.y. kad M. 1. perdavė M. 2. narkotines medžiagas, nėra pagrindo. Nuteistojo M. 1. versija, kad šio susitikimo metu buvo perduoti švirkštai paneigta byloje surinktų įrodymų visumą, be to neįtikinama, nes švirkštai nėra uždrausti apyvartoje, švirkštų perdavimas nėra susijęs su jokiomis neigiamomis teisinėmis pasekmėmis nei perduodančiam, nei paimančiam asmeniui, todėl ir tartis dėl jų maskuoto perdavimo nuteistiesiems nebuvo pagrindo, juolab, jog ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu tokie pokalbiai nėra fiksuoti.
30. Teisėjų kolegija sutinka, kad policijos pareigūnai turi profesinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tačiau policijos pareigūnų profesinis suinteresuotumas reiškia tai, jog policijos pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas, yra suinteresuoti tinkamu teisės aktuose numatytų uždavinių išsprendimu bei tikslų įgyvendinimu, tačiau toks suinteresuotumas savaime neleidžia manyti, jog policijos pareigūnai, siekdami teisės aktuose numatytų tikslų įgyvendinimo, yra suinteresuoti nurodyti aplinkybes, kurios iš tikrųjų neegzistavo ir (ar) kurių jie nematė. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, jog policijos pareigūnų parodymai turėtų didesnę ar mažesnę įrodomąją vertę, tokie parodymai yra vertinami kaip ir kiti duomenys, jų vertinimas priklauso nuo baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visumos. Nagrinėjamu atveju, objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis nėra.
31. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. 1. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė pagrįsta leistinais ir teisėtais įrodymais, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Byloje pirmosios instancijos teismo gana išsamiai įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, pateiktos motyvuotos įrodymų vertinimo išvados.
Dėl nuteistajam M. 1. paskirtos bausmės
32. Apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti M. 1. paskirtą bausmę, toks prašymas grindžiamas tuo, kad M. 1. neseniai yra du kartus persirgęs infarktu, šiuo metu jam yra tęsiamas intensyvus gydymo kursas, todėl paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jis praras bet kokią galimybę pasveikti.
33. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų metų iki aštuonerių metų.
34. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys).
35. Bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. 1. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę, tiek jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, o taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, bei paskyrė teisingą, baudžiamojo įstatymo, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni.
36. Apylinkės teismas skirdamas bausmę M. 1. nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta sunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, neteisėtai disponuota narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, bei M. 1. asmenybę – nors teistumai išnykę, jis praeityje ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo skiriamos ir laisvės atėmimo bausmės, kas neigiamai charakterizuoja M. 1. ir rodo, kad apelianto daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis yra linkusi nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų asmenybė. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. 1. baustas administracine tvarka, bedarbis, yra (duomenys neskelbtini) neįgalus, gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, yra įrašytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo 2001 m. rugpjūčio 13 d. (diagnozė: (duomenys neskelbtini)), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (diagnozė: (duomenys neskelbtini)).
37. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vertindamas išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. 1. parinkus bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydį paskyrė viršijantį už šios kategorijos nusikaltimo padarymą numatytą minimalų dydį ir neviršijantį sankcijos vidurkį. Taigi, sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą (parenkant rūšį ir dydį), apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Nuteistajam M. 1. paskirta bausmė yra adekvati, proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ir užtikrina BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde deklaruojama M. 1. sveikatos būklė, vertinant šiuos duomenis aukščiau išdėstytų aplinkybių visumoje, kuri buvo įvertinta ir pirmosios instancijos teismo, nesudaro pagrindo M. 1. paskirtos bausmės dydį vertinti kaip aiškiai per griežtą, argumentai dėl sveikatos būklės baudžiamosios atsakomybės apimties ir pavojingumo visuomenei nesumažina.
Dėl nuteistojo M. 2. apeliacinio skundo
38. Nuteistasis M. 2. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, ginčija bausmių bendrinimo būdą, prašo panaikinti nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsį.
39. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Kaip minėta šios nutarties 34 punkte, bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį ir į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
40. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. 2. realizavo kelis iš BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jos platinti. Pripažinus asmenį kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
41. Pirmosios instancijos teismas, M. 2. skirdamas bausmę atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, neteisėtai disponuota narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, bei M. 2. asmenybę – teistas, šiuo metu atliekantis bausmę, baustas administracine tvarka, yra įrašytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo 2022 m. kovo 23 d. (diagnozė: (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog šią veiką M. 2. padarė būdamas nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu. Kaltinamojo (nuteistojo) atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, M. 2. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog nusikaltimą M. 2. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
42. Iš apeliacinio skundo turinio seka, jog nuteistasis M. 2. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis (M. 2.) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad gailisi dėl jos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas tenkinti šio prašymo neturi teisinio pagrindo.
43. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).
44. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, teisiamojo posėdžio protokolų, nuteistasis M. 2. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir formaliai, duodamas tik iš dalies teisingus parodymus, nurodė, kad jis įsigijo narkotines medžiagas savo vartojimui, tačiau jas įgijo ne iš M. 1., kas yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma, t.y. liudytojų R. J. ir A. B. parodymais, P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, faktą, kad M. 1. platino narkotines medžiagas patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinkta informacija. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, M. 2. prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi neatitinka teismų praktikos, baudžiamojo įstatymo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, reikalavimų.
45. Apylinkės teismas taip pat nustatė ir nuteistojo M. 2. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Apeliaciniame skunde nesutinkama su šia teismo nustatyta aplinkybe, nurodant, jog teismas neatsižvelgė į tai, ankstesni M. 2. teistumai turėtų būti išnykę, anksčiau už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas jis nėra teistas, o nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiui.
46. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, tokį nusikaltimą padaręs asmuo yra recidyvistas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų apie M. 2. teistumus (t. 2, b.l. 84-92) bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, M. 2. paskutinius kartus teistas: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 44 parų arešto bausme; 2) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam skirta laisvės atėmimo 2 metams 7 mėnesiams bausmė. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrinta apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir jam skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 7 mėnesiams bausmė. Nors, kaip teigia apeliantas, šios nusikalstamos veikos padarymo metu (veika padaryta 2023-05-25) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu buvo dar neįsiteisėjęs, vis tik teistumas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 4 d. nuosprendį, kuriuo M. 2. buvo nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 178 str. 1 d.) nebuvo išnykęs ar panaikintas, o ir padaręs nusikalstamą veiką už kurią jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, teistumo išnykimo eiga pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. sausio 4 d. nuosprendį nutrūko (BK 97 straipsnio 8 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. 2. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
47. Konstatavus tai, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė nuteistojo M. 2. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinus ankščiau paminėtus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, teisėjų kolegijos manymu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei jam paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, jog M. 2. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybės padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės jo elgesiui reikšmingos įtakos neturėjo, kas patvirtina, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o suformuota neigiamų nuteistojo vertybių, dėl ko nagrinėjamu atveju skirti švelnesnę bausmės rūšį, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu M. 2. parinktas bausmės dydis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiai laisvės atėmimo, kas yra mažiau už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, leidžia vertinti, kad tokia bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra nei per griežta, nei per švelni, atitinkanti teisingumo ir protingumo principus.
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto skundo argumentus ir patikrinęs pirmosios instancijos atliktą bausmių bendrinimą pagal skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir M. 2. teisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę.
49. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal jame reglamentuotas taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis) arba kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles, priklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienoje, ar skirtingose bylose. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis.
50. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, skundžiamu nuosprendžiu veiką (padaryta 2023-05-25) M. 2. padarė būdamas nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu. Ir nors šis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, teismų praktikoje yra paaiškinta, kad BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-323/2011, 2K-233-654/2023). Todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė pagrįstai buvo bendrinta vadovaujantis BK 64 straipsnio pagrindu, nustačius, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai M. 2. neatliktos bausmės dalis yra 7 mėn. 27 d. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalys detalizuoja, kaip turi būti bausmės visiškai ar iš dalies sudedamos. Taigi BK 64 straipsnis nenustato bausmių apėmimo būdo, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Toks šio baudžiamojo įstatymo straipsnio išaiškinimas pateiktas ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2005, 2K-369-511/2017, 2K-17-976/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes M. 2. keliais nuosprendžiais ir skirdamas galutinę subendrintą bausmę, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes taikė nuteistajam palankesnį bausmių – dalinio sudėjimo – būdą ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę bendrino su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (7 mėn.), t. y. prie didesnės bausmės pridedant dalį mažesnės neatliktos bausmės ir M. 2. pagrįstai skyrė galutinę subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam M. 2. bausmė individualizuota tinkamai, jam skirta bausmė nėra per griežta, kas sudarytų pagrindą šioje dalyje nuosprendį keisti.
52. Atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendis yra priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis, atlikus išsamią jų analizę ir padarius motyvuotas išvadas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad išlaidas už M. 2. teiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 191,67 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo M. 2. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis savo vardu registruoto turto neturi, nedirba, yra suimtas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. 2. nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo M. 1. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo ir nuteistojo M. 2. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. 2. nepriteisti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Audrius Cininas
Gintaras Dzedulionis
Daiva Kazlauskienė