Administracinė byla Nr. N444-928/2010
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.1; 45.4.3
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės policijos komisariato pareigūnas 2009 m. balandžio 21 d. G. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. kovo 20 d., 20 val. 25 min. Šilalės rajone, Bokštų kaime, vairavo automobilį BMW 524, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,15 promilės). Be to, policijos pareigūno reikalavimu pažeidėjas nepateikė reikalingų dokumentų, t. y. vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso, privalomosios techninės apžiūros dokumentų. Šiais savo veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 1241 straipsnio 6 dalyje.
II.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutarimu pripažino G. B. kaltu, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 1241 straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus, ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė jam 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, už pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje, padarymą skyrė 30 (trisdešimties) Lt baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas nuobaudas subendrino ir G. B. skyrė galutinę nuobaudą – 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Teismas konstatavo, kad G. B. padarytas pažeidimas yra įrodytas liudytojų parodymais ir kita byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymus patvirtinančiomis nuotraukomis. Teismas liudytojų V. M., D. M. ir G. V. parodymus laikė nepatikimais, nes šių liudytojų parodymai tarpusavyje skyrėsi ir buvo prieštaringi, todėl jų parodymais priimdamas nutarimą nesivadovavo. Teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad buvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
III.
Apeliaciniu skundu G. B. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą apie pažeidimo įvykdymą ir skyrė visiškai nepelnytą nuobaudą. Teigia nevairavęs automobilio, net nebuvo į jį įsėdęs, o tik ketino pasiimti cigaretes iš automobilio. Nurodo, kad vairuotojui reikalingus dokumentus turėjo, jie buvo transporto priemonėje, tačiau jos niekas nepatikrino. Pažymi, kad teismas buvo šališkas, vadovavosi tik pareigūnų parodymais, visiškai neatkreipė dėmesio ir nesirėmė jo argumentais bei liudytojų, kurie liudijo jo naudai, parodymais. Teigia, kad anksčiau pažeidimų padaręs nėra ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus niekada nebuvo baustas.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į G. B. apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išsiaiškino pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad G. B. nubaustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje 1241 straipsnio 6 dalyje numatytųjų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde iš esmės kelia klausimą dėl netinkamo ir šališko įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme, nulėmusio neteisėtą ir nepagrįstą jo nubaudimą. Todėl vertinant pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, reikia nustatyti, ar byloje yra surinkta pakankamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų ir ar surinkti byloje įrodymai yra tinkamai įvertinti.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma įvertinus surinktus įrodymus, kai išnagrinėjami reikšmingi bylos faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Analogiškos nuostatos dėl įrodymų vertinimo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje – jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis (administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 5), policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus (b. l. 5 - 6), alkotesterio parodymus (b. l. 7), pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 8), administracinio sulaikymo protokolą (b. l. 9), foto nuotraukas (b. l. 21), pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolą (b. l. 37 - 44), ir išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, ar netinkamai jas įvertinęs. Iš liudytojų V. M., D. M., G. V. parodymų matyti, kad jie nebuvo įvykio vietoje, jų parodymai skiriasi tarpusavyje, todėl jų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nepatikimus. Tuo tarpu iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog jų nurodytos įvykio aplinkybės, patvirtinančios, kad G. B. vairavo transporto priemonę ir nepateikė vairuotojui privalomų turėti dokumentų, yra išsamūs ir iš esmės sutampa, byloje nėra jokių įrodymais patvirtintų duomenų, jog minėti pareigūnai būtų buvę suinteresuoti nepagrįstu administracinėn traukiamo asmens nubaudimu, todėl teismas pagrįstai ginčijamą nutarimą priėmė atsižvelgęs ir įvertinęs jų parodymus. Taigi, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo apeliaciniame skunde teigia, kad anksčiau pažeidimų padaręs nėra ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus niekada nebuvo baustas, tačiau iš byloje esančios medžiagos (b. l. 13 - 14) matyti, kad G. B. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas viso penkis kartus ir dar turi galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, į ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė spręsdamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Pažymėtina, kad tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padarytas bet koks pažeidimas numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ (žr. Administracinių teismų praktiką, Bylas dėl administracinių teisės pažeidimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 10 psl.).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir tinkamai individualizavo nuobaudą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
G. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius