Civilinė byla Nr. e2A-863-565/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35938-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
lietuvos respublikos vardu
2021 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Versina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Muitinės kriminalinės tarnybos ieškinį atsakovėms UAB „Versina“ ir UAB „Telšių statyba“ dėl delspinigių pagal rangos sutartį priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Versina“ priešieškinį ieškovei Muitinės kriminalinei tarnybai dėl įstatyminių kompensacinių palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Muitinės kriminalinė tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Versina“ ir UAB „Telšių statyba“ 7 113,50 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 20 d. statybos rangos sutartimi atsakovės (rangovės), veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, įsipareigojo atlikti Muitinės kriminalinės tarnybos administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Pagal sutarties 6.3 punktą, atsakovės darbus turėjo vykdyti pagal grafiką, nurodytą žiniaraštyje. Grafikas buvo pratęstas, ir visi numatyti darbai turėjo būti pabaigti 2018 m. rugpjūčio 1 d. Sutarties 6.4 punkte numatyta, kad, rangovui vėluojant atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal žiniaraštyje (veiklų sąraše) pateiktą grafiką, užsakovas gali reikalauti delspinigių, kurių dydis yra 0,02 proc. nuo neįvykdytos sutarties kainos.
3. Atsakovė UAB „Versina“ su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 38 188,31 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovės nurodomas darbų atlikimo vėlavimas nepriklausė nuo atsakovės valios, t. y. pati ieškovė pažeidė jai tenkančią pareigą sudaryti atsakovei sąlygas atlikti darbus – tinkamai ir laiku perduoti statybvietę/patalpas. Be to, ieškovė pažeidė pareigą bendradarbiauti, nešalino kliūčių, trukdančių atsakovei tinkamai įvykdyti sutartį. Ieškovė delsė tvirtinti papildomus darbus ir neatsižvelgė į papildomų darbų vykdymo aplinkybę, turinčią įtakos darbų spartai. Ieškovė pažeidinėjo pareigą sumokėti atsakovei už atliktus darbus, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai sustabdė darbų atlikimą. Tinkamai ir laiku ieškovė su atsakove atsiskaitė tik pagal atsakovės atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Dėl likusių darbų aktų (Nr. 3 – Nr. 10) ir darbų įkainojimo pagal juos sutarties šalys vėliau nesutarė, todėl atsakovė naudojosi savo, kaip rangovės, teise teikti atliktų darbų aktus vienašališkai, o ieškovė, iš pradžių apskritai vėlavusi atsiskaityti už darbus, vėliau priimdavo tik dalį darbų ir atsiskaitymus už juos atlikdavo pagal savo darbų įkainavimą (vertės nustatymą).
5. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog pagal rangos sutartį jau 2017 m. II ir III ketvirčiais rangovas žymiai atsiliko nuo darbų grafiko, t. y. iki ginčijamo 2017 m. IV ketvirčio turėjo atlikti rangos darbų už 655 584,35 Eur, tačiau atliko už 234 772,71 Eur. Atsakovė visais tarpinio atsiskaitymo atvejais nesilaikė sutarties 9.4 – 9.5 punktų reikalavimų, t. y. teikdavo tik savo nuožiūra įvertintą atliktų darbų apimtį, kurių, gavusi techninės priežiūros vadovo pastabas, nekoreguodavo. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ji naudojosi rangovo teise teikti atliktų darbų aktus vienašališkai, kadangi rangovo teisė teikti atliktų darbų aktus tarpiniam atsiskaitymui vienašališkai nėra numatyta nei sutartyje, nei teisės aktuose.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei Muitinės kriminalinei tarnybai solidariai iš atsakovių UAB ,,Versina“ ir UAB ,,Telšių statyba“, 7 113,50 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 98,50 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kiekvienos atsakovės valstybės naudai; priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
6.1. darbai nebuvo baigti sutarties 6.4 punkte numatytu terminu. Rangos darbus pagal pateiktus žiniaraščius (veiklų sąrašus) atsakovės turėjo baigti 2018 m. kovo 31 d.; ieškovės teigimu, šis terminas dėl papildomų darbų buvo pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovės teigimu, sutartyje nustatytų atliktų darbų terminas yra ne 2018 m. rugpjūčio 1 d., o 2019 m. vasario 27 d. (sutarties 6.2 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., todėl net ir laikantis atsakovės pozicijos, kad galutinis darbų terminas yra 2019 m. vasario 27 d., atsakovė sutartinę pareigą laiku pabaigti rangos darbus yra pažeidusi;
6.2. teismo vertinimu, nebuvo pagrindo spręsti, jog atsakovės sutartinės prievolės laiku pabaigti statybos rangos darbus neįvykdymą lėmė kalti ieškovės veiksmai. Tiek sutartyje, tiek pirkimo sąlygose įtvirtinta nuostata, kad ieškovei bus sudaroma galimybė rekonstrukcijos metu vykdyti veiklą, o patalpos rekonstruojamame pastate visos iš karto rangovui nebus perduotos. 2017 m. kovo 27 d. statybvietės priėmimo-perdavimo aktu atsakovei perduota statybvietė, minėtame akte pažymint, kad vidaus patalpas atskiriems darbams ieškovė perdavinės atsakovei pagal priėmimo perdavimo aktus. 2017 m. balandžio 3 d. statybvietės (patalpų) priėmimo perdavimo aktu atsakovei buvo perduotos visos patalpos 4 aukšte, balkonai 3 ir 4 aukštuose, pagalbinė patalpa ir vidinis pastato kiemas. Pagal atsakovės byloje pareikštą poziciją, visas darbų frontas (įskaitant ir visas pastato patalpas), atsakovei turėjo būti perduotas iš karto, o ne dalimis, tačiau atsakovė tik 2018 m. balandžio 30 d. raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu iki 2018 m. gegužės 14 d. perduoti likusį frontą – visas patalpas 1, 2 ir 3 aukštuose. Vadinasi, iki tol pati atsakovė nelaikė, kad ieškovė pažeidžia savo priešpriešinę pareigą perduoti darbų frontą, juo labiau, kad, ieškovei tokios pareigos nevykdant, sutartyje numatyta rangovės pareiga raštu pranešti užsakovui, kad negali pradėti darbų (sutarties 4.1 punktas);
6.3. 2018 m. rugpjūčio 22 d. statybvietės (patalpų) priėmimo perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovei 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo perduota didžioji dalis likusių patalpų – didžioji dalis patalpų, esančių 1, 2, 3 aukštuose, pagrindinė laiptinė. Ieškovės teigimu, atsakovės prašymas suteikti visas šias patalpas 2018 m. pavasarį buvo pateiktas dirbtinai, nesant tokio poreikio, kadangi atsakovei iš karto toks didelis papildomas darbų frontas nebuvo reikalingas. Ieškovės nurodomą aplinkybę, kad 2018 m. pavasarį atsakovė nebuvo atlikusi didelės apimties darbų tuo metu perimtame darbų fronte, patvirtina ieškovės kartu su 2020 m. gegužės 29 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti įrodymai. Kaip matyti iš statybos darbų žurnalų, jau po patalpų, esančių 1, 2 ir 3 aukštuose, perdavimo atsakovei 2018 m. rugpjūčio 23 d., atsakovė nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. tęsė darbus turimame darbų fronte – pastato 4 ir 5 aukštuose, rūsyje, fasade, kieme. Nurodyta aplinkybė paneigia atsakovės poziciją, kad 2018 m. pavasarį atsakovei buvo reikalingos visos patalpos, esančios 1-3 aukštuose, juo labiau, kad, 2018 m. rugpjūčio 22 d. perėmusi minėtas patalpas, atsakovė jose rangos darbus pradėjo ne iš karto;
6.4. ieškovės neperdavimas visų atsakovės prašomų patalpų iki atsakovės nurodyto termino (2018 m. gegužės 14 d.) buvo nulemtas ieškovės poreikio užsitikrinti sutartyje nustatytą teisę vykdyti (tęsti) veiklą ginčo patalpose darbų vykdymo laikotarpiu – atsakovei 2018 m. balandžio 30 d. pareikalavus perduoti visas patalpas, esančias 1-3 aukštuose, ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. birželio 4 d. raštais sutiko perduoti 9 patalpas 3 aukšte ir paprašė užbaigti apdailos darbus šešiose patalpose 4 aukšte, kad ieškovė galėtų perkelti baldus ir kompiuterinę įrangą iš atlaisvinamų patalpų 3 aukšte. Atsakovei neišreiškus valios perimti ieškovės siūlomų patalpų, ieškovė 2018 m. birželio 22 d. raštu sutiko perduoti patalpas 1-3 aukštuose, su sąlyga, kad atsakovė perduos suremontuotą rekonstruojamo pastato 2 aukšte esančią serverinės patalpą ir joje sumontuotą ir pajungtą visą pagal projektą numatytą įrangą. Atsakovei atlikus šiuos remonto darbus 2018 m. rugpjūčio 20 d., ieškovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. perdavė didžiąją dalį patalpų, esančių 1-3 aukštuose, o 2020 m. rugpjūčio 30 d. nurodė sutinkanti sudaryti sąlygas darbams atlikti patalpose nuo 1-16 iki 1-26. Šios patalpos (nuo 1-16 iki 1-26) atsakovei buvo suteiktos ir jose pradėti vykdyti remonto darbai 2019 m. rugpjūčio 7 d. (kuomet pasirašytas 2019 m. liepos 26 d. priėmimo perdavimo aktas), tačiau byloje pateikti šalių raštai dėl šių patalpų perdavimo nesudaro pagrindo teigti, kad minėtose patalpose anksčiau remonto darbų atsakovė negalėjo atlikti dėl ieškovės kaltės, juo labiau, kad ir po 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė tebetęsė darbų vykdymą anksčiau perduotose patalpose;
6.5. nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Nors atsakovė pagrįstai nurodo, kad dalis patalpų atsakovei buvo perduotos jau pasibaigus sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui (2019 m. rugpjūčio 7 d.), tačiau ieškovė prašo priteisti delspinigius nuo 2019 m. gegužės 29 d., t. y. tuo metu, kai didžioji dalis patalpų jau buvo perduota (2018 m. rugpjūčio 22 d.), o likusios patalpos nebuvo perduotos dėl pačios atsakovės nepakankamo bendradarbiavimo. Atsakovė neįrodė, kad darbų vėlavimą lėmė būtent ieškovės veiksmai. Pats faktas, kad ieškovė dalies atsakovės pateiktų sąskaitų sutartyje numatytais terminais neapmokėjo, nurodydama, kad nesutinka su atsakovės vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose ir jų pagrindu išrašytose sąskaitose nurodytomis sumomis (kiekiais), ir prašydama jas perrašyti, nereiškia, kad atsakovė darbus vėlavo atlikti dėl šios priežasties. Atsakovė vėlavo atlikti žiniaraštyje nurodytus darbus dar iki atsakovės nurodomų tarpinių ieškovės atsiskaitymų vėlavimo. Pats faktas, kad ieškovė sutartyje nustatytu laiku neapmokėjo dalies sąskaitų (nesutikdama su jomis nurodytomis sumomis), savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti rangos darbus nustatytais terminais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę, jog stabdo savo prievolę vykdyti rangos darbus iki bus apmokėtos anksčiau išrašytos sąskaitos;
6.6. atsakovė nepagrindė, kokių sutartyje nurodytų darbų ji negalėjo atlikti, neatlikusi papildomų darbų. Ieškovė delspinigius apskaičiavo nuo neįvykdytos sutarties dalies kainos – 193 301,68 Eur. Atsakovė nepaneigė, kad delspinigių paskaičiavimo laikotarpiu ji būtų įvykdžiusi daugiau rangos sutartyje nurodytų darbų (be papildomų), t. y., kad delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo mažesnės sumos. Pagal sutartį rangovės yra abi atsakovės – UAB ,,Versina“ ir UAB ,,Telšių statyba“. Atsakomybė netesybų forma už darbų vėlavimą numatyta abiem atsakovėms (sutarties 6.4 punktas), todėl ieškovės prašomi priteisti delspinigiai priteisiami solidariai iš abiejų atsakovių (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Byloje pateiktas atsakovės UAB ,,Telšių statyba“ 2020 m. birželio 30 d. raštas, adresuotas atsakovei UAB ,,Versina“, kuriame nurodyta, kad UAB ,,Telšių statyba“ po sutarties sudarymo pasitraukė iš vykdomo objekto, nesant kitokių įrodymų, nėra pakankamas spręsti, kad atsakovei UAB ,,Telšių statyba“ atsakomybė pagal sutartį nekyla;
6.7. priešieškiniu prašomas priteisti palūkanas atsakovės paskaičiavo dviem būdais, pirma, pagal atsakovės ieškovei pateiktus vienašališkai pasirašytus aktus (palūkanų suma 38 188,31 Eur); antra, vadovaujantis pačios ieškovės priimta darbų apimtimi ir įkainojimu (palūkanų suma 15 155,41 Eur). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė dalį sąskaitų apmokėjo vėliau, nei per sutartyje nustatytą terminą, tačiau, ieškovės teigimu, dėl nesavalaikio neatsiskaitymo nėra ieškovės kaltės – pateiktose sąskaitose ir atsakovės vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose, kurių pagrindu jos išrašytos, netinkamai nurodyti atlikti darbų kiekiai, atitinkamai, sąskaitose nurodyta netinkama suma;
6.8. įvertinti atliktų darbų apimtį yra įgaliotas statinio statybos techninis prižiūrėtojas (sutarties 9.4 punktas). Atsakovė ieškovei pateikė sąskaitas, išrašytas pagal vienašališkai atsakovės pasirašytus, su statybos techniniu prižiūrėtoju nesuderintus, aktus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė turi teisę į 38 228,31 Eur palūkanas, kurios apskaičiuotos nuo ieškovės neapmokėtų sumų pagal pačios atsakovės atliktą darbų įkainavimą, kai sutartyje įtvirtintas tokį įkainojimą galintis atlikti subjektas – statybos techninis prižiūrėtojas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė UAB „Versina“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Muitinės kriminalinės tarnybos ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Versina“ priešieškinį patenkinti, t. y. priteisti atsakovei iš ieškovės 38 188,31 Eur palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų metines procesines palūkanas arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. sutarties 4.1 punkte ir/ar kituose sutarties dokumentuose nėra detalizuoti nei darbų fronto perdavimo atsakovei terminai, nei kriterijai (sąlygos), pagal kuriuos objektyviai būtų galima spręsti, koks darbų etapas ir kokia apimtimi darbų frontas darbų etapui turi (privalo) būti perduotas atsakovei, arba pagal kokius kriterijus ieškovė turi teisę atsisakyti (ir kokia apimtimi) perduoti darbų frontą;
7.2. sutarties 3.2 punkte numatytas sutarties dokumentų pirmumas, t. y. pirma sutarties sąlygos, po to viešojo pirkimo sąlygos, techninė užduotis, techninis projektas, žiniaraštis (veiklų sąrašas), kiti dokumentai. Taigi, esant prieštaravimams tarp sutarties dokumentų, jis visų pirma šalintinas analizuojant ir taikant pirmesnįjį sutarties dokumentą. Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad atsakovė darbus turi atlikti per 23 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties įsigaliojimo sąlyga aprašyta sutarties 3.4 punkte, t. y. po sutarties pasirašymo ir atsakovei pateikus prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę. Atsakovė sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę pateikė ieškovei 2017 m. kovo 27 d. Taigi, pagal sutartį darbų atlikimo terminas buvo 2019 m. vasario 27 d. (2017 m. kovo 27 d. + 23 mėn.). Žiniaraštis (veiklos sąrašas) yra tik organizacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo detalizuojamos darbų grupės, tačiau juo nėra nustatomas ir (arba) keičiamas sutarties darbų atlikimo terminas (sutarties 1.17, 3.2, 6.2 punktai). Darbų etapai (darbų frontas) nebuvo atsakovei perduodami pagal žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodytą etapų struktūrą (t. y. „vidaus vandentiekio – nuotekų tinklų darbai“, „šildymo sistemos darbai“ ir t.t.). Faktiškai darbų frontas perdavinėtas atsakovei atskiromis patalpomis, kurios žiniaraštyje (veiklos sąraše) nėra aprašytos ir nėra numatyta jokių atlikimo terminų pagal patalpas;
7.3. pirmosios instancijos teismo pateiktas sutarties 4.1 punkto aiškinimo rezultatas ir taikymas, t. y., kad, atsakovei prašant, ieškovė turėjo teisę nevykdyti darbų fronto perdavimo pareigos iki kol pati nuspręs suderinti perduodamą darbų frontą (apimtį ir perdavimo datą) arba iki kol atsakovė atliks ieškovės pasirinktą darbų apimtį, yra akivaizdžiai nesąžiningas, neteisingas ir neprotingas (CK 1.5, 6.193 straipsniai). Tai reiškia, kad darbų fronto perdavimas iš esmės priklauso vien tik nuo ieškovės valios ir pasirinkimo, kuriems nustatyti sutartyje nėra jokių objektyvių kriterijų;
7.4. pagal sutarties 4.1 punktą ir CK 6.681 straipsnio 1 dalį ieškovė privalėjo sudaryti sąlygas atsakovei laiku ir tinkamai pradėti statybos darbus (perduoti darbų frontą) bei reaguoti į atsakovės įspėjimą dėl kliūčių pradėti darbus. Ieškovei to nepadarius laiku ir tinkamai, pagal CK 6.206 straipsnio taisykles ieškovė negali remtis sutarties nevykdymu. CK 6.64 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodoma, kad tol, kol kreditorius pažeidžia jam tenkančią prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. CK 6.260 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad skolininkas nelaikomas praleidusiu įvykdymo terminą tol, kol prievolės negalima įvykdyti dėl to, kad kreditorius praleido įvykdymo terminą;
7.5. sutarties 6.4 punkte numatytas imperatyvus draudimas – delspinigiai negali būti reikalaujami iš atsakovės, jeigu atsakovė vėluoja dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės. Teisė į nuostolių atlyginimą taip pat yra prarandama ir dėl užsakovo nebendradarbiavimo, t. y. kliūčių sudaryti sąlygas atlikti darbus (perduoti darbų frontą) nepašalinimo (CK 6.691 straipsnis). Atsakovė yra atsakinga už darbų terminą, todėl atsakovei, kaip rangovui, pareiškus, jog atitinkamu momentu jai turi būti sudarytos sąlygos darbams atlikti tam, kad pasiekti sutartyje nurodytus terminus, ieškovė, kaip užsakovas, privalėtų imtis visų nuo jo priklausančių priemonių ir sudaryti sąlygas darbams atlikti, o, to nepadarius ar padarius netinkamai, ieškovė neturėtų teisės reikalauti delspinigių;
7.6. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė skaičiuoja ir reikalauja delspinigių nuo visos sutarties kainos neįvykdytos dalies. Ieškovė į neatliktų darbų vertę įtraukė ir tuos darbus, kurių darbų frontas nei 2018 m. rugpjūčio 1 d., nei 2019 m. gegužės 29 d. atsakovei nebuvo perduotas. Teisine prasme nėra logiška ir nesąžininga vertinti darbus kaip neatliktus, jeigu dar net nėra sudarytos sąlygos rangovui tuos darbus pradėti atlikti (CK 1.5, 6.681 straipsniai). Ieškovės skaičiavimuose nėra išskiriama tų darbų vertė, kurių darbų frontas dar nebuvo atsakovei perduotas, o suskaičiuojama atliktų darbų vertė (pagal ieškinį fiksuojant 2020 m. kovo 20 d.) ir ji atimama iš visos sutarties kainos. Nevertinta ir tai, kad delspinigių skaičiavimo 2019 m. gegužės 29 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpi atliktų darbų vertė keitėsi, t. y. ji didėjo dėl darbų atlikimo fakto. Pati ieškovė pripažįsta, jog ir 2019 metų II – IV ketvirtyje atlikta darbų už 99 000 Eur viršijančią sumą. Pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti sutarties 6.4 punkto taikymo pagrįstumą, tačiau to nepadarė;
7.7. ieškovė nurodė, jog darbai turėjo būti užbaigti 2018 m. kovo 31 d. ar 2018 m. rugpjūčio 1 d., tačiau tik 2019 m. rugpjūčio / spalio mėnesiais atsakovė buvo galutinai įleista į remontuotinas patalpas. Be to, pati ieškovė pripažino, kad jau nuo 2017 metų darbų pradžios dėl projektinių sprendinių klaidų ir papildomų darbų poreikio ieškovė sutiko pratęsti darbų atlikimo terminą. Šalys jokio naujo veiklų sąrašo nepasirašė nei 2017 metais, nei 2018 / 2019 / 2020 metais, kuomet išaiškėjo projektinės dokumentacijos trūkumai ir poreikis modifikuoti darbų apimtį (sutarties objektą). Ieškovė darbų frontą atsakovei perdavinėjo ne pagal darbų grupes, kaip jos aprašytos 2017 metų žiniaraštyje (veiklų sąraše), o atskiromis selektyviai pasirinktomis patalpomis. Po 2019 m. vasario 27 d. sutarties darbų atlikimo terminas tapo neapibrėžtu, ir atsakovė įgijo teisę darbus atlikti per protingą bei technologiškai priimtiną terminą (CK 6.53 straipsnio 2 dalis);
7.8. nuo sutarties pasirašymo momento ieškovė turėjo pakankamai daug laiko pasiruošti ir po atsakovės 2018 m. balandžio 30 d. raštu pareikšto prašymo suteikti visą likusį darbų frontą tam, kad po to galėtų reikalauti iš atsakovės atsakomybės už darbų atlikimo termino pažeidimą. Ieškovei daugiau kaip 1,5 metų vilkinant perdavimą, darbų atlikimo terminas pažeistas (pavėluota) ne dėl nuo atsakovės valios priklausančių priežasčių (sutarties 6.4 punktas). Atsakovė fiziškai neturėjo galimybės ir negalėjo darbų užbaigti nei iki ieškovės ieškinyje nurodytos 2018 m. kovo 31 d., nei iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., nei iki sutartyje numatyto darbų atlikimo termino (2019 m. vasario 27 d.). Tai reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų ir dėl susidariusių neatliktų darbų (visų ar dalies) atsakovė negali būti laikoma atsakinga;
7.9. teisiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, pripažįstanti atsakovę nepakankamai bendradarbiavusią tuo motyvu, jog atsakovė, reikalaudama suteikti darbų frontą, dar vykdė darbus kitose dalyse. Darbų atlikimas kitose patalpose niekaip objektyviai neatima galimybės ieškovei perduoti likusio darbų fronto. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvadomis dėl patalpų darbų fronto perdavimo suderinimo ar ieškovės veiklos vykdymo. Po darbų fronto perdavimo ieškovė jokios veiklos remontuojamose patalpose nevykdė iki kol 2020 m. birželio 10 d. galutiniu aktu perimtas pastatas;
7.10. ieškovė sutarties darbus (darbų apimtį) modifikavo nuolat atsisakant, keičiant ar papildant darbus, t. y. nuo 2017 metų iki 2020 metų gegužės mėnesio šalys susirašinėjo ir buvo tvirtinamos atsisakomų / keičiamų / papildomų darbų sąmatos: 2017 metais dėl ieškovės projekto klaidų įforminti papildomi ir ieškovės patvirtinti darbai (sąmatos); 2018 / 2019 metais dėl ieškovės pageidavimų keisti projektinius sprendinius ir kitų nenumatytų aplinkybių įforminti papildomi ir ieškovės patvirtinti darbai (sąmatos); 2020 metų balandžio / gegužės mėnesį dėl ieškovės pageidavimų keisti projektinius sprendinius ir kitų nenumatytų aplinkybių įforminti papildomi ir ieškovės patvirtinti darbai (sąmatos). Tol, kol ieškovė nepatvirtina darbų užduoties pakeitimo ir papildomų darbų sąmatų (daromus / nedaromus darbus pakeičiant prieš tai užduotį dėl darbų), darbai yra stabdomi ir atsakovė neturi teisės bei negali pradėti papildomuose sąmatuose nurodytų darbų vykdymo (CK 6.659 straipsnio 1 dalis, 6.684 straipsnio 4 dalis). Papildomi darbai nėra atskiri ir (ar) savarankiški, ne sutarties objektą sudarantys, darbai. Dėl šių darbų atlikimo nebuvo sudarytos jokios atskiros rangos darbų sutartys, visų šių darbų atlikimas buvo įforminamas tuose pat atliktų darbų aktuose, atskiros PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašomos;
7.11. pirmosios instancijos teismas realiai papildomų darbų aplinkybių net nesiaiškino. Atsakovė, atsižvelgiant į neprotingai ilgai užsitęsusį papildomų darbų tvirtinimą nuo 2018 metų, 2019 m. gruodžio 2 d. raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu pradėti galutinį darbų priėmimą perdavimą neatlikus papildomų darbų ir tų darbų, kurių atlikimas tiesiogiai priklauso nuo papildomų darbų atlikimo (užbaigimo), įskaitant projektinių sprendinių pakeitimų įforminimą, t. y. negalimi užbaigti oro kondicionavimo, elektrotechnikos, silpnųjų srovių sistemų įrengimo ir derinimo bei kiti darbai, kurie technologiškai susiję su papildomais darbais. Ieškovė į tai sureagavo ir 2020 metų balandžio / gegužės mėnesiais patvirtino papildomus darbus, o būtent – 2020 m. balandžio 7 d. patvirtinti oro kondicionavimo projektinių dokumentų pakeitimai ir papildomi oro kondicionavimo sistemos darbai (sąmata) (12 776,86 Eur); 2020 m. balandžio 21 d. patvirtinti silpnųjų srovių ir elektrotechnikos darbo projekto bei vandens apskaitos mazgo papildomi darbai (sąmata) ir kt. Atsakovė šiuos rašytinius įrodymus pateikė su papildomais 2020 m. gegužės 27 d. rašytiniais paaiškinimais, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų sprendime neanalizavo;
7.12. formaliai sutiktina, kad pagal sutarties 9.4 punktą tarpinio mokėjimo sumą turėtų nustatyti ieškovę atstovaujantis statinio statybos techninis prižiūrėtojas, tačiau sutartyje nėra numatyta jokių objektyvių kriterijų, kuriais remiantis statinio statybos techninis prižiūrėtojas turėtų nustatyti mokėtiną sumą už atliktus darbus arba kuriais remiantis būtų galima objektyviai patikrinti vienašališkai nustatytos sumos pagrįstumą. Šiuo atveju atliktų darbų apimtis procentine išraiška ir / arba mokėtina pinigų suma buvo nustatoma pagal subjektyvią statinio statybos techninio prižiūrėtojo nuomonę. Ieškovė ir atsakovė atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 pasirašė, su vertinimu buvo sutikta, tačiau su vėlesniais ieškovės atstovo statinio statybos techninio prižiūrėtojo vertinimais atsakovė nesutiko. Atsakovė teikė savo atliktų darbų apimties įvertinimą procentine išraiška ir mokėtina pinigų suma, visa tai įforminant vienašališkai pasirašius atliktų darbų aktus, kurie iki šiol nenuginčyti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis);
7.13. ieškovė pažeidė sutartyje numatytą atsiskaitymo terminą sumokant netgi už tą darbų apimtį, kurią pati ieškovė priėmė bei įkainavo 2017 / 2018 metais, o vėliau ir apmokėjo. Ieškovė atliko sekančius mokėjimus atsakovei: 1) neuždelsta pagal aktus Nr. 1 ir Nr. 2 – 82 212,93 Eur (2017 m. liepos 20 d.) ir 152 559,78 Eur (2017 m. spalio 20 d.); 2) uždelsta pagal aktus Nr. 3 ir Nr. 10 – 126 307,40 Eur (2018 m. rugpjūčio 13 d.), 426 472,66 Eur (2018 m. rugpjūčio 23 d.), 113 869,57 Eur (2018 m. lapkričio 8 d.), 144 845,66 Eur (2018 m. gruodžio 28 d.), 151 25,75 Eur (2019 m. balandžio 25 d.), 99 274,43 Eur (2019 m. gruodžio 30 d.). Atsakovė suskaičiavo ir prašė priteisti 38 188,31 Eur palūkanų, o tuo atveju, jeigu teismas būtų sprendęs, kad atsakovės atliktų darbų įkainavimas pagal vienašališkai pasirašytus aktus yra neaktualus, vien tik vadovaujantis pačios ieškovės priimta darbų apimtimi ir įkainavimu 2017 / 2018 metų laikotarpiu, pagal ieškovės nurodytas bei sumokėtas atliktų darbų vertes aktuose Nr. 3 – Nr. 6, iš ieškovės priteistina 151 55,41 Eur įstatyminių palūkanų suma už pažeistą atsiskaitymo terminą;
7.14. priešieškinis buvo grindžiamas specialiąja teisės norma, t. y. CK 6.261 straipsniu. Reiškiant reikalavimą šiuo pagrindu, civilinės atsakomybės sąlygos neturi būti įrodinėjamos. Įstatyminių palūkanų paskirtis yra kompensacinė, t. y. minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovės reikalavimai „perrašyti“ buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) ir tuo pagrindu atsisakymas vykdyti atsiskaitymo pareigą už atliktus darbus (bent jau tuos, kuriuos pati ieškovė pripažino atliktais ir juos įkainavo) bei vėliau atlikti mokėjimai, nieko „neperrašant“, vienareikšmiškai vertintini kaip vengimas įvykdyti atsiskaitymo pareigą laiku. Tol, kol ieškovė vengė mokėti, atsakovė negalėjo disponuoti jai teisėtai priklausančiais pinigais ir dėl to patyrė nuostolius, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog kompensacinių palūkanų priteisimas šiuo atveju neatitiktų šių palūkanų paskirties;
7.15. pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik ieškovės argumentais, neanalizuojant bei nepasisakant dėl atsakovės kontrargumentų ir pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino atsakovės darbų atlikimo aplinkybę kitose patalpose, kaip aplinkybę pateisinant ieškovės delsimą perduoti darbų frontą pilna apimtimi. Teismas pripažino, kad darbų frontas užbaigtas atsakovei perduoti 2019 m. rugpjūčio 7 d., t. y. jau pasibaigus sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui, tačiau padarė išvadą, kad yra normalu ir teisėta, jog nuo 2019 m. gegužės 29 d. skaičiuojami delspinigiai pilna apimtimi, t. y. atsižvelgiant į visos sutarties darbų apimties kainą, atimant atliktų darbų vertę. Sprendime nėra motyvų, kuriais būtų patikrintas ieškovės nurodytos neįvykdytos sutarties kainos dalies - 193 301,68 Eur apskaičiavimo pagrįstumas. Delspinigių skaičiavimo ir reikalavimo pagrįstumas nėra preziumuojamas. Neatsižvelgta į tai, kad nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. buvo dar atlikta darbų, dėl ko neįvykdytos sutarties kainos dalis turėjo būti dar mažesnė (2019 m. II – IV ketvirčiai). Po to, kai atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad dar 2020 metų gegužės mėnesį tebebuvo modifikuojama darbų užduotis (darbų apimtis) pagal sutartį ir pats darbų užduoties modifikavimas buvo užbaigtas tik 2020 metų spalio mėnesį (įforminant atsisakytus arba dėl pakeitimų tapusius neatliktinais darbus, viršijant 24 000 Eur sumą), ieškovė 2020 m. spalio 19 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo iki 7 113,50 Eur. Ieškovė tai atliko, atsižvelgiant į atsakovės 2020 m. spalio 6 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas ieškovės sąmatas. Tačiau jų suma yra ne 20 922,70 Eur (mažinant atsakovės neatliktų darbų vertę), o 24 230,76 Eur. Taigi, vertinant pačios ieškovės pareiškime pateiktą matematinį veiksmą, iš neva tai atsakovės neatliktų darbų vertės turėjo būti atimta ne 20 922,70 Eur suma, o atsakovei palankesnė 24 230,76 Eur suma, kas lemtų mažesnių delspinigių skaičiavimą. Kita vertus, nėra normalu, kuomet delspinigiai pagal neatliktų / atliktų darbų vertės skaičiuojami fiksuotai nuo 2019 m. kovo 20 d., o tuo tarpu dar iki 2020 m. gegužės mėnesio tebevyksta sutarties objekto (darbų) modifikavimas, užbaigiant 2020 m. spalio mėnesį;
7.16. pirmosios instancijos teismas padarė teisinę klaidą priteisdamas iš atsakovų po 98,50 Eur žyminio mokesčio. Viso gautųsi priteista 197 eurų suma (98,50 Eur x 2). Ieškinio reikalavimas ir teismo priteista suma yra 71 13,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, skaičiuotino žyminio mokesčio suma būtų 160 Eur (7 113,50 Eur x 0,03 x 0,75). Ieškovė 2020 m. spalio 19 d. pareiškimu atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimo (sumažino reikalaujamą priteisti sumą), todėl permokėta žyminio mokesčio sumos dalis teismo turėjo būti grąžinta ieškovei.
8. Ieškovė Muitinės kriminalinė tarnyba prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nepasisakė dėl apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų bei daugumos teisinių argumentų. Vien aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė visų apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytų ar teismo posėdžio metu nurodytų teiginių, savaime nereiškia, jog sprendimas yra netinkamai motyvuotas arba kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei ieškovo nurodytų argumentų. Apeliantės nesutikimas su teismo padarytomis apeliantei nepalankiomis išvadomis savaime nelemia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą;
8.2. apeliantė, siekdama įrodyti, kad laiku negavo iš ieškovės darbų fronto, nurodo, kad darbų frontas trijose rūsio patalpose perduotas 2019 m. kovo 12 d., tačiau apeliantė nepateikia jokių pagrindžiančių įrodymų, kada ji prašė perduoti šias rūsio patalpas, kad matytųsi, per kiek laiko ieškovė jas perdavė. Dėl šių rūsio patalpų perdavimo tarp rangovo ir užsakovo ginčo nebuvo – rūsio patalpos, atsižvelgiant į rūsio patalpų specifiką (jose yra veikiantis ieškovės archyvas, įrengti stelažai ir pan.), buvo perdavinėjamos etapais, suderinus tai su apeliante, pabaigus apeliantei remontuoti tam tikras rūsio patalpas ir pernešant daiktus iš numatomų perduoti patalpų į naujai suremontuotas patalpas;
8.3. apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad kitos pavienės patalpos perduotos (atlaisvintos) dar vėliau, pvz. 2019 m. spalio 9 d. raštu ieškovė informavo atsakovę apie darbų fronto atlaisvinimą (ieškovei pašalinus apsaugos ir gaisrinės signalizacijos įrangą) patalpoje 1-2.2. Kaip matyti iš Muitinės kriminalinės tarnybos 2018-08-30 rašto Nr. (5.6)3R-1822 (taip pat ir 2018-10-19 rašto Nr. (5.6)3R-2207), Muitinės kriminalinė tarnyba sutiko patalpą 1-2.2 (budėtojo vieta) perduoti apeliantei, kai apeliantė suremontuos šalia esančią patalpą 1-4 (joje numatyta išdažyti sienas), kadangi Muitinės kriminalinės tarnybos budėtojas privalo vykdyti savo funkcijas. Suremontavus šalia esančią patalpą 1-4, patalpa 1-2.2 faktiškai buvo perduota ir pradėta remontuoti dar 2018 m. gruodžio mėn. (Muitinės kriminalinės tarnybos 2018-12-03 raštas Nr. (5.6)3R-2511), kuriame nurodyta, kad „užsakovas faktiškai perdavė patalpą 1-2.2 (budėtojo vieta) UAB „Versina“ ir UAB „Telšių statyba“ (toliau - rangovas) darbuotojams, šioje patalpoje jau vykdomi atitinkami remonto darbai“. Kaip matyti iš apeliantės nurodyto Muitinės kriminalinės tarnybos 2019-10-09 rašto Nr. (5.6)3R-1790, juo Muitinės kriminalinė tarnyba atsakė į apeliantės 2019-09-27 raštą Nr. S-888, kuriuo apeliantė pranešė, kad tam tikra ieškovės palikta sena įranga budėtojo patalpoje 1-2.2 trukdo užbaigti darbus. Kaip matyti iš ieškovės 2019-10-09 rašto Nr. (5.6)3R-1790, ieškovė nedelsdama iš šios patalpos pašalino demontuotą apsaugos ir signalizacijos įrangą, kad apeliantė galėtų šioje patalpoje užbaigti darbus, ir apie tai informavo apeliantę;
8.4. apeliantė nepagrįstai nurodo, jog darbų frontas buvo perdavinėjamas ne pagal žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodytas darbų grupes. Visų pirma, neaišku, kaip darbų fronto perdavinėjimas neatitiko žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodytų darbų grupių. Antra, kad ieškovė netinkamai perdavinėja darbų frontą (t. y. perdavinėja ne pagal žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodytas darbų grupes), atsakovė niekuomet nekėlė pretenzijų. Trečia, šis apeliantės teiginys neturi jokio ryšio su ieškovės reikalavimu. Ieškovė prašo priteisti delspinigius ne dėl darbų vėlavimo pagal žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodytų darbų grupių kiekius, o dėl darbų vėlavimo pradelsus galutinius darbų atlikimo terminus. Darbų frontas apeliantei buvo suteikiamas tinkamai, t. y. 2017 m. kovo 27 d. pasirašytas aktas – leidimas statybos darbams, kuriuo užsakovas nurodė statybos atlikimo vietą: rūsio patalpos R-2, 3, 4,5, 8, 13, 18, 1 aukšto patalpos 1-9, 27, 28, tarp ašių A/B-//9,A/E-9, E-5/9, II aukšto patalpos 2-4, 14, IV aukštas, sklypas. Vykdyti darbus: ardymo darbai, atraminės sienos įrengimas ašyse A- 5/9, cokolio šiltinimas. 2017 m. balandžio 3 d. pasirašytas statybvietės (patalpų) perdavimo priėmimo aktas, kuriuo perduodamas visas 4 aukštas, balkonai 3-me ir 4-me aukštuose, pagalbinė laiptinė nuo rūsio iki 4 to aukšto, rūsio koridorius, vandens mazgas ir vidinis pastato kiemas. 2018 m. balandžio 30 d. raštu apeliantei pasikreipus į ieškovę su prašymu iki 2018 m. gegužės 14 d. perduoti likusį frontą – visas patalpas 1, 2 ir 3 aukštuose, ieškovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. statybvietės (patalpų) priėmimo perdavimo aktu perdavė prašomas patalpas, o patalpose nuo 1-16 iki 1-26 sutiko sudaryti sąlygas darbams atlikti (ieškovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. (5.6)3R-1822). Nuo pat darbų pradžios apeliantė darbus vykdė ypač lėtu tempu, ieškovė nuolat dėl to perspėjo apeliantę. Apeliantės didelis darbų atsilikimas nuo darbų grafiko jau buvo prieš apeliantės nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji kaltina užsakovą (neva netinkamai atlikti tarpiniai atsiskaitymai už 2017 m. IV ketv. - 2019 m. IV ketv., darbo fronto nesuteikimas nuo 2018-05-14). Apeliantė dėl likusio darbų fronto perdavimo kreipėsi tik 2018 m. balandžio 30 d., kai iki darbų įvykdymo termino pabaigos (2018-08-01) liko ypač mažas laikotarpis – tik 3 mėnesiai;
8.5. ieškovė prašo priteisti delspinigius nuo žymiai vėlesnės datos (2019-05-29) nei yra darbų atlikimo terminas (2018-08-01, kuris paskaičiuotas įvertinus papildomų darbų įtaką). Už darbų vėlavimą nuo 2018-08-01 iki 2019-05-29 ieškovė netaikė atsakovei netesybų. Tai reiškia, kad net pratęsus darbų atlikimo terminą nuo 2018-08-01 beveik 10 mėnesių (iki 2019-05-28), ieškovės ieškinys yra tenkintinas. Tai taip pat reiškia, kad ir nenagrinėjus ir nevertinus, ar apeliantė pagrįstai 2018-04-30 paprašė iki 2018-05-14 suteikti likusį darbų frontą (nors tuo metu turimame darbų fronte atsakovė nebuvo atlikusi didelės apimties darbų, taip pat ieškovei 2018 m. birželio 22 d. pranešus, kad likęs frontas bus perduotas, kai bus suremontuota serverinės patalpa 2-4 ir pajungta joje numatyta įranga, atsakovė nepagrįstai ilgai, tai yra 2 mėnesius, remontavo šią patalpą ir pajunginėjo įrangą. Ir net traktavus šį patalpų perdavimo laikotarpį (nuo 2018-05-14 iki 2018-08-22, t. y. 3 mėn. ir 8 dienas) kaip laikotarpį, už kurį nekyla apeliantei atsakomybė, ir atitinkamai pratęsus šiuo laikotarpiu galutinį darbų įvykdymo terminą nuo 2018-08-01 (+ 3 mėn. 8 d.) iki 2018-11-09, ieškovės prašymas priteisti delspinigius nuo 2019-05-29 yra tenkintinas. Patalpose nuo 1-16 iki 1-26, nors ieškovė sutiko sudaryti sąlygas darbams atlikti dar 2018-08-30, atsakovė nepagrįstai delsė (priežastis - bankrutavo darbus vykdęs subrangovas) vykdyti darbus iki 2019-07-26. Apeliantei nepagrįstai nepradėjus darbų patalpose nuo 1-16 iki 1-26 nuo 2018-08-30, o darbus pradėjus tik 2019-07-26, apeliantei tenka pilna atsakomybė padengti netesybas, susidariusias dėl šiose patalpose laiku nepabaigtų darbų;
8.6. apeliantė, ginčydama delspinigių dydį, nurodo, kad delspinigių skaičiavimo laikotarpyje 2019 m. gegužės 29 d. - 2019 m. lapkričio 29 d. atliktų darbų vertė keitėsi, t. y. ji didėjo dėl darbų atlikimo fakto. Šias aplinkybes turėtų įrodyti atsakovė, t. y. kiek kiekvieną dieną nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., už kuriuos ieškovė skaičiuoja delspinigius, mažėjo neatliktų darbų vertė. Ieškovė tokių duomenų neturi. Bet kuriuo atveju, pagal sutartį įvertinti atliktų darbų apimtį yra įgaliotas tik statinio statybos techninis prižiūrėtojas (sutarties 9.4 punktas);
8.7. apeliantė nepagrindė, kokių sutarties darbų ji negalėjo atlikti, neatlikusi nurodomų papildomų darbų – oro kondicionavimo, elektrotechnikos, silpnųjų srovių sistemų įrengimo ir derinimo, vandens apskaitos mazgo papildomų darbų. Apeliantė nepateikia statybos darbų žurnalų įrašų, kurie bent jau parodytų, kad tam tikri sutartyje numatyti darbai buvo atliekami po to, kai buvo atlikti oro kondicionavimo, elektrotechnikos, silpnųjų srovių sistemų įrengimo ir derinimo, vandens apskaitos mazgo papildomi darbai. Apeliantė nepagrindžia, kad po minėtų papildomų darbų atlikimo atliktus darbus ji technologiškai galėjo atlikti tik atlikusi papildomus darbus. Oro kondicionavimo, elektrotechnikos, silpnųjų srovių sistemų įrengimo ir derinimo, vandens apskaitos mazgo papildomi darbai nedarė ir negalėjo daryti įtakos kitiems sutartyje numatytiems atlikti darbams (pvz., vandens apskaitos mazgo papildomų darbų poreikis kilo priduodant vandens apskaitos mazgą įmonei „Vilniaus vandenys“, kai visas vandens apskaitos mazgas jau buvo įrengtas. Pagal UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimus buvo būtina perdaryti kai kuriuos mazgo elementus, kas ir buvo padaryta);
8.8. ieškovė, atsižvelgdama, kad 2020 m spalio mėn. šalys suderino nevykdomų darbų kiekius (2020-10-05 į bylą pateiktas ieškovės 2020-10-02 raštas Nr. (5.6)3R 1583), nes dalis darbų (šarvuotų durų montavimo, vėdinimo kaminėlių tinkavimo, apsauginės signalizacijos ir praėjimo kontrolės darbai) tarp šalių buvo derinti kaip nevykdytini iki laikotarpio, už kuriuos ieškovė kelia reikalavimą priteisti delspinigius (2019-05-29), ieškovė, vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, sumažino prašomus priteisti delspinigius, atsižvelgiant į minėtų darbų vertę (20 922,7 Eur) (11 637,24 + 658,32 + 5 867,02 + 1 666,62 + 1 093,50). Likusių darbų už 3 308 Eur (24 230,76 – 20 922,70) ieškovė dėl apeliantės nekokybiško ir lėto darbų vykdymo atsisakė po 2019-11-29, t. y. vėliau, nei ieškovė kelia reikalavimą už laikotarpį nuo 2019-05-29 iki 2019-11-29 priteisti delspinigius, todėl už šių darbų vėlavimą skaičiuotini delspinigiai;
8.9. apeliantė nepagrįstai nurodo, jog po 2019 m. vasario 27 d. sutarties darbų atlikimo terminas tapo neapibrėžtu ir apeliantė įgijo teisę darbus atlikti per protingą bei technologiškai priimtiną terminą. Sutartis yra terminuota, ji numato darbų įvykdymo terminą, darbų įvykdymo terminas nei pagal CK, nei pagal sutartį negali tapti neapibrėžtu, - jis yra paskaičiuojamas, net jei yra aplinkybių, dėl kurių nėra atsakingas rangovas. Tokiu atveju pratęsiamas darbų įvykdymo terminas tiek, kiek truko šios aplinkybės (sutarties 6.3, 6.4, 6.6, 6.7 punktai). Ieškovė prašė priteisti delspinigius nuo žymiai vėlesnio laikotarpio (2019-05-29), nei yra darbų įvykdymo terminas, pratęstinas laikotarpiais, už kurių vėlavimą nėra atsakingas apeliantė;
8.10. ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 179 Eur žyminį mokestį. Ieškovė 2020 m. spalio 19 d. pareiškimu sumažino reikalaujamą priteisti sumą, tačiau tokiu atveju CPK nenumato dalies žyminio mokesčio grąžinimo. Teismas padarė aritmetinę klaidą, 179 Eur padalindamas lygiomis dalimis 2 atsakovėms ir gaudamas 98,50 Eur, o ne 89,80 Eur. Dėl tokių klaidų nėra duodamas apeliacinis skundas, o klaidos ištaisomos to pačio teismo, kuris priėmė sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
11. Atsakovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas grindžiamas tuo, kad bylos apimtis yra didelė, ją sudaro daug rašytinių įrodymų, todėl vien tik raštu išsamiai atskleisti ginčo aplinkybes yra sudėtinga. Ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys procesiniuose dokumentuose pateikė išsamius paaiškinimus apie ginčo aplinkybes.
12. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nustatytas išimtis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
13. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės, kurios negali būti tinkamai ištirtos remiantis rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2017 m. kovo 20 d. ieškovė Muitinės kriminalinė tarnyba ir atsakovės UAB „Versina“ ir UAB „Telšių statyba“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, sudarė statybos rangos sutartį Nr. 6R-10 (toliau – ir Rangos sutartis), kuria atsakovės įsipareigojo sutartyje nustatytu terminu atlikti Muitinės kriminalinės tarnybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), rekonstrukcijos darbus, o ieškovė įsipareigojo sudaryti atsakovėms būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti fiksuotą darbų kainą – 1 207 580 Eur.
15. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai) (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios termino ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Šalių susitarimu nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.652 straipsnio 3 dalis).
16. Pagal Rangos sutarties 1.3 punktą, darbų atlikimo terminas – laikas, skaičiuojamas nuo darbų pradžios iki darbų perdavimo ieškovei, atlikus baigiamuosius bandymus, kurių rezultatai yra teigiami.
17. Rangos sutarties 6.2. punkte nustatyta, kad Pastato rekonstrukcijos darbai turi būti atlikti per 23 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Atsakovė iki darbų atlikimo termino pabaigos privalo atlikti visus darbus, įskaitant: baigiamuosius bandymus, kadastrinių matavimų bylos parengimą, pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimą, kitų statybos užbaigimui reikalingų dokumentų parengimą. Tarp šalių nėra ginčo, kad Rangos sutartis įsigaliojo 2017 m. kovo 27 d. (Rangos sutarties 3.4 punktas). Taigi, Rangos sutarties 6.2 punkte nurodyti darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. vasario 27 d.
18. Rangos sutarties 6.3. punkte nustatyta, kad darbai vykdomi pagal grafiką, nurodytą žiniaraštyje (veiklų sąraše). Žiniaraštyje nurodyti tokie darbai: darbo projekto parengimas, statybinių konstrukcijų įrengimas ir statinio baigiamieji (apdailos) darbai, vidaus vandentiekio-nuotekų tinklų darbai, šildymo sistemos darbai, šilumos punkto rekonstrukcijos darbai, vidaus elektros tinklų darbai, gaisrinės signalizacijos įrengimas, kompiuterinio-telefoninio tinklo įrengimas, apsauginės signalizacijos įrengimas, praėjimo kontrolės sistemos įrengimas, vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas, lauko vandentiekio-nuotekų tinklų darbai, įžeminimo ir žaibosaugos darbai, lauko elektros tinklų darbai, sklypo sutvarkymo darbai, bendra darbų vertė – 1 207 580 Eur. Pagal žiniaraštį, jame nurodyti darbai turėjo būti baigti 2018 m. kovo mėn.
19. Atsižvelgiant į Rangos sutarties 1.3, 6.2, 6.3 punktų nuostatas, daroma išvada, kad per 23 mėnesius nuo Rangos sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2019 m. vasario 27 d., turėjo būti atlikti ne tik žiniaraštyje nurodyti darbai, bet ir kiti Rangos sutartyje nurodyti darbai, būtini Darbų perdavimo-priėmimo aktui pasirašyti (Rangos sutarties 8.1, 8.2 punktai), įskaitant Rangos sutarties 6.2 punkte išvardintus baigiamuosius bandymus, kadastrinių matavimų bylos parengimą, pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimą, kitų statybos užbaigimui reikalingų dokumentų parengimą, o žiniaraštyje nurodyti darbai, kaip jau minėta, turėjo būti atlikti iki 2018 m. kovo mėn. (CK 6.193 straipsnis). Rangos sutarties 6.2 punkte nurodyti baigiamieji bandymai, kadastrinių matavimų bylos parengimas, pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimas, kitų statybos užbaigimui reikalingų dokumentų parengimas gali būti atlikti tik po po to, kai yra atlikti žiniaraštyje nurodyti darbai, todėl skiriasi žiniaraštyje nurodytų darbų ir visų darbų pagal Rangos sutartį atlikimo terminai.
20. Ta aplinkybė, kad Rangos sutarties 1.17 punktas žiniaraštį apibūdina kaip darbų grupių (etapų) sąrašą, užpildytą atsakovės siūlomomis darbų kainomis, nesudaro pagrindo žiniaraštį vertinti kaip dokumentą, skirtą nurodyti tik darbų grupių kainoms, o ne darbų grupių atlikimo terminams. Žiniaraštyje nurodytos ne tik darbų grupių kainos, bet ir nurodyta, kokia kiekvienos darbų grupės darbų dalis turi būti atlikta kiekvieną mėnesį. Pagal Rangos sutarties 6.3 punktą, atsakovė darbus vykdo pagal grafiką, nurodytą žiniaraštyje. O Rangos sutarties 6.4 punkte nustatyta, kad jei atsakovė vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal žiniaraštyje pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikia ieškovei pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, ieškovė gali reikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,02 proc. nuo neįvykdytos Rangos sutarties dalies kainos per dieną.
21. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad žiniaraščio taikymas yra nelogiškas, nes darbų frontas atsakovei nebuvo perduodamas žiniaraštyje nurodytą darbų etapų struktūrą, faktiškai darbų frontas atsakovei buvo perduodamas atskiromis patalpomis, kurios žiniaraštyje nėra aprašytos, žiniaraštyje nėra numatyti jokie darbų atlikimo terminai pagal patalpas.
22. Atsakovei buvo žinoma Rangos sutarties 4.1 punkto sąlyga, kad ieškovė darbų atlikimo metu tęs savo veiklą, todėl patalpos, kuriose vyks darbai, nebus iš karto visos perduotos atsakovei ir atsakovė darbus turės vykdyti etapais; darbų etapai iš anksto turės būti suderinti su ieškove. Žiniaraščio 3 stulpelyje nurodytas darbų grupių (etapų) kainos mėnesinis išskaidymas procentais pagal atsakovės planuojamą darbų grupių (etapų) vykdymą. Taigi, darbų atlikimą pagal darbų grupes (etapus), o ne pagal Pastato patalpas, ir darbų grupių (etapų) atlikimo terminus nurodė pati atsakovė. Be to, žiniaraštyje nurodyta, kad kiekviena darbų grupė atliekama dalimis per visą žiniaraštyje nurodytą terminą, taip pat, kad vienu metu atliekamos kelių darbų grupių dalys. Taigi, buvo numatytas kelių darbų grupių atlikimas dalyje patalpų.
23. Rangos sutarties 6.6 punkte nustatyta, kad darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams, o darbų vykdymo grafikas gali būti koreguotas tik dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo atsakovės, taip pat dėl: išskirtinai nepalankių gamtinių sąlygų (taikoma darbams, kurių kokybė priklauso nuo gamtinių sąlygų) (6.6.1 papunktis), pakeitimų, atliekamų vadovaujantis Rangos sutarties sąlygų 10.1 punkto nuostatomis (6.6.2 papunktis); bet kokio vėlavimo, kliūčių ar trukdymų, sukeltų ar priskiriamų ieškovei arba ieškovės personalui (6.6.3 papunktis). Pagal Rangos sutarties 6.7 punktą žiniaraštyje nurodytas darbų vykdymo grafikas gali būti koreguotas, atsiradus Rangos sutarties 6.6 punkte numatytoms aplinkybėms, ir ieškovei raštu pritarus.
24. Ieškovė 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (5.6)3R-270 „Dėl žiniaraščio (veiklos sąrašo) pakoregavimo“, vadovaudamasi Rangos sutarties 6.3, 6.6, 6.7 punktais ir atsižvelgdama į papildomų darbų įtaką Rangos sutarties vykdymo terminams, pratęsė žiniaraštyje nurodytų darbų atlikimo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.
25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. kovo 27 d. statybvietės perdavimo-priėmimo aktu ieškovė perdavė atsakovei Rangos sutartyje nurodytiems darbams atlikti statybvietės teritoriją žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) . Statybvietės perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad vidaus patalpos atskiriems darbų frontams bus perduodamos pagal priėmimo perdavimo aktus. 2017 m. balandžio 3 d. statybvietės (patalpų) perdavimo-priėmimo aktu ieškovė perdavė atsakovei Rangos sutartyje nurodytiems darbams atlikti visas patalpas 4-ame Pastato aukšte, balkonus 3-ame ir 4-ame aukštuose, pagalbinę laiptinę nuo rūsio iki 4-to aukšto, rūsio koridorių, vandens mazgo patalpą rūsyje ir vidinį Pastato kiemą.
26. Atsakovė 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. S-302 paprašė, kad ieškovė ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 14 d. perduotų atsakovei darbų frontą 1-ame, 2-ame ir 3-ame Pastato aukštuose. 2018 m. rugpjūčio 22 d. statybvietės (patalpų) perdavimo-priėmimo aktu ieškovė perdavė atsakovei didžiąją dalį patalpų Pastato 1-ame, 2-ame ir 3-ame aukštuose bei pagrindinę laiptinę nuo rūsio iki 5-to aukšto.
27. Kaip jau minėta, Rangos sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad ieškovė darbų vykdymo metu tęs savo veiklą, todėl patalpos, kurios vyks darbai, nebus iš karto visos perduotos atsakovei ir atsakovė darbus turės vykdyti etapais. Darbų etapai iš anksto turės būti suderinti su ieškove.
28. Sutiktina su ieškove, kad reikalavimas iš karto perduoti didelės apimties patalpas (patalpas, esančias 1-ame, 2-ame ir 3-ame Pastato aukštuose) nėra suderinamas su Rangos sutarties 4.1 punkte įtvirtinta ieškovės teise tęsti veiklą patalpose Pastato rekonstrukcijos metu. Ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (5.6)3R-1025, 2018 m. birželio 4 d. rašte Nr. (5.6)3R-1247 nurodė atsakovei, kad gali perduoti atsakovei devynias patalpas 3-ame aukšte, tačiau prašė atsakovę kuo greičiau užbaigti remonto ir apdailos darbus ankščiau perduotose patalpose, kad ieškovė galėtų perkelti į jas kompiuterinę įrangą ir baldus iš patalpų, kuriuose bus atliekami darbai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų delsusi perkelti kompiuterinę įrangą ir baldus į suremontuotas patalpas, kurios atsakovei buvo perduotos ankščiau.
29. Atsakovė taip pat nepateikė paaiškinimų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad patalpų perdavimas 2018 m. rugpjūčio 22 d. statybvietės (patalpų) perdavimo-priėmimo aktu vertintinas kaip vėlavimas, kliūtis ar trukdymas, įtakojęs atsakovės galimybę baigti darbus žiniaraštyje nustatytais terminais ir sudaręs pagrindą koreguoti žiniaraštyje nustatytą darbų vykdymo grafiką (Rangos sutarties 6.6.3 papunktis).
30. Kaip matyti iš 2020 m. gegužės 29 d. ieškovės paaiškinimų ir su 2020 m. balandžio 1 d. prašymu pateiktų statybos žurnalų kopijų, atsakovė po 2018 m. rugpjūčio 22 d. tęsė darbus ankščiau perduotose patalpose, o darbus 3-ame aukšte pradėjo tik 2018 m. rugsėjo 17 d., 2-ame aukšte – 2018 m. rugsėjo 19 d., o 1-ame aukšte – 2018 m. spalio 11 d. (45, 48 psl., statybos darbų žurnalas Nr. 4), t. y. darbus perduotose patalpose 1-ame, 2-ame ir 3-eme aukštuose atsakovė pradėjo praėjus beveik mėnesiui ir daugiau po šių patalpų perdavimo. Tai rodo, kad atsakovė neturėjo pajėgumų/būtinumo pradėti darbus patalpose 1-ame, 2-ame ir 3-eme aukštuose ankščiau, nei jos buvo atsakovei perduotos.
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad patalpų 1-ame, 2-ame ir 3-ame Pastato aukštuose perdavimas atsakovei 2018 m. rugpjūčio 22 d. statybvietės (patalpų) perdavimo-priėmimo aktu vertintinas kaip vėlavimas, kliūtis ar trukdymas, įtakojęs atsakovės galimybę baigti darbus žiniaraštyje nustatytais terminais.
32. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (5.6)3R-1822 patvirtino, kad 1-o aukšto patalpose nuo 1-16 iki 1-26, kuriose numatytas tik inžinerinių tinklų įrengimas, sudarys sąlygas atsakovei darbams atlikti pagal atskirą atsakovės pranešimą, o patalpa 1-2.2 (budinčiojo vieta) bus perduota atsakovei suremontavus patalpą 1-4, kadangi budinčiojo vieta būtina ieškovės veiklai užtikrinti. Šiame rašte ieškovė taip pat nurodė, kad pagal susiformavusią Rangos sutarties vykdymo praktiką, atsakovė kai kuriose patalpose atlieka darbus ir neperėmusi šių patalpų perdavimo-priėmimo aktais, o ieškovės darbuotojams dirbant šiose patalpose, pvz., 2017 m. 1-o aukšto patalpose nuo 1-16 iki 1-26, 2-o ir 3-o aukšto patalpose atsakovė nutiesė šildymo inžinerinius tinklus, nuardė pakabinamas lubas 1-o aukšto patalpose ieškovės darbuotojams dirbant šiose patalpose, ieškovei ir atsakovei suderinus darbų atlikimo laiką. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės nebuvo ginčijamos. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovė yra atlikusi darbus patalpose, kurios atsakovei nebuvo perduotos patalpų perdavimo-priėmimo aktais.
33. CK 6.691 straipsnyje nustatyta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Atsakovė nenurodė pagrįstų priežasčių, kodėl, esant ieškovės prašymui darbus 1-o aukšto patalpose nuo 1-16 iki 1-26 atlikti neperdavus šių patalpų atsakovei, o pagal atskirą atsakovės pranešimą ieškovei sudarant sąlygas atlikti darbus šiose patalpose, kai dalis darbų šiose patalpose 2017 m. buvo atlikti būtent tokiu būdu, atsisakė vykdyti darbus patalpose nuo 1-16 iki 1-26 šių patalpų neperdavus atsakovei. Tuo labiau, kad atsakovė 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. S-679 sutiko atlikti darbus 1-o aukšto patalpose nuo 1-16 iki 1-26 ieškovei neperdavus šių patalpų atsakovei, tačiau sudarant sąlygas atlikti darbus konkrečioje patalpos vietoje (patraukia baldus, kompiuterinę techniką ir organizacinę techniką, pasisaugant nuo dulkių), t. y. būtent tokiu būdu, kaip siūlė ieškovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šis sutikimas buvo sąlygotas iš esmės pasikeitusių aplinkybių.
34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad 1-o aukšto patalpų nuo 1-16 iki 1-26 neperdavimas atsakovei vertintinas kaip vėlavimas, kliūtis ar trukdymas, įtakojęs atsakovės galimybę baigti darbus žiniaraštyje nustatytais terminais.
35. Iš 2019 m. kovo 12 d. statybvietės (patalpų) perdavimo-priėmimo akto matyti, kad rūsio patalpos R-6, R-7, R-14 atsakovei buvo perduotos 2019 m. kovo 12 d. Tačiau byloje nėra įrodymų, nei kada atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl šių rūsio patalpų perdavimo, nei kad ieškovė nepagrįstai delsė atsakovei šias rūsio patalpas perduoti (Rangos sutarties 4.1 punktas). Kaip nurodė ieškovė apeliaciniame skunde, dėl rūsio patalpų perdavimo tarp šalių ginčų nebuvo – rūsio patalpos, dėl jose esančio ieškovės archyvo, atsakovei buvo perduodamos etapais, suderinus su atsakove, atsakovei baigus remontuoti tam tikrą dalį rūsio patalpų ir ieškovei į jas pernešus daiktus iš numatomų remontuoti rūsio patalpų.
36. Kaip jau minėta, ieškovė 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (5.6)3R-270 „Dėl žiniaraščio (veiklos sąrašo) pakoregavimo“, vadovaudamasi Rangos sutarties 6.3, 6.6, 6.7 punktais ir atsižvelgdama į 2017 – 2018 m. atliktų papildomų darbų įtaką Rangos sutarties vykdymo terminams, pratęsė žiniaraštyje nurodytų darbų atlikimo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.
37. Į dalį apeliacinio skundo 41.1 – 41.3 punktuose nurodytų papildomų darbų ieškovė atsižvelgė minėtu 2018 m. sausio 31 d. raštu pratęsdama žiniaraštyje nurodytų darbų atlikimo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. (ieškovės 2020 m. gegužės 29 d. rašytinių paaiškinimų dalies „Dėl papildomų darbų įtakos sutarties terminams“ 1 – 4 punktai). Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad dėl šių papildomų darbų žiniaraštyje nurodyti darbų atlikimo terminai turėjo būti pratęsti ne iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., bet ilgesniam terminui.
38. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kaip kiti apeliacinio skundo 41.1 – 41.3 punktuose nurodyti papildomi darbai įtakojo tai, jog atsakovė negalėjo atlikti žiniaraštyje nurodytų darbų iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė, atlikdama žiniaraštyje nurodytus darbus po 2018 m. rugpjūčio 1 d., jau buvo pažeidusi šių darbų atlikimo terminus, todėl, jei atliekant žiniaraštyje nurodytus darbus po 2018 m. rugpjūčio 1 d., buvo susitarta dėl papildomų darbų, tai neturi įtakos aplinkybei, kad atsakovė pažeidė žiniaraštyje nurodytų darbų atlikimo terminus.
39. Kad žiniaraštyje nurodytų darbų atlikimo terminai buvo sąlygoti ne ieškovės delsimu perduoti atsakovei patalpas, spręstina iš to, kad dėl galimo darbų atlikimo terminų pažeidimo ieškovė kreipėsi į atsakovę jau 2017 m. spalio 31 d. raštu Nr. (5.6)3R-2720, nurodydama, kad pagal Rangos sutarties 6.1 punktą 2017 m. turi būti atlikta darbų, kurių vertė – 1 032 000 Eur, tačiau 2017 m. rugsėjo 30 d. pagal atliktų darbų aktus atliktų darbų vertė yra tik 234,8 tūkst. Eur, t. y. tik 22,70 proc. 6.1 punkte numatytos sumos.
40. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. Ieškovė 2020 m. spalio 19 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų (delspinigių sumažinimo) nurodė, kad šalys susitarė dėl darbų, nevykdytinų iki laikotarpio, už kurį ieškovė prašo priteisti delspinigius, ir šių darbų bendra vertė yra 20 922,70 Eur. Atitinkamai, šia suma ieškovė sumažino laiku neatliktų darbų vertę, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai.
41. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nevykdytinų darbų vertė yra ne 20 922,70 Eur, o 24 230,76 Eur, t. y. tai yra visų darbų, nurodytų nevykdomų darbų kiekių žiniaraščiuose/lokalinėje sąmatoje, pridėtuose prie ieškovės 2020 m. spalio 2 d. rašto Nr. (5.6)3R-1583, vertė, todėl darbų vertė, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, turi būti sumažinta ne 20 922,70 Eur, o 24 230,76 Eur.
42. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad darbų, kurių vertė yra 3 308 Eur, ieškovė atsisakė po 2019 m. lapkričio 29 d., t. y. po termino, iki kurio skaičiuojami delspinigiai, todėl šių darbų vertė yra įtraukta į laiku neatliktų darbų vertę, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai. Šie ieškovės teiginiai nėra paneigti. Byloje nėra įrodymų, kad šalys būtų susitarusios dėl darbų, nevykdytinų iki laikotarpio, už kurį ieškovė prašo priteisti delspinigius, kurių bendra vertė yra ne 20 922,70 Eur, o 24 230,76 Eur.
43. Atsakovė apeliaciniame skunde teigė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. neatliktų darbų vertė keitėsi, t. y. didėjo atliktų darbų vertė, atitinkamai, mažėjo neatliktų darbų vertė, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinų delspinigių dydį, turėjo į šias aplinkybes atsižvelgti. Atsakovė, teigdama, kad suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, turėjo būti mažinama darbų, atliktų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., verte, apeliaciniame skunde nenurodė, kokiomis konkrečiomis atliktų darbų vertėmis turėjo būti mažinama suma, nuo kurios ieškovė skaičiavo delspinigius.
44. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovė po 2019 m. gegužės 29 d. atliko darbus pagal Rangos sutartį, nesudarytų pagrindo mažinti neatliktų darbų vertę, nuo kurios ieškovė skaičiuoja delspinigius, nes darbai, atlikti po 2019 m. gegužės 29 d., taip pat vertintini kaip atlikti praleidus žiniaraštyje nurodytus darbų atlikimo terminus.
45. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas 8,5 proc. metines palūkanas už Rangos sutartyje nustatytų terminų apmokėti už atsakovės atliktus darbus pažeidimą, iš viso 38 188,31 Eur, pagal priešieškinio D dalyje pateiktą palūkanų skaičiavimą.
46. Priešieškinio D dalyje nurodyta, kad prašomos priteisti 38 188,31 Eur palūkanos skaičiuojamos pagal 2017 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų aktą Nr. 3, atliktų darbų vertė – 498 137,05 Eur, 2018 m. kovo 15 d. atliktų darbų aktą Nr. 4, atliktų darbų vertė – 114 110,64 Eur, pagal 2018 m. birželio 20 d. atliktų darbų aktą Nr. 5, atliktų darbų vertė – 150 526,59 Eur, pagal 2018 m. rugsėjo 20 d. atliktų darbų aktą Nr. 6, atliktų darbų vertė – 98 239,27 Eur, pagal 2018 m. gruodžio 12 d. atliktų darbų aktą Nr. 7, atliktų darbų vertė – 92 314,25 Eur.
47. Rangos sutarties 9.4 punkte nustatyta, kad žiniaraštyje nurodytos darbų grupių kainos bus mokamos atsakovei dalimis vieną kartą per ketvirtį, atsižvelgiant faktiškai atliktą tos darbo grupės dalį. Tokiu atveju, atsakovės prašymu ieškovės atstovas – statinio statybos techninis prižiūrėtojas, patikrindamas dalinai atliktos darbo grupės apimtį, turi įvertinti, kokia žiniaraštyje numatytos darbo grupės dalis procentais yra faktiškai atlikta ir pranešti ieškovei. Pagal Rangos sutarties 9.5 punktą, tarpiniam mokėjimui gauti atsakovė iki kiekvieno ketvirčio paskutinio mėnesio 20 d. privalo pateikti ieškovei atliktų darbų akto du egzempliorius ir PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė, gavusi šiuos dokumentus, per 10 kalendorinių dienų privalo patvirtinti, pasirašydama atliktų darbų aktą, išskyrus atvejus, jeigu koks nors atsakovės atliktas darbas neatitinka sutarties ir/arba atsakovė kokio nors darbo pagal sutartį neatliko. Tokiu atveju ieškovė gali reikalauti atsakovės pakoreguoti mokėjimo dokumentus.
48. Iš su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateiktų priešieškinio D dalyje nurodytų atliktų darbų aktų (atsiliepimo priedas Nr. 12) matyti, kad šie aktai pasirašyti tik atsakovės. Iš su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateiktų ieškovės raštų (atsiliepimo priedas Nr. 13) matyti, kad ieškovė nesutiko su atsakovės vienašališkai pasirašytais ir statybos techninio prižiūrėtojo nepatvirtintais atliktų darbų aktais, teikė atsakovei su statybos techniniu prižiūrėtoju suderintus aktus apie atliktų darbų procentus pagal faktinę padėtį (kaip numatyta Rangos sutarties 9.4 punkte), kuriuose nurodyta atliktų darbų vertė neatitinka priešieškinio D dalyje nurodytų atliktų darbų aktuose nurodytos darbų vertės, ir prašė atsakovės pateikti pakoreguotus mokėjimo dokumentus tarpiniam apmokėjimui gauti.
49. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio D dalyje nurodytų atliktų darbų aktai neatitiko Rangos sutarties 9.4 punkto nuostatų, o atsakovė neginčijo su atsiliepimo į ieškinį priedu Nr. 13 pateiktų ieškovės su statybos techniniu prižiūrėtoju suderintų aktų apie atliktų darbų procentus pagal faktinę padėtį, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo pareigą apmokėti priešieškinio D dalyje nurodytų atliktų darbų aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, atitinkamai, nėra pagrindo priteisti palūkanas už šių PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjimą Rangos sutartyje nurodytais terminais.
50. Pasisakant dėl atsakovės reikalavimo priteisti 15 155,41 Eur palūkanas, ieškovei Rangos sutartyje nustatytais terminais neapmokėjus už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus, nurodytus priešieškinio dalyje E (kuriuose nurodyta atliktų darbų vertė yra suderinta su statybos techniniu prižiūrėtoju), pažymima, kad nors ieškovė prašė atsakovės pateikti pakoreguotus mokėjimo dokumentus (pagal su statybos techniniu prižiūrėtoju suderintą atliktų darbų vertę) tarpiniam apmokėjimui gauti, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų pateikusi ieškovei atitinkamai pakoreguotus atliktų darbų aktus ir šių pakoreguotų aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (Rangos sutarties 9.5.1, 9.5.2 papunkčiai). Todėl atsakovė priešieškinio E dalyje nepagrįstai prašomų priteisti 15 155,41 Eur palūkanų pradžios terminą skaičiuoja nuo priešieškinio D dalyje nurodytų atliktų darbų aktų surašymo dienos.
51. Ta aplinkybė, kad ieškovė vėliau visgi sumokėjo atsakovei sumas, nurodytas priešieškinio dalyje E nurodytuose su statybos techniniu prižiūrėtoju suderintuose aktuose apie atliktų darbų procentus pagal faktinę padėtį, nesant atitinkamai pakoreguotų atliktų darbų aktų ir šių pakoreguotų aktų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovė vengė su atsakove atsiskaityti rangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais – tai, kad ieškovė atsiskaitė su atsakove nesant atsakovės pateiktų sutartyje numatytų mokėjimo dokumentų, nesudaro pagrindo šių ieškovės veiksmų vertinti kaip sutarties pažeidimo.
52. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas iš atsakovių ieškovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, padarė skaičiavimo klaidą, 179 Eur padalindamas iš dviejų ir gaudamas 98,50 Eur, o ne 89,50 Eur.
54. Taip pat, sprendžiant dėl iš atsakovių priteistinų bylinėjimosi išlaidų – ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad 179 Eur žyminį mokestį ieškovė sumokėjo už pradinio ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovių solidariai 7 969,14 Eur delspinigius. Ieškovė 2020 m. spalio 19 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo prašomų priteisti delspinigių sumą sumažino iki 7 113,50 Eur. Prašomų priteisti delspinigių suma buvo sumažinta dėl to, kad ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios, jog atsakovė neatliks dalies darbų, kurių vertę ieškovė įtraukė į laiku neatliktų darbų vertę, nuo kurios buvo paskaičiuota pradinė delspinigių suma. Tai leidžia teigti, kad ieškovė dėl savo kaltės pradiniame ieškinyje nurodė nepagrįstą prašomų priteisti delspinigių sumą. Atitinkamai, iš atsakovių ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, skaičiuojamos nuo 7 113,50 Eur ir yra 160 Eur, o iš kiekvienos atsakovės ieškovės naudai priteisiama po 80 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikslinama.
55. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodant, kad ieškovės Muitinės kriminalinės tarnybos naudai iš atsakovės UAB „Versina“ ir atsakovės UAB „Telšių statyba“ priteisiama po 80 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė