Administracinė byla Nr. I-135-57/2008
Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74. (S)
Bylos kategorija 1.11.

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E.V., D.P., K.K., G.J., E.B. prašymus atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui - Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
n u s t a t ė :
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo jiems teisėtai priklausančias darbo užmokesčio dalis už viršvalandinį darbą pagal atsakovo paskaičiavimus. Nurodo, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius dirbo viršvalandžius, už kuriuos jiems nėra sumokėta (t. 1, b.l. 5, 14, 23, 32, 44, t. 2, b.l. 83, 84, 86, 87, 89).
Atsakovas su pareiškėjų skundais ir patikslintais skundais nesutinka, mano, kad jie turi būti atmesti kaip nepagrįsti, nes valstybės tarnautojams pareiginės algos, priedų ir priemokų mokėjimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymo 23 ir 24 straipsniai, mokėjimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 35-38 straipsniai, darbo laiką – Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnis. Pareigūnų darbas, neviršijantis 48 valandų per savaitę, nelaikomas viršvalandiniu, o viršvalandžiai apmokami, jei dirbta daugiau kaip 576 valandos per ketvirtį, nes taikoma ketvirtinė darbo laiko apskaita. Nurodė, kad suminė darbo laiko apskaita Pagėgių rinktinėje neįvesta ir netaikoma, o 2003-05-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 587 taikomas tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Darbo kodekso nuostatos statutiniams pareigūnams netaikomos, o įvairūs susiję su tarnyba apribojimai kompensuojami Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (t. 1, b.l. 53-55, t. 2, b.l. 101-102).
Pareiškėjai ir jų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, teisme gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams ir jų atstovui bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Skundai netenkintini (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjai prašo priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės nesumokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą:
E.B. - 880,21 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą 2006 m. I-IV ketvirčiais ir 2007 m. rugsėjo mėnesį (2 t. b.l. 83), E.V. – 1059,13 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą 2005 m. II ir IV ketvirčiais, 2006 m. I-IV ketvirčiais, 2007 m. I ketvirtį, 2007 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (2 t. b.l. 84), D.P. – 904,66 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą 2006 m. I-IV ketvirčiais, 2007 m. II ketvirtį, 2007 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (2 t b.l. 86), K.K. – 1110,44 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą 2006 m. I-IV ketvirčius, 2007 m. II ketvirtį, 2007 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius (2 t. b.l. 87), G.J. – 1041,99 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą 2004 m. III ketvirtį, 2005 m. IV ketvirtį, 2006 m. I-IV ketvirčiais, 2007 m. II ketvirtį, 2007 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius (2 t. b.l. 89).
Ginčo esmė- vidaus tarnybos pareigūnų darbo laiko ir jo skaičiavimo ypatumai, teisės norminių aktų, reglamentuojančių darbo laiką bei jo apskaitą, taikymas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.
Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Pareigūnų teisinis statusas nustatytas specialiu įstatymu – Vidaus tarnybos statutu, o ne Darbo kodeksu. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis („Pareigūnų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių („Darbo laikas“).Pareigūnų darbo ir poilsio režimas turi itin didelę specifiką lyginant su darbuotojais, dirbančiais darbo sutarties pagrindu. Todėl ir Vidaus tarnybos statutas įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, specialia sveikatos priežiūra, kompensacijomis, specialia pareigūnų valstybine pensija, aprūpinimu maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir t.t.). Vadinasi, pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sulyginimas nėra galimas.
Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos. Jos gali būti dvejopos - 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį), arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t.y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas. Įstatymu nėra nustatyta, kad apskaičiuojant pareigūnų darbo laiko normas per ilgesnį laikotarpį turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, nustatyta Darbo kodeksu.
Pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (duomenys neskelbtini) jaunesnysis specialistas, pasieniečiai, vyresnysis pasienietis (1 t. b.l. 5, 14, 23, 32, 44), todėl jų tarnybos teisiniai santykiai yra reglamentuojami Vidaus tarnybos statutu. Pareiškėjų užimamos pareigos patenka į Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (Pareigybių sąrašo 4.4; 4.6; 4.7 punktai). Šioje byloje nagrinėjama teisinė situacija, pagal faktines aplinkybes, patenka į Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2005-10-06 įsakymu Nr. 3-358 ,, Dėl tarnybos organizavimo Pagėgių rinktinėje ir juos padaliniuose“ 2.1 punktu nustatytas tarnybos darbo laiko organizavimas, t.y. pamainos trukmė yra iki 13 valandų ir darbo laiko norma yra ne ilgesnė kaip 48 valandos per savaitę ( 7 dienų laikotarpį). Iš atsakovo pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjai per savaitę ( 7 dienų laikotarpį) dirbo ne daugiau kaip 48 valandas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjai dirbo viršvalandžius ( 1 t. b.l. 84-85, 86-238 ). Pareiškėjų nurodytos Darbo kodekso nuostatos šioje administracinėje byloje netaikytinos. Tokios įstatymų taikymo nuostatos išdėstytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A575 -2063/2008 2008-06-12 nutartyje. Vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo analogišką ginčą, todėl jo suformuota praktika tiesiogiai taikoma sprendžiant ginčą šioje byloje.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai įvertino ir taikė teisės norminius aktus, reglamentuojančius statutinių pareigūnų, nepertraukiamai vykdančių nustatytas funkcijas, darbo laiko, darbo laiko apskaitos klausimus, todėl pareiškėjų E.V., D.P., K.K., G.J., E.B. prašymai atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjų E.V., D.P., K.K., G.J., E.B. skundus atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui - Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už viršvalandinį darbą priteisimo atmesti.
Sprendimą per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėja Irena Stulpinienė