Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-05-17][nuasmeninta nutartis byloje][ATP-286-1020-2016].docx
Bylos nr.: ATP-286-1020/2016
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius 188710061 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)

 

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-286-1020/2016

                                                                     Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-18653-2015-2                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.1.

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2016 m. kovo 15 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas R. R. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-43855079-15, kuriuo R. R. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 57 eurų dydžio bauda,

 

n u s t a t ė :

 

R. R. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. birželio 2 d., 18.36 val., Raugyklos g. 22, Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Šiais savo veiksmais R. R. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje.

Apeliaciniame skunde R. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje neatsakė, kodėl ir kuo remiantis R. R. turėjo suvokti, kad, palikdamas automobilį stovėti konkrečioje vietoje, jis pažeis Kelių eismo taisykles, jei visi aptariamos kiemo teritorijos požymiai yra kaip automobilių statymui skirtos aikštelės (ar tai yra privati aikštelė, jokios informacijos nėra). Skunde teigiama, kad nei savivaldybės pareigūnai, nei teismas nesukonkretino, kokia yra aptariamos aikštelės paskirtis. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo pastebėjimą, kad aptariamoje teritorijoje nuolat statomi automobiliai. Šiuo pastebėjimu R. R. tik norėjo atkreipti teismo dėmesį, kad dėl visų aikštelės požymių kaip automobilių statymui tinkamos vietos, vairuotojai patenka tarsi į spąstus, kai paprasčiau ir pigiau yra susimokėti minimalią baudą (sutikus su pažeidimu) nei ieškoti teisybės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad savivaldybė niekaip nesprendžia esamos padėties, nesutvarko teritorijos, laikydama, kad baudos yra esminis miesto tvarkos ir gerovės šaltinis. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių įrodymų, jog aptariamoje teritorijoje nėra galima statyti automobilių bei nepaneigė šios aikštelės požymių, leidžiančių manyti, kad automobilių statymas joje prieštarauja Kelių eismo taisyklėms. Taip pat nutartyje klaidingai nurodyta pažeidimo padarymo vieta, kadangi automobilis buvo pastatytas prie Šv. Stepono g. 17 A. namo sienos, kas matyti ir medžiagoje esančiose fotonuotraukose, o ne adresu Raugyklos g. 22, kuris yra kitoje asfaltuoto kelio į kiemą pusėje. Apeliaciniu skundu R. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

 

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė D. L. nesutinka su apeliaciniu skundu. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad R. R. automobilis stovi ne automobilių stovėjimo aikštelėje, o išvažinėtoje vietoje, atskirtoje nuo važiuojamosios kelio dalies gana aukštu ir gerai matomu borteliu, kuris vietomis yra nusidėvėjęs dėl toje vietoje nuolat statomų automobilių, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsiliepime teigiama, kad teritorija, kurioje stovėjo transporto priemonė, atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies borteliu, todėl įrengti papildomų kelio ženklų, draudžiančių statyti automobilius šioje vietoje nėra tikslinga. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vieta, kurioje pastatyta transporto priemonė, neturi automobilių stovėjimo aikštelėms būdingų požymių, todėl nepritaikyta automobilių stovėjimui. Institucijos vertinimu, nesuprasti ar nepastebėti, kad tai ne automobiliams skirta stovėjimo aikštelė, negalima. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai ir pagrįstai įrodė, kad R. R. pastatytas ir paliktas automobilis stovėjo transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje, nutartis yra teisėta ir teisinga, įrodymai įvertinti tinkamai, taigi nutartis turi būti palikta nepakeista, o R. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš dalies sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nustatytomis faktinėmis administracinio teisės pažeidimo aplinkybėmis. Apeliantas sutinka, kad jo automobilis buvo paliktas stovėti teritorijoje, tačiau nesutinka su nutartyje konstatuotu šios teritorijos adresu bei teritorijos pobūdžiu. Apeliaciniame skunde apeliantas ginčija jo veiksmų kvalifikavimą pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį, nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl pirmosios instancijos  teismo sprendimo skundžiama apimtimi.

ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose KET draudžia sustoti ar stovėti, taip pat už sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba už važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Šioje byloje keliamas klausimas ar apelianto automobilis buvo paliktas stovėti kelio dalyje, kurioje draudžiama stovėti, kuri yra transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neneigia, jog 2015 m. birželio 2 d., 18.36 val., vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko automobilį stovėti teritorijoje, kuri nėra paženklinta kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau, apeliantas ginčija poziciją, jog ši teritorija yra neskirta transporto priemonių stovėjimui. Priešingai – apelianto teigimu, ši teritorija atitinka visus automobilių stovėjimo aikštelės požymius, joje automobiliai yra statomi ir paliekami stovėti nuolat, taigi administracinio teisės pažeidimo asmuo nepadarė, kadangi automobilį pastatė leistinoje vietoje.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad R. R. automobilį paliko stovėti neleistinoje vietoje. Apygardos teismas nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. teiginiu, kad teritorija, kurioje buvo paliktas automobilis, turi automobilių statymui skirtos aikštelės požymius. Pagal Kelių eismo taisyklių 3.16. punktą, transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Teritorija, kurioje buvo pastatytas R. R. automobilis, neatitinka specifinio požymio, suteikiančio jai transporto priemonės stovėjimo aikštelės statusą – ji nėra skirta ar specialiai pritaikyta transporto priemonių stovėjimui. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad teritorijos paskirtis nėra skirta transporto priemonių stovėjimui. Iš pažeidimą fiksavusio VMSA SMD Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto V. D. darytos fotonuotraukos bei Raugyklos g. plano schemos (b. l. 20), matyti, kad teritorijos dalis yra techniškai atskirta – bortu, kuris, nors ir nusidėvėjęs vietomis, tačiau vis dar aiškiai matomas. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad teritorija nėra pritaikyta automobilių stovėjimui, taigi nėra būtina tiksliai nustatyti, kokia yra konkrečios teritorijos dalies paskirtis.

Teismų praktikoje nurodoma, kad automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (pavyzdžiui, šaligatvio), yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-274-255/2015). Apygardos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomu argumentu, kad teritorijos atskyrimas borteliu šiuo atveju yra pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui, todėl, teismo vertinimu, kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas, nepaverčia šios vietos transporto priemonių stovėjimo aikštele.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokie R. R. nurodomi motyvai – kitų automobilių statymas šioje teritorijoje, R. R. automobilio netrukdymas kitiems eismo dalyviams bei gyventojams, automobilio palikimas ant žvyruotos aikštelės, o ne po langais, įvaža į aikštelę ar kelio borto įleidimas iki asfalto lygio, įspėjamųjų ženklų nebuvimas, nesuteikia teisės pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Pastebėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t.y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-522-282/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nėra svarbu, kokioje konkrečiai neleistinoje vietoje stovėjo automobilis, tačiau svarbiausia tai, kad jis stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Be to, akcentuojama, kad vien aplinkybė, jog toje vietoje kiekvieną dieną galima rasti pastatytų automobilių, nesuteikia teisės pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir nebūti nubaustam už padarytą administracinį teisės pažeidimą (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-357-360/2015).

Nurodytų faktinių ir teisinių argumentų visuma suteikia objektyvų pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad R. R. padarė ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines situacijos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės ir priėmė motyvuotą, teisingą sprendimą.

Pažymėtina, kad R. R. taip pat ginčija vieną iš nustatytų faktinių aplinkybių – pažeidimo padarymo vietą. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju tikslaus teritorijos adreso nustatymas – Raugyklos g. ar Šv. Stepono g. – neturi jokios įtakos pažeidimo vertinimui. Atsakomybėn traukiamas asmuo aiškiai suvokė, kokia vieta yra padaryto pažeidimo padarymo vieta, ji  aprašant pažeidimo padarymo vietą, turint omenyje Raugyklos ir Šv. Stepono gatvių padėtį pažeidimų padarymo vietos atžvilgiu, (b. l. 20) nurodyta pakankamai tiksliai, pačiam R. R. suprantamai ir aiškiai (iš bylos medžiagos matyti, kad paties automobilio pastatymo fakto protokole ir nuotraukose užfiksuotoje vietoje jis neneigia).

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pažeidimo neakivaizdumo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaip jau minėta, pažeidimo padarymo vietos teritorijos paskirtis aiškiai nėra skirta transporto priemonių stovėjimui. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šioje byloje yra pagrįstai nustatyta R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinis tos pačios rūšies pažeidimo padarymas.

Pažymėtina, kad ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo požiūriu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino R. R. priteistos baudos dydį nuo 57 eurų iki 40 eurų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės D. L. nutarimu  paskirta nuobauda laikytina per griežta. Nepaisant to, jog byloje nustatyta R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra nustatyta lengvinančių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, R. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis (pažeidimo padarymo metu asmuo buvo baustas tik vieną kartą už nešiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą, jam paskirta švelniausia nuobauda – įspėjimas). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos dydis yra proporcingas padaryto pažeidimo pobūdžiui. Pažeidimo padarymo aplinkybės nerodo didelio R. R. pavojingumo, asmens elgesys negali būti vertinamas kaip piktybiškas teisės normų nepaisymas ar šiurkštus visuomenės narių bei visuomenėje nusistovėjusių taisyklių negerbimas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutarties išvadomis dėl R. R. kaltės, padarius jam inkriminuotą pažeidimą, administracinė nuobauda R. R. yra paskirta pagrįstai, jos pobūdis ir dydis yra adekvatus padarytam pažeidimui, todėl naikinti ginčijamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas.

Todėl teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

R. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.

 

Teisėjas                                                                                         Ernestas Rimšelis

 


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATP-274-255/2015
  • ATP-522-282/2015
  • ATP-357-360/2015
  • ATPK 30 str. Nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės