Baudžiamoji byla
Nr.2K-607/2007
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.1.6.2;
1.1.8.2; 1.2.29.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Vytauto Masiokio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorei L. Milevičienei,
civilinio ieškovo atstovui R. D.,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. G. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo
2007 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Z. G. nuteistas:
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės
atėmimu trims mėnesiams (dėl tikro dokumento suklastojimo, 1 epizodas);
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės
atėmimu šešiems mėnesiams (dėl tikro dokumento suklastojimo, 2 epizodas);
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės
atėmimu devyniems mėnesiams (dėl tikro dokumento suklastojimo, 3 epizodas);
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės
atėmimu vieneriems metams (dėl tikro dokumento suklastojimo, 5 epizodas);
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės
atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams (dėl tikro dokumento suklastojimo,
6 epizodas);
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės
atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (dėl tikro dokumento
suklastojimo, 7 epizodas);
pagal BK 300 straipsnį 1 dalį laisvės
atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams (dėl tikro dokumento
suklastojimo, 9 epizodas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4
dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta
bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi,
2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems
metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios
vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Tuo pačiu nuosprendžiu Z. G.
išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio
1 dalį, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio
5 dalies 2 punktas).
AB (duomenys neskelbtini) direkcijos
Radviliškio 6554,37 Lt civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, kuria atmesti nuteistojo Z. G. ir
civilinio ieškovo AB valdybos Radviliškio (duomenys neskelbtini) apeliaciniai
skundai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės
ir civilinio ieškovo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Z. G. nuteistas už tai,
kad Radviliškyje, AB (duomenys
neskelbtini) patalpose, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio
nagrinėjimo nenustatytu laiku, septynis kartus suklastojo tikrus dokumentus,
įrašydamas į juos tikrovės neatitinkančius duomenis, bei panaudojo juos
rengiant aukcioną, būtent:
2004 m. birželio 17 d.
suklastojo tikrą 2004 metų aukciono Nr. 5 dokumentą, įrašydamas tikrovės
neatitinkančius duomenis. Į 2004 m. birželio 17 d. aukciono dalyvių
registravimo sąrašą įrašė aukcione neužsiregistravusį asmenį – R. M., nurodė jo
anketinius duomenis ir dokumentą panaudojo rengiant aukcioną;
2004 m. lapkričio 10 d.
suklastojo tikrus aukciono Nr. 6 dokumentus, įrašydamas tikrovės
neatitinkančius duomenis. Į 2004 m. lapkričio 10 d. aukciono dalyvių
registravimo sąrašą ir aukciono vedėjo registrą Nr. 1 įrašė aukcione
neužsiregistravusį asmenį – R. M., nurodė jo anketinius duomenis ir šiuos dokumentus
panaudojo aukcione;
2005 m. birželio 22 d.
suklastojo tikrus 2005 metų aukciono Nr. 1 dokumentus, įrašydamas tikrovės
neatitinkančius duomenis. Į 2005 m. birželio 22 d. aukciono dalyvių
registravimo sąrašą ir aukciono vedėjo registrą Nr. 1 įrašė aukcione
neužsiregistravusį asmenį – R. M., nurodė jo anketinius duomenis ir šiuos dokumentus
panaudojo aukcione;
2005 m. rugpjūčio 10 d.
suklastojo tikrą 2005 metų aukciono Nr. 2 dokumentą, įrašydamas tikrovės
neatitinkančius duomenis. Į 2005 m. rugpjūčio 10 d. aukciono dalyvių
registravimo sąrašą įrašė aukcione neužsiregistravusį asmenį – R. M., nurodė jo
anketinius duomenis ir dokumentą panaudojo aukcione;
2005 m. rugsėjo 15 d.
suklastojo tikrus 2005 metų aukciono Nr. 3 dokumentus, įrašydamas tikrovės
neatitinkančius duomenis. Į 2005 m. rugsėjo 15 d. aukciono dalyvių registravimo
sąrašą įrašė aukcione neužsiregistravusius asmenis: A. J., A. G., taip pat į
aukciono vedėjo registrą Nr. 3 įrašė aukcione nedalyvavusį asmenį A. G., nurodė
jų anketinius duomenis ir dokumentus panaudojo aukcione;
2005 m. lapkričio mėnesį suklastojo
tikrus 2005 m. lapkričio mėnesio aukciono Nr. 1 dokumentus, įrašydamas tikrovės
neatitinkančius duomenis. Į 2005 m. lapkričio 10 d. aukciono dalyvių
registravimo sąrašą įrašė aukcione neužsiregistravusius asmenis: A. G., R. M.,
A. J., J. V. R., taip pat į aukciono vedėjo registrą Nr. 1 įrašė aukcione
nedalyvavusius asmenis: R. M., A. G. ir J. V. R., nurodė jų anketinius duomenis,
dokumentus panaudojo aukcione;
2005 m. gruodžio 8 d.
suklastojo tikrus 2005 metų gruodžio mėnesio aukciono Nr. 2 dokumentus,
įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Į 2005 m. gruodžio 8 d. aukciono dalyvių
registravimo sąrašą įrašė aukcione neužsiregistravusius asmenis: A. G., J. V. R.,
nurodė jų anketinius duomenis, taip pat įrašė šiuos aukcione nedalyvavusius
asmenis bei jų anketines duomenis į aukciono vedėjo registrą Nr. 1, dokumentus
panaudojo aukcione.
Kasaciniu skundu nuteistasis Z. G. prašo
Radviliškio rajono apylinkės
teismo 2007 m. sausio 8 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius
nurodo, kad jis yra pripažintas kaltu pažeidžiant BK 2 straipsnio 3 dalies
normas, netinkamai įvertinus įrodymus ir neteisingai kvalifikavus jo veiksmus.
Kasatorius taip pat nurodo, kad bausmė jam paskirta pažeidžiant bendruosius
bausmių skyrimo principus.
Grįsdamas savo skundą dėl neteisingo pripažinimo kaltu
kasatorius teigia, kad jis buvo atsakingas ne už aukcionų organizavimą ir
vedimą, bet tik už dokumentų pildymą. Nebuvo jis atsakingas ir už aukcionuose
parduotų vertybių apskaitą. Jokių dokumentų jis neklastojo, AB (duomenys neskelbtini) aukcionai
niekada nevyko taip, kaip turi vykti, tačiau tai nereiškia, kad visi asmenys
juose nesiregistravo ir nedalyvavo. Dalyvių registravimas visada vyko taip,
kaip ir tais atvejais, dėl kurių jis yra nuteistas, tačiau tai nereiškia, kad
šių asmenų įrašymas į aukciono dokumentus yra dokumentų klastojimas. Pirkimas –
pardavimas vyko, įrašyti asmenys prekes įsigijo.
Kasatorius taip pat nurodo, kad asmenų sąrašai
ir aukciono vedėjo registrai, kuriuos jis pildė, iš tikrųjų negali būti laikomi
dokumentais. Dokumentais jie tampa tik pasirašius aukciono komisijos nariams ir
vedėjai, t. y. esant visiems rekvizitams. Tik tada jie sukelia teisines pasekmes
ir įgyja juridinę galią.
Kasatorius taip pat nurodo, kad jis vienas yra
nuteistas už dokumentų suklastojimą, tuo tarpu kiti aukciono komisijos nariai,
pasirašę šiuos dokumentus žinodami, kad aukcionai realiai nevyko, kažkodėl nėra
kaltinami dokumentų klastojimu. Taip buvo pažeisti asmenų lygybės prieš
įstatymą principas ir BPK 1 straipsnio nuostatos. Nuo pat ikiteisminio tyrimo
pradžios tyrimas buvo atliekamas vienpusiškai, šališkai, neobjektyviai, o tai
nulėmė neteisingą vertinimą ir veiksmų kvalifikaciją pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismuose.
Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos
teismo padarytą išvadą dėl to, kad nėra pagrindo jo veiką pripažinti
mažareikšme, nes padaryta akivaizdi žala įstatymo saugomoms vertybėms – buvo
sutrikdyta normali AB (duomenys neskelbtini) veikla. Kasatoriaus nuomone, jokios žalos įmonei nepadaryta,
tiesiog tokia buvo nusistovėjusi aukcionų rengimo tvarka, be to, net
apeliacinėje nutartyje pažymėta, kad ne tik jo veiksmais buvo sutrikdyta
normali įmonės veikla. Kasatoriaus nuomone, įvertinus nusikaltimo dalyką ir
pasekmes, jo veiksmuose galima įžvelgti nebent mažareikšmę veiką.
Kasatorius taip pat nurodo, kad laisvės atėmimo
bausmės paskyrimas jam pažeidžia
bendruosius bausmių skyrimo principus. Teismas nemotyvavo, kodėl jam skiriamas
laisvės atėmimas, o ne kitos bausmės, numatytos BK 300 straipsnyje. Teismas
turėjo vadovautis BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui,
pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas
paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kasatoriaus nuomone,
jam paskirta bausmė yra neadekvati padarytoms veikoms ir aiškiai per griežta. Kasacinis
skundas netenkintinas.
Dėl BK 300 straipsnio taikymo
Z. G. nuteistas už tikrų dokumentų
(aukcionų dalyvių
registravimo sąrašų, aukciono vedėjo registrų) suklastojimą ir jų panaudojimą. Minėti rašytiniai aktai
liudija teisiškai reikšmingus faktus, todėl laikytini dokumentais.
Nustatyta, kad melagingus įrašus į šiuos aktus Z. G. padarė būdamas įgaliotas tą
padaryti subjektas (aukciono komisijos narys – sekretorius), todėl suklastoti
dokumentai teisingai įvardyti nuosprendyje kaip tikri. Melagingų žinių įrašymas
į dokumentą laikytinas jo suklastojimu. Tai, kad rašytiniai aktai įgauna
juridinę reikšmę tik po to, kai juos pasirašo kiti įgalioti asmenys (aukciono
vedėjas, kiti komisijos nariai), nepaneigia melagingus įrašus darančio asmens
veikos nusikalstamo pobūdžio. Byloje nustatyta, kad aukciono vedėjas ir kiti
komisijos nariai pasirašinėjo tuos dokumentus nesigilindami į juose padarytų
įrašų teisingumą. Bylos medžiaga rodo, kad minėti asmenys, tvirtindami savo
parašais Z. G. paruoštus dokumentus, suprato, kad šie dokumentai iš tikrųjų
neatitinka realiai vykusių procedūrų aplinkybių, bet darė tai dėl aplaidumo,
nesuvokdami savo veiksmų pavojingumo ir neturėdami jokio asmeninio
suinteresuotumo. Šiems asmenims buvo taikomos drausminės atsakomybės priemonės,
kaltinimas jiems nebuvo pareikštas, jų baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra
kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Kasatorius, ginčydamas jo veikų
įvertinimo kaip dokumentų suklastojimo pagrįstumą, nurodo tai, kad AB (duomenys
neskelbtini)aukcionai visada vyko
pažeidžiant nustatytą tvarką, o dalyvių registravimas vykdavo taip, kaip ir
tais atvejais, dėl kurių jis yra nuteistas. Svarbiausia, kad pirkimas – pardavimas
vyko, įrašyti asmenys prekes įsigijo. Kolegija pažymi, kad byloje nustatyti
faktai negali būti vertinami vien kaip formalūs aukcionų vykdymo tvarkos
pažeidimai, atvirkščiai, dokumentuose užfiksuota informacija esmingai iškraipė
realius įvykius. Byloje nustatyta, kad asmenys, kurie buvo įrašyti į dokumentus
kaip užsiregistravę aukciono dalyviai, iš tikrųjų aukcionuose nedalyvavo, ketinimų
įsigyti prekių neturėjo, sutikdavo būti įrašyti į dalyvių sąrašą ir aukcionų
vedėjo registrus Z. G. paprašyti. Šių asmenų įrašymas į dokumentus kaip
aukcionų dalyvių nebuvo vien tik formalus pažeidimas siekiant, kad susidarytų
būtinas aukcionų dalyvių skaičius ir pats aukcionas galėtų vykti. Bylos
dokumentai rodo, kad šių asmenų vardais buvo įgyjamos prekės, išrašomos
sąskaitos – faktūros.
Taigi melagingos informacijos įrašymas į
aukcionų dokumentus buvo susijęs su materialinių vertybių, nenaudojamų įmonės
poreikiams, pardavimo esminių aplinkybių iškraipymu. Bylos medžiaga rodo, kad Z.
G. jam inkriminuotas veikas padarė tyčia, t. y. jis įrašydavo aukcionuose
nedalyvaujančių asmenų duomenis į dokumentus ne dėl aplaidumo ar sąžiningo
suklydimo, bet suprasdamas savo veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti. Todėl kolegija
laiko, kad Z. G. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir jo veikos buvo teisingai
kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl veikos pripažinimo mažareikšme
Vertindama
kasatoriaus teiginius dėl galimybės jo veiką pripažinti mažareikšme, kolegija
pažymi, kad pagal BK 37 straipsnį, nusikaltimą padaręs asmuo gali būti
atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio,
nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas
nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas
tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus
nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo,
teismas prieina prie išvados, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir
nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą
nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje
numatyta bausme.
Apeliacinės
instancijos teismas padarė išvadą, kad Z.G. veika negali būti pripažinta
mažareikšme, nes nusikaltimu buvo padaryta akivaizdi žala įstatymo saugomoms
vertybėms – sutrikdyta normali AB
(duomenys neskelbtini) veikla. Kolegija, sutikdama su tokiu vertinimu,
konstatuoja, kad Z. G. sistemingai surasdavo fiktyvius pirkėjus ir klastojo
aukciono dokumentus. Tai nebuvo formalūs pažeidimai, siekiant geresnių darbo
rezultatų ar procesų paspartinimo. Šiais veiksmais buvo dangstoma nesąžininga
praktika realizuojant materialinių vertybių atsargas, nenaudojamas įmonės
poreikiams. Tokiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismo išvada dėl
negalimumo veiką pripažinti mažareikšme yra pagrįsta.
Dėl bausmės skyrimo
Vertindama
kasatoriaus teiginius dėl bendrų bausmių
skyrimo principų pažeidimo bei neadekvačios ir aiškiai per griežtos
bausmės paskyrimo, kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo
pateiktais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už
septynias nusikalstamas veikas, neprivalėjo vadovautis BK 55 straipsnio
nuostatomis. BK 55 straipsnio reikalavimai paprastai taikomi skiriant
bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už vieną nesunkų ar apysunkį tyčinį
nusikaltimą. Vadovautis BK 55 straipsnio nuostatomis įmanoma ir tais atvejais,
kai asmuo viena veika padaro kelis nusikaltimus (idealioji nusikaltimų
sutaptis), naujas nusikaltimas būna kitokio pobūdžio – skiriasi kaltės forma,
objektas ir pan. Tuo tarpu Z. G. yra padaręs septynis nusikaltimus, kurie
nesudaro idealiosios sutapties, yra pakartotiniai. Be to, BK 55 straipsnio
nuostatos nedraudžia už nesunkų tyčinį nusikaltimą pirmą kartą nuteisiamam
asmeniui paskirti laisvės atėmimo bausmę. Šioje normoje tik suformuluota
sąlyga, kad tokį sprendimą teismas privalo motyvuoti.
Teisėjų
kolegija padarė išvadą, kad teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmę Z. G.,
BK 55 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su
kasatoriaus argumentais, kad jam paskirta bausmė yra
neadekvati padarytoms veikoms ir aiškiai per griežta. Teismas, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės
atėmimą dvejiems metams, pritaikė BK 75 straipsnį ir šios bausmės vykdymą
atidėjo dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį
be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš
gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taigi Z. G. yra sudaryta
galimybė išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiomis aplinkybės
jam paskirta bausmė negali būti vertinama kaip pernelyg griežta.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad naikinti
skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo Z. G. kasaciniame skunde nurodytų
motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a
r i a :
Nuteistojo
Z.G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai VytautasMasiokas
Aldona
Rakauskienė Olegas
Fedosiukas