Administracinė byla Nr. eA-3394-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04081-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir darbo užmokesčio ir delspinigių už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas U. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. P-771 „Dėl tarnybinės nuobaudos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui U. V. skyrimo“; 2) panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. P-773 „Dėl prokuroro U. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“; 3) grąžinti jį į buvusias Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareigas; 4) iš atsakovo priteisti jo naudai darbo užmokestį ir delspinigius už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 ,,Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 28 punkto, kiek šis punktas nustato galimybę, bet ne pareigą, sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jeigu dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas, pripažinimo neteisėtu ir prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniui.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1.       Generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. P-771 „Dėl tarnybinės nuobaudos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui U. V. skyrimo“ ir 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. P-773 „Dėl prokuroro U. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos prokuratūroje ir jis buvo atleistas iš prokuroro pareigų.

2.2.       2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvados (toliau – ir Išvada) konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroru ir organizuodamas ikiteisminius tyrimus (toliau – ir IT) Nr.01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19 bei jiems vadovaudamas 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. susitiko su advokatu Š. M. ir šių susitikimų metu neva konspiruotai aptarinėjo ikiteisminio tyrimo Nr.01-2-00016-13 proceso dalyvius, galbūt siekiant susitarti su Š. M. dėl jo neoficialiai atstovaujamiems asmenims palankių procesinių sprendimų ir neteisėtai atskleidė jam neskelbtinus nurodytų ikiteisminių tyrimų duomenis ir su juo aptarė atskirų įtariamajai R. M. palankių procesinių veiksmų atlikimą šiuose tyrimuose, be to vykdydamas neteisėtus susitarimus su Š. M. priėmė įtariamajai R. M. palankius procesinius veiksmus, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00041-19 priimdamas 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą atleisti įtariamąją R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, sutarė šališkai veikti įtariamosios (I. G. (post., nurodoma netiksli įtariamosios pavardė) ir kitų įtariamųjų, kurių interesus neoficialiai atstovavo advokatas Š. M., interesais, siekiant kad jie išvengtų baudžiamosios atsakomybės suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19. Be to, minėtoje dalyje taip pat nurodyta, kad neva susitikimų metu aptarinėjo kitus Š. M. dominusius ikiteisminius tyrimus, atskleidė neskelbtinus ikiteisminių tyrimų duomenis. Susitikdamas su Š. M. darbo metu pažeidė darbo drausmę ir apie šį bendravimą ir įvykusius susitikimus neinformavo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą (toliau – ir ONKTD) ,,Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos apraše“ nustatyta tvarka, taip pat pažeidė Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų reikalavimus.

2.3.       Nesutikdamas su pranešimu apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, jame išdėstytu subjektyviu, nepagrįstu faktų interpretavimu, jis norėjo pateikti paaiškinimus, kitus duomenis dėl pranešime apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą išdėstytų aplinkybių ir įrodyti, kad tarnybinio nusižengimo nėra padaręs, tačiau negalėjo pateikti paaiškinimų, nes įtarimai padarius tarnybinį nusižengimą buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir duomenimis, kaip ir jam pareikštas įtarimas Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00004-20, su kurio medžiaga nebuvo leista susipažinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procese, vadovaujantis Nuostatų 23.4 punktu, teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga suteikiama tik priėmus galutinį sprendimą. Tiek minėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir organizuoja, tiek tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko ta pati institucija – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, todėl pateikus jam paaiškinimus atliekamo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo proceso metu, kai nebuvo susipažinęs su tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuri didžiąja dalimi yra gauta iš ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20, eliminuotų jam galimybę pasinaudoti Konvencijos 6 straipsnyje numatytomis garantijomis baudžiamajame procese, kuriame taikoma griežtesnė atsakomybė. Nesant jo paaiškinimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas negali būti vertinamas kaip išsamus ir objektyvus, tyrimo metu nebuvo surinkti visi įrodymai, įskaitant ir paneigiantys tariamo pažeidimo faktą ir jo kaltę. Be to generalinis prokuroras 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė jo prašymą sustabdyti tarnybinį patikrinimą, nurodė, kad šis sprendimas skundžiamas per vieną mėnesį nuo susipažinimo su juo dienos, tačiau 2020 m. lapkričio 12 d., dar nesuėjus sprendimo, kuris tiesiogiai susijęs su atliekamu tarnybiniu patikrinimu, apskundimo terminui, priėmė skundžiamus įsakymus.

2.4.       Pareiškėjo manymu, nesustabdžius tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros ir jį pabaigus, buvo pažeistos jo teisės pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio tyrimo metu tiriamų aplinkybių, dėl nagrinėtų ir vertintų tarnybinį nusižengimą pagrindžiančių įrodymų gavimo ir jų panaudojimo teisėtumo bei pareikšti prašymus ar pateikti kitą informaciją, galėjusią įtakoti jo atžvilgiu priimtus sprendimus. Šios teisės yra svarbios jo, kaip asmens, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, galimybei gintis nuo pareikšto įtarimo garantija ir toks pažeidimas laikytinas šiurkščiu ir esminiu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu, užkirtusiu kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui. Be to, tokiu būdu jam nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teisinių procedūrų taikymą, sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, pažeistas rungimosi principas, kurio turinys yra siejamas su teisingumo principo elementais (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis).

2.5.       Esminė tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuria ir grindžiamas jam pateiktas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą yra surinkta atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20 arba iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nustatyta tvarka. Tai konstatuota ir Išvadoje, kurioje nurodyta, kad „pagrindinis šaltinis apie mano galimai padarytus tarnybinius pažeidimus yra STT duomenys apie kriminalinės žvalgybos metu nustatytas aplinkybes“. Tikrintojas nurodydamas, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas jau yra patikrintas, pripažįsta, kad tokių veiksmų teisėtumo patikrinimas yra būtinas norint jais naudotis tarnybinio patikrinimo metu. Su tikrintojo nuomone, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas jau yra patikrintas nesutinka. Esminė dalis duomenų, surinktų ikiteisminiame tyrime, gauti STT pareigūnams atliekant slapto pobūdžio veiksmus KŽĮ tvarka, kuriame įtvirtintoms priemonėms ir jų naudojimui yra keliami papildomi teisėtumo reikalavimai, tik kuriuos įgyvendinus galima teigti, jog duomenys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, t. y. duomenis, gautus veikiant pagal KŽĮ, pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje.

2.6.       Jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikomos intensyviai, plačia apimtimi: techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, pokalbių ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas; sekimas; slaptas patekimas į jo naudojamas darbines patalpas (darbo kabinetą) bei jo gyvenamąsias patalpas, siekiant atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, techninių priemonių – vaizdo, garso fiksavimo įrenginių – panaudojimas specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti pareiškėjo pokalbius ir veiksmus. Šie veiksmai vyko nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., t. y. beveik metus laiko, per kuriuos nekokybiškai užfiksuoti tik du privatūs pokalbiai, kurie nepagrindžia nei jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nei padaryto tarnybinio pažeidimo. Pareiškėjo manymu, per ilgas, pernelyg didelės apimties ir intensyvumo kriminalinės žvalgybos priemonių taikymas jo atžvilgiu buvo neteisėtas, neproporcingas, neturint tam faktinio pagrindo ir pažeidė ne tik jo, bet ir šeimos narių teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, kriminalinės žvalgybos priemonių pagalba surinktais duomenimis remtis kaip įrodymas, kol jie nėra patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, nebuvo galima dar ir dėl tos priežasties, jog užfiksuoti pokalbiai yra nekokybiški, nekonkretūs, išimti iš konteksto bei prieštaringi. Tai, kad minėti pokalbiai negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, patvirtinta STT Vilniaus valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 22-14-30 ir 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-1039 (20).

2.7.       Veikos, nurodytos pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą neįmanoma atriboti nuo veikos, nurodytos pranešime apie įtarimą, nes pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, tarnybinio patikrinimo išvada grindžiami išimtinai ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 metu arba iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo KŽĮ nustatyta tvarka surinktais duomenimis, kurie šiuo metu net negali būti laikomi įrodymais. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą turinys leidžia teigti, kad baudžiamojoje byloje turėtų būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, t. y. ar jis savo veiksmais pažeidė tuos pačius teisės aktus: BPK 1 ir 2 straipsnius, 177 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 3, 6, 7 punktus, Prokurorų etikos kodekso 5.1.3, 5.2.1, 5.4.1, 5.6.2, 5.6.3 ir 5.9.1 papunkčiuose numatytus principus ir, ar dėl to kilo didelė žala. Duomenys, kuriais grindžiamas jam pateiktas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą ir Išvada iš esmės grindžiami nepatikrintais, abejotinais duomenimis, saugomais ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00004-20, kurie šiai dienai negali būti laikomi įrodymais, o įrodymais šie duomenys gali tapti tik patikrinus jų teisėtumą ir pagrįstumą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės.

2.8.       Pareiškėjas dėstė aplinkybes, susijusias su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-2-00016-13 ir nurodė, kad visi esminiai ir svarbiausi jo, kaip prokuroro, sprendimai šiame ikiteisminiame tyrime buvo priimami tik prieš tai suderinus juos tiek su Generalinės prokuratūros, tiek ir su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) vadovybe. Jau nuo 2016 metų buvo nuspręsta, jog R. M. turi būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 391 straipsnį. Būtent tokį sprendimą sąlygojo: susipažinimas su ikiteisminio tyrimo duomenimis, šių duomenų pagrindu suformuotos išvados, ankstesnių šį ikiteisminį tyrimą kontroliavusių prokurorų pozicija, ikiteisminį tyrimą atlikusios vyriausiosios tyrėjos pateikta informacija, minėtų pasitarimų metu išsakytos pozicijos, tyrimo taktika, jo vidinis įsitikinimas, paremtas ikiteisminio tyrimo duomenų analize. Nutarimas atskirti dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13 buvo priimtas tik 2019 m. gruodžio 13 d., o nutarimas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo priimtas tik 2019 m. gruodžio 17 d. Minėtų procesinių sprendimų priėmimo nukėlimą net kelerių metų laikotarpiui sąlygojo objektyvios priežastys, t. y. nebuvo gauti visi atsakymai į teisinės pagalbos prašymus iš užsienio valstybių, nebuvo gautos visos būtinos specialistų išvados, nebuvo gauti visi atsakymų į teisinės pagalbos prašymus iš užsienio valstybių teisėsaugos institucijų vertimai ir kt. Negavus šių duomenų, objektyviai nebuvo galimybės suformuluoti galutinių įtarimų R. M., kitiems organizuotos grupės nariams. Būtent aukščiau išdėstytos bei kitos priežastys, kurios nurodytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-2-00016-13 pranešimuose apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir prašymuose dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13 terminų pratęsimo, nulėmė procesinių sprendimų priėmimą 2019 metais, o ne 2016 metais, kai jau buvo aiški perspektyva dėl R. M. atžvilgiu būsimo procesinio sprendimo.

2.9.       Išvados teiginiai, kad jis atskleidė ikiteisminių tyrimų duomenis. t. y. kad atskirs dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13 į naują ikiteisminį tyrimą ir priims Š. M. žadėtus procesinius sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo R. M. atžvilgiu, kad jo priimtą nutarimą atleisti įtariamąją R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas, yra subjektyvus tikrintojo vertinimas, neatitinkantis faktinių aplinkybių. Atskleisti galima tik tai, ko konkretus asmuo nežino. Advokatas Š. M., be kita ko atstovavęs R. M. civiliniuose procesuose ir ją pažinojęs, informaciją apie visus planuojamus ir priimtus sprendimus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00016-13 jau žinojo (negali nurodyti iš kur, nes nežino, advokatas jam to neaiškino, bet tikrai sužinojo ne iš jo). Taigi jis, įvertinęs R. M. parodymų svarbą sėkmingam dalies ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13 pabaigimui, jos nepasitikėjimą ir nusivylimą teisėsaugos pareigūnų duotų pažadų nevykdymu, realų pavojų dėl duotų parodymų atsisakymo, 2019 m. gruodžio 16 d. įvykusio pokalbio metu patvirtino advokatui, kad tikrai, yra priėmęs sprendimą atskirti dalį ikiteisminio tyrimo, surašys nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu BK 391 straipsnio pagrindu (asmeniui aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas), t. y. patvirtino tai, kas ne kartą buvo tiek jo, tiek kitų pareigūnų žadėta R. M. tiesiogiai ir jos gynėjams. Nors šiuos sprendinius tikrintojas įvardija kaip „išimtinai palankius įtariamajai R. M.“, tačiau jo, kaip tuo metu ikiteisminius tyrimus Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19 organizavusio ir kontroliavusio prokuroro, nuomone, šie procesiniai sprendimai buvo išimtinai naudingi šių ikiteisminių tyrimų sėkmingam pabaigimui ir priimti, siekiant vienintelio tikslo – atskleisti nusikalstamas veikas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati Prokuratūra nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13 pradėjimo 2013 m. viešino šį ikiteisminį tyrimą, jame priimamus sprendimus ir veiksmus įvairiose žiniasklaidos priemonėse

2.10.       BPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Minėta nuostata leido jam, kaip ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui, atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis, šiuo konkrečiu atveju tokie duomenys atskleisti nebuvo, o buvo tik patvirtinta Š. M. turėta informacija. Ikiteisminiame tyrime, siekdamas BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, jis turėjo teisę patvirtinti tokio pobūdžio informaciją, t. y. apie priimtą sprendimą atskirti dalį ikiteisminio tyrimo bei nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu priėmimą, kuria jau disponavo S. M. ir tokios informacijos patvirtinimas negalėjo sukelti ir nesukėlė neigiamų padarinių, o priešingai, prisidėjo prie sėkmingo ikiteisminio tyrimo Nr. 0l-2-00041-19 užbaigimo. Pareiškėjas nesutiko, kad minėtus procesinius sprendimus priėmė „vykdydamas neteisėtą susitarimą su S. M.“. Šiame teiginyje nurodytas veiksmas yra išgalvotas – subjektyviai sukurtas tikrintojo ir nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, tarnybinio patikrino duomenimis. Pareiškėjo teigimu, jis nesitarė su S. M. dėl minėtų ar kitų procesinių sprendimų.

2.11.       Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00041-19 neišreikalauti ir prie tarnybinio patikrinimo neprijungti ir neįvertinti duomenys, paneigiantys jo padarytą tarnybinį pažeidimą: įtariamosios R. M. apklausų protokolai, R. M. parodymai, duoti Vilniaus miesto ikiteisminio tyrimo teisėjui; galutiniai (paskutiniai) pranešimai apie įtarimus R. M. ir O. G., 2020 m. sausio mėn. jo sprendimas pabaigti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00041-19, tuo pačiu pavedant FNTT vyriausiajai tyrėjai J. K. supažindinti įtariamuosius su pabaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šios aplinkybės patvirtinta, kad realiai tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas nebuvo, o STT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 duomenys interpretuojami ir pritaikomi tarnybinei atsakomybei.

2.12.       Išvadoje melagingai nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20, kuriame jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad galbūt padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, nėra davęs parodymų. Parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00004-20 yra davęs dar 2020 m. liepos mėnesį, todėl mano, kad nepagrįstai neišreikalauti ir neįvertinti jo parodymai duoti minėtame ikiteisminiame tyrime, kuriame yra įtariamas dėl analogiškų veikų, dėl ko atliktas ir tarnybinės veiklos patikrinimas.

2.13.       Pareiškėjas nesutiko, kad su Š. M. aptarinėjo kitus jį dominusius įtariamuosius bei kitus ikiteisminius tyrimus, remiantis išimtinai 2016 m. gruodžio 16 d. užfiksuotais pokalbiais, kurie STT pareigūnų laikomi blogos garso kokybės, iš kurių nėra galimybės tiksliai nustatyti visą pokalbio turinio bei aprašyti visas pokalbio detales, o 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1039 (20), kuri surašyta “išvalius” 2019 m. gruodžio 16 d. užfiksuotą pokalbį, specialistės nurodyta, kad nustatyti kuris iš pokalbio dalyvių kalba negalima, pokalbio stenogramoje ženklu /.../ žymimi įrašo fragmentai, kur užfiksuoti nesuprantami žodžiai ar frazės, ženklu (?) žymimi žodžiai ir frazės dėl kurių abejojama. Vadovaujantis šiais ir panašiais pokalbiais, išimtais iš konteksto, nepagrįstai daromos išvados apie mistinius / tariamus jo ir Š. M. galimus susitarimus.

2.14.       Pareiškėjas pripažino, kad draugiškai bendraudamas su S. M. yra kalbėjęs apie įvairias kazuistines-teisines situacijas, su kuriomis susiduriama kasdieniniame darbe. Abu yra teisininkai, todėl įvairių situacijų, tiek darbinių, tiek ir gyvenimiškų aptarimas, neminint konkrečių tyrimų ar pavardžių, kartais aptariant ir advokato gaunamus honorarus, nesudaro tarnybinio pažeidimo sudėties ir neužtraukia tarnybinės atsakomybės. Pareiškėjas nesutiko su tikrintojo nuomone, kad jis, bendraudamas su Š. M., laikėsi konspiracijos ar elgėsi kaip nors kitaip, nei su bet kuriuo kitu pas jį į svečius užėjusiu asmeniu. Išvadoje nėra pateikta argumentų, kodėl asmens, su kuriuo yra pažįstamas jau daug metų, lankymasis jo gyvenamojoje vietoje laikytinas konspiracija. Nesupranta, kodėl automobilio palikimas Vilniuje, kitoje gatvėje laikomas konspiracija. Tikrintojui turėtų būti žinomos parkavimo problemos Vilniuje. Automobilio palikimas ten, kur asmeniui yra patogu ir leistina negali būti vertinama kaip „konspiracija”. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju vertinami ne jo, bet S. M. veiksmai, už kuriuos jis negali būti atsakingas. Išvadoje taip pat nepateikiama argumentų, kodėl grojanti muzika, veikiantis televizorius laikytini neleistinais ar smerktinais veiksmais. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tikrintojas sąmoningai formuoja neigiamą nuomonę apie jį oficialiuose dokumentuose, nuolat cituodamas necenzūrinius žodžius. Daugkartinis necenzūrinių žodžių, užfiksuotų neviešame, draugiškame pokalbyje, net tiksliai nežinant, kuris iš pokalbio dalyvių juos sako, vartojimas oficialiuose dokumentuose, yra neetiškas ir tai parodo subjektyvią tikrintojo poziciją pareiškėjo atžvilgiu.

2.15.       Atlikus tarnybinį patikrinimą, kuris tęsėsi maksimalų šešių mėnesių terminą, neužtenka formaliai nurodyti, kad jo veiksmai dėl aptartų dviejų pokalbių su Š. M. sukėlė realias neigiamas pasekmes. Kyla pagrįstas klausimas, kokias konkrečiai neigiamas pasekmes pokalbiai ir priimti procesiniai sprendimai sukėlė, kuriam konkrečiai ikiteisminiam tyrimui pakenkė ar galėjo pakenkti ir kaip, kokiame konkrečiai baudžiamajame procese jo veiksmai galėjo sukelti pavojų teisingumo įgyvendinimui ir kodėl. Išvadoje tik formaliai nurodoma, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamos pasekmės, o konkrečių duomenų ir pagrindimo dėl tokių pasekmių nėra.

2.16.       Pareiškėjo manymu, jo pastangomis buvo užtvirtinti reikšmingi R. M. parodymai, surašyti maksimaliai griežti galutiniai įtarimai visiems galbūt nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, dalis ikiteisminio tyrimo atskirta ir paruošta perduoti teisminiam nagrinėjimui. Pradėtus ikiteisminį tyrintą ir tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu vertina, kaip Generalinės prokuratūros vadovybės norą maskuoti savo neveiklumą rezonansiniame ikiteisminiame „Ūkio banko“ tyrime, kuris pasireiškė iš esmės nieko nedarant ir nereaguojant į jo žodžiu ir raštu teikiamą informaciją apie nepakankamus žmogiškus resursus (AB „Ūkio bankas“ veiklą tyrė viena tyrėja), skirtus tokio sudėtingumo ir apimties tyrimui (vien atskirto tyrimo medžiaga dėl keturių nusikalstamos veiklos epizodų sudaro virš 200 tomų, o tai tik maža dalis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13) bei nenorą, kad AB „Ūkio bankas“ piniginių lėšų iššvaistymu, piniginių lėšų legalizavimu kaltinami asmenys būtų perduoti teismui (baudžiamoji byla Nr. 01-2-00041-19 iki dabar neperduota teismui, nors ikiteisminį tyrimą joje pabaigė dar 2020 m. sausio mėnesį). Visi jo priimti sprendimai ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-2-00041-19 ir Nr. 01-2-00016-13 buvo priimti, siekiant kuo greičiau pabaigti ikiteisminį tyrimą bei baudžiamąją bylą perduoti teisminiam nagrinėjimui, kas atitinka tiek valstybės, tiek visuomenės interesus šiose rezonansinėje byloje.

2.17.       Jis nepažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-222 „Dėl prokuratūros darbuotojų ir informacijos saugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.1 ir 5.2 papunkčių ir 8 punkto reikalavimų. Š. M. niekada neprašė jo atlikti neteisėtų veiksmų ir nebandė daryti poveikį jo veiklai ar priimamiems sprendimams, neprašė pateikti ikiteisminių tyrimų duomenų ar valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios ar kitos prokuratūros disponuojamos viešai neskelbiamos tarnybinės informacijos, valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės paslapties. Jokių kitų, tarnybiniame pranešime neįvardintų ikiteisminių tyrimų ir įtariamųjų su Š. M. neaptarinėjo, pokalbių metu buvo kalbama tik apie teisines situacijas, neįvardijant konkrečių tyrimų ir asmenų pavardžių, todėl mano, kad dėl tokių pokalbių jam nekilo pareigos informuoti Generalinės prokuratūros ONKTD. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių jo darytą ar daromą neteisėtą poveikį bei nėra pateikta jam daryto neteisėto poveikio įrodymų.

2.18.       Nebuvimo darbe faktas nėra nustatytas ir nėra įrodytas, nėra nurodytos tokio galimo pažeidimo pasekmės. Jeigu teismas laikytų, jog toks pažeidimas vis dėl to buvo, šis pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Jo darbas prokuratūroje buvo susijęs su dažnu darbinių funkcijų atlikimu ne darbo vietoje. Prokuroro darbo specifika lemia tai, kad nėra įmanoma užtikrinti, jog prokuratūros patalpose būtų nuo 8:00 iki 12:00 ir nuo 12:45 iki 17:00. 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais apie 16:21 val. ir apie 13:45 val. vadovas jo nepasigedo, dėl to nėra sulaukęs priekaištų. Atvirkščiai, tiesioginių vadovų tarnybinio patikrinimo metu pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad jis gerai planuoja darbo laiką, nustatytų proceso ar organizacinių terminų nepažeidinėja.

2.19.       Jis nepažeidė Generalinio prokuroro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. I-13 patvirtintų Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų 22 punkto reikalavimų. Tarnybinius šaunamuosius ginklus ir visus šaudmenis (įskaitant ir tuos, kurie kratos metu rasti jo darbiniame seife) yra gavęs tik iš atsakingo asmens, išduodančio tarnybinį ginklą ir šaudmenis prieš organizuojamas pratybas. 2010 m. seną ginklą pakeitė į naujesnį. Šovinius nuo seno ginklo, nes manė, kad jie tinka ir naujam ginklui, laikė seife, taip pat jame buvo laikomi ir per šaudymo pratybas nepanaudoti šoviniai. Specialisto išvadoje nurodyta, jog (9 x 19) kalibro „Luger“ šoviniai yra tinkami šaudyti ne tik pistoletu ČZ-75, bet ir eile kitų ginklų modelių, net nepateikiant baigtinio tokių ginklų sąrašo. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, jog didžiąja dalimi tiek (9 x 19) kalibro „Luger“ šoviniai, tiek 9 mm. (9 x 17) kalibro „Brauning“ šoviniai yra tinkami šaudyti tų pačių modelių pistoletais: „Brauning“, „Beretta“, „Walter“. Atsižvelgiant į tai, asmeniui, neturinčiam specialių ginklų ir šaudmenų žinių nėra įmanoma nustatyti, ar (9 x 19) kalibro „Luger“ šoviniai yra tinkami šaudyti „Sig Sauer P230“. Šaudmenų pridavimo tvarka, keičiant ginklą Generalinėje prokuratūroje, nėra reglamentuota įstatymais ar poįstatyminiais aktais. Taip pat teisės aktuose jam nėra nustatyta konkreti pareiga rūpintis tarnybinių šaudmenų pridavimu, todėl išduotus ir nepanaudotus šaudmenis visada laikė saugiai Generalinės prokuratūros patalpose, seife. Jis visada vykdė tiesiogiai minėtų nuostatų 29 punkte nurodytas pareigas ir nėra atlikęs nuostatų 30 punkte nurodytų draudžiamų veiksmų. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog šių nuostatų punktų pažeidimai jam nėra inkriminuojami. Nepaisant to, kad teisės aktuose nėra reglamentuota jo pareigų, susijusių su šaudmenų pridavimu, Generalinis prokuroras, konstatuoja, kad jis yra padaręs tarnybinį pažeidimų šioje dalyje. Pareiškėjas akcentuoja, kad šioje dalyje jo veiksmuose nėra tarnybinio pažeidimo sudėties, nes nuostatų 22 punktas nenustato jam konkrečių pareigų, susijusių su šaudmenų grąžinimu keičiant ginklą, jo veiksmuose nėra kaltės, veiksmai nesukėlė padarinių, taip pat šiais veiksmais nebuvo pažeistas nuostatų 22 punktas dėl leidimo laikyti (nešiotis) tarnybinį šaunamąjį ginklą galiojimo termino.

2.20.       Jo veiklos tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, nerenkant ir nevertinant tarnybinį pažeidimą paneigiančių duomenų, o jam paskirta tarnybinė nuobauda nepagrįsta ir neteisėta, paskirta neįvertinus visų faktinių aplinkybių, nenustačius visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties sąlygų – nesant jo kaltės bei kitų tarnybinės atsakomybės sąlygų, remiantis nepatvirtintais ir abejones keliančiais duomenimis. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistas Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 3 punktas, nes patikrinimas atliktas nesilaikant minėtame punkte nustatytų tikslų, t. y. nebuvo laikomasi minėtuose nuostatuose įtvirtinto tikslo – išsamiai ir nešališkai ištirti prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas.

2.21.       Paskirta tarnybinė nuobauda turėtų būti laikoma neteisėta, nes paskirta nesant tarnybinio pažeidimo sudėties elementų: priešingo teisei veikimo ar neveikimo; kaltės (tyčia ar neatsargumas); neigiamų padarinių; priežastinio ryšio tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių, kas prieštarauja Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 5 punkto reikalavimams ir nesilaikant teismų formuojamos praktikos, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę.

3.       Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad:

3.1.       Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. 2020 m. lapkričio 12 d. teikime Nr. 17.9.-12645 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Teikimas) konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, jog prokuroras U. V. padarė kelis tarnybinius pažeidimus, už kuriuos jam taikytina tarnybinė atsakomybė, tačiau pasiūlyta skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pažeminimą pareigose. Teikimą surašiusio subjekto nuomone, tarnybinio patikrinimo metu nustatyti, didelę žalą prokuratūros institucijai padarę, visuomenės pasitikėjimą griaunantys bei prokuroro vardą žeminantys U. V. poelgiai neturėtų būti toleruojami, tačiau būtų tinkamai įvertinti skiriant vieną iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų – pažeminimą pareigose. Gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su Išvada ir nurodytą Teikimą, vadovaudamasis Nuostatų 40.3 punktu, generalinis prokuroras 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą iš dalies nepritarti Teikimui. Motyvuotame sprendime akcentuota, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytais veiksmais, t. y. konstatuotais tarnybiniais pažeidimais prokuroras U. V. sulaužė prokuroro priesaiką, todėl jam skirtina griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos prokuratūroje. Tą pačią dieną generalinis prokuroras priėmė skundžiamus įsakymus.

3.2.       U. V. tarnybinis pažeidimas paaiškėjo, atlikus jo ir kt. subjektų atžvilgiu kriminalinės žvalgybos (toliau – ir KŽ) veiksmus, o nuo 2020 m. balandžio 10 d. STT atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00004-20, kuriame pareiškėjui įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. apibrėžia nekaltumo prezumpciją baudžiamajame procese. Tačiau U. V. buvo atleistas iš tarnybos ne už nusikalstamos veikos padarymą, o už šiurkštų tarnybinį pažeidimą, kuriuo sulaužė prokuroro priesaiką Lietuvos valstybei. Tokiu atveju nebūtinas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nes tarnybinio pažeidimo konstatavimui pakanka teisės aktų nustatyta tvarka surinktų duomenų. Nors nusikaltimas ir priesaikos sulaužymas gali būti padarytas ta pačia veika, tačiau ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta diskredituojančia pareigūno vardą. 

3.3.       Dėl teisės į gynybą pažeidimo pažymi, kad, laikantis Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatuose numatytų tarnybinio patikrinimo procedūrų, gavus pareiškėjo sutikimą, el. paštu 2020 m. spalio 12 d. įteiktas U. V. pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą. Pranešime apie pažeidimą buvo išsamiai išdėstytos galbūt padarytų tarnybinių pažeidimų faktinės aplinkybės, išvardinti galimai pažeisti teisės aktai bei išaiškintos tikrinamojo prokuroro teisės. Pranešime apie pažeidimą taip pat buvo prašoma per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Todėl U. V. turėjo galimybę pasiaiškinti dėl visų pranešime apie pažeidimą nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau pasirinko kitą poziciją.

3.4.       U. V. 2020 m. spalio 12 d. patvirtino gavęs pranešimą apie pažeidimą, o 2020 m. spalio 21 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas jo raštas „Dėl paaiškinimo teikimo“. Šiame rašte nurodyta, kad U. V. su pranešimu apie pažeidimą nesutinka, kadangi tarnybinio nusižengimo nėra padaręs ir prašo tarnybinį patikrinimą sustabdyti iki galutinio proceso sprendimo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00004-20 priėmimo arba iki teismo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo, ir tik po to įsipareigojo pateikti savo paaiškinimus dėl pranešime apie pažeidimą išdėstytų aplinkybių. Taigi, šiame rašte buvo aiškiai išdėstyta U. V. pozicija nepripažinti tarnybinių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad paaiškinimo pateikimas yra tikrinamojo prokuroro teisė, o ne pareiga, ir pats prokuroras sprendžia dėl tokio paaiškinimo apimties, Generalinė prokuratūra šią poziciją įvertino kaip atsisakymą pasinaudoti savo teise teikti paaiškinimą.

3.5.       Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 27 punktas nustato, jog sprendimas sustabdyti tarnybinį patikrinimą priklauso generalinio prokuroro (jam nesant – generalinio prokuroro pavaduotojo) kompetencijai. Išnagrinėjęs U. V. rašte išdėstytas aplinkybes bei motyvus, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymu, kitais teisės aktais bei teismų praktika, generalinis prokuroras 2020 m. lapkričio 5 d. priėmė motyvuotą sprendimą nestabdyti tarnybinio patikrinimo ir apie tai informavo pareiškėją 2020 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 17.2.-3983, kurį pareiškėjas gavo, kaip jis pats nurodo savo skunde. Sprendime buvo pripažintina duomenų, kuriais grindžiamas tarnybinio patikrinimo pradėjimas, sąsaja su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, tačiau esant požymių, kad galbūt padaryti veiksmai, už kuriuos savarankiškai taikytina tarnybinė atsakomybė, buvo nuspręsta tęsti tarnybinį patikrinimą, kurio metu būtų ištirtos visos aplinkybės ir įvertinta, ar pagal turimus duomenis padaryta veika ar veikos pripažintinos savarankiškais tarnybiniais nusižengimais. Aptariamas generalinio prokuroro sprendimas niekaip nesuvaržė prokuroro U. V. teisės į gynybą ir kitų tikrinamojo prokuroro teisių: net ir po nurodyto sprendimo gavimo pareiškėjas galėjo pateikti tikrintojui išsamų paaiškinimą, nes skundžiami įsakymai buvo priimti tik 2020 m. lapkričio 12 d., tačiau to nepadarė. Negavusi jokio kito paaiškinimo, išskyrus 2020 m. spalio 19 d. raštą „Dėl paaiškinimo teikimo“, Generalinė prokuratūra turėjo teisę tęsti ir užbaigti tarnybinio patikrinimo procedūrą, vadovaudamasi surinktais duomenimis.

3.6.       Ikiteisminio tyrimo duomenų pateikimas ir jų panaudojimas tarnybinio patikrinimo procedūroje priklauso nuo tyrimui vadovaujančio prokuroro. Tikrintojas 2020 m. gegužės 15 d. pateikė užklausimą ir gavo iš ikiteisminiam tyrimui Nr. 02-7-00004-20 vadovaujančios Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorės V. V. nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį. Pateiktoje medžiagoje buvo ir du įtariamojo U. V. apklausos protokolai. Susipažinus su pareiškėjo 2020 m. gegužės 13 d. apklausos protokolu, buvo nustatyta, jog U. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje padarymo neprisipažįsta paaiškindamas, kad nei pranešime apie įtarimą tariamos nusikalstamos veikos, nei kitų nusikalstamų veikų jis nepadarė, nedaro ir neketino daryti. Pasinaudodamas savo, kaip įtariamojo, teisėmis pareiškėjas susilaikė nuo savo detalesnių parodymų. U. V. apklausoje nurodė, jog būtinai duos parodymus, bet tik tuomet, kai susipažins su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių pagrindu jam surašytas ir įteiktas pranešimas apie įtarimą. 2020 m. gegužės 14 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole U. V. parodė, jog šios apklausos metu detalesnių parodymų neduos, kadangi apklausai jam reikia pasiruošti, prašė apklausą atidėti ir žadėjo atsistačius jo psichologinei būsenai greitu metu, jeigu bus leista gynėjui susipažinti su pagrindiniais duomenimis, kurių pagrindu buvo įteiktas įtarimas, nedelsiant informuos tyrėją apie savo pasiruošimą duoti detalesnius parodymus ir nustatytu laiku atvyks su gynėju į apklausą. 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. 17.9.-11019 ONKTD prokurorė V. V. papildomai pateikė tarnybiniam patikrinimui ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 medžiagos kopijas, taip pat ir 2020 m. spalio 2 d. pranešimo apie įtarimą įtariamajam U. V. ir jo apklausos protokolo kopijas. Pareiškėjas įtariamojo apklausos metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir šioje proceso stadijoje pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus. Apie tai, kad pareiškėjas yra pateikęs parodymus, pasinaudodamas BPK 21 straipsnio 4 dalimi, tarnybinio patikrinimo metu tikrintojui nebuvo žinoma. Atsakovo manymu, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti šiuos parodymus arba pranešti, kad yra pateikti jo parodymai ikiteisminiame tyrime, tačiau to nepadarė. Išsamaus paaiškinimo, prašymų ar kitų duomenų nepateikimas tarnybinio patikrinimo metu buvo paties U. V. pasirinkta pozicija, o jo teisė į gynybą niekaip nebuvo suvaržyta. Atsakovas pažymi, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo pats sprendžia dėl gautų duomenų pakankamumo, o Š. M., turimais duomenimis, parodymų ikiteisminiame tyrime nedavė.

3.7.       Atsakovas pripažino, kad naudojami tarnybinio patikrinimo procedūroje kriminalinės žvalgybos duomenys turi būti patikrinti. Atsakovas akcentavo, kad tarnybinės atsakomybės taikymas vyksta ne pagal baudžiamojo proceso taisykles. Iš tikrųjų tarnybinio patikrinimo metu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 buvo gautos dokumentų, surašytų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, kopijos. Susipažinus su šiais dokumentais matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vėliau kriminalinės žvalgybos dokumentai buvo išslaptinti ir nustatyta tvarka perduoti į ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tokiu būdu išslaptinti dokumentai tapo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 procesiniais dokumentais, kurie naudojami baudžiamajame procese, vadovaujantis KŽĮ, BPK ir Generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu I-383 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – ir Rekomendacijos dėl kriminalinės žvalgybos).

3.8.       Teisės aktai nustato, jog ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ir prokuroras patikrina, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai, kuriais gauta informacija naudojama baudžiamajame procese, atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos (Rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos 26 punktas). Todėl, atsakovo manymu, kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas buvo patikrintas iki perduodant ikiteismini tyrimo duomenis panaudoti tarnybiniame patikrinime. Nurodytų veiksmų teisinis ir faktinis pagrindai buvo patikrinti ir tarnybinio patikrinimo metu. Pareiškėjo tarnybiniai pažeidimai, susiję su advokatu Š. M., yra korupcinio pobūdžio. Todėl kriminalinės žvalgybos duomenys tarnybinio patikrinimo metu buvo naudojami pagrįstai. Kitas U. V. tarnybinis pažeidimas (susijęs su neteisėtu šovinių laikymu) nėra korupcinio pobūdžio, todėl jo tyrime kriminalinės žvalgybos duomenys nebuvo panaudoti. Ir faktinis, ir teisinis KŽ pagrindai yra aptarti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tais atvejais, kai naudojantis KŽĮ pagrindu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija atskleidžiami tarnybinių pažeidimų požymiai arba nustatomi juos galimai padarę valstybės tarnautojai (pareigūnai), pagal Konstitucijos, inter alia (be kita ko) 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, valstybės institucijoms ir pareigūnams kyla pareiga tokius pažeidimus tinkamai ištirti ir, esant pagrindui, patraukti tuos valstybės tarnautojus (pareigūnus) atitinkamai teisinei atsakomybėn. Veiksmai vyko ne tik U. V. atžvilgiu, taip pat buvo aiškinamasi ir dėl kitų asmenų. Kadangi pareiškėjas susitikinėjo su Š. M. konspiratyviai – savo bute, tai nulėmė ir priemonių įrengimą namuose, tačiau šeimos privatus gyvenimas nebuvo pažeistas – tokių duomenų tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra. 

3.9.       Advokatas Š. M. su prokuroro U. V. kontroliuojamais ikiteisminiais tyrimais Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19 neturėjo oficialių sąsajų, t. y. nebuvo šių baudžiamųjų procesų dalyvis (įtariamojo gynėjas arba kito proceso dalyvio atstovas). U. V. skunde pripažįsta, kad 2019 m. gruodžio 16 d. įvykusio su Š. M. pokalbio metu patvirtino jam, kad jau yra priėmęs sprendimą atskirti dalį ikiteisminio tyrimo, bei surašys nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu BK 391 straipsnio pagrindu. Toliau nurodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys atskleisti nebuvo, o buvo tik patvirtinta Š. M. turėta informacija, jis niekada nesitarė su Š. M. dėl jokių procesinių sprendimų.

3.10.       Prie IT duomenų priskirtina ir informacija apie nusikalstamų veikų padarymo laiką, jų padarymo aplinkybes, tyrimo eigą, asmenų prašymus ir jų atžvilgiu atliktus proceso veiksmus, planuojamus veiksmus, sprendimus bei IT perspektyvą. IT duomenų atskleidimo, susipažinimo su IT duomenimis bei medžiaga procedūros yra reglamentuotos BPK ir generalinio prokuroro rekomendacijose, kurios yra privalomos visiems prokurorams (Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). BPK nustato, kad vienintelis subjektas, galintis paskelbti IT duomenis arba leisti juos paskelbti tam tikra apimtimi, yra tyrimui vadovaujantis prokuroras, tačiau jis baudžiamajame procese privalo veikti griežtai pagal jam suteiktą kompetenciją (BPK 2 straipsnis). BPK 181 straipsnis nustato, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, su IT duomenimis prokuroro leidimu gali susipažinti tik proceso dalyviai. Taip pat BPK reglamentuoja tokio supažindinimo tvarką – kad būtina pateikti prokurorui rašytinį prašymą, kurį prokuroras privalo išnagrinėti. Akivaizdu, kad nurodytų sąlygų (nei proceso dalyvio Š. M., nei jo prašymų) nagrinėjamose situacijose nebuvo.

3.11.       Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai turintis teisę atskleisti IT duomenis prokuroras padarė tai su IT nesusijusiam išorės subjektui. Išvardindamas asmenis, kuriems buvo žinoma procesinė situacija ir aptartas sprendimas, U. V. nurodė prokuratūros ir FNTT pareigūnus, tačiau ši aplinkybė nepašalina jo tarnybinio pažeidimo. Nurodyti pareigūnai turėjo teisę žinoti nurodytą informaciją, o advokatas S. M. iš viso nebuvo tas subjektas, su kuriuo prokuroras U. V. apskritai turėjo teisę aptarinėti kontroliuojamus ikiteisminius tyrimus, t. y. jam negalėjo būti atskleista jokia su IT susijusi informacija. Šiuo atveju atskleidęs IT duomenis prokuroras nesilaikė BPK ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, pagrindinių teisės bei profesinės etikos principų, o tai reiškia – duomenis atskleidė neteisėtai. Teigdamas, kad tik patvirtino Š. M. žinomą informaciją, U. V. bando išvengti atsakomybės.

3.12.       Pareiškėjo ir Š. M. 2019 m. lapkričio 11 d. vykusio pokalbio stenogramos analizė leidžia teigti, jog aptarinėjant O. G. procesinę padėtį pareiškėjas sutiko su advokato pasiūlymu. Tolimesnio pokalbio metu advokatui nurodžius pinigų sumą ir paklausus ar galima atskirti ikiteisminį tyrimą, prokuroras U. V. nurodė, jog šiuo metu tai negalima, kad bus galima išspręsti ateityje, t. y. pažadėjo neteisėtai veikti Š. M. neoficialiai atstovaujamo įtariamojo interesais ateityje. Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (toliau – ir IBPS) duomenimis, prokuroras U. V. 2019 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą atskirti dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13 į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00041-19 ir dėl įtariamosios O. G. veikų, kaip to prašė Š. M..

3.13.       Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-7-00004-20 atliktas tyrimas ir pateikta 2020 m. birželio 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir LTEC) specialisto išvada Nr. 11-1039 (20), kurioje nurodoma, jog specialistams buvo pavesta išvalyti pokalbio tarp U. V. ir Š. M. garso įrašo triukšmą ir surašyti garso įrašo stenogramą. Ekspertų išvada nei tikrintojui, nei rašančiam Teikimą ir sprendimą iš dalies nepritarti Teikimui asmeniui nekėlė abejonių. Taigi, šiuose aktuose, cituojant nurodytus pokalbius, iš esmės buvo vadovaujamasi LTEC specialistų atliktų fonoskopinių tyrimų išvadomis, atsižvelgta į papildomus žymėjimus su nedidelėmis išimtimis. Kartais specialistui abejojant dėl pasakytų žodžių ar jų autorystės (kai kalbantysis arba frazė skliausteliuose su klaustuku), buvo vadovaujamasi turimų duomenų visuma, atsižvelgiama į atitinkamus STT pareigūnų surašytus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus. Taip padaryta, vadovaujantis teismų praktika, pagal kurią specialisto išvada turi būti vertinama ne atsietai, o kartu su visais kitais įrodymais. 

3.14.       Atsakovo manymu, U. V. ir Š. M. susitikimų konspiruotumas yra įrodytas tuo, kad jie susitikdavo ne prokuroro darbo vietoje tam, kad apie šiuos susitikimus nesužinotų kolegos arba administracija (nes atvykę į prokuratūrą asmenys yra registruojami), kad pokalbis būtų neišgirstas. Be to, atvykęs į susitikimus, advokatas Š. M. palikdavo automobilį toli nuo U. V. gyvenamosios vietos ir pėsčias eidavo pas jį į namus, kur pokalbių aplinka užtriukšminta. Iš pokalbių matyti, kad pašnekovai supranta vienas kitą iš pusės žodžio, bet pokalbių metu fiksuoti šnabždesiai, galbūt sutartos frazės. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jie abu yra teisininkai, todėl įvairių situacijų, tiek darbinių, tiek ir gyvenimiškų aptarimas, neminint konkrečių tyrimų ar pavardžių, kartais aptariant ir advokato gaunamus honorarus, nesudaro tarnybinio pažeidimo sudėties ir neužtraukia tarnybinės atsakomybės. Tarnybinio patikrinimo metu gauti duomenys patvirtina, kad Š. M. įvykusių susitikimų su prokuroru U. V. metu domėjosi ikiteisminių tyrimų eiga ir siekė susitarti dėl jo neoficialiai atstovaujamiems asmenims palankių procesinių sprendimų. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigą pranešti apie įvykusius susitikimus 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. su advokatu Š. M., kadangi advokatas susitikimų metu domėjosi ikiteisminių tyrimų eiga, prašė prokuroro atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. jo veiksmais buvo bandoma daryti poveikį prokuratūros darbuotojo tarnybinei veiklai ir jo priimamiems sprendimams.

3.15.       Tarnybinio patikrinimo metu gauti duomenys patvirtina, kad prokuroro U. V. ir advokato Š. M. susitikimai neformalioje aplinkoje (ne prokuroro darbo vietoje) vyko darbo (ne pietų pertraukų) metu, būnant ne savo darbo vietoje ir vykdant ne savo tiesiogines, kaip valstybės pareigūno, pareigas jo gyvenamosiose patalpose, bendraujant su advokatu rūpimais IT Nr. 01-2-00016-13, Nr.01-2-00004-19 klausimais, atskleidžiant neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiu būdu pareiškėjas nesilaikė privalomo darbo laiko režimo, darbo metu nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų, todėl šis tarnybinis pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu.

3.16.       Pareiškėjo motyvus, kad šoviniai buvo likę nuo ankstesnio turėto ginklo, kurių iš jo atsakingas asmuo nepriėmė (priėmė tik vieną dėžutę) atsakovas vertino kritiškai. Juos paneigia tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymas „Dėl tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų pakeitimo“ Nr. G1-10-002RN, kuriame nurodoma Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorui U. V. nustatyta tvarka priduoti į Generalinės prokuratūros ginklų saugyklą 9 mm. kalibro pistoletą ČZ75C Nr. A5952 bei šovinius. Šiuo įsakymu generalinis prokuroras leido prokurorui U. V. išduoti 9 mm. kalibro pistoletą P230 Nr. S 159410 bei 25 šovinius ir nurodė surengti praktinius mokymus dėl išduoto tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų naudojimo. Paminėtas įsakymas įpareigojo pareiškėją priduoti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tačiau pareiškėjas įsakymo neįvykdė. Atsakovo teigimu, ilgą laiką prokuratūroje tarnaujantis prokuroras neabejotinai žinojo šaudmenų laikymą reglamentuojančias taisykles, žinojo ir suvokė, kad tarnybiniame seife esančių šaudmenų, kurių kalibras ir tipas nenumatyti jo leidime, laikymas yra neteisėtas, ir tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, tačiau pasirinko veikti nurodytu būdu.

3.17.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis nebuvo supažindintas su Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatais. Supažindinimas su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymais veiklos klausimais 2008–2015 m. buvo vykdomas išsiunčiant dokumentą į prokuratūros darbuotojo elektroninį paštą. Minėtų Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų pareiškėjas negalėjo negauti, o gavęs privalėjo susipažinti. Apie tai, kad pareiškėjas žinojo apie Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatus, patvirtina Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vyriausiojo specialisto O. L. 2015 m. vasario 10 d. elektroninis laiškas „Dėl leidimų šaunamajam ginklui pratęsimo“. Šiame elektroniniame laiške, adresuotame prokurorams, tame tarpe ir prokurorui U. V., yra išaiškinama leidimų ginklui pratęsimo tvarka.

3.18.       Griežčiausios tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrindai bei motyvai, duomenys apie padarytą žalą išsamiai nurodyti generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. motyvuotame sprendime. Išvadoje pakanka duomenų konstatuoti, kad prokuroras U. V. savo tyčiniais veiksmais diskreditavo prokuratūros autoritetą ir prokuroro vardą, todėl padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir sulaužė prokuroro priesaiką. Einant prokuroro pareigas nepakanka vien tik tinkamai atlikti savo tiesiogines funkcijas, bet privalu savo pavyzdžiu kurti garbingo sąžiningo prokuroro, kaip valstybės pareigūno vardą. Tuo tarpu nurodyti prokuroro U. V. neteisėti tyčiniai veiksmai niekaip nesuderinami su prokuroro, vykdančio valstybės jam deleguotas funkcijas, statusu, todėl jam pagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Tarnybiniame patikrinime konstatuoti pažeidimai kelia vienodai sunkias pasekmes, nepriklausomai nuo to, kurios grandies (Generalinės prokuratūros ar žemesnės grandies) prokuroras juos daro.

3.19.       Atsižvelgiant į tarnybinės nuobaudos teisėtumą bei pagrįstumą, į tai, kad U. V. prarado pasitikėjimą ir nepriekaištingą reputaciją, jis negali būti grąžintas į tarnybą prokuratūroje. Nesutikdamas su pagrindiniu pareiškėjo reikalavimu – panaikinti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą, nesutinka ir su kitais jo skundo reikalavimais, kurie yra išvestiniai.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad:

5.1.       Generalinės prokuratūros ONKTD tikrintojas, įvertinęs surinktų duomenų visumą, surašė 2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9.-12410, kurioje konstatavo, kad prokuroras U. V. padarė 5 tarnybinius pažeidimus, pažemino prokuroro vardą ir sulaužė prokuroro priesaiką. U. V., būdamas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroru galimai iš savanaudiškų paskatų, elgėsi neteisėtai ir priešingai prokuroro tarnybos interesams, prokurorų etikos principams ir baudžiamojo proceso paskirčiai, tuo pažemindamas prokuroro vardą ir sulaužydamas Lietuvos valstybei duotą priesaiką, nes, vykdydamas pavedimą organizuoti, kontroliuoti FNTT atliekamus ikiteisminius tyrimus Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19 bei jiems vadovauti, 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. susitiko su procesinio statuso šiuose ikiteisminiuose tyrimuose neturinčiu advokatu Š. M. ir šių susitikimų metu konspiruotai aptarinėjo IT Nr. 01-2-00016-13 proceso dalyvius galimai siekiant susitarti dėl Š. M. ar jo neoficialiai atstovaujamiems asmenims palankių procesinių sprendimų bei neteisėtai atskleidė jam neskelbtinus nurodytų ikiteisminių tyrimų duomenis ir su juo aptarė atskirų įtariamajai R. M. palankių procesinių veiksmų atlikimą šiuose tyrimuose, be to vykdydamas neteisėtą susitarimą su Š. M. priėmė įtariamajai R. M. palankius procesinius veiksmus, IT Nr. 01-2-00041-19 priimdamas 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą atleisti įtariamąją R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, sutarė šališkai veikti įtariamosios O. G. ir kitų įtariamųjų, kurių interesus atstovavo neoficialiai advokatas Š. M., interesais, siekiant, kad jie išvengtų baudžiamosios atsakomybės suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui IT Nr. 01-2-00016-13, Nr. 01-2-00041-19. Be to vykusių susitikimų metu su advokatu Š. M. aptarinėjo kitus Š. M. dominusius ikiteisminius tyrimus, atskleidė neskelbtinus ikiteisminių tyrimų duomenis. Susitikdamas ir bendraudamas su advokatu Š. M. darbo metu pažeidė darbo drausmę ir apie šį savo bendravimą ir įvykusius susitikimus su advokatu Š. M. neinformavo ONKTD „Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos apraše“ nustatyta tvarka, taip pat pažeidė Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų reikalavimus, darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento patalpose, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame seife, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 206 vnt. 9 x 19 mm. „Luger“ šovinius, kurie buvo rasti 2020 m. gegužės 13 d. kratos metu. Pažeidė darbo drausmę, 2019 m. lapkričio 11 d. apie 16:21 val. ir 2019 m. gruodžio 16 d. apie 13:45 val., darbo metu būdamas ne darbo vietoje, o savo namuose. Išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais jis pažeidė: Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas pareigas prokurorui įstatymo nustatytais atvejais ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus ir vykdant savo funkcijas būti nepriklausomu ir klausyti tik įstatymo; BPK 1 ir 2 straipsnių, 177 straipsnio 1 dalies, 9 punktą; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 3 , 4, 5, 6 ir 7 punktų, 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 391 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nuostatas; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 patvirtintame Prokurorų etikos kodekse (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija) (toliau – ir Prokurorų etikos kodeksas) įtvirtintus profesinės etikos teisingumo, padorumo, nešališkumo, nepiktnaudžiavimo, konfidencialumo, atsakomybės principus (5.1.3, 5.2.1, 5.4.1, 5.6.2, 5.6.3, 5.9.1 papunkčiai) bei šio kodekso 6 ir 9 punktus; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. I-139 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 7 ir 9 punktų; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. I-279 patvirtintų Ikiteisminio tyrimo duomenų teikimo ir panaudojimo ne baudžiamojo persekiojimo tikslais ir ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos rekomendacijų 15 punktą; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-222 patvirtinto Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašo 5.1, 5.2 papunkčių ir 8 punkto reikalavimus ir nuostatas; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 5, 10 punktų reikalavimus ir nuostatas; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. I-13 patvirtintų Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų 22 punkto reikalavimus. Išvadoje konstatuota, kad prokuroro U. V. padaryti tarnybiniai pažeidimai, pasireiškę aktyviais prokuroro veiksmais, buvo padalyti tyčia ir sukėlė neigiamas pasekmes. Visais nustatytais tarnybiniais pažeidimais buvo padaryta žala prokuratūrai ir valstybei, nes šie veiksmai prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš prokurorų.

5.2.       Generalinis prokuroras 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. P-771 „Dėl tarnybinės nuobaudos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui U. V. skyrimo“ atleido U. V., Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorą, 2020 m. lapkričio 12 d. iš tarnybos prokuratūroje pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos). Generalinis prokuroras 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. P-773 „Dėl prokuroro U. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ pripažino, kad U. V., Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras, padarė tarnybinius pažeidimus, nurodytus Išvadoje ir skyrė U. V. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

6.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės priimtas negavus jo paaiškinimo. Teismas pažymėjo, kad pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti veiksmai (pažeidimai) ir teisės aktai, kuriuos nurodytais veiksmais U. V. įtariamas pažeidęs, detaliai aprašyti pokalbiai su advokatu, kurie galbūt sudaro pagrindą įtarti apie pareiškėjo neteisėtus veiksmus, išaiškintos tikrinamojo prokuroro teisės: teikti rašytinius paaiškinimus, prašymus, duomenis, reikšti nušalinimus, tarnybinio patikrinimo metu turėti įgaliotą atstovą, priėmus galutinį sprendimą, susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, teikimu, generalinio prokuroro sprendimu ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje. Šiuo atveju nėra aišku, dėl kurių aplinkybių, ar veiksmų, kurie buvo vertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų. Išvadoje buvo vertinti tik tie veiksmai, kurie buvo nurodyti Pranešime. Teismo vertinimu, pareiškėjo pozicija teikti paaiškinimus tik po galutinio proceso sprendimo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00004-20 priėmimo arba iki teismo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo yra paties pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas, kuris nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisė į gynybą buvo pažeista. Paaiškinimo pateikimas yra tikrinamojo prokuroro teisė, o ne pareiga, ir pats prokuroras sprendžia dėl tokio paaiškinimo apimties.

7.       Vertindamas pareiškėjo argumentus, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti sustabdytas, teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo byloje yra neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai (reikšmingos aplinkybės), kurių pagrindu pareiškėjui buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas, todėl vien tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo sustabdytas, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių įsakymai turėtų būti panaikinti. Pareiškėjas nenurodė, kaip tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir jo sustabdymas, iki jo atžvilgiu pasibaigs baudžiamasis procesas, būtų kokybiškai įtakojęs jo teises ir teisėtus interesus, taip pat skunde pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu šis tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir jo sustabdymas galėjo įtakoti pareiškėjo neteisėto elgesio vertinimą ir atsakovo priimtų sprendimų pagrįstumą.

8.       Teismo vertinimu, pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti pakanka fakto, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus susitikimų su advokatu metu atskleisdamas jam ikiteisminio tyrimo duomenis, derindamas būsimų procesinių sprendimų priėmimą bylose advokato neoficialiai atstovaujamų suinteresuotų asmenų naudai, bei priimdamas su advokatu suderintus procesinius sprendimus ikiteisminiuose tyrimuose. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių jo siekimą atskleisti dėl dalies ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13 atskyrimo į naują ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo R. M. atžvilgiu priėmimo, taip pat susitarimą su S. M. veikti įtariamosios O. G., kurios interesams neva atstovavo S. M., naudai, siekiant, kad ji išvengtų baudžiamosios atsakomybės suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-2-00016-13, Nr. 01-2-00041-19.

9.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. nustatyta tvarka nepranešė Generalinės prokuratūros ONKTD apie aptartą neteisėtą bendravimą su Š. M. jam rūpimais klausimais, susijusiais su IT Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19 organizavimu, bei galbūt daromą neteisėtą poveikį prokuroro U. V. tarnybinei veiklai ir priimamiems sprendimams, Š. M. domėjimąsi U. V. organizuojamų ikiteisminių tyrimų proceso dalyviais. Turėdamas aiškų interesų konfliktą dėl bendravimo su S. M. nurodytų ikiteisminių tyrimų klausimais, būdamas šališkas įtariamųjų R. M., O. G., o galbūt – ir kitų įtariamųjų atžvilgiu, kurių interesus neoficialiai atstovavo advokatas Š. M., U. V. nenusišalino nuo nurodytų ikiteisminių tyrimų. Įvertinęs minėtus įrodymus, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis, bendraudamas su advokatu, aptardavo įvairias kazuistines-teisines situacijas su kuriomis susiduriama kasdieniniame darbe, kas neužtraukia tarnybinės atsakomybės, be to advokatas žinojo apie dalies ikiteisminio tyrimo atskyrimą, nes atstovavo R. M. civilinėje byloje, todėl jo veiksmai negalėjo būti vertinami kaip pažadas, kurį tęsėjo.

10.       Teismas pažymėjo, kad Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, jog prokuroras privalo nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai, todėl akivaizdu, kad tokie prokuroro veiksmai pažeidžia Prokuratūros įstatyme ir Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus nepiktnaudžiavimo, konfidencialumo, pagarbos proceso dalyviams principus. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyti nei pareiškėjo neteisėti veiksmai, nei kaltė, nei padariniai. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas neneigė Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių dėl savo susitikimų ir pokalbių su advokatu, jis tik kitaip šiuos pokalbius interpretavo, todėl nepagrįstai vertino, jog Išvada dėl šio pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo yra pagrįsta tik prielaidomis. Atsižvelgęs į byloje įvertintų įrodymų visumą, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo atstovo argumentą, jog ginčijami įsakymai ir Išvada grindžiami išimtinai vien tik KŽĮ pagrindu surinktais duomenimis, kurie apskritai negalėjo būti naudojami vykdant tarnybinį patikrinimą.

11.       Teismas akcentavo, kad, į bylą pateikti atsakovo įrodymai – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. birželio 12 d. raštas Nr. 17.2.-2325 „Dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo“ ir 2020 m. birželio 11 d. įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas Nr. 17.9.-6778 patvirtina, jog duomenys, kurie buvo naudoti tarnybinio patikrinimo metu, kurių pagrindu U. V. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, buvo išslaptinti. Todėl teismas darė išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas buvo išslaptinti ir panaudoti tarnybinių nusižengimų procedūrose, nepažeidžiant KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų. Be to, ginčijami įsakymai ir Išvada grindžiami įrodymų visuma (kelių asmenų paaiškinimais (BPD prokuroro padėjėjo Ž. R. ir Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vyriausiojo specialisto O. L.), BPK tvarka atliktų veiksmų protokolais, specialisto išvadų kopijomis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 02-7-00004-20, atsakymais į paklausimus, IBPS duomenimis ir kt.), o ne vien tik išimtinai kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktais duomenimis, kaip klaidingai nurodo pareiškėjas.

12.       Teismas nurodė, kad Išvadoje surinkti duomenys patvirtina, jog prokuroro U. V. ir advokato Š. M. susitikimai neformalioje aplinkoje (ne prokuroro darbo vietoje) vyko darbo (ne pietų pertraukų) metu. Pareiškėjas šių susitikimų metu nevykdė funkcijų, susijusių su darbinių funkcijų atlikimu ne darbo vietoje, todėl Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad šiais veiksmais jis pažeidė darbo drausmę, 2019 m. lapkričio 11 d. apie 16:21 val. ir 2019 m. gruodžio 16 d. apie 13:45 val., darbo metu būdamas ne darbo vietoje, o savo namuose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neneigia pranešime apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą nurodytų faktinių aplinkybių: jis neginčija susitikimų vietų, laiko ir savo pokalbių su Š. M. fakto, todėl darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo duomenys (STT kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuoti konkretūs susitikimai), patvirtina kad 2019 m. lapkričio 11 d. apie 16:21 val. ir 2019 m. gruodžio 16 d. apie 13:45 val. savo gyvenamosiose patalpose adresu, (duomenys neskelbtini), būdamas ne savo darbo vietoje ir vykdydamas ne savo tiesiogines kaip valstybės pareigūno pareigas, o susitikdamas su advokatu Š. M. ir su juo bendraudamas advokatui rūpimais IT Nr. 01-2-00016-13, Nr. 01-2-00004-19 klausimais, atskleidžiant neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis, pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 5 ir 10 punktų reikalavimus. Tokiu būdu pareiškėjas nesilaikydamas privalomo darbo laiko režimo, darbo metu nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, generalinio prokuroro įsakymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų, todėl šis tarnybinis pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu.

13.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog jis savo darbo vietoje, Generalinės prokuratūros kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame seife, laikė 206 vnt. 9 x 19 mm „Luger“ šovinių, teigia, kad jie buvo likę nuo ankstesnio turėto ginklo, kurių iš jo atsakingas asmuo nepriėmė (priėmė tik vieną dėžutę). Tačiau šiuos pareiškėjo argumentus paneigia generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymas „Dėl tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų pakeitimo“ Nr. G1-10-002RN, kuriame nurodoma Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorui U. V. nustatyta tvarka priduoti į Generalinės prokuratūros ginklų saugyklą 9 mm. kalibro pistoletą ČZ75C Nr. A5952 bei šovinius. Teismo įsitikinimu, liudytojo A. J. pateikti paaiškinimai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas neįvykdė generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymo „Dėl tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų pakeitimo“ Nr. G1-10-002RN nustatyta tvarka priduoti į Generalinės prokuratūros ginklų saugyklą šovinius, juos pasiliko ir laikė darbo kabinete seife, taip pažeidė Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų 22 punkto ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas.

14.       Įvertinęs atsakovo atsiliepime pateiktus paaiškinimus, kad supažindinimas su generalinio prokuroro įsakymais veiklos klausimais 2008–2015 m. buvo vykdomas išsiunčiant dokumentą į prokuratūros darbuotojo elektroninį paštą, teismas pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su generalinio prokuroro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. I-13 patvirtintais Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatais laikė gynybine pozicija. Teismas pažymėjo, kad į bylą atsakovo pateiktas Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vyriausiojo specialisto O. L. 2015 m. vasario 10 d. elektroninis laiškas „Dėl leidimų šaunamajam ginklui pratęsimo“ taip pat paneigia minėtą pareiškėjo teiginį.

15.       Apibendrinęs byloje padarytas išvadas, teismas konstatavo, kad Išvadoje U. V. inkriminuoti veiksmai atitinka tarnybinių nusižengimų sudėtį, nes jie aiškiai pažeidžia prokuroro statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir jų kontekste vertinami kaip prokuroro priesaikos sulaužymas, žeminantis poelgis bei šiurkštus Etikos kodekso pažeidimas. Teismas darė išvadą, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, bei teisėtai jį atleido pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles. Pareiškėjas nepateikė teismui patikimų įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos.

16.       Pareiškėjo prašymo pradėti tyrimą dėl Nuostatų 28 punkto, kiek šis punktas nustato galimybę, bet ne pareigą, sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jeigu dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas, pripažinimo neteisėtu ir prieštaraujančiu Konstitucijos 31 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniams, Konvencijos 6 straipsniui, teismas netenkino, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių dėl Nuostatų 28 punkto teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai buvo išsamiai ištirti tarnybinio patikrinimo metu ir pagrįstai įvertinti kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas, todėl galimas jo kaltumo nustatymas baudžiamojoje byloje niekaip nesaisto administracinę bylą nagrinėjančio teismo ir nepriklauso nuo to, ar bus nustatytas pareiškėjo kaltumas baudžiamojoje byloje.

17.       Teismas darė išvadą, kad panaikinti skundžiamus įsakymus nėra pagrindo. Netenkinus šio reikalavimo, išvestiniai reikalavimai negali būti tenkinami, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė.

III.

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. P-771 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui U. V. skyrimo“; panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. P-773 ,,Dėl prokuroro U. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“; grąžinti U. V. į buvusias Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareigas; iš atsakovo priteisti U. V. naudai darbo užmokestį su delspinigiais už visą pareiškėjo U. V. priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 ,,Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 28 punktą, kiek šis punktas nustato galimybę, bet ne pareigą sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą jeigu dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo negalima atriboti nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo, neteisėtu ir prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui.

19.       Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė esminių procesinių pažeidimų, nevertino arba netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neveikė aktyviai ir nesistengė pašalinti byloje esančių prieštaravimų, sprendimo tinkamai nemotyvavo. Pareiškėjas be skunde nurodytų argumentų apeliaciniame skunde akcentuoja:

19.1.       Teismas bylą išnagrinėjo neviešame teismo posėdyje, pažeisdamas vieną iš esminių principų – bylų nagrinėjimo teisme viešumo principą, tuo pačiu pažeisdamas ir pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartyje nurodė, kad administracinė byla bus nagrinėjama uždaruose posėdžiuose, nes administracinėje byloje disponuojama nebaigtų ikiteisminių tyrimų Nr. 01-2-00016-13, Nr. 02-7-00004-20 medžiaga. Pareiškėjo manymu, tokia motyvacija nepakankama bei neatitinkanti faktinių aplinkybių. Vien ta aplinkybė, kad administracinėje byloje disponuojama nebaigtų ikiteisminių tyrimų Nr. 01-2-00016-13, Nr. 02-7-00004-20 medžiaga, nesudaro pagrindo riboti teismo posėdžio viešumą. Teismas nenustatė ir nevertino, kiek ta ikiteisminio tyrimo informacija sudaro valstybės ar profesinę paslaptį. Administracinėje byloje disponuojama nebaigtų ikiteisminių tyrimų Nr. 01-2-00016-13, Nr. 02-7-00004-20 medžiaga nesudaro nei valstybės, nei tarnybinės paslapties, nes visa tarnybinio nusižengimo tyrimui reikšminga ikiteisminio tyrimo informacija yra išslaptinta. Be to, pareiškėjui susipažinus su tarnybinio nusižengimo medžiaga, jokių apribojimų šią informaciją perduoti ar atskleisti tretiesiems asmenims nebuvo nustatyta, kas taip pat patvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje esanti ikiteisminių tyrimų Nr. 01-2-00016-13, Nr. 02-7-00004-20 informacija nebelaikoma slapta ir jos atskleidimas nebegali pakenkti atliekamiems ikiteisminiams tyrimams. Paskelbus teismo posėdžius neviešais, susidarė paradoksali situacija, kad teismas užkirto kelią bylos nagrinėjime dalyvauti visuomenei, tačiau pareiškėjas pats gali visą tą pačią informaciją laisvai platinti. Pati Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra informaciją apie minimus ikiteisminius tyrimus aktyviai platina visuomenės informavimo priemonėms rengdama spaudos konferencijas, teikdama informaciją žiniasklaidai, komentuodama ikiteisminių tyrimų eigą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bylos nagrinėjimo neviešame teismo posėdyje, šio klausimo teismo posėdžio metu nenagrinėjo ir nesudarė galimybės pareiškėjui, kaip proceso šaliai, pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu bei teisės būti išklausytam pažeidimu.

19.2.       Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad visas tarnybinio nusižengimo procesas yra neteisėtas, tarnybinio nusižengimo yra neįmanoma atskirti nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo, o Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 28 punktas, kiek šis punktas nustato galimybę, bet ne pareigą sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą jeigu dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniams, Konvencijos 6 straipsniui. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas buvo pradėtas išimtinai tik kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos pagrindu, neturint jokių kitų duomenų apie galimus tarnybinius nusižengimus; tarnybiniai nusižengimai grindžiami išimtinai tik kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija; kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos patikimumas, proporcingumas nėra patikrintas teismo; nesudarytos sąlygos pareiškėjui gauti ir remtis jo nekaltumą patvirtinančiais įrodymais iš ikiteisminio tyrimo bylos; nesudarytos sąlygos pareiškėjui tinkamai gintis nuo pareikštų įtarimų. Todėl nagrinėjamu atveju nėra įmanoma atriboti tarnybinio nusižengimo nuo ikiteisminio tyrimo. Nebaigus ikiteisminio tyrimo ir neišsprendus klausimo dėl pačios griežčiausios teisės aktuose nustatytos baudžiamosios atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas yra neteisėtas, pažeidžiantis Konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas teises ir laisves. 

19.3.       Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino to, kad realiai tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas, nes nebuvo tirtos ir vertintos visos su tiriamu tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės. Teismas nevertino fakto, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas apsiribojo tuo, kad iš atliekamo ikiteisminio tyrimo gauti išslaptinti duomenys buvo įdėti į tarnybinio nusižengimo bylą ir tendencingai interpretuoti jais pagrindžiant galimą tarnybinį nusižengimą. Teismas ignoravo ir nevertino teismo posėdžio metu Generalinės prokuratūros atstovo duotų parodymų, jog tarnybinį patikrinimą atlikę asmenys jokių aktyvių veiksmų tiriant tarnybinį nusižengimą neatliko, o aklai pasitikėjo tik KŽĮ nustatyta tvarka surinktais duomenis ir šiuos duomenis surinkusiais asmenimis, jo įvardinamais ,,žvalgais“ (2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio įrašas 02:01:38–02:01:50). Šie Generalinės prokuratūros atstovo parodymai patvirtina pareiškėjo nuomonę, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas nebuvo.

19.4.       Teismas, nagrinėdamas bylą, nesudarė sąlygų pareiškėjui ginti savo teises ir teisėtus interesus, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, tokiu būdu pažeisdamas ir pareiškėjo teisę į teisingą teismą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nei tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu sąmoningai ir tendencingai nebuvo renkami ir vertinami pareiškėjo nekaltumą patvirtinantys įrodymai ir pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos įgyvendinti teisę į gynybą. Bylos nagrinėjimo metu jo pateikiami prašymai nebuvo patenkinti, nenurodant jokių pagrįstų ir konkrečių motyvų.

19.5.       Teismas išimtinai rėmėsi Generalinės prokuratūros pateiktais kriminalinės žvalgybos metu surinktais bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie nėra patikrinti ir patvirtinti teismo, tokiu būdu pažeidžiant tiek Konvencijos 6 straipsnyje, tiek Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją bei in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą. Teismas, vertindamas kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos panaudojimą tarnybinio nusižengimo procese, apsiribojo vien tik fakto, kad tokia informacija buvo išslaptinta, paminėjimu, tačiau niekaip nepasisakė dėl šios informacijos panaudojimo tarnybinio nusižengimo tyrime proporcingumo, nesiaiškino, ar tokiems kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmams buvo faktinis pagrindas ir pan. Kriminalinės žvalgybos priemonių pagalba surinktais duomenimis remtis kaip įrodymu, kol jie nėra patikrinti teismo, nebuvo galima dar ir dėl tos priežasties, jog užfiksuoti pokalbiai yra nekokybiški, nekonkretūs, išimti iš konteksto bei prieštaringi. Nei atsakovas, nei teismas net neperklausė minėtų pokalbių, nepatikrino tokių protokolų turinio, kurie, pareiškėjo manymu, prasilenkia su realia situacija ir elementaria logika, pagrįstumo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę tarnybinio nusižengimo metu teikti savo argumentus dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 23.4 punktu, pareiškėjas kaip tikrinamas prokuroras, turėjo teisę susipažinti su kriminalinės žvalgybos surinkta informacija ne paties tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, tačiau tik priėmus galutinį sprendimą, t. y. tik priėmus sprendimą pripažinti, kad padarė tarnybinį nusižengimą ir priėmus įsakymą atleisti iš prokuroro pareigų. Atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas neturėjo galimybės gintis ir teikti savo argumentus dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų.

19.6.       Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertinimo tarnybinio pažeidimo sudėtį bei nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, būtinų tarnybinei atsakomybei kilti.

19.6.1.                      Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pokalbiais su advokatu Š. M.. Pareiškėjas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo medžiagoje nurodyti pokalbiai yra pokalbiai su senu pažįstamu, vykę pareiškėjo namuose, kurių metu buvo aptartos įvairios temos. Pareiškėjas tvirtina, kad pokalbių su advokatu Š. M. metu jokių ikiteisminio tyrimo duomenų jis neatskleidė, jokių veiksmų derinimo, jokių pažadų elgtis vienaip ar kitaip, jokių susitarimų dėl atlygio ar pan. niekada nėra buvę ir įrodymų byloje, kad buvo priešingai nėra pateikta. Teismas sprendime tik perrašė atskiras tarnybinio patikrinimo išvados dalis ir tik lakoniškai nurodė, kad sutinka su tikrintojo teiginiais, tačiau pareiškėjo skundo argumentų neišnagrinėjo ir nepatikrino tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomų teiginių.

19.6.2.                      Yra akivaizdu, jog veikiant O. G. naudai turėjo būti atliekami veiksmai visiškai priešingi nei buvo pareiškėjo atlikti, t. y. nebūtų surinkti duomenys, kaltinantys O. G., kitus organizuotos grupės narius, nebūtų siekiama baudžiamosios bylos perdavimo kuo greitesniam teisminiam nagrinėjimui, nebūtų siekiama, kad galimai padariusi nusikalstamas veikas O. G. būtų nuteista. Šios faktinės aplinkybės objektyviai paneigia nepagrįstus tarnybinio patikrinimo išvados ir teismo teiginius, tačiau teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jų nesiaiškino ir nevertino. 

19.6.3.                      Pareiškėjas skunde ne kartą akcentavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, todėl teismo 2021 m. vasario 9 d. posėdžio metu prašė patikrinti skunde išdėstytų duomenų tikrumą, surinkti pareiškėjo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, apklausti nurodytas faktines aplinkybes bei pareiškėjo nekaltumą galinčius patvirtinti asmenis, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas nesiaiškino aplinkybių dėl tikrintojo sąmoningai formuojamos neigiamos nuomonės apie pareiškėją ir dėl to nepasisakė, todėl ši skundo dalis liko neišnagrinėta.

19.6.4.                       Skundžiamame sprendime tik formaliai nurodoma, kad dėl pareiškėjo veiksmų kilo neigiamos pasekmės, tačiau konkrečių duomenų ir pagrindimo dėl tokių pasekmių nėra. Teismas ignoravo faktus, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo surašyta ir ginčytinų generalinio prokuroro įsakymų priėmimo metu pareiškėjo kontroliuotas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00041-19 jau buvo baigtas, pareiškėjo priimti sprendimai, dėl kurių priėmimo ir inkriminuoti tarnybiniai nusižengimai, buvo patikrinti ikiteisminio tyrimo teisėjo ir pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei skundžiamame 2021 m. gegužės 15 d. sprendime klaidingai nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas Nr.01-2-00041-19 nėra baigtas ir tuo grindžiamas neva padarytų tarnybinių pažeidimų šiurkštumas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas dar 2020 m. sausio mėnesį. Todėl teigti, kad pareiškėjo veiksmai neva galėjo pakenkti ikiteisminiam tyrimui, kai jau buvo tikrai aišku, kad jokiems ikiteisminiams tyrimams pakenkta nebuvo, kad kaip tik buvo sudarytos sąlygos sėkmingai ikiteisminį tyrimą užbaigti ir jis buvo užbaigtas, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jokios neigiamos pasekmės nėra kilusios, o tiek tarnybinio nusižengimo tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas laikytini tendencingais ir neobjektyviai.

19.6.5.                      Teismas, konstatuodamas Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų pažeidimą, netinkamai vertino surinktus įrodymus ir įstatymines nuostatas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų 22 punktas nereglamentuoja jokių pareiškėjui taikomų pareigų, kurias savo veiksmais jis būtų pažeidęs. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymo „Dėl tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų pakeitimo“ ir pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas atidžiai nesusipažino su tarnybinio patikrinimo išvada, nes pareiškėjui nebuvo inkriminuoti teismo minimo Generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymo ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas. Pareiškėjas pastebi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu jokiais įstatymais ar poįstatyminiais aktais nebuvo reglamentuota šaudmenų pridavimo tvarka keičiant ginklą Generalinėje prokuratūroje. Taip pat teisės aktuose nėra nustatytos pareiškėjui jokios konkrečios pareigos rūpintis tarnybinių šaudmenų pridavimu, todėl jam išduotus ir nepanaudotus šaudmenis visada laikė saugiai Generalinės prokuratūros patalpose, seife. Generalinio prokuroro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. I-13 patvirtinti Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatai nėra viešai skelbiamas teisės aktas. Su šiuo teisės aktu pareiškėjas nebuvo supažindintas, todėl negalėtų kilti ir atsakomybė už teisės akto, su kurio nuostatomis neturėjo galimybės susipažinti, pažeidimą. Teismas nurodė, kad šie nuostatai pareiškėjui buvo siųsti el. paštu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra. 

19.6.6.                      Šaudmenų, skirtų pratyboms, varžyboms, treniruotėms apskaitos principai buvo reglamentuoti jau po tarnybinio nusižengimo tyrimo Generalinės prokurorės 2021 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. I-35 ,,Dėl prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų patvirtinimo pakeitimo“. Nors šis įsakymas pareiškėjo iniciatyva ir buvo pateiktas teismui, tačiau teismas dėl šių aplinkybių skundžiamame sprendime nepasisakė bei neįvertino to, kad prokuratūros turto apskaita iš esmės buvo netinkamai reglamentuota ir, kad pareiškėjui taikoma tarnybinė atsakomybė už kitų asmenų netinkamai atliktas pareigas, buvusios prokuratūros vadovybės aplaidumą ir visišką netvarką prokuratūroje išduodant, paimant ir apskaitant šaudmenis. Teismo manymu, buvimas prokuroru ir 22 m. prokuroro darbo stažo turėjimas pats savaime reiškia, kad jis privalėjo atskirti 9 mm. kalibro šovinius. Pareiškėjas pažymi, kad jo žinios apie ginklus ir šaudmenis yra paviršutiniškos. Generalinėje prokuratūroje niekada per pareiškėjo 22 metų darbo stažą nebuvo surengta jokių teorinių mokymų dėl tarnybinių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų naudojimo. Šiuo atveju nėra nei pareiškėjo kaltės, nei kilusių neigiamų pasekmių. Prokuratūros išduoti šaudmenys visą laiką buvo laikomi saugiai pareiškėjo tarnybiniuose užrakintuose seifuose, visą parą saugomose patalpose, todėl jais niekas negalėjo pasinaudoti.

19.6.7.                      Teismas, patvirtindamas Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašo pažeidimą nenustatė ir neginčijamais įrodymais nepagrindė, kad yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė, kaip būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjui darytą ar daromą neteisėtą poveikį, o teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiais veiksmais galimas neteisėtas poveikis pasireiškia, kokiais konkrečiai tokių veiksmų įrodymais teismas remiasi. Pareiškėjas 2021 m. vasario 9 d. teismo posėdyje prašė apklausti advokatą Š. M. ir apie pareiškėjui neva darytą poveikį, tačiau teismas to nepadarė, nors, pareiškėjo manymu, užfiksuoti pokalbiai (pokalbių nuotrupos) niekaip neįrodo pareiškėjui daryto poveikio, todėl apie tai buvo būtina apklausti kitą pokalbio dalyvį, t. y. Š. M..

19.6.8.                      Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą nebūdamas darbe darbo metu, netinkamai aiškino faktines aplinkybes, nenustatė būtinų šio pažeidimo sudėties elementų. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvimo darbe faktas nėra nustatytas ir nėra įrodytas. Šis pažeidimas grindžiamas išimtinai tik KŽĮ tvarka užfiksuotų pokalbių galimu laiku, bet nėra patvirtintas jokiais kitais objektyviais duomenimis. Jeigu teismas laikytų, jog toks pažeidimas vis dėl to buvo, šis pažeidimas nesukėlę jokių neigiamų pasekmių, nes dėl tokio pažeidimo nenukentėjo pareiškėjo, kaip prokuroro, funkcijų vykdymas, nebuvo sutrikdytas institucijų ar kolegų darbas ir pan., todėl turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis.

20.       Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo:

20.1.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. Atsakovo vertinimu, teismo proceso metu pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo. Bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje savaime jokios įtakos pareiškėjo teisių apimčiai neturėjo. Jokių konkrečių savo teisių pažeidimų ir kuo jie pasireiškė nenurodo ir pats pareiškėjas.

20.2.       Dėl atsisakymo stabdyti tarnybinio patikrinimo procedūrą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo nurodo, kad duomenys, aktualūs tarnybinio pažeidimo tyrime, dėl kurių buvo prašoma prokurorą pateikti paaiškinimą, buvo detaliai nurodyti pranešime apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti tikrintojui išsamų paaiškinimą, tačiau to nepadarė. Negavęs jokio kito paaiškinimo, išskyrus 2020 m. spalio 19 d. raštą „Dėl paaiškinimo teikimo“, kuriuo pareiškėjas neigė padaręs tarnybinį pažeidimą ir prašė sustabdyti tarnybinio patikrinimo procedūrą, atsakovas turėjo teisę tęsti ir užbaigti tarnybinio patikrinimo procedūrą vadovaudamasi surinktais duomenimis. Šiuo atveju būtinybės stabdyti tarnybinio patikrinimo procedūrą nebuvo. Tarnybinio patikrinimo metu gauta pakankamai patikimų duomenų, kad būtų galima padaryti išvadas dėl prokuroro padaryto tarnybinio pažeidimo, užtikrintos visos tikrinamo prokuroro teisės ir sudaryta galimybė jomis pasinaudoti, įskaitant teisę (bet ne pareigą) pateikti paaiškinimą. Atsakovas sutinka su teismo motyvais dėl Nuostatų 28 punkte numatyto teisinio reglamentavimo, kuriuo numatyta galimybė, bet ne pareiga stabdyti tarnybinio patikrinimo procedūrą, jeigu dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas. U. V. buvo atleistas iš tarnybos ne už nusikalstamos veikos padarymą, o už šiurkštų tarnybinį pažeidimą, kuriuo sulaužė prokuroro priesaiką Lietuvos valstybei. Nors nusikaltimas ir priesaikos sulaužymas gali būti padarytas ta pačia veika, tačiau ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta diskredituojančia pareigūno vardą.

20.3.       Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinis patikrinimas realiai nebuvo atliktas. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad jo tarnybiniai pažeidimai pagrįsti išskirtinai kriminalinės žvalgybos duomenimis. Be šių duomenų tarnybinio patikrinimo metu buvo gauti kelių asmenų paaiškinimai, BPK tvarka atliktų veiksmų protokolų, specialistų išvadų kopijos iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 02-7-00004-20, atsakymai į paklausimus, informacija iš IBPS ir kt. duomenys. Pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinį patikrinimą atliekantys asmenys net ir nesistengė surinkti visą tyrimui reikšmingą informaciją ir nesinaudojo jiems suteiktomis teisėmis tai atlikti, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka tikrovės.

20.4.       Dėl šalių lygiateisiškumo principo ir pareiškėjo teisės į teisingą teismą nurodo, kad ABTĮ numatyta proceso šalių teisė teikti prašymus nereiškia, kad šie prašymai turi būti besąlygiškai tenkinami teismo. Dėl proceso šalių pateiktų prašymų kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, o prašymo netenkinimas savaime nereiškia, kad procesas vyksta tendencingai ir pažeidžiant lygiateisiškumo principą. Kokie duomenys gali būti reikšmingi bylai išspręsti nusprendžia teismas, atsižvelgęs į proceso šalių poziciją. Atsakovo manymu, šiuo atveju dauguma pareiškėjo prašymų buvo pertekliniai, nemotyvuoti, nepagrįsti, juos tenkinus gauti duomenys negalėtų pavirtinti ar paneigti jokių bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, o prašomų veiksmų atlikimas būtų užvilkinęs procesą. Kai kurie prašomi atlikti veiksmai jau buvo atlikti tarnybinio patikrinimo metu, o kiti nesusiję su ginčo dalyku ir jais siekta įrodinėti aplinkybes, dėl kurių net nėra ginčo.

20.5.       Dėl kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo duomenų panaudojimo teisėtumo pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 buvo gautos dokumentų, surašytų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, kopijos, iš kurių matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vėliau kriminalinės žvalgybos dokumentai buvo išslaptinti ir nustatyta tvarka perduoti į ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tarnybiniame patikrinime šie duomenys panaudoti gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ir organizuojančio prokuroro leidimą. Teisės aktai nustato, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ir prokuroras patikrina, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai, kuriais gauta informacija naudojama baudžiamajame procese, atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos. Todėl manytina, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas buvo patikrintas dar iki perduodant ikiteismini tyrimo duomenis panaudoti tarnybiniame patikrinime. Teismas ginčijamame sprendime argumentuotai pasisakė dėl kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimo tarnybinio pažeidimo tyrimo metu teisėtumo ir pažeidimų, panaudojant šiuos duomenis, nenustatė.

20.6.       Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino tarnybinio pažeidimo sudėtį bei nenustatė visų tarnybinio pažeidimo sudėties elementų, būtinų tarnybinei atsakomybei kilti. Atsakovo manymu, teismas išsamiai aptarė, išanalizavo tarnybinių pažeidimų sudėtį, su teismo motyvacija atsakovas sutinka. Taip pat pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta tarnybinių pažeidimų sudėtis, nurodyti visi tarnybinių pažeidimų sudėties elementai, pažeisti teisės aktai. 

20.6.1.                      Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo vertinama specialistų pateikta stenograma atsižvelgiant į papildomus žymėjimus. Ekspertų išvada atliekant tarnybinį patikrinimą nekėlė abejonių. Cituojant nurodytus pokalbius, iš esmės buvo vadovaujamasi LTEC specialistų atliktų fonoskopinių tyrimų išvadomis, atsižvelgta į papildomus žymėjimus su nedidelėmis išimtimis. Kartais specialistui abejojant dėl pasakytų žodžių ar jų autorystės (kai kalbantysis arba frazė skliausteliuose su klaustuku), buvo vadovaujamasi turimų duomenų visuma, atsižvelgiama į atitinkamus STT pareigūnų surašytus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus. Taip padaryta vadovaujantis teismų praktika, pagal kurią specialisto išvada turi būti vertinama ne atsietai, o kartu su visais kitais įrodymais.

20.6.2.                      Dėl pareiškėjo ir advokato Š. M. susitikimų konspiruotumo atsakovas akcentuoja, kad, jo vertinimu, nurodyti asmenys susitikdavo ne prokuroro darbo vietoje tam, kad apie šiuos susitikimus nesužinotų kolegos arba administracija (nes atvykę į prokuratūrą asmenys yra registruojami), kad pokalbis būtų neišgirstas. Be to, atvykęs į susitikimus, advokatas S. M. palikdavo automobilį toli nuo U. V. gyvenamosios vietos ir pėsčias eidavo pas jį į namus, kur pokalbių aplinka užtriukšminta. Iš pokalbių matyti, kad pašnekovai supranta vienas kitą iš pusės žodžio, pokalbių metu fiksuoti šnabždesiai, galimai sutartos frazės. Nurodytos aplinkybės ir konspiracijos būdai negali būti vertinami atsietai vieni nuo kitų, ko savo skunde siekia pareiškėjas, o turi būti atsižvelgiama į jų visumą bei į šių susitikimų tikslą ir fiksuotų pokalbių turinį. Dėl žalos institucijai ir prokuroro geram vardui pasisakyta tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose, tačiau pareiškėjas dėl šių padarinių nutyli, koncentruodamasis tik į žalą ikiteisminiams tyrimams.

20.6.3.                      Dėl Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų pažeidimo nurodo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies pažeidimas nurodytas ne tik skundžiamame teismo sprendime, bet ir generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime iš dalies nepritarti Teikimui, todėl pareiškėjas klysta teigdamas, kad teismas jam inkriminavo pažeidimą teisės akto, kurio nenurodė net Generalinė prokuratūra. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymas „Dėl tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų pakeitimo“ Nr. G1-10-002RN įpareigojo pareiškėją priduoti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tačiau pareiškėjas įsakymo neįvykdė. Paneigiant pareiškėjo argumentus, kad teismas šioje administracinėje byloje nebuvo aktyvus ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustas liudytoju buvęs Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas A. J., atlikęs objektų tyrimo užduotis ir surašęs 2020 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadą Nr. 11-1847(20).

20.6.4.                      Dėl Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašo pažeidimo pažymi, kad Aprašas nustato prokuroro pareigą pranešti apie savo susitikimą, pokalbį telefonu, susirašinėjimą ar kitokį susižinojimą (toliau – ryšiai) su asmeniu, jeigu jis ne tik tiesiogiai prašo atskleisti neskelbtiną informaciją, bet ir prašo atlikti neteisėtus veiksmus ar kitokiu neteisėtu būdu bando daryti poveikį prokuratūros darbuotojų tarnybinei veiklai ar priimamiems sprendimams (5.2. punktas). Tarnybinio patikrinimo metu gauti duomenys patvirtina, jog Š. M. įvykusių susitikimų su prokuroru U. V. metu domėjosi ikiteisminių tyrimų eiga ir siekė susitarti dėl jo neoficialiai atstovaujamiems asmenims palankių procesinių sprendimų (t. y. jo veiksmais buvo bandoma daryti poveikį prokuratūros darbuotojo tarnybinei veiklai ir jo priimamiems sprendimams), todėl pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigą pranešti apie 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. įvykusius susitikimus.

20.6.5.                      Atsakovo įsitikinimu, fiksuotas susitikimų laikas yra pakankamai tikslus ir įrodytas objektyviais duomenimis, todėl pagrįstai konstatuotas tarnybinis pažeidimas dėl Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad už šį tarnybinį pažeidimą jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už 5 tarnybinių pažeidimų visumą, iš kurių 3 pažeidimai buvo šiurkštūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21. Pareiškėjas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame išdėstė argumentus, kodėl, jo nuomone, turėtų būti tenkinami reikalavimai, nurodyti šios nutarties 1 ir 18 punktuose.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, visų pirma, kelia klausimą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 ,,Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 28 punkto, kiek šis punktas nustato galimybę, bet ne pareigą sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jeigu dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo negalima atriboti nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo, neteisėtumo ir prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui, t. y. iš esmės prašo ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą, kiek tai susiję su individualia byla – atleidimu iš tarnybos.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013); bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014); nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia savo, o ne asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018).

25. Norminės administracinės bylos ir individualiosios administracinės bylos ryšio buvimo sąlyga lemia būtinybę įvertinti individualiojoje administracinėje byloje pareikštų skundo reikalavimų pobūdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-249/2012); tiriant norminių administracinių aktų teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, atliekama norminių administracinių aktų kontrolė tik ta apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su teisės taikymu nagrinėjamoje konkrečioje individualiojoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I415-4/2007).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo dėl norminio teisės akto ištyrimo argumentus, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į skundo pagrindą ir dalyką, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo nurodomų argumentų, susijusių su teisine galimybe sustabdyti arba ne tarnybinio nusižengimo tyrimą. Turima bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie egzistavusią galimybę atriboti tarnybinio nusižengimo tyrimą nuo ikiteisminio tyrimo ir priimti atitinkamą sprendimą, kas ir buvo padaryta. Reikia pastebėti, kad, kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės nusižengimo teisenos eigą. Jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų ir būtų negalima situacija, kurios siekiama išvengti paminėtų nuostatų pagalba – skirtingų institucijų prieštaringų sprendimų dėl tos pačios pareigūno veikos. Todėl, norint sustabdyti tarnybinį patikrinimą, turi būti nustatyta, kad buvo neįmanoma atriboti pareigūno veikos nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Būtent ši aplinkybė turi pagrindinę reikšmę sprendžiant dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A438– 624/2008). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės; šis konstitucinis principas būtų pažeistas, jei įstatyme nebūtų nustatytos atitinkamos teisinio poveikio priemonės, skirtos asmenims, nesilaikantiems teisės aktų nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).  Be kita ko pastebėtina, jog skirtinga teisinė atsakomybė teisiškai yra galima – esminis momentas, kad niekas nebūtų baudžiamas du kartus už tą pačią teisei priešingą veiką, ko šiuo atveju nustatyti nepavyko, todėl, nekylant abejonių dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo, egzistavusios galimybės atriboti tarnybinį nusižengimą nuo galimos nusikalstamos veikos, prašymas dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo yra atmestinas, kaip ir apeliacinio skundo argumentacija, išdėstyta nutarties 19.2 punkte.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 straipsnyje ir ABTĮ 8 straipsnio 1 bei 3 dalyse įtvirtinta taisyklė, jog teismuose bylos nagrinėjamos ir priimti sprendimai skelbiami viešai. Vienintelė išimtis iš šios taisyklės yra nustatyta ABTĮ 8 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, jog teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuotą nutartį.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje pabrėžiama viešo bylų nagrinėjimo principo pirmenybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017 pažymėjo, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, šalių ypatumus, bylos dalyką ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos šalių teisių ir teisėtų interesų negalima apsaugoti kitais būdais (pavyzdžiui, skiriant uždarą posėdį tik atskirų įrodymų tyrimui arba pasinaudojant bylos medžiagos, o ne posėdžio viešumo, ribojimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 64 punktas).

29. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo proceso viešumo principo išimčių, turėtų taikyti ir aiškinti atitinkamas įstatymo leidėjo nustatytas proceso taisykles, nustatytas priklausomai nuo to, kokio pobūdžio viešumo principo apribojimas yra taikomas, būtent, ar teismo proceso viešumo apribojimas yra susijęs su šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teise asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinėjant bylą ir susipažinti su visa jos medžiaga ar su visuomenės teise dalyvauti procese, gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-480/2010, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-441/2012).

30. Šiuo konkrečiu atveju buvo apribota visuomenės teisė tik tiesiogiai dalyvauti procese, t. y. bylos nagrinėjime, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, tačiau niekaip nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinimui dėl pirmosios instancijos teismo padaryto esminio procesinio pažeidimo (žr. nutarties 19.1 p.).

31. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2234 redakcija) buvo įtvirtinta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Vėlesnėje to paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalies redakcijoje (2020 m. kovo 31 d. įstatymo Nr. XIII-2827 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Kriminalinės žvalgybos informacija apie organizuoto nusikalstamumo, korupcinio, savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota turto tyrimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą atlikti.

32. Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą kartu su įtvirtintuoju kitose minėtose šio įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo, Prokuratūros įstatymo (2003 m. balandžio 22 redakcija), Baudžiamojo proceso kodekso, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatose, nurodė, kad kriminalinės žvalgybos informacija, kuri pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį suprantama kaip kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys, turi būti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, ir ši informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus tik esant visoms ginčijamoje Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms minėtoms sąlygoms.

33. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pabrėžė, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas atskiras kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo konkrečiu tikslu atvejis, t. y. ši informacija gali būti naudojama tik tarnybiniams nusižengimams tirti. Vadinasi, ir sprendžiant klausimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį taikomas reikalavimas užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Sistemiškai aiškinant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą šio įstatymo 5 straipsnio (su 2013 m. gruodžio 23 d., 2018 m. rugsėjo 27 d. pakeitimais) 1, 6, 8, 9 dalių, 7 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste, pažymėta, kad ir išslaptinant kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, siekiant panaudoti ją tiriant tarnybinius nusižengimus, turi būti laikomasi minėtose Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatose įtvirtintų žmogaus teisių apsaugos garantijų. Asmuo, manantis, jog pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį panaudojus apie jį surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją apie galimai jo padarytą tarnybinį nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui arba prokurorui, o jų sprendimus – apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 9 d. (2013 m. gruodžio 23 d., 2018 m. rugsėjo 27 d. redakcijos)); asmuo, kurio atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, turi teisę, šiai informacijai tapus viešai (t. y. ją išslaptinus), reikalauti jam pateikti apie jį surinktus minėtus duomenis (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 6 d.). Valstybės tarnautojas (pareigūnas), apie kurį Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka slapta buvo renkama informacija, panaudojus tokią informaciją tiriant jo korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalį turi teisę kreiptis į šioje dalyje nurodytą teismą (teisėją) ir kelti tokio šios išslaptintos informacijos panaudojimo teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo klausimus bei ginčyti tokios informacijos kaip įrodymo priimtinumą.

34. Konstitucinis Teismas, be kita ko, nurodė, kad teismas (teisėjas), pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, 109 straipsnį, konstitucinį teisinės valstybės principą, vykdydamas teisingumą ir spręsdamas ginčą dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos, inter alia dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, privalo kiekvienu atveju teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, t. y. visapusiškai įvertinti bylos procese esančių interesų pusiausvyrą, – viena vertus, įvertinti valstybės teisėtą siekį tinkamai pritaikyti tarnybinę atsakomybę konstitucinius reikalavimus valstybės tarnybai ir valstybės tarnautojams (pareigūnams) pažeidusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams), kita vertus, įvertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo teisėtumą, inter alia tai, ar siekiamų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis ir ar tokios procedūros metu nebuvo pažeistos konstitucinės asmens teisės ar laisvės, inter alia jo teisė į privataus gyvenimo apsaugą ar teisė stoti į valstybės tarnybą, be kita ko, įstatymų nustatyta tvarka panaudojant jo tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais apie asmenį slapta kitų įgaliotų valstybės institucijų surinktą ir teisės aktų nustatyta tvarka išslaptintą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Konstituciją teismas (teisėjas) nėra ir negali būti vien pasyvus proceso stebėtojas; jis privalo kiekvienu konkrečiu atveju imtis visų įmanomų priemonių tiesai byloje nustatyti, teisingam ir objektyviam sprendimui priimti, kartu užtikrindamas Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuodamas teisės viršenybę bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Be to, pagal Konstituciją valstybės tarnautojui (pareigūnui) turi būti suteikta veiksminga apsauga nuo galimos valdžios įstaigų savivalės tiriant jo tarnybinį nusižengimą ir reali galimybė pasinaudoti tokio tyrimo metu galimai pažeistų savo konstitucinių teisių ir laisvių teismine gynyba, inter alia Konstitucijos 22 straipsnyje garantuojama savo teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo neliečiamumo apsauga ir 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, ginčijant inter alia išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos, perduotos pagal ginčijamą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, kaip įrodymo naudojimo tiriant jo korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą teisėtumą, būtinumą ir proporcingumą.

35. Gautoje patikrinti administracinėje byloje kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija buvo išslaptinta, pareiškėjas su ja susipažino ir turėjo galimybę gintis tokiu būdu, kaip buvo paminėta šios nutarties 33–34 punktuose, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo aptariama informacija nesiremti, ir pareiškėjo argumentai, išdėstyti nutarties 19.5 punkte, yra atmestini.

36. Pareiškėjas, tvirtindamas apie lygiateisiškumo principo pažeidimą, nenurodo, kokių faktinių duomenų pagalba jis galėtų patvirtinti savo paaiškinimus bei pagrįsti konkrečias faktines bylos aplinkybes. Būtina pažymėti, kad jis neneigia jam inkriminuotos teisei priešingos veikos (bendravimas su advokatu pareiškėjo namuose (nutarties 16.6.1 p.) ikiteisminių tyrimų klausimais, nebuvimas darbe, neinformavimas ONKTD apie kontaktą su advokatu ikiteisminių tyrimų klausimais), o tik savaip sau palankia linkme interpretuoja šias aplinkybes. Tačiau fakto klausimai iš esmės nepaneigti. Pokalbiai ikiteisminių tyrimų klausimais vyko, informacija ONKTD nepateikta, todėl siekiant paneigti šias aplinkybes, visų pirma, atsakovui pagrindus inkriminuotą veiką, pareiškėjas turėjo paneigti teikdamas įrodymus, o, negalėdamas jų gauti, kreiptis į teismą, kad pastarasis padėtų užtikrinti teisę į gynybą. Teismo atsisakymas tenkinti vieną ar kitą pareiškėjo prašymą niekaip nesuponuoja teisės į teisminę gynybą pažeidimo, kadangi teismas vertina ir sprendžia, kiek konkrečiai individualus prašymas gali pasitarnauti objektyviam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Tenkinus kiekvieną prašymą, nesvarbu pareikštą pareiškėjo ar atsakovo, bylos nagrinėjimas laike taptų neapibrėžtas, taip pažeidžiant ir bylos išnagrinėjimo operatyvumo principą, todėl apeliacinio skundo argumentai, nurodyti nutarties 19.4 punkte, taip pat 19.6.3 punkte, yra atmestini.

37. Nėra pagrindo patvirtinimui, kad realiai tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas (nutarties 19.3 p.). Kaip jau buvo pirmiau paminėta nebuvo paneigtas draudimas remtis kriminalinės žvalgybos surinkta medžiaga. Be šios medžiagos yra ir paties U. V. paaiškinimas, kad jis su inkriminuoja veika nesutinka (nutarties 3.4 p.), jo apklausos protokolai (nutarties 3.6 p.), ikiteisminio tyrimo medžiaga (nutarties 3.4 p.), LTEC specialisto išvada (nutarties 3.13 p.), todėl vien jau šie paminėti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu gauti duomenys leidžia atmesti aptariamą apeliacinio skundo argumentą.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Todėl sutiktina, kad siekiant patraukti asmenį tarnybinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, ir buvo nustatyti.

39. Pareiškėjas nepaneigė, kad vyko pokalbiai su advokatu Š. M., taip pat nepaneigė tos faktinės aplinkybės, kad advokatas tiesiogiai procesine prasme nebuvo susijęs su aptarinėtais ikiteisminiais tyrimais bei galimais sprendimais juose, nepaisant tos aplinkybės, kad kai kurie iš tų procesinių sprendimų liko galioti. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jokių ikiteisminio tyrimo duomenų jis neatskleidė, yra paneigti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkta medžiaga. Kita vertus, vien ta faktinė aplinkybė, kad prokuroras savo namuose darbo metu aptarinėja su advokatu ikiteisminių tyrimų klausimus, galimus procesinius sprendimus, niekaip nesuderinama su priesaika Lietuvos valstybei, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neįžvelgia jokių aplinkybių, kurios leistų paneigti ar suabejoti, kad aptariamo pobūdžio veikoje, suponavusioje ginčo teisinį kvalifikavimą, kuris lėmė ir skundžiamo įsakymo dėl atleidimo iš tarnybos prokuratūroje priėmimą, nebuvo visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.

40. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymas „Dėl tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų pakeitimo“ Nr. G1-10-002RN įpareigojo pareiškėją priduoti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tačiau pareiškėjas įsakymo neįvykdė, ką pripažįsta ir pats – ginčo šaudmenis laikė Generalinės prokuratūros patalpose, seife (nutarties 19.6.5 p.). Šio teisinio reguliavimo nesilaikymas iš tikro nebuvo inkriminuotas 2020 m. lapkričio 12 d. įsakyme Nr. P-773. 2010 m. liepos 27 d. įsakymas tik paminimas aptariant faktines aplinkybes. Buvo inkriminuotas nesilaikymas Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų 22 punkto, nustatančio, kad leidimas laikyti tarnybinį šaunamąjį ginklą, kuriame nurodomas tarnybinio šaunamojo ginklo tipas, modelis, kalibras (šovinio tipas) ir identifikacinis numeris, galioja 5 metus nuo išdavimo dienos (Išvados 53, 58–59 lapai). Vadinasi, apeliacija šiuo aspektu yra pagrįsta, todėl iš bendro kaltinimo šalintina kaltinimo dalis susijusi su šaudmenų laikymu. Atsakovas, laikantis teisių ir pareigų vienovės principo, turėjo teisę reikalauti grąžinti šaudmenis bei pareigą įsitikinti bei užtikrinti įsakymo įvykdymą, taip pat laiku išspręsti atsakomybės klausimą, neįvykdžius patvarkymo. 

41. Pareiškėjas (apeliantas), neigdamas kaltinimą dėl nebuvimo darbe, apsiriboja bendro pobūdžio paaiškinimais, kad ši veika nebuvo įrodyta, nepateikdamas jokių faktinių duomenų – nedarbingumo pažymėjimo, įsakymo dėl atostogų, įsakymo dėl komandiruotės ir panašiai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai pripažinti visiškai nepagrįsti ir yra atmestini (žr. nutarties 19.6.8 p.).

42. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir likusius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie pakankamai detaliai ir išsamiai jau buvo įvertinti apygardos administracinio teismo bei nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją ir panaikinti apskųstą atsakovo 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. P-773. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

43. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, atlikus šioje nutartyje aptartas korektūras, iš esmės paliktinas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius