Civilinė byla Nr. e2A-96-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00232-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. G. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Poilsis pajūryje“ ir E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-314-889/2022 pagal ieškovų R. B., I. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Poilsis pajūryje“, E. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai 2022 m. birželio 6 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) 2020 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.28 Priedą Nr. 2 (ieškinyje klaidingai nurodyta šios sutarties data – 2014 m. lapkričio 25 d.) ir priteisti E. K. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Poilsis pajūryje“ 130 000,96 Eur skolą ir 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; arba pripažinti negaliojančiomis ab initio 2014 m. sausio 17 d. Paskolos sutartį Nr. 5; 2014 m. lapkričio 28 d. Paskolos sutartį Nr. 6; 2014 m. gruodžio 8 d. Paskolos sutartį Nr. 7; 2014 m. gruodžio 11 d. Paskolos sutartį Nr. 8; 2014 m. gruodžio 12 d. Paskolos sutartį Nr. 9; 2015 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.28 Priedą Nr. 1; 2015 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 9 2014.12.12 Priedą Nr. 1 ir taikyti restituciją, priteisiant E. K. iš UAB „Poilsis pajūryje“ 130 000, 96 Eur skolą, nukreipiant į šią sumą R. B. ir I. B. (toliau – ir ieškovai, B.) reikalavimus; visais atvejais pripažinti 2019 m. birželio 4 d. E. K. ir UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2016 m. spalio 17 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, prašė priteisti iš atsakovo E. K. ieškovei I. B. 195 798 Eur dydžio pagrindinio įsiskolinimo sumą; ieškovui R. B. 6 172,66 Eur dydžio pagrindinio įsiskolinimo sumą; 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Piniginės lėšos E. K. prašymu jam buvo paskolintos per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. sausio 28 d. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 patvirtino ieškovų ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Pagal jos sąlygas, E. K. skola R. B. ir I. B. (195 888,64 Eur kartu su palūkanomis pagal taikos sutarties 5 straipsnį) turėjo būti grąžinta iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau dėl nesąžiningų E. K. veiksmų nėra grąžinta iki šio ieškinio pareiškimo teisme. 

3.       Per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (t. y. jau būdamas skolingas R. B. ir I. B.) E. K. paskolos sandorių pagrindu juose nurodytomis sąlygomis skolino pinigus UAB „Poilsis pajūryje“. Nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. E. K. paskolos sandorių pagrindu savo kontroliuojamai UAB „Poilsis pajūryje“ iš viso paskolino 251 000 Eur, kuriuos ji turėjo grąžinti vėliausiai iki 2015 m. gruodžio 31 d. Be to, E. K. 2015 m. sausio 28 d. į UAB „Poilsis pajūryje“ sąskaitą be jokio teisinio pagrindo papildomai pervedė 61 000 Eur. UAB „Poilsis pajūryje“ negrąžinus gauto kredito per paskolos sandoriuose nustatytą terminą, E. K. ne tik nereikalavo įvykdyti prievolę, bet ir sudarė paskolos sutarčių pakeitimus, kuriais pratęsė skolos grąžinimo terminus.

4.       Siekdamas pratęsti UAB „Poilsis pajūryje“ suteiktos paskolos grąžinimo terminus, E. K. su skolininke sudarė 2015 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.28 Priedą Nr. 1, kuriuo pakeistos 2014 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties Nr. 6 sąlygos; 2015 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 9 2014.12.12 Priedą Nr. 1, kuriuo pakeistos 2014 m. gruodžio 12 d. paskolos sutarties Nr. 9 sąlygos. UAB „Poilsis pajūryje“ iki šiol skolinga savo kreditoriui E. K. mažiausiai 157 446,05 Eur.

5.       Šiuo metu E. K. skola R. B. ir I. B. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 patvirtintą taikos sutartį yra 145 888,64 Eur ir 6 procentų metinės palūkanos pagal taikos sutarties 3 ir 8 punktus, skaičiuojamos nuo visos negrąžintos skolos dalies už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 31 d. iki visiško atsiskaitymo, kurių bendra suma pradinio ieškinio pateikimo dieną sudarė 24 341,32 Eur. Taigi iš viso E. K. R. B. ir I. B. pradinio ieškinio pateikimo metu buvo skolingas 170 229,96 Eur.

6.       Akivaizdu, kad ieškovų galimybės išieškoti iš E. K. įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą skolą būtų daug realesnės tuo atveju, jei E. K. įgyvendintų savo teisę reikalauti, jog UAB „Poilsis pajūryje“ grąžintų 130 000,96 Eur skolą, tačiau jis atsisako tai daryti, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, ir taip iš esmės pažeidžia kreditorių R. B. ir I. B. teises.

7.       Susiklosčius tokioms aplinkybėms, R. B. ir I. B., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio nuostatomis, siekė priverstinai įgyvendinti savo skolininko E. K. teises, pareikšdami ieškinį skolininko vardu atsakovei UAB „Poilsis pajūryje“, prašė priteisti E. K. iš atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“ 130 000,96 Eur skolą (kurios grąžinimo terminas yra suėjęs).

8.       Visos nurodytos paskolų sutartys, kurių pagrindu E. K. paskolino UAB „Poilsis pajūryje“ 251 000 Eur, ir jų pakeitimai, kurių pagrindu pratęstas paskolų grąžinimo terminas, iš esmės pažeidė R. B. ir I. B. teises, sudarė prielaidas UAB „Poilsis pajūryje“ toliau naudotis ieškovų paskolintomis lėšomis ir jų negrąžinti, taip išvengiant priverstinio šių lėšų išieškojimo iš E. K.. Atsižvelgdami į tai, R. B. ir I. B. reiškė alternatyvų reikalavimą dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo, priteisiant E. K. iš atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“ 130 000,96 Eur skolą, nukreipiant į šią sumą ieškovų reikalavimus. Šį reikalavimą ieškovai prašė nagrinėti tik tuo atveju, jei teismas netenkintų pagrindinio reikalavimo, reiškiamo CK 6.68 straipsnio pagrindu.

9.       Ieškovai atkreipė dėmesį, kad UAB „Poilsis pajūryje“ 2019 m. birželio 4 d. su E. K. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido E. K. 150 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į patirtos turtinės žalos atlyginimą. Ši reikalavimo perleidimo sutartis iš esmės neturi jokios įtakos UAB „Poilsis pajūryje“ piniginių prievolių E. K. galiojimui. R. B. ir I. B. prašo pripažinti 2019 m. birželio 4 d. E. K. ir UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia ab initio, kadangi ja perleistas neegzistuojantis objektas. Be to, ginčijamas reikalavimo perleidimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. CK 6.102 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.

10.       Ieškovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma, kurių pagrindu R. B. ir I. B. turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį E. K. vardu atsakovei UAB „Poilsis pajūryje“. Kreditoriai R. B. ir I. B. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui E. K., kuri patvirtinta įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017. Skolininko E. K. neįvykdytų įsipareigojimų R. B. ir I. B. suma šiuo metu sudaro 145 888,64 Eur ir palūkanos. Skolininkas E. K. turi turtinę teisę į UAB „Poilsis pajūryje“, kurią atsisako įgyvendinti. UAB „Poilsis pajūryje“ negrąžinta skolinių įsipareigojimų dalis E. K. sudaro mažiausiai 130 000,96 Eur. Skolininko E. K. turtinė teisė į UAB „Poilsis pajūryje“, kurios jis neįgyvendina, yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Skolininko E. K. ir UAB „Poilsis pajūryje“ 2019 m. birželio 4 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinis sandoris, negalintis sukelti teisinių pasekmių. Skolininko E. K. neveikimu, vengiant įgyvendinti turtines teises į UAB „Poilsis pajūryje“, iš esmės pažeidžiami kreditorių R. B. ir I. B. interesai, t. y. kreditoriams būtina ginti savo teises ir teisėtus interesus, pareiškiant netiesioginį ieškinį.

11.       Ieškovai papildomai reiškė alternatyvų reikalavimą dėl paskolos sutarčių, kurių pagrindu E. K. paskolino UAB „Poilsis pajūryje“ iš ieškovų pasiskolintas pinigines lėšas, ir jų pakeitimų, kuriais pratęstas paskolų grąžinimo terminas, pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo. Nurodė, kad kreditoriai I. B. ir R. B. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką E. K.. Ginčijami paskolos sandoriai ir jų pakeitimai pažeidžia kreditorių teises, kadangi dėl sudarytų sandorių E. K. šiuo metu nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų I. B. ir R. B.. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi duomenys apie E. K. ir UAB ,,Poilsis pajūryje“ sudarytus sandorius kreditoriams I. B. ir R. B. tapo žinomi tik tada, kai E. K. įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. paskirtą įpareigojimą pateikti visas jo ir UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytas paskolos sutartis ir duomenis apie atsiskaitymą. Skolininkas E. K. neprivalėjo sudaryti ginčo paskolos sutarčių ir jų pakeitimų. Tiek skolininkas E. K., tiek ir UAB „Poilsis pajūryje“ buvo nesąžiningi, kadangi privalėjo žinoti, kad sudaromi paskolos sandoriai ir jų pakeitimai iš esmės pažeis kreditorių I. B. ir R. B. teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju skolininkas E. K. sudarė paskolos sandorius ir jų pakeitimus su juridiniu asmeniu, kurio vadovas yra jis pats. Be to, E. K. tiesiogiai valdo daugiau nei penkiasdešimt procentų UAB „Poilsis pajūryje“ akcijų. Papildomai ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, o ginčo paskolos sutartys ir jų pakeitimai yra neatlygintiniai, kadangi suteiktos beprocentės paskolos susijusiems asmenims.

12.       Ieškovai pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju susiklostė teisinė situacija, kai sandorio su UAB „Poilsis pajūryje“ dėl reikalavimo perleidimo sudarymo metu E. K. buvo (ir yra) skolingas atsakovams I. ir R. B.. Siekdamas išvengti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos skolos mokėjimo, E. K. savo pinigus, esančius UAB „Poilsis pajūryje“ sąskaitoje, paliko UAB „Poilsis pajūryje“, nereikalaudamas piniginių prievolių, kurių vykdymo terminas suėjęs, vykdymo, mainais ginčo reikalavimo perleidimo sandorio pagrindu gaudamas iš įmonės teisę į neegzistuojantį reikalavimą, kurio neįmanoma įgyvendinti, t. y. reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Esant tokiai situacijai, teismas savo iniciatyva turi teisę pripažinti, kad šis sandoris yra prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo dienos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovo E. K. ir atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytą 2014 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 6 ir ją pakeitusius 2015 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.28 Priedą Nr. 1 ir 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.25 Priedą Nr. 2 dėl 7 948,36 Eur paskolos suteikimo ir jos mokėjimo terminų pratęsimo. Taikė restituciją, grąžinant atsakovui E. K. 7 948,36 Eur paskolos iš atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“. Nukreipė išieškojimą ieškovų R. B. ir I. B. reikalavimu pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-976-538/2017 į atsakovui E. K. atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“ grąžintiną 7 948,36 Eur sumą. Kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl netiesioginio ieškinio reikalavimų

14.       Teismas nustatė, kad ieškovai turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui E. K., nes atsakovas E. K. yra skolingas ieškovams pagal 2017 m. kovo 7 d. teismo patvirtintą ieškovų ir atsakovo E. K. 2017 m. vasario 28 d. sudarytą taikos sutartį, kurios neįvykdžius 2018 m. spalio 18 d. išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo.

15.       Spręsdamas dėl netiesioginio ieškinio pagrįstumo, teismas nurodė, kad teisiškai reikšmingas faktas yra tai, kokia yra atsakovo reikalavimo teisė į savo skolininką šiuo metu. Pagal atsakovų 2022 m. gegužės 10 d. pateiktus UAB „Poilsis pajūryje“ buhalterinius duomenis, 2014 m. sausio 1 d. – 2022 m. gegužės 10 d. koresponduojančių sąskaitų duomenis, teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“ skola E. K. yra 7 948,36 Eur, kurios grąžinimo terminas yra 2025 m. gruodžio 31 d.

16.       Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad ieškovų skolininkas E. K. šiuo metu neturi vykdytinos reikalavimo teisės į savo skolininkę UAB „Poilsis pajūryje“, nes 7 948,36 Eur skolos grąžinimo terminas nėra suėjęs. Nenustatęs, kad ieškovų skolininkas neįgyvendina savo teisių ir dėl to pažeidžia ieškovų interesus, t. y. nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų, netiesioginio ieškinio reikalavimus teismas atmetė.

Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo:

Dėl ieškinio senaties

17.       Ieškovai nurodė, kad duomenys apie E. K. ir UAB ,,Poilsis pajūryje“ sudarytus sandorius kreditoriams I. B. ir R. B. tapo žinomi tik tada, kai E. K. įvykdė Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-220-513/21 2020 m. rugsėjo 29 d. vykusio teismo posėdžio metu paskirtą įpareigojimą – pateikti visas jo ir UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytas paskolos sutartis ir duomenis apie atsiskaitymą. Tokie duomenys teismui į elektroninę bylą buvo pateikti 2020 m. spalio 6 d. Ieškovai nurodė, kad teismas neišsiuntė jiems ir jų atstovams pridėtų duomenų ir jie apie E. K. pateiktus dokumentus sužinojo vėliau. Ieškinys dėl sandorių nuginčijimo šioje byloje pareikštas 2021 m. spalio 11 d. Teismo vertinimu, atsakovų nurodoma aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje ieškovė patvirtino žinojusi, jog atsakovas skolina pinigus savo įmonei, nepaneigė fakto, kad  ginčijami sandoriai buvo pateikti teismui tik 2020 m. spalio 6 d., o jų turinys ieškovams tapo žinomas dar vėliau. Teismas, įvertinęs ieškovų nurodytas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovai sužinojo apie ginčo sandorius daugiau nei prieš metus iki ieškinio padavimo šioje byloje, todėl nusprendė, kad ieškinio senaties termino jie nepraleido.

Dėl ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

18.       Teismas vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 patvirtinta ieškovų R. B., I. B. ir atsakovo E. K. taikos sutartimi, pagal kurią šalys nustatė, kad E. K. yra skolingas R. B. ir I. B. 195 888,64 Eur ir susitarė dėl jos grąžinimo sąlygų, ir sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovo E. K. skola ieškovams susidarė iki 2016 m. spalio 17 d. ieškinio padavimo ieškovų nurodytu laikotarpiu – nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. sausio 28 d., todėl teismas laikė šią aplinkybę nustatyta. Teismas konstatavo, kad ieškovai turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovui E. K..

Dėl ieškovų, kaip atsakovo E. K. kreditorių, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo

19.       Teismas konstatavo, kad ieškovų teises pažeidė atsakovų sudaryta ir nepasibaigusi paskolos sutartis su pakeitimais, kuria atsakovas, būdamas nuo 2014 m. skolingas ieškovams, paskolino pinigus atsakovei UAB „Poilsis pajūryje“ ir pratęsė skolos grąžinimo terminą: 2014 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartis Nr. 6, kurioje skolos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir jos grąžinimo terminas buvo 2015 m. gruodžio 31 d., Paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.28 Priedu Nr. 1 pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o 2020 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.25 Priedu Nr. 2, paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2025 m. gruodžio 25 d. Ieškovai nuo 2017 m. taikos sutarties sudarymo neatgauna paskolintų pinigų, pagal 2018 m. išduotą vykdomąjį raštą pradėtas priverstinis skolos išieškojimas vyksta sudėtingai, nes atsakovas neturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su ieškovais. Teismas konstatavo, kad nurodyti ieškovų ginčijami sandoriai prisidėjo prie atsakovo finansinės padėties pablogėjimo ir negalėjimo atsiskaityti su ieškovais, todėl vertino, kad šiais sandoriais buvo pažeistos atsakovo kreditorių – ieškovų teisės.  

Dėl privalėjimo sudaryti sandorius

20.       Naudos atsakovui E. K. dėl beprocentės didelės sumos paskolos suteikimo atsakovei UAB „Poilsis pajūryje“ nebuvo – sandoriai buvo neatlygintiniai, jais buvo patenkintas tik atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“ turtinis interesas, todėl teismas sprendė, kad nustatyta actio Pauliana taikymo sąlyga – atsakovo E. K. neprivalėjimas sudaryti ginčijamus sandorius.

21.       Teismas pažymėjo, kad E. K. yra UAB „Poilsis pajūryje“ vadovas ir akcininkas. Atsakovų argumentai dėl sunkios UAB „Poilsis pajūryje“ turtinės padėties ir jos susidarymo priežasčių nepaneigė įstatyme numatytos kreditoriaus interesus pažeidusių sandorių prezumpcijos (CK 6.67 straipsnio 2 punktas).

22.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo visos būtinosios sąlygos taikyti CK 6.66 straipsnį, todėl ieškinį tenkino iš dalies, pripažįstant negaliojančiais atsakovų sudarytus sandorius dėl 7 948,36 Eur skolos dalies.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo

23.       Teismo vertinimu, byloje ieškovai nenurodė argumentų ir teismas byloje nenustatė, kad 2019 m. birželio 4 d. E. K. ir UAB „Poilsis pajūryje“ sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, įstatymas leidžia perleisti ir būsimą reikalavimą, todėl ieškovų reikalavimą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24.       Apeliaciniame skunde atsakovai prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovų teises pažeidžia atsakovų sudaryta ir nepasibaigusi 2014 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartis Nr. 6 su pakeitimais, kuria atsakovas, būdamas 2014 m. skolingas ieškovams, paskolino pinigų atsakovei UAB „Poilsis pajūryje“ ir pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2025 m. gruodžio 25 d. Teismas neatsižvelgė į rašytiniais bylos įrodymais (bankiniais mokėjimų nurodymais, Klaipėdos apygardos civilinių bylų Nr. e2-976-538/2017, Nr. e2-220-513/2021 medžiaga) įrodytą aplinkybę, kad B. į E. K. banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos buvo skirtos ne E. K., kaip fiziniam asmeniui, o I. B. vadovaujamos ribotos atsakomybės akcinės bendrovės (toliau – RAB) „Balturas“ ir jos pagrindinės ir vienintelės verslo partnerės – UAB „Poilsis pajūryje“, tarpusavio atsiskaitymui. Tuo tarpu E. K. buvo tik lėšų perdavimo tarpininkas. Tokią faktinę aplinkybę Klaipėdos apygardos teismui pareikštame ieškinyje (civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017) patvirtino patys B. bei nurodė E. K. 2016 m. lapkričio 10 d. prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo. Ieškovams ne tik žinant ir sutinkant, kad jų E. K. pervestos lėšos, būtų perduotos UAB „Poilsis pajūryje“, tačiau šias lėšas specialiai tam tikslui E. K. suteikiant, nepagrįsta teismo išvada, kad tariamai 2014 m. lapkričio 28 d. E. K. ir UAB „Poilsis pajūryje“ sudaryta paskolos sutartis Nr. 6 pažeidė B., kaip E. K. kreditorių, interesus.

24.2.                      Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad taikos sutarties įvykdyti E. K. negalėjo dėl pačių ieškovų kaltės, t. y. sąmoningo tyčinio trukdymo vykdyti taikos sutartį. B., žinodami, kad vienintelė galimybė E. K. vykdyti taikos sutarties sąlygas yra jam iš UAB „Poilsis pajūryje“ atgauti paskolintus pinigus, nedelsiant po 2017 m. kovo 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo, ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad sutrukdytų UAB „Poilsis pajūryje“ iš savo veiklos gauti suplanuotas vasaros sezono pajamas bei grąžinti skolą E. K., o šis savo ruožtu negalėtų sumokėti B.. I. B. RAB „Balturas“ vardu be išankstinio įspėjimo, 2017 m. kovo 31 d. raštu nuo 2017 m. balandžio 1 d. vienašališkai nutraukė su UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytą agentavimo sutartį. Nutraukus agentavimo sutartį B. valdoma įmonė nepateikė nustatytos formos ataskaitų bei nepervedė UAB „Poilsis pajūryje“ visų piniginių lėšų, kurias buvo gavę už iki agentavimo sutarties nutraukimo atliktus pardavimus. Taip B. bendrovė RAB „Balturas“ tyčia, siekdama finansiškai sužlugdyti UAB „Poilsis pajūryje“ ir tuo pačiu metu apriboti E. K. galimybes grąžinti skolą pagal taikos sutartį, pasisavino (nesumokėjo UAB „Poilsis pajūryje“) mažiausiai 33 886 Eur. Teismas neatsižvelgė į kitoje byloje nustatytą ir patvirtintą nesąžiningą I. B. vadovaujamos RAB „Balturas“ elgesį – Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 pripažino RAB „Balturas“ vienašalį agentavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisė UAB „Poilsis pajūryje“ iš RAB „Balturas“ 33 886 Eur skolą.

24.3.                      Ginčijami sandoriai buvo sudaryti su ieškovų žinia ir tik konkrečiu tikslu (lėšų migravimo tarp B., E. K. ir UAB „Poilsis pajūryje“ paskirtis ir tikslas buvo tarp šių fizinių asmenų ir jų valdomų įmonių egzistuojantys verslo santykiai), todėl nėra pagrindo teigti, kad E. K. „neprivalėjo“ sudaryti ginčijamų sandorių. E. K. nebuvo nesąžiningas, nes ieškovai žinojo ir pritarė ginčijamiems sandoriams, taip pat E. K., 2014 m. sudarydamas šiuos sandorius, nesiekė pažeisti ieškovų teisių. Atsižvelgiant į nurodytas ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes ir tikslus, nepagrįsti ir neturi reikšmės ginčo sprendimui teismo argumentai, susiję su atsakovų sudarytų sandorių neatlygintinumu. Pervesdamas lėšas UAB „Poilsis pajūryje“ E. K. nesiekė iš to užsidirbti reikalaudamas kokių nors palūkanų.

24.4.                      Teismas neatsižvelgė ir neįvertino paskolos mokėjimo termino pratęsimo priežasčių. Dėl ieškovų B. ir jų bei jų dukters valdomų įmonių RAB „Balturas“ ir UAB „Balturas“ neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, RAB „Balturas“ pasisavinus 33 800,40 Eur sumą, dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos esant paralyžiuotai įmonės veiklai, UAB „Poilsis pajūryje“ patyrė didelius nuostolius, todėl neturėjo jokios realios galimybės iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti E. K. likusią skolos dalį.

24.5.                      Teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad patys ieškovai B. iki šiol nuosekliai tęsia neteisėtus veiksmus UAB „Poilsis pajūryje“ atžvilgiu – už UAB „Poilsis pajūryje“ skolininkės RAB „Balturas“ (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021) buhalterinę apskaitą atsakingas RAB „Balturas“ vadovas R. B. vedė apgaulingą įmonės buhalterinę apskaitą, tyčia į įmonės 2021 m. gruodžio 31 d. balansą neįtraukė kreditorinio įsiskolinimo kreditorei UAB „Poilsis pajūryje“ sumos, dėl ko RAB „Balturas“ finansinė atskaitomybė neatspindi to, jog įmonės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, dėl ko RAB „Balturas“ yra nemoki ir jai vadovas R. B. turėjo inicijuoti bankroto bylą.

24.6.                      Klaipėdos apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2-220-513/2021) duomenys apie E. K. ir UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytas paskolos sutartis ir atsiskaitymą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą  (toliau – EPP) buvo pateikti 2020 m. spalio 6 d., taigi šią dieną ieškovai ir jų atstovė advokatė turėjo galimybę su jais susipažinti, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 10 dalį šie dokumentai laikomi B. ir jų advokatei įteikti 2020 m. spalio 7 d. Tuo tarpu ieškinį šioje civilinėje byloje ieškovai pateikė 2021 m. spalio 12 d., todėl ieškinio senaties terminas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu yra suėjęs ir vien dėl to ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas. 

25.       Ieškovai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Ieškovai nepateikė apeliacinio skundo, tačiau mano, kad teismas

25.2.                      Ginčijami paskolos sandoriai (ir jų pakeitimai) neabejotinai pažeidžia kreditorių teises, kadangi dėl sudarytų sandorių E. K. šiuo metu negali įvykdyti savo įsipareigojimų ieškovams. Dėl sudarytų ginčo sandorių įsiteisėjusios teismo nutarties iki šiol nepavyko priverstinai įvykdyti net ir antstoliui. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei ginčo sandoriai nebūtų sudaryti, ginčo piniginėmis lėšomis disponuotų ne UAB „Poilsis pajūryje“, bet atsakovas E. K., todėl atsakovai turėtų galimybę Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 vykdyti priverstinai, nukreipdami į šias lėšas išieškojimą.

25.3.                      Apeliantai visiškai ignoruoja Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-371-516/2022 (kurioje atmestas E. K. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017, kurioje patvirtinta šalių taikos sutartis) pateiktus išaiškinimus ir pakartotinai (nepagrįstai) siekia kitokio minėtų aplinkybių įvertinimo šioje byloje. Priimdamas šią nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad RAB „Balturas“ ir UAB „Poilsis pajūryje“ tarpusavio teisiniai santykiai neturi jokios reikšmės E. K. įsipareigojimų ieškovams vykdymui.

25.4.                      Apeliantų teiginiai, neva dėl ginčijamų sandorių sudarymo E. K. netapo nemokus (tokių aplinkybių ieškovai neįrodinėjo), taip pat neturi jokios reikšmės nagrinėjamu atveju, kadangi skolininko nemokumas nėra actio Pauliana taikymo sąlyga – pakanka nustatyti, kad dėl ginčo sandorių sudarymo skolininko galimybė vykdyti prievolę iš esmės pasunkėja.

25.5.                      UAB „Poilsis pajūryje“ yra sumokėjusi už E. K. jo advokatams ir daugiabučių namų bendrijai, taip tiesiogiai mažindama tarpusavio įsiskolinimą, todėl nesuprantama, kodėl ji negali grąžinti skolos tiesiogiai E. K.. Vienintelė to priežastis, yra siekis kuo ilgiau vilkinti išieškojimo procesą – atsakovai žino, kad tuo atveju, jeigu UAB „Poilsis pajūryje“ grąžintų skolą tiesiogiai atsakovui E. K., šios lėšos būtų nedelsiant areštuotos.

25.6.                      Apeliantai ignoruoja tai, kad procesiniai dokumentai (ginčo sandoriai) Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. e2-220-513/2021 šiuo atveju nei ieškovams, nei jų atstovei niekuomet išsiųsti nebuvo, todėl CPK 1751 straipsnio 10 dalies normoje išdėstytos taisyklės netaikomos. Be to, apeliantų atstovas galėjo ginčo sandorius persiųsti ne tik teismui į EPP, bet ir tiesiogiai ieškovų atstovei elektroniniu paštu, tačiau to nepadarė, dėl ko šiuo atveju negali remtis vien dokumentų įkėlimo į EPP faktu. Akivaizdu, kad apie 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.25 Priedą Nr. 2, kuriuo pratęstas ginčo paskolos grąžinimo terminas, ieškovams apskritai tapo žinoma tik po ieškinio šioje byloje pateikimo, todėl bet kokie su tariamai praleistu senaties terminu susiję argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo

27.       CPK 320 straipsnyje įtvirtintas visuotinai pripažintas civilinio proceso teisės principas tantum devolutum quantum appellatum (vertinama tai, dėl ko kreiptasi, dėl ko pateikta apeliacija), kuris, inter alia (be kita ko), reiškia tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka; be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016, 21 punktas; 2022 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022, 29 punktas).

28.       Draudimas išeiti už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų yra dispozityvumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad teismas nekelia bylos savo iniciatyva, o bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ginčo šalys, išraiška apeliaciniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 37 punktas). Procesą apeliacinės instancijos teisme inicijuoja būtent apeliantas, paduodamas apeliacinį skundą ir tokiu būdu apibrėždamas ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurių apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti.

29.       Šiuo atveju ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinio skundo byloje neteikia, bet mano, jog pirmosios instancijos teismas, toleruodamas atsakovų pozicijos nuolatinį keitimą, nepagrįstai nustatė, kad UAB „Poilsis pajūryje“ skoliniai įsipareigojimai E. K. siekia tik 7 948,36 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog, pasak ieškovų, atsakovų procesinis elgesys šioje byloje buvo nesąžiningas ir nukreiptas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą pažeidžiant bendrąjį sąžiningumo principą, savaime negali pagrįsti būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, nes tokiu atveju teisė peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismui būtų suteikta iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje vienai iš šalių kiltų abejonių dėl kitos šalies sąžiningumo teismo procese, o tai visiškai neatitiktų apeliacinio proceso esmės ir pagrindinių principų, paneigtų CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos, suteikiančios apeliacinės instancijos teismui teisę išeiti už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų viešojo intereso apsaugos tikslais, išimtinį pobūdį. Vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis) abi bylos šalys turėjo realią galimybę pateikti teisinius argumentus, kuriais galėtų grįsti savo apeliacinius skundus ir aiškiai išreikšti savo poziciją, tačiau ieškovai tokia teise nepasinaudojo, be to, iš ieškovų prašymo peržengti apeliacinio skundo ribas, nėra aišku, kokio teisinio rezultato tokiu prašymu jie siekia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo

30.       Ieškovai byloje teigė, kad atsakovui prašant paskolinti pinigų, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. sausio 28 d. iš savo asmeninių banko sąskaitų pervedė atsakovui iš viso 282 970,66 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydami „paskola“ arba „paskola pagal susitarimą“. Ginčo šalys rašytinių paskolos sutarčių nesudarė. Kadangi atsakovas liko skolingas ieškovei I. B. 195 798 Eur, o ieškovui R. B. – 6 172,66 Eur, ir atsisakė geranoriškai bendradarbiauti, ieškovai kreipėsi į teismą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 patvirtino ieškovų R. B., I. B. ir atsakovo E. K. 2017 m. vasario 28 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad E. K. skolos R. B. ir I. B. dydis yra 195 888,64 Eur. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovams 195 888,64 Eur skolą iki 2018 m. gruodžio 31 d.

31.       Byloje nustatyta, kad atsakovas E. K. savo vadovaujamai UAB „Poilsis pajūryje“ per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. sausio 28 d. paskolino 312 000 Eur. Pagal 2014 m. sausio 17 d. paskolos sutartį Nr. 5 paskolos davėjas E. K. suteikė UAB „Poilsis Pajūryje“ 100 000 Eur beprocentę paskolą, šalys susitarė, kad paskolinta pinigų suma gali būti grąžinama dalimis, pasiskolintą pinigų sumą paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti iki 2014 m. gruodžio 31 d. Paskolos davėjas E. K. suteikė UAB „Poilsis pajūryje“ beprocentes paskolas: pagal 2014 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 6 – 100 000 Eur, pagal 2014 m. gruodžio 8 d. paskolos sutartį Nr. 7 ir 2014 m. gruodžio 11 d. paskolos sutartį Nr. 8 – po 10 000 Eur, pagal 2014 m. gruodžio 12 d. sutartį Nr. 9 – 31 000 Eur; skolų pagal nurodytas paskolos sutartis grąžinimo terminas nustatytas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. E. K. paskolos sandorių pagrindu savo kontroliuojamai UAB „Poilsis pajūryje“ iš viso paskolino 251 000 Eur, kuriuos ji turėjo grąžinti vėliausiai iki 2015 m. gruodžio 31 d. Be to, E. K. 2015 m. sausio 28 d. į UAB „Poilsis pajūryje“ sąskaitą pervedė 61 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „paskola“.

32.       Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas E. K. su savo skolininke atsakove UAB „Poilsis pajūryje“ susitarė dėl paskolų grąžinimo terminų pratęsimo. 2015 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.28 Priedu Nr. 1, kuriuo pakeistos 2014 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties Nr. 6 sąlygos, skolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o 2020 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.25 Priedu Nr. 2 – iki 2025 m. gruodžio 25 d. 2015 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 9 2014.12.12 Priedu Nr. 1, kuriuo pakeistos 2014 m. gruodžio 12 d. paskolos sutarties Nr. 9 sąlygos, skolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.

33.       Apeliantai skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovų teises pažeidžia atsakovų sudaryta ir nepasibaigusi 2014 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartis Nr. 6 su pakeitimais, kuria atsakovas, būdamas 2014 m. skolingas ieškovams, paskolino pinigų atsakovei UAB „Poilsis pajūryje“ ir pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2025 m. gruodžio 25 d. Pasak apeliantų, teismas visiškai neatsižvelgė į rašytiniais bylos įrodymais (bankiniais mokėjimų pavedimais, Klaipėdos apygardos civilinių bylų Nr. e2-976-538/2017, Nr. e2-220-513/2021 medžiaga) įrodytą aplinkybę, kad B. į E. K. banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos buvo skirtos ne E. K., kaip fiziniam asmeniui, o I. B. vadovaujamos RAB „Balturas“ ir jos pagrindinės ir vienintelės verslo partnerės – UAB „Poilsis pajūryje“, tarpusavio atsiskaitymui, o E. K. buvo tik lėšų perdavimo tarpininkas.

34.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2022 m. gegužės 10 d. UAB „Poilsis pajūryje“ suvestinėje nurodytus duomenis, konstatavo, kad atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“ skolos dydis E. K. yra 7 948,36 Eur ir jos grąžinimo terminas yra nustatytas iki 2025 m. gruodžio 31 d., t. y. 7 948,36 Eur skola yra negrąžinta pagal 2014 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį, kuria atsakovas E. K. paskolino atsakovei 100 000 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad kitos ginčijamos atsakovo E. K. ir UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytos paskolos sutartys jau pasibaigusios įvykdymu, teismas nusprendė, jog ieškovų teises pažeidė atsakovų sudaryta ir nepasibaigusi paskolos sutartis su pakeitimais, kuria atsakovas, dar 2014 m. būdamas skolingas ieškovams, paskolino pinigų atsakovei UAB „Poilsis pajūryje“ ir pratęsė skolos grąžinimo terminą iš pradžių iki 2020 m. gruodžio 31 d., o 2020 m. gruodžio 31 d. – iki 2025 m. gruodžio 25 d.

35.       Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 39 punktas, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021,23 punktas).

36.       Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti savo turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022).

37.       Pirmosios instancijos teismas kaip pažeidžiančią ieškovų teises pripažino atsakovo E. K. ir atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“ 2014 m. lapkričio 28 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 6, ją 2015 m. gruodžio 31 d. pakeitusį paskolos sutarties Priedą Nr. 1 ir 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Priedą Nr. 2 dalyje dėl 7 948,36 Eur paskolos suteikimo ir jos mokėjimo terminų pratęsimo. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo bei apeliantų argumentus pažymi, kad ieškovai, skolindami atsakovui E. K. lėšas 2014 m. – 2015 m. paskolų grąžinimo terminų nebuvo nustatę, į teismą dėl skolos grąžinimo kreipėsi 2016 m. spalio 18 d., byloje nėra duomenų, kad iki šio termino jie būtų reiškę reikalavimus atsakovui dėl paskolintų lėšų grąžinimo, šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinta 2017 m. kovo 7 d., taikos sutartyje skolos grąžinimo terminas buvo nustatytas 2018 m. gruodžio 31 d., atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegijų sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jau 2014 m. sudarydami Paskolos sutartį Nr. 6 bei 2015 m. gruodžio 31 d. jos priedu Nr. 1, pratęsdami paskolos grąžinimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d., atsakovai pažeidė ieškovų interesus. Paskolos sutartyje nesant nustatyto skolos gražinimo termino, ieškovams nereiškiant reikalavimų grąžinti skolą, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas su iš ieškovų gautomis lėšomis negalėjo elgtis savo nuožiūra. Taigi, nors ieškovų reikalavimo teisė į atsakovą egzistavo jau 2014 m., t. y. jau tuomet ieškovai buvo atsakovo E. K. kreditoriai, tam, kad būtų konstatuotas ieškovų kaip kreditorių teisių pažeidimas, turi būti nustatyta, kad jau skolindamas iš ieškovų gautus pinigus savo vadovaujamai bendrovei, atsakovas E. K. taip pablogino savo turtinę padėtį, jog nebūtų turėjęs galimybės grąžinti skolą ieškovams, jeigu šie būtų pareikalavę. Tačiau byloje tokios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, ieškovai patys nurodė, kad jų reikalavimo teisė kyla iš jų ir E. K. sudarytos bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintos 2017 m. vasario 28 d. sudarytos taikos sutarties.

38.       Po to kai ieškovai 2016 m. kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo grąžinimo, apeliantui tapo žinoma apie reikalavimą grąžinti iš ieškovų gautą paskolą, tačiau net ir žinodamas šias aplinkybes bei pasirašęs su ieškovais taikos sutartį, apeliantas, pažeisdamas ieškovų teises, 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Nr. 6 Priedu Nr. 2 pratęsė 2014 m. lapkričio 28 d. suteiktos paskolos grąžinimo terminą UAB „Poilsis pajūryje“ iki 2025 m. gruodžio 25 d., nors, bylos duomenimis, taikos sutarties joje aptartomis sąlygomis atsakovas nevykdė, dėl to pagal 2018 m. spalio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

39.        Pažymėtina, kad actio Pauliana taikymui nėra būtina nustatyti, jog dėl sudaryto sandorio skolininkas tapo nemokus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020). Šiuo atveju ieškovai byloje neįrodinėjo, kad atsakovas E. K., sudarydamas paskolos sutartis bei vėliau jas pratęsdamas, buvo nemokus arba tapo nemokus dėl šių sandorių sudarymo. Byloje buvo įrodinėjama, kad paskolinęs kaip paskolą gautas lėšas savo vadovaujamai bendrovei UAB ,,Poilsis pajūryje“ ir pratęsdamas skolų grąžinimo terminus, atsakovas pablogino savo turtinę padėtį taip, kad ieškovams pareikalavus grąžinti skolą, atsakovas neturi lėšų įvykdyti prievolę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių sudarytos taikos sutarties pagrindu dar 2018 m. spalio 18 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau išieškojimas vykdomas itin nedidelėmis sumomis, kadangi atsakovas E. K. neturi turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Nepaisydamas to, atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminus savo skolininkei UAB ,,Poilsis pajūryje“ ir taip iš esmės apsunkino galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais ieškovais. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo kitokį kreditorių teisių pažeidimą, o ne skolininko nemokumą, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo E. K. (ne)mokumu nėra teisiškai reikšmingi ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl kreditorių teisių pažeidimo.

40.       Apeliantai, kvestionuodami teismo išvadas dėl ieškovų, kaip atsakovo E. K. kreditorių, teisių pažeidimo, apeliaciniame skunde taip pat teigia, esą teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad B. į E. K. banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos buvo skirtos ne E. K., kaip fiziniam asmeniui, o I. B. vadovaujamos RAB „Balturas“ ir jos pagrindinės ir vienintelės verslo partnerės – UAB „Poilsis pajūryje“, tarpusavio atsiskaitymui, o E. K. buvo tik lėšų perdavimo tarpininkas.

41.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apeliantų akcentuojamos aplinkybės nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės. Minėta (žr. nutarties 30 punktą), kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. sausio 28 d. iš ieškovų asmeninių banko sąskaitų į atsakovo kaip fizinio asmens banko sąskaitą iš viso buvo pervesta 282 970,66 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“ arba „paskola pagal susitarimą“, jokių rašytinių paskolos sutarčių ginčo šalys nebuvo sudarę. Apeliantas, gavęs mokėjimus į savo banko sąskaitą su tokiomis nuorodomis dėl lėšų paskirties, jokių prieštaravimų, pretenzijų dėl to neišreiškė. Dar daugiau, sudarydamas su ieškovais taikos sutartį, įsipareigojo asmeniškai grąžinti iš ieškovų gautas pinigines lėšas, todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“ tarpusavio atsiskaitymais, su tikslu, kuriam neva ieškovai perdavė apeliantui skolinamas lėšas, nagrinėjamoje byloje nekeičia situacijos, kad būtent atsakovas E. K. gavo iš ieškovų pinigines lėšas kaip paskolą, o tai lemia jo, kaip B. skolininko, statusą. Asmeninė atsakovo prievolė ieškovams yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, o aplinkybė, ar ieškovai žinojo, jog kaip paskola gautos lėšos bus skolinamos atsakovei UAB ,,Poilsis pajūryje“, šioje situacijoje reikšmės neturi. 

42.       Pasak apeliantų, teismas nepagrįstai neįvertino ir to, kad taikos sutarties įvykdyti E. K. negalėjo dėl pačių ieškovų kaltės, t. y. sąmoningo tyčinio trukdymo vykdyti taikos sutartį, nes I. B. RAB „Balturas“ vardu be išankstinio įspėjimo, 2017 m. kovo 31 d. raštu nuo 2017 m. balandžio 1 d. vienašališkai nutraukė su UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytą agentavimo sutartį bei nepervedė UAB „Poilsis pajūryje“ visų piniginių lėšų, kurias buvo gavę už iki agentavimo sutarties nutraukimo atliktus pardavimus.

43.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių teisiniai santykiai, susiję su agentavimo sutarties nutraukimu, yra įvertinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021, kuriuo RAB „Balturas“ vienašalis agentavimo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu ir UAB „Poilsis pajūryje“ iš RAB „Balturas“ priteista 33 886 Eur skola. Taigi, nors teismas pripažino, kad I. B. vadovaujama RAB „Balturas“ nepagrįstai nutraukė agentavimo sutartį su UAB „Poilsis pajūryje“, tačiau, kaip minėta, ieškovų interesus pažeidžiantis paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.25 Priedas Nr. 2 sudarytas 2020 m. gruodžio 31 d., todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad 2017 m. atliktas agentavimo sutarties sutraukimas lėmė tai, jog UAB „Poilsis pajūryje“ 2020 m. gruodžio mėn. negalėjo grąžinti paskolos E. K., kuris tokiu atveju privalėjo pratęsti UAB „Poilsis pajūryje“ 2014 m. suteiktos paskolos grąžinimo terminą ir dėl to neturėjo galimybės įvykdyti taikos sutartį. Šios aplinkybės pernelyg nutolusios nuo atsakovo veiksmų 2020 m. pratęsiant paskolos grąžinimo terminą atsakovei ir nelaikytinos pagrįsta priežastimi nevykdyti taikos sutarties, atitinkamai, jos negali lemti ir priešingos išvados, negu padarė pirmosios instancijos teismas – kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

44.       Apeliantų teigimu, E. K. nebuvo nesąžiningas, nes ieškovai žinojo ir pritarė ginčijamiems sandoriams, taip pat E. K., pervesdamas lėšas UAB „Poilsis pajūryje“, nesiekė iš to užsidirbti reikalaudamas kokių nors palūkanų. Pažymėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Šiuo atveju tiek pati paskolos sutartis, tiek jos pratęsimas buvo neatlygintiniai sandoriai, t. y. už paskolą palūkanų mokėjimas nebuvo numatytas. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu, net nebuvo būtina nustatyti, kad UAB ,,Poilsis pajūryje“ žinojo apie E. K. kreditorius ir kad paskolos grąžinimo termino pratęsimas pažeidžia jų teises. Tačiau akivaizdu, kad tokioje situacijoje, kai paskolos davėjas E. K. kartu yra ir savo skolininko vadovas bei akcininkas, UAB ,,Poilsis pajūryje“ neabejotinai žinojo, jog sudaromas sandoris (paskolos grąžinimo termino pratęsimas dar penkeriems metams, kai egzistuoja paties E. K. ilgą laiką nevykdoma prievolė jo kreditoriams) pažeidžia pastarųjų teises. Dar daugiau, net ir tuo atveju, jeigu sandoris būtų atlygintinis, jis galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, nes šiuo atveju galiotų CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nesąžiningumo prezumpcija.

45.       Apeliantų nurodomos aplinkybės dėl UAB „Poilsis pajūryje“ skolininkės RAB „Balturas“ (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021) buhalterinę apskaitą atsakingo RAB „Balturas“ vadovo R. B. apgaulingos įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, RAB „Balturas“ nemokumo neturi reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliantų argumentų plačiau nepasisako.

46.       Apeliantai taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje nėra praleistas. Apeliantų teigimu, Klaipėdos apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2-220-513/2021) duomenys apie E. K. ir UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytas paskolos sutartis ir atsiskaitymą per EPP sistemą buvo pateikti 2020 m. spalio 6 d., taigi šią dieną ieškovai ir jų atstovė advokatė turėjo galimybę su jais susipažinti, o pagal CPK 1751 straipsnio 10 dalį šie dokumentai laikomi B. ir jų advokatei įteikti 2020 m. spalio 7 d.

47.       Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-220-513/2021 duomenimis, atsakovas į minėtą bylą 2020 m. spalio 6 d. pateikė jo ir UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytas paskolos sutartis ir duomenis apie atsiskaitymą. Šių dokumentų teismas ieškovams neišsiuntė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju CPK 1751 straipsnio 10 dalies normoje išdėstytos taisyklės netaikomos ir 2020 m. spalio 7 d. negalima laikyti ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu. Be to, ieškovų interesus pažeidžiantis paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.25 Priedas Nr. 2 yra sudarytas 2020 m. gruodžio 31 d., todėl nebuvo ir net negalėjo būti pateiktas teismui 2020 m. spalio 6 d. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 6.66 straipsnio 3 dalyje.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai actio Pauliana pagrindu pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovo E. K. ir atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytą 2014 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 6 ir ją pakeitusį 2015 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.28 Priedą Nr. 1, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas. Tačiau tuo pačiu konstatuojama, kad dėl pripažinimo, jog pati paskolos sutartis Nr. 6 ir jos priedas Nr. 1 nepripažintini negaliojančiais, nepakinta galutinis šios bylos rezultatas, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“ skolos dydis E. K. yra 7 948,36 Eur ir ši skola yra negrąžinta pagal 2014 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį, kurios terminas buvo neteisėtai pratęstas būtent paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.25 Priedu Nr. 2. Taigi ieškovų teisė taikant restituciją atgauti 7 948,36 Eur šiuo atveju išlieka nepakitusi. Atsižvelgiant į tai, kad materialusis ieškovų reikalavimas nesikeičia, skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas patikslinant, kad negaliojančiu nuo jo sudarymo momento pripažįstamas tik atsakovo E. K. ir atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytos 2014 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties Nr. 6 2020 m. gruodžio 31 d. Priedas Nr. 2 dėl 7 948,36 Eur paskolos suteikimo ir jos mokėjimo terminų pratęsimo. Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

49.       Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidų advokato ar advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas pagal tą patį principą – jos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 98 straipsnis). Taigi, CPK 93 ir 98 straipsniuose yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal tos bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas).

50.       Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021, 17 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

51.       Vadinasi, sprendžiant dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, visų pirma, būtina identifikuoti, kokio materialinio teisinio rezultato toje konkrečioje byloje šalis siekė ir ar toks rezultatas yra pasiektas (visiškai ar iš dalies). Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas, ieškovų pasiektas materialinis rezultatas iš esmės lieka toks pats – taikius restituciją į atsakovui E. K. iš UAB „Poilsis pajūryje“ grąžintiną 7 948,36 Eur paskolos sumą ieškovų R. B. ir I. B. reikalavimu nukreipiamas išieškojimas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-976-538/2017. Taigi šiuo atveju perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.

52.       Tas pat pasakytina ir dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nors dalis sandorių, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė pažeidžiančiais ieškovų teises, šiuo procesiniu sprendimu nepripažinti negaliojančiais, tačiau atsižvelgus į civilinės bylos procesinę baigtį, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teisme bylą pralaimėjusi šalis yra atsakovai, o laimėjusi – ieškovai, todėl tik pastarieji turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o apeliantams apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš priešingos šalies nepriteisiamas (CPK 93 straipsnis).

53.       Ieškovai prašo priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85  8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą galėtų būti 2 314,65 Eur. Ieškovų prašomos kompensuoti išlaidos yra gerokai mažesnės nei galimas maksimalus tokių išlaidų dydis, jos priteisiamos iš apeliantų ieškovams lygiomis dalimis, kiekvienam ieškovui po 350 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„tenkinti ieškinį iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovo E. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Poilsis pajūryje“ sudarytą 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Nr. 6 2014.11.25 Priedą Nr. 2 dėl 7 948,36 Eur paskolos mokėjimo termino pratęsimo.

Taikyti restituciją, grąžinant atsakovui E. K. 7 948,36 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 36 centus) paskolos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Poilsis pajūryje“.

Nukreipti išieškojimą ieškovų R. B. ir I. B. reikalavimu pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-976-538/2017 į atsakovui E. K. atsakovės UAB „Poilsis pajūryje“ grąžintiną 7 948,36 Eur sumą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Poilsis pajūryje“ po 108,50 Eur (šimtą aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui R. B..

Priteisti iš ieškovų R. B. ir I. B. po 1 748,32 Eur (tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Poilsis pajūryje“.“

Priteisti iš atsakovų E. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Poilsis pajūryje“ ieškovams R. B. ir I. B. po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                        Vilija Mikuckienė

                                                        Neringa Švedienė