Civilinė byla Nr. e2-1736-669/2018 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00380-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.1.2; 3.2.7.1 |

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. balandžio 4 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas,
sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,
dalyvaujant ieškovui G. S. ir jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,
atsakovei G. S. ir jos atstovui advokatui Mariui Navickui,
Išvadą teikiančios institucijos atstovei Aušrai Vyšniauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo G. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo.
Teismas
n u s t a t ė :
- ieškovas G. S. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo – nustatyti laikiną dukters A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini),gyvenamąją vietą su juo, vaikų tėvų, G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.
- Pareiškime nurodoma, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams yra rengiamas G. S. ieškinys atsakovei G. S., kuriuo ieškovas prašys nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
- Ieškovas nurodo, kad jų sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškovu, kuris tinkamai pasirūpina sūnaus teisėmis ir teisėtais interesais. Šalių dukra A. gyvena su mama G. S.. Ieškovui bendraujant su dukra, jam paaiškėjo, kad atsakovė dukters neprižiūri, ja nesirūpina. Iš dukters jam tapo žinoma, kad atsakovė yra susiradusi kitą vyrą, su kuriuo kartu jau gyvena. Dukra šį mamos draugą vadina „dėde“, apie kurį pasakojo, jog „dėdė baksnoja jai per galvą su pirštu, kas jai labai nepatinka, o kai pasako mamai, tai mama ant jos šaukia“. Taip pat dukra pasakojo, kaip „dėdė“ atidaręs buto langą grasino, kad išmes šunį per langą, dėl ko dukra labai išsigando. Ieškovo žiniomis, atsakovė dukra A. faktiškai rūpinasi vos 2-3 dienas per savaitę, nes likusį laiką dukrą prižiūrėti palieka savo sesei. Dukra ten praleidžia po 4 - 5 dienas. Nurodo, kad G. S. sesers šeima yra įtraukta socialinės rizikos šeimų grupę, todėl G. S. mano, kad ir ten dukra nėra tinkamai pasirūpinta, nėra jai saugu. Jam bendraujant su A., ji nuolat skundžiasi niežais, būna aprengta nešvariais rūbeliais.
- Ieškovas ir jo atstovas, teismo posėdžio metu savo prašymą palaikė.
- Posėdžio metu ieškovas patikslino, kad jų sūnus pats apsisprendė, kad nori gyventi su juo. Dėl sūnaus gyvenamosios vietos ginčo nėra. Papildomai paaiškino, kad dukrai buvo pašutimų, ką jis pareiškime įvardijo niežais ir, kad dukros palikimas G. S. sesers šeimoje porai dienų, buvo vienkartinis atvejis. Taip pat patvirtino, kad jo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl nurodomo neva jo smurtavimo artimoje aplinkoje, bei paaiškino, kad jo sutuoktinė serga depresija, todėl vartoja vaistus. Patvirtino, kad dėl jos psichinės būsenos dėl vartojamų vaistų ar kitų preparatų, yra informavęs teisėsaugos institucijas, vertindamas, kad ji tokios būsenos nėra pajėgi pasirūpinti vaikais.
- Atsakovė ir jos atstovas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko.
- Atsakovė paaiškino, kad su atsakovu yra susituokę virš 15 metų. Jos teigimu, atsakovas ją pastoviai menkindavo, niekindavo, ne kartą yra prieš ją fiziškai smurtavęs. Ji kentėdavo jo elgesį, bet po eilinio psichologinio smurto ir siūlymo susirinkti daiktus ir išeiti, ji taip ir padarė. Kartu išsivedė dukrą. Jų sūnus A., po jos pokalbio su juo, apsisprendė likti su tėvu, paaiškindamas, kad tėvas jam daugiau suteiks galimybių, nei mama, tėvas yra ūkininkas, o sūnus mokosi (duomenys neskelbtini).
- Atsakovo teiginius dėl dukters nepriežiūros vertina kaip iškreiptus ir melagingus. Ji patvirtino, kad turi draugą, kuris žaisdamas palietė mergaitės galvą, o kadangi A. nemėgsta būti liečiama, tas prisilietimas galėjo jai būti nemalonus. Ji apie tai perspėjo draugą ir tokio atvejo daugiau nebuvo ir nebus.
- Atsakovė paaiškino, kad dėl ieškovo nesugyvenamo elgesio ir jos noro nutraukti santuokinius ryšius, ji pradėjo ieškoti teisinių paslaugų. Per giminaičius nutarė jų susirasti (duomenys neskelbtini). Išvykdama į (duomenys neskelbtini), dukrą buvo palikusi pas savo mamą, su kuria vėliau telefonu pasitarę, nutarė pernakvindinti pas savo seserį, kuri turi panašaus amžiaus vaikų. Kad sesuo būtų socialinės rizikos šeimų sąraše, vadina tai prasimanymu. Sutinka su tuo, kad vaikas galėjo būti išteptais rūbeliais, nes vaikas buvo žaidęs lauke ir galėjo susitepti.
- G. S. paaiškino ir pateikė rašytinius įrodymus, kad 2018-03-17 Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, Plungės rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2d., dėl to kad G. S. 2018-03-17, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), mažametės A. S. akivaizdoje garsino nulaužti kaklą G. S., pargriovęs ją ant žemės, rankomis spaudė kojas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. G. S. pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, jis įpareigotas nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, nebendrauti su ja ir neieškoti ryšių.
- Taip pat G. S. patvirtino, kad serga depresija, jai po didelių stresų tenka vartoti vaistus. Paaiškino, kad vartojami vaistai įtakos vaikų priežiūrai neturi. Patvirtino, kad dėl ieškovo pranešimo policijai, jog ji yra apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, ji yra davusi mėginius tyrimui ir kadangi tokį pranešimą laiko melagystės ir įžeidimo faktu, sieks, kad ieškovas už tai atsakytu.
- Atsakovės manymu ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas dėl jo paties netinkamo elgesio jos ir aplinkinių šeimos atžvilgiu dėl smurtavimo, dėl išgalvotų ir nepasitvirtinusių priekaištų. Jos manymu, priešingai nei teigia ieškovas, nesaugi aplinka gali būti su pačiu ieškovu, todėl teikdama teismui ieškinį arba priešieškinį, tuo klausimu ruošiasi pasisakyti plačiau.
- Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė žodinę išvadą, nurodydami, kad tėvams aiškinantis tarpusavio santykius, tarnybos manymu vaikai yra patapę įrankiais, šalių dėstomiems argumentams apginti. Poreikio nustatyti vaikų gyvenamąją vietą tik su tėvu, institucijos atstovai nurodo nesant pagrindo. Patikino, kad ieškovo įvardijama šeima, kurioje šalių dukra buvo palikta nakvoti, nėra socialinės rizikos šeimų apskaitoje.
Prašymas netenkintinas
- Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
- Laikinosiomis apsaugos priemonėmis civilinėse bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad kuo mažiau būtų pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
- Taip pat teismas pažymi, kad pagal LR CPK 144-148 straipsnių nuostatas teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti ir vertinti byloje pateiktų šalių įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios gali būti ieškinio pagrindu, ir kurias įvertinus bus iš esmės išspręsti ieškinio reikalavimai.
- Vis dėlto pabrėžtina, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno iš tėvų teisės ir interesai.
- Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Nagrinėtinu atveju, ieškovas konkrečių aplinkybių, kad teismas neabejotų ieškovo nuogąstavimų pagrįstumu dėl jo vaikų gerovės ar jų interesų pažeidinėjimo dėl atsakovės netinkamo elgesio, nepateikė.
- Ieškovo epizodiniai užfiksuoti atvejai dėl paauglio konflikto su mama, nepakankamai švarių kito vaiko rūbų ar dėl vaiko nusiskundimų dėl jo žmonos draugo prisilietimų prie vaiko, nelaikytini pagrindu imtis kraštutinių teisinių priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šie ieškovo įžvelgiami probleminiai veiksniai gali būti šalinami tarpusavio komunikavimo būdu, nesiimant kardinalių priemonių.
- Nagrinėtinu atveju vertintinas vaikų saugumo jausmas, kuris yra vienas pagrindinių reikalavimų, siekiant užtikrinti nuoseklų asmenybės ugdymą. Pažymėtina, kad saugumo poreikis yra vienas iš svarbiausių, norint užtikrinti asmenybės vystymąsi. Patys pirmieji ir stipriausi yra fiziologiniai poreikiai. Po jų eina saugumo poreikis. Tik patenkinus šiuos poreikius, darosi svarbūs aukštesnieji poreikiai: meilės ir priklausymo, pasitenkinimo savimi, galiausiai saviraiškos poreikiai. Todėl nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol jie patys apsispręs dėl tolimesnių tarpusavio santykių, šiame etape teismas neįžvelgia skubios būtinybės.
- Pateiktas prašymas šiame etape nelaikytinas savitiksliu, kadangi vaikai abiem tėvams yra vienodai svarbūs, vaikams abu tėvai yra vienodai prieinami, o aplinkos, kurioje gyvena vaikas stabilumas, yra reikšmingas paties vaiko stabiliai psichinei būsenai.
- Prašymo svarstymo metu teismui pateikti duomenys apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame įtarimai dėl smurtaujančio elgesio pranešti ieškovui, šiame etape taip pat nesuderinami su saugios aplinkos užtikrinimu vaikams. Ir, nors teismas nevertina kaltės klausimo baudžiamosios teisės kontekste nagrinėjant prašymą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau neatmeta galimos grėsmės, kol nėra priimtas tuo klausimu procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime, kas taip pat sudaro pagrindą spręsti apie prašymo pagrįstumą dėl saugios vaikui aplinkos parinkimo ar jos pakeitimo ir paties tėvo galimybes saugią aplinką užtikrinti.
- Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius, jog ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto.
- Ieškovas nenurodė priežasčių trukdančių pateikti teismui ieškinį kartu su nagrinėtu prašymu (CPK 147 str. 3d.).
- Teismui netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, terminas įpareigojantis pateikti ieškinį, nenustatytinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-145, 147, 151-152, 290-291 straipsniais,
n u t a r i a :
ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo ir nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Teisėjas Vaidas Gasiūnas