Administracinė byla Nr. eA-106-789/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01557-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) vado 2021 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. TE-434 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“ (toliau – ir Įsakymas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra VSAT Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir URC) Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus vedėjas, vidaus reikalų sistemoje dirba daugiau nei 26 metus.
3. Pareiškėjas paaiškino, jog jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kadangi jam pavaldžiai darbuotojai S. K. pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalį, o pareiškėjas, atlikdamas VSAT URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus viršininko funkcijas, kaip vadovas, priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus bei vadovauja šio padalinio veiklų vykdymui. Pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Nustatyta, kad pareiškėjas atsako už pavaldaus padalinio, darbuotojų darbo organizavimą ir turi pareigą vykdyti jų procesinės veiklos kontrolę, pareiškėjas atmestinai atliko pavaldžios darbuotojos procesinę kontrolę, pavedė organizuoti viešąjį pirkimą darbuotojai, kuri nepasirašė nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų.
4. 2021 m. balandžio 1 d. VSAT Teisės skyrius parengė tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir Išvada) dėl jo tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų. Pasak pareiškėjo, Išvadoje buvo vertinamos naujos aplinkybės, su kuriomis jis nebuvo supažindintas, todėl jis neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus. VSAT 2021 m. kovo 10 d. pranešime Nr. 13VR-2803 apie tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Pranešimas) ir Išvadoje nurodyti pažeidimai iš esmės skiriasi, jis negalėjo teikti paaiškinimus dėl visų Išvadoje nurodytų pažeidimų, todėl buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Išvadoje naujai nurodomos papildomos aplinkybės, t. y. UAB „Justura“ atstovo A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas derino baldų specifikaciją su potencialiu pirkimo dalyviu, taip suteikdamas jam privalumą. Išvadoje remiamasi papildomais dokumentais, su kuriais pareiškėjas nebuvo supažindintas.
5. Pareiškėjas gavo pastabą, kadangi neatliko pavaldžios darbuotojos S. K. veiksmų kontrolės. Ji įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, nes, organizuodama baldų viešąjį pirkimą, sudarė UAB „Justura“ išskirtines sąlygas dalyvauti viešajame pirkime, o po įvykusio viešojo pirkimo 2020 m. lapkričio 20 d. buvo pasirašyta baldų pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Justura“. Ji gavo iš šios bendrovės dvi lentynas, už kurias jai nereikėjo atsiskaityti. Pareiškėjo teigimu, jis nežinojo apie galimus S. K. susitarimus, o tarnybinė atsakomybė jam negali būti taikoma, jis negali būti atsakingas už kito VSAT skyriaus funkcijų vykdymą.
6. Išvadoje padarytos klaidingos išvados, remiamasi klaidingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, netinkamai taikomi teisės aktai. Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas tvirtina atliktų darbų, suteiktų paslaugų ar pateiktų prekių perdavimo ir priėmimo aktus bei vizuoja jam pateiktas sąskaitas faktūras, todėl Išvadoje padaryta išvada, kad R. V. žinojo, jog jam pavaldi darbuotoja S. K. 2021 m. sausio 4 d. pasirašė prekių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 9-379, neįvertinusi, ar prekės atitinka sutartyje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo tvirtinimu, dokumente nėra žymos, kad jis būtų tvirtinęs šį aktą. Be to, sąskaita faktūra buvo vizuojama net kelių specialistų. UAB „Justura“ yra dalyvavusi VSAT anksčiau vykusiame viešajame pirkime, todėl buvo vertinama kaip patikima įmonė.
7. Ne tik UAB „Justura“ buvo informuota apie paskelbtą viešąjį pirkimą. Jame dalyvavo ir kita įmonė – UAB „Alytaus baldai“. S. K. buvo įpareigota atlikti pirkimo iniciatoriaus, tačiau ne pirkimo organizatoriaus funkcijas.
8. VSAT nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad specifikacija neužtikrintų konkurencijos ir diskriminuotų kitus tiekėjus. Todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, konstatavus aplinkybę, jog nebuvo kvalifikuojamo pažeidimo. S. K. atžvilgiu nėra taikoma drausminė ar tarnybinė atsakomybė, o tokios atsakomybės netaikymas suponuoja tarnybinio nusižengimo nebuvimą. Todėl Įsakymas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą už jam pavaldžios darbuotojos kontrolės nevykdymą, nenustatant pačios darbuotojos nusižengimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
9. Pareiškėjas savo pareigas vykdo VSAT URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriuje, todėl neaišku, kodėl Išvadoje jam priskiriama viešųjų pirkimų kontrolės funkcija. Jo pareigybės aprašyme nėra viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo funkcijų.
10. Atsakovas VSAT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
11. Atsakovas nurodė, kad Pranešimu pareiškėjas buvo išsamiai supažindintas, kokio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas. Pranešime pateikti klausimai būtent dėl R. V. veiksmų, netinkamai vykdytos pavaldžios darbuotojos darbo veiklos kontrolės ir neužtikrinto skaidraus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatų taikymo, o ne dėl inkriminuotų teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjas paaiškino, jog jis pavedė S. K. inicijuoti baldų pirkimą, kuri prieš pradedant pirkimo procedūras atliko rinkos tyrimą ir parengė preliminarią specifikaciją, kurią pareiškėjas peržiūrėjo. Pareiškėjas nurodė, jog jis kontroliavo, kad pirkimo procedūros būtų pradėtos, patvirtino, kad visi pristatyti baldai atitinka sutarties sąlygas.
12. Tarnybinio patikrinimo metu nei S. K., nei pareiškėjas neišreiškė noro ir nepateikė prašymo susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga.
13. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pavedė S. K. inicijuoti baldų viešąjį pirkimą, S. K. derino baldų specifikacijas su UAB „Justura“, pagal bendrovės pasiūlytų baldų specifikacijas parengė pirkimo dokumentus, informavo apie viešąjį pirkimą tik šią įmonę, siuntė prisijungimo prie viešojo pirkimo nuorodą ir pan. Buvo įvertinta, kad S. K. veiksmai yra nesąžiningi, parodo jos, kaip darbuotojos, nelojalumą darbdaviui ir vertintini kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. buvo nėščia, jai netaikyta drausminė atsakomybė.
14. Duomenys patvirtino, jog, atliekant baldų viešąjį pirkimą, R. V. ir S. K. el. paštu bei telefonu derino baldų specifikacijas su UAB „Justura“ atstovais, R. V. taip pat žinojo, kad, pagal šios bendrovės pasiūlytų baldų specializacijas, buvo parengti pirkimo dokumentai. R. V. pagal kompetenciją tvirtina atliktų darbų, suteiktų paslaugų ar pateiktų prekių perdavimo ir priėmimo aktus, vizuoja jam pateiktas sąskaitas faktūras, todėl turėjo žinoti, jog jam pavaldi darbuotoja pasirašė prekių priėmimo–perdavimo aktą, neįvertinusi, ar prekės atitinka sutartyje nustatytus reikalavimus. Vizuodamas PVM sąskaitą faktūrą už baldus, R. V. privalėjo patikrinti, ar baldai jau pristatyti, tačiau, formaliai vizavęs minėtą dokumentą, jis neatliko pavaldaus darbuotojo veiksmų kontrolės.
15. Pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą neveikimu, t. y. netinkamai vykdyta pavaldžios darbuotojos darbo veiklos kontrole. Dėl aplaidaus funkcijų vykdymo kilo neigiamos pasekmės – nebuvo užtikrinti lygiateisiškumo, konkurencijos, skaidrumo principai, sudarytos išskirtinės sąlygos UAB „Justura“ dalyvauti VSAT organizuojamame viešajame pirkime. Atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios pateisintų pareiškėjo netinkamą pareigų atlikimą. Priešingai, surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas, žinodamas, jog pavaldi darbuotoja, atlikdama rinkos tyrimą, nusilaiko teisės aktų reikalavimų, turėdamas įgaliojimus ir kompetenciją, būdamas atsakingas už padaliniui pavestų uždavinių tinkamą įgyvendinimą, nesiėmė veiksmų, kad situacija pasikeistų.
16. Dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai, nepažeidžiant procedūrų reikalavimų, jo veiksmuose nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, paskirta proporcinga ir adekvati nuobauda, dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti Įsakymą.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. V. skundą.
18. Teismas nustatė šias ginčui aktualias aplinkybes:
18.1. VSAT Teisės skyriaus 2021 m. kovo 10 d. pranešimu Nr. 13VR-2803 jis buvo informuotas apie tarnybinį nusižengimą. Pranešime nurodoma, jog VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame 2021 m. kovo 2 d. S. K. pareikšti įtarimai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį; pareiškėjas, atlikdamas VSAT URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus viršininko funkcijas, priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus bei vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui, privalo analizuoti ir koordinuoti skyriaus veiklą, paskirstyti užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą, prižiūrėti, kad būtų laikomasi drausmės ir tinkamai vykdomi pavedimai; pagal savo kompetenciją atsakydamas už jam pavaldaus padalinio, darbuotojų darbo organizavimą ir turėdamas pareigą vykdyti jų procesinės veiklos kontrolę, atmestinai atlikdamas pavaldžios darbuotojos procesinę kontrolę ir pavesdamas organizuoti viešąjį pirkimą darbuotojai, kuri nepasirašė nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų, pareiškėjas galbūt pažeidė 2017 m. gegužės 2 d. VPĮ 2 straipsnio 15 dalies ir 19 dalies nuostatas; neužtikrindamas, kad vykdant viešąjį pirkimą butų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, galbūt pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies nuostatas, VSAT vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-427 patvirtintų VSAT viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklių (toliau – ir VSAT viešųjų pirkimų taisyklės) 4 punkto nuostatas; aplaidžiai vykdydamas pareigas ir nekontroliuodamas minėto viešojo pirkimo organizavimo procedūrų, pareiškėjas galbūt pažeidė VSAT vado 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 4-349 patvirtinto URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 15 ir 16 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.1, 2.3, 2.5 ir 4.2 punktų nuostatas. Pranešime buvo paprašyta pareiškėjo pateikti paaiškinimą.
18.2. Pareiškėjas 2021 m. kovo 17 d. pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad baldų pirkimo inicijavimas buvo pavestas logistikos specialistei S. K.; prieš pradedant pirkimo procedūras, S. K. atliko rinkos tyrimą ir parengė preliminarią specifikaciją, kuri buvo pateikta jam peržiūrėti; specifikacija buvo koreguojama, taisomos klaidos, o pareiškėjas kontroliavo, jog pirkimo procedūros būtų pradėtos neuždelsiant; pareiškėjas nežinojo apie S. K. susitarimus; S. K. nevykdė paties pirkimo, ji veikė kaip pirkimo iniciatorius, pateikdama pirkimo paraišką su pridedama specifikacija; tokius pirkimus vykdo VSAT Viešųjų pirkimų skyrius, kuris rengia pirkimo sąlygas ir vykdo kitas pirkimo procedūras; pareiškėjas nedalyvauja pirkimo procedūrose ir neatlieka tokios kontrolės, todėl negali būti atsakingas dėl pirkimo procedūrų pažeidimų; jis negali būti atsakingas už tai, jog S. K. nebuvo pasirašiusi nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų, kadangi už tai atsakingi Štabo Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiasis specialistas bei kiti darbuotojai; S. K. pateikė pirkimo paraišką ir suderino ją su atsakingais asmenimis laiku, todėl ji atliko savo pareigas tinkamai.
18.3. VSAT Teisės skyrius 2021 m. balandžio 1 d. paruošė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl S. K. ir pareiškėjo tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų, kurioje remiamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga. Išvadoje siūloma R. V. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą; S. K. drausminėn atsakomybėn netrauktina, kadangi jai taikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo apribojimai.
18.4. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3 dalies 1 punktu, VSAT vado 2020 m. vasario 24 d. įsakymo
Nr. 4-90 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.1.1.3 punktu, Išvada bei VSAT vado 2018 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 4-321 patvirtintu VSAT darbo reglamentu (toliau – ir Darbo reglamentas),VPĮ, Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Pareigybės aprašymo 3, 8, 11, 14, 15 ir 16 punktų nuostatas, pažymėjo, jog jos įpareigoja skyriaus vedėją imtis visų įmanomų priemonių, kad jo struktūrinio padalinio veikla vyktų sklandžiai, taip pat priimti sprendimus, atitinkančius padalinio funkcijas, kontroliuoti darbuotojų veiksmus. Išvadoje nustatytos faktinės aplinkybės nėra nuginčytos, t. y. nustatyta, jog S. K. yra VSAT URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus logistikos specialistė, kurios pareigybės aprašymo (toliau – ir S. K. pareigybės aprašymas) 4.9 punkte nurodyta, jog šias pareigas einantis darbuotojas nustatyta tvarka vykdo pirkimų organizatoriaus funkcijas, o 4.10 punkte nurodyta, kad, perkant prekes, paslaugas ir darbus, atlieka jų patikrinimą (patikrina kiekio ir kokybės atitiktį sutarties sąlygoms). Pareiškėjas yra VSAT URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus vedėjas. Jis, kaip tiesioginis S. K. vadovas, pavedė jai inicijuoti baldų viešąjį pirkimą.
20. Teismas atkreipė dėmesį, jog S. K., atlikdama rinkos tyrimą nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., išsamiai bendravo su UAB „Justura“ atstovais, derino baldų specifikacijas, pagal šios bendrovės pasiūlytų baldų specifikacijas parengė pirkimo dokumentus, informavo apie viešąjį pirkimą tik šią įmonę, o vėliau UAB „Justura“ laimėjo viešąjį pirkimą, su ja buvo sudaryta baldų pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas nustatė, kad S. K. sutarė su UAB „Justura“ atstove, jog pagaminti baldai neatitiks sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų, o už tokį neteisėtą veikimą, siekdama turtinės naudos, iš UAB „Justura“ ji gavo materialinį atlygį – dvi lentynas, už kurias jai nereikėjo sumokėti. Tokiais savo veiksmais S. K. nesudarė sąlygų kitoms bendrovėms sąžiningai konkuruoti su UAB „Justura“ šiame viešajame pirkime, sąmoningai veikė valstybės tarnybai priešingais interesais.
21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išanalizavęs bylos medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog jis negali būti atsakingas už pavaldžios darbuotojos veiksmus, be kita ko, viešuosius pirkimus, kadangi S. K. pagal pareigas nustatyta tvarka vykdo pirkimų organizatoriaus funkcijas, o pareiškėjas pavedė jai inicijuoti baldų viešąjį pirkimą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės ir bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas žinojo, kad S. K. inicijuos baldų viešąjį pirkimą, jie tarėsi dėl viešojo pirkimo organizavimo, todėl pareiškėjas privalėjo kontroliuoti, kad procedūra vyktų tinkamai. Išvadoje pažymėta, jog pats R. V. taip pat bendravo su UAB „Justura“ atstovais, siuntė jų susirašinėjimą elektroniniais laiškais S. K., todėl turėjo galimybę kontroliuoti jos darbą, organizuojant viešąjį pirkimą, tačiau jis to nepadarė.
22. Teismas pažymėjo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta ne už jo pavaldinių įvykdytus pažeidimus, bet už jo, kaip skyriaus vedėjo, pareigų nevykdymą (neveikimą). Pareiškėjas neužtikrino tinkamos pavedimų įvykdymo kontrolės, nors jis privalėjo tai padaryti, vykdydamas savo pareigas, jam pavaldi darbuotoja pasinaudojo tarnybine padėtimi ir atliko teisės aktų reikalavimams prieštaraujančią veiką. Pareiškėjas, būdamas skyriaus vedėjas, galėjo ir turėjo numatyti, kad, nesant pakankamos kontrolės, gali būti užfiksuoti viešųjų pirkimų inicijavimo pažeidimai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas bandė užkirsti kelią S. K. veiksmams, reikalavo jos išsamių ataskaitų apie rinkos tyrimą, apie organizuojamą pirkimą ar pan., pareiškėjas nepateikė šių duomenų teismui bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas užkirsti kelią neteisėtiems jam pavaldžios darbuotojos veiksmams.
23. Vertindamas pareiškėjo teiginius, jog Pranešime ir Išvadoje iš esmės skiriasi nurodyti padaryti pažeidimai, todėl jis negalėjo tinkamai pateikti paaiškinimus, teismas nurodė, jog iš Pranešimo galima aiškiai suprasti, jog pareiškėjas kaltinamas netinkamai vykdęs jam pavaldžios darbuotojos kontrolę. Pranešime prašoma pateikti paaiškinimus, susijusius su 2020 m. lapkričio 20 d. vykusiu viešuoju pirkimu, kurį laimėjo UAB „Justura“, taip pat jame nurodyti pavaldžios darbuotojos S. K. nustatyti netinkami veiksmai ir prašoma pateikti paaiškinimus, kokiu būdu pareiškėjas kontroliavo jos veiksmus, pateikti visą jam žinomą informaciją ir pan. Kaip matyti, pareiškėjas pateikė paaiškinimą, nurodė, jog nepripažįsta padaręs tarnybinį nusižengimą. Be to, pareiškėjas skunde teigė, kad Išvadoje aptariami jo veiksmai, o Pranešime apie juos neužsimenama, tačiau pareiškėjui pastaba skirta ne už paties pareiškėjo konkrečius veiksmus, o už jam pavaldžios darbuotojos S. K. netinkamo pareigų atlikimo nekontroliavimą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, gavęs Pranešimą, būtų prašęs detalizuoti jam pateiktus kaltinimus ar prašęs susipažinti su tarnybinio patikrinimo arba ikiteisminio tyrimo medžiaga.
24. Teismo vertinimu, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už S. K. pareigų vykdymo netinkamą kontrolę, organizuojant viešąjį pirkimą, todėl argumentus dėl jos deklaracijos ir pasižadėjimo nepasirašymo atmetė kaip nepagrįstus. Be to, S. K. nebuvo patraukta atsakomybėn, nes tarnybinio patikrinimo metu ji buvo nėščia ir dėl šios priežasties jos atžvilgiu taikytini DK įtvirtinti apribojimai.
25. Teismas darė išvadą, jog VSAT, skirdama švelniausią tarnybinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą savo neveikimu, netiesiogine tyčia, jis charakterizuojamas teigiamai, daug kartų skatintas, ilgą laiką dirba vidaus reikalų sistemoje. Įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, pažeidimo pasekmes, teismas darė išvadą, kad paskirta pati švelniausia pagal savo pobūdį tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminius procedūrinius pažeidimus, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą.
III.
26. Pareiškėjas R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –tenkinti skundą. Pareiškėjas prašo priteisti 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.
27. Pareiškėjas teigia, jog, atliekant tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos. Išvadoje buvo vertinamos naujos aplinkybės, su kuriomis pareiškėjas nebuvo supažindintas, jis nebuvo informuotas apie jas VSAT pateiktame Pranešime. Išvadoje naujai nurodomos papildomos aplinkybės: i) UAB „Justura“ atstovo A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga (telefoninių pokalbių įrašai, elektroniniai laiškai); ii) pareiškėjas derino baldų specifikaciją su potencialiu pirkimo dalyviu, taip suteikdamas jam privalumą. Pareiškėjas teigia, kad Išvadoje remiamasi naujai nurodomomis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis rekomendacijomis „Rinkos konsultacijos: iššūkiai ir galimybės“, DK, VSAT vado 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-79 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis VSAT vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), Darbo reglamentu. Pareiškėjas pažymi, jog Išvadoje remiamasi dokumentais, kurie nebuvo pateikti pareiškėjui susipažinti. Išvadoje pateikiamas kitas pareiškėjo nusižengimo teisinis kvalifikavimas, nurodant naują teisės aktą.
28. Bylos nagrinėjimo metu VSAT nepaneigė aplinkybės, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl Išvadoje naujai nurodytų aplinkybių bei nusižengimo perkvalifikavimo. VSAT byloje nepaneigė padaryto esminio tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimo. Teismas sprendime mini Aprašą, tačiau nesivadovauja jo 9 punktu, kuris įtvirtina asmens teisę teikti paaiškinimus. Kadangi pareiškėjas kėlė klausimą dėl jo teisės į gynybą (duoti paaiškinimus) pažeidimo, laikytina, jog teismas, nesivadovaudamas Aprašo 9 punktu, priėmė neteisėtą sprendimą.
29. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepasisakė dėl nustatyto tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo pagal Darbo reglamento 9 punktą, VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalis bei nepateikė aiškaus nusižengimo kvalifikavimo. Įsakymu pareiškėjui neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už Darbo reglamento 9 punkto ir VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimus, nenustačius nusižengimų sudėties. Pareiškėjo funkcijos bei pareigybės nėra susijusios su viešaisiais pirkimais, jis nėra viešųjų pirkimų proceso ir / ar viešųjų pirkimų vykdymo vidaus kontrolės dalyvis. Pareiškėjas negali būti atsakingas už VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimus. Jis vykdo savo pareigas perkančiosios organizacijos skyriuje, pagal kurio nuostatus jam nėra priskirta vykdyti viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo funkcijas. Perkančiojoje organizacijoje (šiuo atveju VSAT) yra įsteigti kiti struktūriniai skyriai, kurių veiklos funkcijose yra nurodytos viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo funkcijos. Todėl neaišku, kaip jis galėjo užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 str. 1 d.) ar planuojant pirkimus ir jiems rengiantis nebūtų siekiama išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Išvadoje nurodyti motyvai neįrodo fakto, jog pareiškėjas žinojo apie jam pavaldžios darbuotojos S. K. veiksmus priimant prekes, užregistruojant sąskaitą. Nepagrįstas VSAT teiginys, jog dėl tariamo pareiškėjo (ne)veikimo buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, nes tokiomis pačiomis sąlygomis kaip UAB „Justura“ konkurse dalyvavo ir kita įmonė – UAB „Alytaus baldai“. Be to, nenustatytas pareiškėjo suinteresuotumas dėl konkretaus viešojo pirkimo bei UAB „Justura“ dalyvavimo jame.
30. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo atžvilgiu palikto galioti tarnybinio pažeidimo pagal Darbo reglamento 9 punktą, objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių. Pareiškėjo funkcijos bei pareigybės specializacija nėra niekaip susijusi su viešaisiais pirkimais, pareiškėjas nėra viešųjų pirkimų proceso ir / ar viešųjų pirkimų vykdymo vidaus kontrolės dalyvis. Tai reiškia, jog jis neturėjo pareigos bei objektyvios galimybės kontroliuoti S. K. veiksmų viešųjų pirkimų procese. Pareiga kontroliuoti viešųjų pirkimų proceso dalyvius yra paskirta vykdyti Imuniteto skyriaus valstybės tarnautojams (Vidaus tvarkos taisyklių 21 p.).
31. Atsakovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, atmesti apeliacinį skundą.
32. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus atliepiame į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas nurodo, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, teisingai pažymėjo, kad Išvadoje surinkti įrodymai ir teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, jog R. V. veikoje buvo teisėtai ir pagrįstai nustatyti tarnybinio nusižengimo veikos požymiai, tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, Išvadoje nurodant, kokiais R. V. veiksmais buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, kokie teisės aktai buvo pažeisti, todėl ginčijamu Įsakymu R. V. teisėtai ir pagrįstai skirta tarybinė nuobauda – pastaba.
33. Teismas sprendime konstatavo, kad iš Pranešimo galima aiškiai suprasti, jog pareiškėjas kaltinamas netinkamai vykdęs jam pavaldžios darbuotojos kontrolę. Pranešime pareiškėjo prašoma pateikti paaiškinimus, susijusius su 2020 m. lapkričio 20 d. vykusiu viešuoju pirkimu, kurį laimėjo UAB „Justura“, taip pat jame nurodyti pavaldžios darbuotojos S. K. nustatyti netinkami veiksmai ir prašoma pateikti paaiškinimus, kokiu būdu pareiškėjas kontroliavo jos veiksmus, pateikti visą jam žinomą informacija ir pan. Tarnybinio patikrinimo metu nei S. K., nei R. V. neišreiškė noro ir nepateikė prašymo susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, nesidomėjo tyrimo eiga.
34. Išvadoje nustatytos faktinės aplinkybės nėra nuginčytos, t. y. nustatyta, jog S. K. yra VSAT URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus logistikos specialistė, kurios pareigybės aprašymo 4.9 punkte nurodyta, jog šias pareigas einantis darbuotojas nustatyta tvarka vykdo pirkimų organizatoriaus funkcijas, o 4.10 punkte nurodyta, kad perkant prekes, paslaugas ir darbus atlieka jų patikrinimą (patikrina kiekio ir kokybės atitiktį sutarties sąlygoms). Pareiškėjas, kaip tiesioginis S. K. vadovas, pavedė jai inicijuoti baldų viešąjį pirkimą naujai pastatytiems pastatams. Pareiškėjas žinojo, kad S. K. inicijuos baldų viešąjį pirkimą, be to, bylos medžiaga patvirtina, kad jie tarėsi dėl viešojo pirkimo organizavimo, todėl pareiškėjas privalėjo kontroliuoti, kad procedūra vyktų tinkamai. Be to, pats pareiškėjas taip pat bendravo su UAB „Justura“ atstovais, siuntė jų susirašinėjimą elektroniniais laiškais S. K., todėl turėjo galimybę kontroliuoti jos darbą, organizuojant viešąjį pirkimą, tačiau jis to nepadarė. Nuobauda pareiškėjui paskirta ne už jo pavaldinių įvykdytus pažeidimus, o už jo, kaip skyriaus vedėjo, pareigų nevykdymą (neveikimą). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas bandė užkirsti kelią S. K. veiksmams. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už S. K. pareigų vykdymo netinkamą kontrolę, organizuojant pirkimą, todėl argumentai dėl jos deklaracijos ir pasižadėjimo nepasirašymo atmestini. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyti jokie objektyvūs ir neginčijami duomenys, jog pareiškėjas neturėjo realios galimybės veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, jo neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjui Įsakymu paskirta švelniausia VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba.
35. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas. VSAT nuomone, teismas itin detaliai išanalizavo pareiškėjo tarnybinio patikrinimo medžiagą, įvertino pateiktus į bylą duomenis, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT vado 2021 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. TE-434 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“, kuriuo pareiškėjui R. V. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas neužtikrino jam pavaldžios darbuotojos tinkamos pavedimų įvykdymo kontrolės, nors, vykdydamas savo pareigas, jis privalėjo tai padaryti, jam pavaldi darbuotoja pasinaudojo tarnybine padėtimi ir atliko teisės aktų reikalavimams prieštaraujančią veiką, pareiškėjas, eidamas skyriaus vedėjo pareigas, galėjo ir turėjo numatyti, kad, nesant pakankamos kontrolės, gali būti padaryti viešųjų pirkimų inicijavimo pažeidimai. Teismas darė išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai.
38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, jog jis nebuvo supažindintas su Išvadoje nurodytomis naujomis aplinkybėmis bei Išvadoje nurodytu teisiniu reguliavimu, kuris nebuvo nurodytas Pranešime, buvo pažeista jo teisė teikti paaiškinimus. Be to, Įsakymu pareiškėjui neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda už Darbo reglamento 9 punkto ir VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimus, nenustačius šių nusižengimų sudėties. Pareiškėjas nurodo, kad jo funkcijos nėra susijusios su viešaisiais pirkimais.
39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų taikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybinių nusižengimų prevencija, tiek atitinkamos poveikio priemonės taikymas tarnybinį nusižengimą padariusiam asmeniui.
40. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).
41. Byloje nustatyta, kad Įsakymu buvo skirta tarnybinė nuobauda pareiškėjui dėl to, kad jis, eidamas VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus vedėjo pareigas, pažeidė Darbo reglamento 9 punkto ir Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, t. y. tinkamai nevykdė jam pavaldžios darbuotojos S. K. veiksmų, susijusių su baldų viešuoju pirkimu, kontrolės.
42. Pagal Darbo reglamento 9 punktą Tarnybos struktūrinių padalinių vadovai asmeniškai atsako už padaliniams pavestų veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, tarnybos drausmę, pavaldžių darbuotojų teisės pažeidimų prevenciją, taip pat už tarnybos vado, tarnybos vado pavaduotojų rezoliucijų ir žodinių pavedimų vykdymą.
43. Pagal VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VTĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją; laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
44. VSAT viešųjų pirkimų taisyklių 4 punkte numatyta, kad, organizuojant ir vykdant pirkimus, turi būti racionaliai naudojamos tarnybinės lėšos ir valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, laikas; turi būti laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir racionalumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų. Pagal minėtų taisyklių 11.4 punktą, Tarnybos viešųjų pirkimų procese ir viešųjų pirkimų vykdymo vidaus kontrolėje dalyvauja pirkimo organizatorius (-iai).
45. VSAT viešųjų pirkimų taisyklėse nurodyta, kad pirkimų organizatorius – Štabo Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojas arba tarnybos vado paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris tarnybos nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka mažos vertės pirkimus, kai tokiems pirkimams nesudaroma Viešųjų pirkimų komisija (VSAT viešųjų pirkimų taisyklių 5.5 p.).
46. Iš bylos duomenų matyti, kad S. K. ėjo VSAT URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus logistikos specialistės pareigas, ji vykdė Centre apgyvendintų užsieniečių materialinio aprūpinimo ir paslaugų teikimo jiems funkcijas. Pagal S. K. pareigybės aprašymą, ji, be kita ko, vykdo šias funkcijas: nustatyta tvarka vykdo pirkimo organizatoriaus funkcijas (Pareigybės aprašymo 4.9 p.); perkant prekes, paslaugas ir darbus atlieka jų patikrinimą (patikrina kiekio ir kokybės atitiktį sutarties sąlygoms) (Pareigybės aprašymo 4.10 p.).
47. VSAT URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodyta, kad jo veiklos sritis apima turto valdymą (Pareigybės aprašymo 5 p.), o skyriaus vedėjo specializacija apima turto, skirto užsieniečių priėmimo sąlygų užtikrinimui, valdymą (Pareigybės aprašymo 8 p.). Pareiškėjas atlieka šias funkcijas: priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus (Pareigybės aprašymo 11 p.); vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas (Pareigybės aprašymo 14 p.); vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informacija (Pareigybės aprašymo 15 p.); vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus (Pareigybės aprašymo 16 p.).
48. Byloje nustatyta, kad S. K. buvo pavesta atlikti sulaikytų moterų bendrabučio ir užsieniečių priėmimo pastato baldų pirkimą; prieš paskelbiant viešąjį pirkimą, ji bendravo ir derino baldų specifikacijas su UAB „Justura“ atstovais, pagal šios bendrovės pasiūlytų baldų specifikacijas parengė viešojo pirkimo dokumentus, informavo apie viešąjį pirkimą tik UAB „Justura“, vėliau UAB „Justura“ laimėjo viešąjį pirkimą, buvo sudaryta baldų pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Justura“. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. sausio 4 d. S. K. pasirašė prekių perdavimo–priėmimo aktą Nr. 9-379, neįvertinusi, ar prekės atitinka sutartyje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus, 2021 m. vasario 5 d. užregistravo PVM sąskaitą faktūrą JUST Nr. 002685, kuri 2021 m. vasario 12 d. buvo pateikta vykdyti VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Mokėjimų, apskaitos ir atskaitomybės skyriui, ši PVM sąskaita faktūra apmokėta 2021 m. vasario 17 d., nors paskutiniai baldai pagal sutartį į URC buvo pristatyti 2021 m. vasario 23 d.
49. Pagal VSAT viešųjų pirkimų taisyklių 77 punktą atsakingas už pirkimo sutartį asmuo, kurio kontaktiniai duomenys privalo būti nurodyti sutartyje, atlieka šiuos veiksmus: kontroliuoja ir atsako už tai, kad pateiktų prekių, atliktų paslaugų ir darbų kiekis, apimtis ir kokybė, pateikimo bei atlikimo terminai atitiktų pirkimo sutarties sąlygas (77.1 p.); vizuoja atliktų darbų, suteiktų paslaugų ar pateiktų prekių perdavimo ir priėmimo aktus ir teikia juos tvirtinti tiesioginiam vadovu (77.2 p.); vizuoja sąskaitas faktūras, kuriose įrašo: paraiškos numerį ir datą (jeigu prikimo sutartis sudaryta žodžiu), sutarties datą ir numerį, 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (toliau – ir BVPŽ) kodą, teikia jas vizuoti Štabo Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojui, tiesioginiam vadovui, Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos (toliau – ir ESPAV) Finansų skyriaus darbuotojui, atsakingam už sutarčių vykdymo kontrolę, ESPAV Finansų skyriaus vedėjui ir teikia pasirašyti dėl apmokėjimo tarnybos ESPAV direktoriui (77.3 p.).
50. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, vizuodamas PVM sąskaitą faktūrą, turėjo įsitikinti, kad baldai į URC dar nepristatyti, todėl, formaliai vizuodamas minėtą dokumentą, jis neatliko tinkamos jam pavaldžios darbuotojos S. K. veiksmų kontrolės, tokiu būdu buvo pažeisti Darbo reglamento 9 punkto reikalavimai. Pareiškėjas taip pat dalyvavo planuojant baldų pirkimą (el. paštu bendravo su UAB „Justura atstovais dėl baldų specifikacijų, jų išdėstymo bei pirkimams teikiamų dokumentų), kai buvo sudarytos sąlygos UAB „Justura“ pasiruošti viešajam pirkimui, tokiu būdu nebuvo užtikrinti konkurencijos, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai, nurodyti VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo funkcijos bei pareigybės specializacija nėra susijusi su viešaisiais pirkimais, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui pavaldi darbuotoja S. K. pagal pareigas vykdė pirkimų organizatoriaus funkcijas, pareiškėjas pats pavedė jai atlikti sulaikytų moterų bendrabučio ir užsieniečių priėmimo pastato baldų pirkimą baldų viešąjį pirkimą bei bendravo su UAB „Justura“ atstovais organizuojant pirkimą. Pažymėtina, kad nuobauda R. V. paskirta ne už jo pavaldinių padarytus pažeidimus, o už tai, kad jis, kaip skyriaus vedėjas, netinkamai atliko savo pareigas – neužtikrino tinkamos jam pavaldžios darbuotojos veiksmų kontrolės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kilo objektyvios kliūtys pareiškėjui užtikrinti jam pavaldžios darbuotojos veiksmų kontrolę.
52. Iš 2021 m. kovo 10 d. pranešimo apie tarnybinį pažeidimą turinio matyti, jog jame buvo išdėstytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjui pavaldžios darbuotojos S. K. veiksmais, t. y. Pranešime buvo nurodyta, kad ši darbuotoja, organizuodama URC Sulaikytų moterų bendrabučio ir Užsieniečių priėmimo pastato baldų viešąjį pirkimą, sudarė UAB „Justura“ išskirtines sąlygas dalyvauti šiame viešajame pirkime, dėl to po įvykusio viešojo pirkimo 2020 m. lapkričio 20 d. su UAB „Justura“ buvo pasirašyta Užsieniečių registracijos centro Sulaikytų moterų bendrabučio ir Užsieniečių priėmimo pastato baldų pirkimo–pardavimo sutartis; tęsdama savo neteisėtą veiką, sutarė su UAB „Justura“ atstove, kad pagaminti baldai neatitiks sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų, už tokį neteisėtą veikimą, siekdama turtinės naudos, iš UAB „Justura“ gavo materialinį atlygį – dvi lentynas, už kurias jai nereikėjo atsiskaityti. Taigi iš Pranešimo turinio pareiškėjui turėjo būti suprantama, kad jis kaltinamas netinkamai vykdęs jam pavaldžios darbuotojos kontrolę. Pareiškėjas, buvo supažindintas su Pranešimu (tai patvirtina jo parašas), jam buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, jis pateikė juos, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista jo teisė teikti paaiškinimus, kuri yra numatyta pagal Aprašo 9 punktą.
53. Pagal Aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2024 m. sausio 12 d.) 17.1 punktą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, priima vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos jam neskirti; pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūlyti jam skirti tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir nustatyti tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti jam skirta (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą).
54. Aprašo 18 punkte numatyta, jog Aprašo 17.1 papunktyje nurodyti sprendimai laikomi priimtais, kai Aprašo 17.1 papunktyje nurodytą motyvuotą išvadą patvirtinus ar jai pritarus šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo Aprašo 17.1 papunktyje nurodytus sprendimus (išskyrus sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos jam neskirti, ir sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūlyti jam skirti tarnybinę nuobaudą) per Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą įformina atitinkamu teisės aktu. Su Aprašo 17 punkte nurodytu sprendimu valstybės tarnautojas pasirašytinai supažindinamas ir jam šio sprendimo kopija įteikiama per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos (Aprašo 20 p.).
55. Išvadoje nurodyta įpareigoti URC viršininką per 5 darbo dienas pasirašytinai supažindinti R. V. su tarnybinio patikrinimo išvada ir įteikti jam išvados kopiją. Pareiškėjas buvo supažindintas su Išvada pasirašytinai 2021 m. balandžio 6 d.
56. VTĮ 331 straipsnis reglamentuoja asmenų, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas teises. Pagal šio straipsnio 1 punktą valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojo pareigas ėjęs asmuo, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi teisę būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis. Taip pat valstybės tarnautojas turi teisę, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga arba gauti jos kopiją (VTĮ 331 str. 5 p.). Kaip jau nustatyta, pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas tiek su Pranešimu (žr. Nutarties 51 p.), tiek su Išvada (žr. Nutarties 56 p.), byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas prašė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, tačiau jam nebuvo leista tai padaryti. Atsižvelgus į tai, nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai dėl jo teisės į gynybą pažeidimo.
57. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
58. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgyja teisės ir į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė