Civilinė byla Nr. e2-1486-370/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00280-2020-1

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1059-253/2020 sprendžiant ieškovės I. G. ieškinio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą pateikdama ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl 5 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai neturtinė žala kilo dėl tyčinių nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų (prokuratūros, teismų, antstolių ir kt.). Ieškovė ieškinyje nurodė nesutinkanti su teismų sistema, kuri jos vertinimu ignoruoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Akcentavo, kad valstybė yra kalta, nes jai nėra tinkamai užtikrinamos socialinės garantijos. Ieškovė ieškinyje piktinasi jos atžvilgiu priimtais teismo sprendimais, Registrų centro atliktais veiksmais. Ieškovė papildomai piktinasi politikų sprendimais, jos netenkina kaip valstybėje vykdomi fiziniai bankrotai. Kaltina, kad valstybė yra atsakinga už tai, kad ji su vyru gyvena atskirai. Teigė, kad valstybė, veikianti per prokuratūrą, teismą pažeidė jos garbę ir orumą, suluošino jos sveikatą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė sieja jai kilusią žalą su pareigūnais ir jų atliktais veiksmais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teismingi apylinkės teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Atitinkamai, teismas darė išvadą, kad šis ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui, dėl to ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

5.       Teismas ieškovei išaiškino, kad ji turi teisę ieškinį atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikti pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnį pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinės vietą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė I. G. atskiruoju skundu prašo jos ieškinį persiųsti teismingam teismui.

7.       Ieškovė skunde nurodo, kad teismas turėjo išspręsti ieškinio priėmimo klausimą ir persiųsti jos ieškinį pagal teismingumą, o ne atsisakyti ji priimti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovės skundą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

9.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti jai 50 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, nurodydama, kad jai žala kilo dėl valstybės pareigūnų (antstolių, prokurorų ir kitų institucijų atstovų) neteisėtų veiksmų.

10.       Ieškovė ieškinyje padrikai nurodė daug faktinių aplinkybių, iš kurių sunku nustatyti, su kokios konkrečios institucijos pareigūnais ir dėl kokių konkrečiai jų atliktų neteisėtų veiksmų jai kilo neturtinė žala.

11.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį konstatuodamas, kad jis neteismingas Klaipėdos apygardos teismui, tačiau teismingas apylinkės teismui, nes ieškovė skunde nurodo patyrusi neturtinę žalą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi sutinka, kad ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui, nes įstatyme, o šiuo atveju Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 punkte, aiškiai nurodyta, jog bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriklausomai nei nuo ieškinio sumos nei nuo atsakovų ar jų buveinės vietos apygardos teismai nenagrinėja. 

13.       Dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų, jog teismas turėjo skundą priimti ir pats persiųsti jį pagal teismingumą, pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, nustatęs, kad ieškinys neteismingas tam teismui. CPK normos nenustato pareigos teismui perduoti nepriimtą nagrinėti ieškinį tame teisme nagrinėti kitam teismui. Bylos perdavimas kitam teismui yra galimas tik tuo atveju, jeigu ieškinys yra teismo priimtas nagrinėti, tačiau tai netaikoma ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo stadijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys neteismingas jam, pagrįstai atsisakė jį priimti ir grąžino jį pareiškėjai. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, neturi jokio teisinio pagrindo jos ieškinį priimti nagrinėti bei persiųsti jį kitam teismui, todėl šis ieškovės prašymas netenkinamas. Pareiškėja, siekdama savo teisių gynimo teisme (ieškiniu bendrosios kompetencijos apylinkės teisme ar skundu administraciniame teisme) reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, turi laikytis kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju procesiniame dokumente tinkamai išdėstyti faktines neturtinės žalos atsiradimo / padarymo aplinkybes bei nurodyti, kokios valstybės konkrečios institucijos (pareigūnai), jos nuomone, kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio padarė neturtinę žalą.

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į jau paminėtus motyvus, pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. palikti nepakeistą.

Teisėja