Administracinė byla Nr. I1-931-561/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02372-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,
dalyvaujant pareiškėjui V. D. (V. D.),
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas Kalėjimų departamentas) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (buvęs pavadinimas Vilniaus pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
Pareiškėjas V. D. kreipiasi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslina, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas Kalėjimų departamentas) (toliau – ir Tarnyba) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (buvęs pavadinimas Vilniaus pataisos namai) (toliau – ir Kalėjimas) 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 23).
Pareiškėjas teismui nurodo, kad tiek Tarnyba, tiek Kalėjimas neatsižvelgė į jo pateiktus skundus dėl jam neišduotų kanceliarinių priemonių, t. y. 2022 m. sausio 27 d. su prašymu kreipėsi išduoti vokus, pašto ženklus, popierių ir rašymo priemones, tačiau Kalėjimo Resocializacijos specialistė jų neišdavė.
Pareiškėjo teigimu, Tarnyba ir Kalėjimas pažeidė teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjas prašo teismo priteisti jam 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba neįsigilino į pareiškėjo skundą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 45–47).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti.
Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Tarnybos nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimo ar Tarybos viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Taip pat Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas butų skundęs Kalėjimo 2022 m. kovo 7 d. raštą Nr. 42-057, 2022 m. kovo 7 d. raštą Nr. 42-506 ir Tarnybos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 2S-1103, tad jie laikomi galiojančiais ir vien tik ta aplinkybė, jog minėti raštai netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo neturtinei žalai priteisti.
Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundo nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 58–61).
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į Kalėjimo administraciją su prašymu bei skundu, kuriuose nurodė ir skundėsi tuo, jog neva 2022 m. sausio 27 d. Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistei per rytinį patikrinimą jis įteikė prašymą, kuriuo įstaigos administracijos prašė jam, kaip nemokiam asmeniui, išduoti vokus, pašto ženklus, lapus, rašymo priemones, tačiau prašomų priemonių negavo.
Kalėjimas savo 2022 m. kovo 7 d. atsakyme į pareiškėjo skundą Nr. 42-506 aiškiai ir išsamiai pakomentavo pareiškėjo skundžiamas aplinkybes, t. y. nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu buvo kalbėta su pareiškėjo skunde minėta Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialiste, kuri informavo, kad š. m. sausio 27 d. su prašymu išduoti vokus, pašto ženklus, popierių ir rašymo priemones pareiškėjas nesikreipė. Pareigūnė informavo, kad į ją su panašiu prašymu pareiškėjas kreipėsi 2021 m. lapkričio 18 d., tuomet ji pareiškėjui pasirašytinai išdavė 10 popieriaus lapų, 5 vokus ir rašymo priemonių. Resocializacijos skyriaus specialistė patvirtino, kad visus nuteistųjų ir suimtųjų teikiamus kreipimusis registravo vadovaudamasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės). Resocializacijos skyriaus pareigūnė jau anksčiau pareiškėjui buvo davusi jo prašomas kanceliarines priemones, todėl nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjui kreipiantis pakartotinai, pareigūnė galėjo pasielgti kitaip. Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių teiginius apie galimai netinkamą Resocializacijos skyriaus specialistės funkcijų atlikimą, todėl jo teiginiai apie tai, jog pareigūnė specialiai nenorėjo pareiškėjui duoti vokų, pašto ženklų, popieriaus ir rašymo priemonių, Kalėjimo administracijos buvo vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio ir tai, be kita ko, buvo nurodyta Kalėjimo atsakymuose.
Nurodo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti.
Teismas
konstatuoja:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 500 Eur neturtinės žalos,
kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.
Pareiškėjas teigia, kad neturtinę žalą priteisti prašo, nes jo prašymas dėl kanceliarinių priemonių išdavimo nebuvo sprendžiamas, todėl jis prašytų priemonių negavo. Pažymėjo, kad Kalėjimas nepateikia filmuotos medžiagos, kuri patvirtintų jo argumentus dėl prašymo pateikimo.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek teisminio nagrinėjimo metu atkreipė dėmesį į tai, kad Kalėjimas pažeidė pareigą pateikti vaizdo registratoriaus medžiagą, kuri patvirtintų, kad pareiškėjas kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistei pateikė prašymą dėl kanceliarinių priemonių išdavimo. Atsakovės atstovas Kalėjimas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. vasario 7 d. skundą, rašte Nr. 42-506 nurodė, kad tokios medžiagos pateikti negali, nes prašoma pateikti medžiaga yra sunaikinta teisės aktų nustatyta tvarka.
Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 1 punkte nustatyta, kad tarnybiniai vaizdo registratoriai (mobilūs prietaisai, galintys įrašyti vaizdą ir garsą) Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose ir Lietuvos probacijos tarnyboje naudojami siekiant užtikrinti įstaigos darbuotojų saugumą, suimtųjų (nuteistųjų) ir kitų asmenų apsaugą ir priežiūrą, jų pareigų ir draudimų vykdymo kontrolę bei nustatytų suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo užtikrinimo priemonių, režimo reikalavimų laikymąsi, taip pat užtikrinant turto apsaugą įstaigose. Vaizdo registratoriai taip pat naudojami siekiant užfiksuoti kratų ir apžiūrų atlikimą, įstatymų, kitų teisės aktų ir dienotvarkės pažeidimus.
Aprašo 16 punktas nustato, kad atsakingas pareigūnas, gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina.
Pareiškėjas į Kalėjimo administraciją su skundu dėl kanceliarijos priemonių neišdavimo kreipėsi 2022 m. vasario 7 d. Taigi, Kalėjimas, sprendimą dėl pareiškėjo skundo turėjo teisę priimti iki 2022 m. kovo 8 d. imtinai (VAĮ 10 straipsnio 4 dalis). Sprendimas buvo priimtas 2022 m. kovo 7 d., todėl pagrįstai sprendime pareiškėjui nurodoma, kad vaizdo registratoriaus duomenų pateikti nėra galimybės. Teismas pažymi, jog Kalėjimas, vertindamas ir siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, apklausė Resocializacijos specialistę, kuri paaiškino, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. su prašymu dėl kanceliarijos priemonių išdavimo nesikreipė. Pareigūnė pateikė informaciją, kad toks pareiškėjo prašymas buvo gautas 2021 m. lapkričio 18 d. ir jis buvo patenkintas, t. y. pareiškėjui buvo išduotos kanceliarinės priemonės. Pareigūnė patvirtino, kad visus nuteistųjų ir suimtųjų kreipimusis registruoja vadovaudamasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas bei šalių pateiktus paaiškinimus, sprendžia, jog nėra jokio pagrindo netikėti pareigūnės duotais paaiškinimais Kalėjimo administracijai. Pažymėtina ir tai, jog šioms nustatytoms aplinkybėms paneigti, pareiškėjas nepateikia teismui jokių išsamių paaiškinimų ir argumentų, kurie leistų prieiti kitos išvados. Pritartina Kalėjimo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad pareigūnė specialiai nenorėjo pareiškėjui duoti kanceliarinių priemonių, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei surinktą rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad tiek Tarnyba nagrinėdama pareiškėjo skundą, tiek Kalėjimas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Tai, kad pareiškėjo skundai nebuvo patenkinti ir pareiškėjas nesutinka su priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo konstatuoti minėtų institucijų veiksmų neteisėtumo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Arūnas Kaminskas