Civilinė byla Nr. e2-7679-909/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36892-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.1.7.1.5; 2.6.8.6.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovo atstovams A. N., advokato padėjėjui Tomui Bakučioniui,

atsakovo atstovui advokatui Mantui Mikalopui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos muzikų sąjungos ieškinį atsakovui Asociacijai LATGA dėl kūrinių panaudojimo licencinės sutarties sąlygų nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas Lietuvos muzikų sąjunga (toliau - LMS) pareiškė ieškinį atsakovui Asociacijai LATGA (toliau - LATGA) dėl kūrinių panaudojimo licencinės sutarties sąlygų nustatymo ir prašo teismo nustatyti kūrinių naudojimo ieškovo ir atsakovo licencinės sutarties esmines sąlygas jos nurodytu būdu; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, ieškovas yra meno kūrėjų asociacija, nepelno siekiantis subjektas, įsteigtas ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą bei Asociacijų įstatymą. Ieškovo įstatuose nurodytas LMS veiklos tikslas, t. y. puoselėti šalies muzikinę kultūrą panaudojant profesionalių muzikų talentą, jų meninę kūrybą ir veiklą, tai numatyta LMS įstatų 2.1. punkte. Taip pat šio tikslo ieškovas siekia įgyvendindamas nusistatytus uždavinius. Atsakovas LATGA nuo 2015 m. perėmė NCB filialo Lietuvoje kolektyvinio autorių teisių administravimo funkcijas, ir nuo to laiko tarp šalių de facto vyko derybos dėl licencinės sutarties sąlygų, t. y. tarifų už LMS leidyboje panaudojamus kūrinius nustatymo, tačiau šalims nesusitarus, LATGA vienašališkai nustatė ieškovui mokėtinų autorinių mokesčių tarifus, kreipėsi su reikalavimu į teismą ir buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-32374-868/2019 (bylos numeris po perkėlimo į kitus metus Nr. e2-1406-868/2020). Ieškovas paaiškina, kad nurodytoje byloje teismui atsisakius priimti ieškovo priešieškinį, LMS, gindama savo pažeistas subjektines teises, teikė atskirą ieškinį šioje civilinėje byloje.

Ieškovas dėsto, kad LMS subjektinių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad pagal LATGA vienašališkai nustatomus tarifus LMS vykdoma nekomercinė muzikos įrašų leidyba turėtų būti sustabdyta, tuo pačiu būtų sustabdyta LMS įstatuose numatyta ir vykdoma Lietuvos muzikinės kultūros sklaida ir edukacija. Tokia situacija, ieškovo nuomone, ne tik neproporcingai apribotų LMS veiklą, tačiau prieštarautų ir viešajam interesui. Kita vertus, LATGA vienašališkai nustatyti autorinių mokesčių tarifai, kaip ieškovas nurodo, yra ydingi, kadangi nėra pagrįsti ekonomine logika, kaip atsakovas nustato „minimalią didmeninę“ ir „minimalią mažmeninę“ kainą ir šiuos tarifus taiko ieškovui, nors, kad LMS neužsiima didmenine prekyba kaip tokia apskritai, ieškovo žiniomis, atsakovas supranta. Nepaisant to, LATGA šias nuostatas taiko ir toms laikmenoms, kurios apskritai neparduodamos, o neatlygintinai platinamos akademinės muzikos kultūros sklaidos ir edukacijos tikslais. Tai akivaizdžiai matyti iš paraiškos formos, kurią LATGA yra nustačiusi muzikos kūrinių įrašų gamybai. Iš šios formos turinio matyti, kad paraiškos formoje apskritai nenurodytos nekomercinės sklaidos paskirtys. Ieškovo teigimu, LATGA nustatyta paraiškos forma, neatitinka atsakovo vykdomos veiklos būdo ir specifikos.

Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 7212 straipsnio 1 dalimi ir 7213 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad įstatymo leidėjas nenustatė imperatyvo autorių teisių objektų naudotojams prisijungti prie ieškovo parengtos standartinės licencinės sutarties. Ieškovo manymu, tai reiškia, kad licencinės sutarties sąlygos gali būti nustatytos suderinta šalių, t. y. autorių teisių kolektyvinio administravimo subjekto - LATGA ir autorių teisių naudotojo LMS valia, atsižvelgiant į šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir autorių teisių naudotojo veiklos pobūdį. Priešingas šios normos aiškinimas, ieškovo teigimu, suponuotų vienos teisinių santykių šalies diskriminaciją, turint omenyje, kad tarp LATGA ir LMS, kaip dviejų asociacijų, nėra ir negali būti kokio nors pavaldumo santykių. Atsakovas, ieškovo manymu, turėtų pagrįsti ir įrodyti, kad jo vienašališkai nustatomi tarifai atitinka LMS naudojamų objektų prekyboje ekonominę vertę ir šios asociacijos veiklą apskritai. Ieškovas taipogi atkreipia dėmesį į ATGTĮ nuostatų sisteminio santykio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalį, kuriame įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui principas ir paaiškina, kad įstatymo leidėjas nenustato tiesioginio imperatyvo autorių teisių naudotojams prisijungti prie licencinės sutarties, tačiau sistemiškai aiškinant ATGTĮ normas, ieškovas daro išvadą, kad įstatymo leidėjas tam tikrai autorių teisių naudotojų grupei, t. y. retransliuotajams, suteikė daugiau derybinių galių ir privilegijų nei kitoms autorių teisių naudotojų grupėms, pavyzdžiui, garso įrašų ar literatūros leidėjams.

Toks teisinis reguliavimas, anot ieškovo, suponuoja LMS, kaip asociacijos, užsiimančios muzikos įrašų leidyba, diskriminaciją kitų autorių teisių naudotojų (retransliuotųjų) atžvilgiu. Numatytas ir ieškovo nurodytas teisinis reguliavimas, LMS įsitikinimu, prieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kad įstatymų leidėjas suteikė tam tikrai autorių teisių naudotojų grupei išskirtines sąlygas ir daugiau derybinių galių, nei kitoms analogiškoms grupėms. LMS manymu, ATGTĮ nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja ir Konstitucijai, kurioje įtvirtinta, kad Valstybė remia kultūrą, ta apimtimi, kad ATGTĮ nėra aiškiai apibrėžtos išimtys ir lengvatos nekomercinei, kultūros sklaidos, edukacijos tikslais vykdomai įrašų leidybai.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškinys susideda iš ieškovo interpretacijos apie tariamą jo subjektinių teisių pažeidimą ir atkreipia dėmesį, kad ATGTĮ 7213 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal ATGTĮ 72 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas, išskyrus ATGTĮ numatytais atvejais. Taigi, pats įstatymas numato atsakovo pareigą, sprendžiant autorinio atlyginimo sumokėjimo ar išieškojimo klausimus, vadovautis teisės aktų nustatyta tvarka LATGA patvirtintais tarifais. Atsakovas pasisako dėl ieškovo paminėtos civilinės bylos Nr. e2-1406-868/2020, kuri buvo iškelta dėl ieškovo neteisėto, o kartu ir nesąžiningo elgesio, t. y. prieš prasidedant ieškovo susirašinėjimui su atsakovu, tiek ir ilgą laiką po to, kai šis susirašinėjimas nutrūko, ieškovas, neinformuodamas atsakovo, užsiėmė muzikos albumų su juose įrašytais LATGA repertuaro kūriniais leidyba. Ne vėliau kaip 2017 m. vasario mėnesio pradžioje, LSM pradėjo muzikos albumus viešai skelbti internete, sudarydama galutiniams vartotojams galimybę juos parsisiųsti. Apie ieškovo vykdytus autorių teisių pažeidimus atsakovas sužinojo iš trečiųjų asmenų, konkrečiai – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BOD Group“, kuriai priklauso ieškovo užsakymus atlikusi gamykla. Šiuo aspektu atsakovas pažymi, kad, remiantis ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalimi, 73 straipsniu, 86 straipsniu, įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą, taip pat jau ne kartą akcentuotą faktą, ieškovas LATGA repertuaro kūrinius naudojo neteisėtai, t. y. nesudaręs su LATGA licencinės sutarties, kurioje būtų įtvirtinti kitokie, nei de facto – pagal LATGA tarybos patvirtintus tarifus pritaikyti, autorinio atlyginimo dydžiai, atsakovo teigimu, visi ieškinio teiginiai, kvestionuojant LATGA tarifų taikymą ginčo situacijoje yra teisiškai nepagrįsti bei absoliučiai jokio ieškovo teisių pažeidimo nepagrindžia.

Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, jog autorinio atlyginimo nustatymas pagal LATGA Tarybos patvirtintus tarifus neva lemtų LSM nekomercinės muzikos įrašų leidybos veiklos sustabdymą ir pastarojo teiginio nepagrindžia absoliučiai jokiais įrodymais. Atsakovas teigia, kad LMS iš valstybės biudžeto gauna nuolatinį finansavimą, vien nuo 2014 m. iki 2018 m. laikotarpiu valstybės skirta pinigų suma, t. y. ieškovo įstatuose numatytos veiklos vykdymui, viršija pusės milijono eurų ribą. Tuo tarpu, LATGA prašytas sumokėti, o vėliau – priteisti pagal civilinėje byloje Nr. e2-1406-868/2020 pareikštą ieškinį, autorinis atlyginimas, kuris buvo apskaičiuotas, būtent, vadovaujantis LATGA Tarybos patvirtintais tarifais, nesiekia net 1 proc. dydžio iš valstybės ieškovo gautų lėšų sumos. Atsakovas paaiškina, kad aptarta situacija aiškiai pagrindžia ieškovo teiginių deklaratyvumą bei prieštaravimą tikrajai situacijai.

Atsakovas atsiliepime akcentuoja, kad kaip ir minima ieškovo pareikštame ieškinyje, pagal aptartas bendrąsias ATGTĮ normas bei sąlygas, nagrinėjamo ginčo atveju aktualių LATGA Tarybos patvirtintų LATGA autorinio atlyginimo už viešą muzikos kūrinių atlikimą tarifų 21 skyriaus 21.1 punkte „Kūrinių atgaminimas laikmenose ir jų platinimas“ numatyta, kad autorinis atlyginimas atitinkamam laikmenos tipui skaičiuojamas pagal tarifą, tam tikrą formulę. Jeigu nepateikiama didmeninė ir/ar mažmeninė kainos arba jos yra mažesnės, nei nurodytos lentelėje, taikomos minimalios didmeninė ir/ar mažmeninė kainos. Todėl atsakovas nurodo, kad autorinis atlyginimas privalo būti mokamas ne tik už laikmenų, kuriose įrašyti LATGA atstovaujamų teisių turėtojų kūriniai, platinimą, bet ir už patį šių kūrinių atgaminimą (laikmenose). Taip pat LATGA Taryba, tvirtindama autorinio atlyginimo tarifus kūrinių atgaminimui laikmenose, numatė minimalius dydžius, kurie taikytini tais atvejais, kuomet laikmenos (CD, DVD, VINYL ir kt.) nėra platinamos (tik atgaminamos) bei platinamos neatlygintinai (nepateikiant didmeninės/mažmeninės kainos) ir/ar platinamos už mažesnes, nei tarifuose nurodytos, kainas. Atsakovas pažymi, jog aptartos tarifų nuostatos buvo patvirtintos laikantis visų, t. y. tiek ATGTĮ, tiek bendrosiose sąlygose numatytų, kriterijų, taip pat užtikrinant minimalius LATGA atstovaujamų teisių turėtojų interesus, derinant juos su kūrinių naudotojų interesais.

Atsakovas nurodo, kad kūrinių naudotojas – ieškovas, klaidingai interpretuoja įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių taisykles, t. y.  skirtingai, nei dėstoma ieškovo ieškinyje, ne atsakovas, o, būtent, ieškovas privalo įrodinėti aplinkybes, susijusias su ginčo atveju aktualių tarifų (ne)pagrįstumu. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo akcentuojama LMS nekomercinė veikla, yra remiama nuolatiniu finansavimu valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tarpu, papildomų privilegijų ieškovui suteikimas autorių teisių turėtojų sąskaita, t. y. sumažinant LATGA nustatytą bei nekomercinės veiklos atveju taikomą minimalų autorinio atlyginimo tarifą, reikštų: 1) neabejotiną ATGTĮ nuostatų bei autorių teisių pažeidimą, t. y. LMS interesai, susiję su kultūros sklaida, negali būti iškeliami aukščiau už autorių interesus; 2) ieškovo protegavimą, išskirtinių sąlygų sudarymą, kitų nekomercine veikla užsiimančių subjektų atžvilgiu – LMS nėra vienintelis juridinis asmuo, kuris vykdo nekomercinę veiklą, susijusią su autorių teisių objektų naudojimu (atkūrimu laikmenose), todėl išskirtinių sąlygų ieškovui sudarymas, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, suponuotų paties ieškovo akcentuojamų konstitucinių principų pažeidimą. Atsakovas taip pat nurodo, kreipdamasis į teismą, ieškovas nuolat akcentuoja nekomercinę savo veiklą bei neatlygintinį laikmenų, kuriose įrašyti LATGA repertuaro muzikos kūriniai, platinimą, šiuo aspektu LMS sąmoningai nutyli faktą, jog LATGA užsiima ir atlygintine muzikos albumų platinimo veikla, t. y. tiek CD/DVD laikmenų forma, tiek muzikos albumų paskelbimu internete. Ši veikla, kuri vykdoma be LATGA licencijos – neteisėtai, buvo konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2020 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1406-868/2020. Atsakovas patikina, kad licencinės sutartys tarp kūrinių naudotojų bei kolektyvinio administravimo organizacijų gali būti sudaromos prisijungimo būdu, taip pat gali būti pasirašomos, įvykus šalių deryboms bei jų metu sulygus dėl atitinkamų licencijavimo sąlygų. Prie ieškinio pridėti įrodymai – tarp šalių vykusio elektroninio susirašinėjimo kopija patvirtina faktą, jog LATGA ne tik sutiko, bet ir pati siūlė ieškovui tartis dėl jam aktualių licencijos sąlygų. Vis dėlto, ieškovas, užuot ieškojęs abiem šalims priimtino kompromiso, ir toliau tęsė jau nuo 2015 metų pradėtą neteisėtą kūrinių naudojimo veiklą. Atsakovas, remdamasis vidiniais LATGA nuostatais bei patvirtintomis taisyklės nurodo, kad LATGA pasilieka teisę atsisakyti vykdyti derybas, jeigu kūrinių naudotojas netinkamai vykdė ankstesnių licencinių sutarčių sąlygas ar naudojo LATGA repertuarą be licencijos. Taigi, ginčo atveju aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtina LATGA pareigą suteikti kūrinių naudotojams jų prašomą licenciją ne bet kokiomis sąlygomis, o, būtent, tomis, kurios nustatytos pagal licencijų teikimo tvarkos apraše numatytą tvarką, t. y. pareiga Atsakovui sudaryti licencinę sutartį pagal kūrinių naudotojo reikalaujamas sąlygas įstatyme nėra įtvirtinta.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad licencinė sutartis tarp ginčo šalių dėl kūrinių atgaminimo bei platinimo laikmenose nebuvo bei nėra sudaryta, todėl joks esamų sutartinių santykių modifikavimas teismo tvarka, atsakovo teigimu, nėra galimas. LATGA su ieškovu nėra ir nebuvo sudariusi jokių susitarimų dėl licencinės sutarties sudarymo LMS ieškinyje nurodomomis sąlygomis, taip pat tokios pareigos, t. y. išduoti licenciją pagal ieškovo nustatytas sąlygas, atsakovui nenumato ir įstatymas. Atsakovo nuomone, paminėti faktai suponuoja aiškią išvadą, jog byloje ieškovo pareikštas reikalavimas, laikytinas nesukeliančiu jokių materialiųjų teisinių padarinių, net ir nustačius ieškovo įvardijamas – ieškinio dalyką sudarančias, licencinės sutarties sąlygas, toks teismo sprendimas jokių teisinių padarinių ginčo šalims nesukurtų, kadangi atsakovas sutarties pagal pastarąsias sąlygas su ieškovu pasirašyti neprivalo. Ieškovo prašomos nustatyti licencinės sutarties sąlygos yra ne tik neapibrėžtos, bet ir aiškiai pažeidžiančios LATGA atstovaujamų teisių turėtojų interesus. Nekvestionuotina, kad tokiomis sąlygomis LATGA kūrinių naudojimo licencijos suteikti negali. Pastaroji situacija reikštų neišvengiamą ATGTĮ įtvirtintų nuostatų atsakovo pareigos pažeidimą.

Ieškovas dublike nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kadangi atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog LMS gauna valstybės finansavimą. LMS niekada negavo, negauna ir abejotina, kad ateityje ar kada gaus nuolatinį finansavimą iš valstybės biudžeto, nes nuolatinį finansavimą savo veiklai gauna tik valstybės įstaigos savo etatinių darbuotojų ir pastatų bei ūkio reikmių išlaikymui, o LMS yra asociacija ir finansavimą gauna ne nuolatinį, o tik konkretiems kultūros ir meno projektams, už kuriuos atsiskaito finansavimą skyrusiam subjektui. Atsakovas taip manipuliuoja skaičiais, siekdamas sudaryti įspūdį, jog visa iš valstybės gauta projektų parama yra naudojama tik įrašų leidybai. Tačiau ieškovas paaiškina, kad atsakovo nurodomos sumos buvo skirtos įvairiems projektams, t. y. koncertai, paskaitos, žurnalo leidyba ir kt. Būtent įrašų leidyba tose sumose sudaro menką dalį, nes akademinės muzikos leidyba visais aspektais yra nuostolinga, tame tarpe ir dėl LATGA vienašališkai nustatomi autoriniai mokesčiai, todėl įrašų leidyba LMS vykdo išskirtinai kultūros edukacijos tikslais.

Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovas nutylėjo tą aplinkybę, kad LMS 2016 metais atsakovui sumokėjo 500 Eur dydžio mokestį už LATGA repertuaro muzikos įrašų leidybą, tačiau atsakovas šį mokestį atsisakė priimti, gautas lėšas gražindamas ieškovui. Todėl tokiomis aplinkybėmis atsakovas neturi pagrindo pasisakyti apie ieškovo nesąžiningumą, o klausimas tik gali kilti, ar atsakovas ir jo valdymo organai nepiktnaudžiauja teise ir atsakovui įstatymu suteiktomis išskirtinėmis kolektyvinio administravimo teisėmis, vienašališkai nustatant tarifus. Taip pat ieškovas kelia klausimą, jei įstatymais yra įtvirtinamas vieno subjekto ekonominis ir teisinis pranašumas prieš kitą subjektą, ar toks įstatyminis reguliavimas yra pateisinamas, ir ar atitinka Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės sampratą. Minėtos aplinkybės kontekste taip pat neaišku, kodėl atsakovas kalba apie sutartinių santykių modifikavimą, juk atsakovas, grąžindamas ieškovui minėtą 500 Eur mokestį už muzikos įrašų leidybos licenciją, savo veiksmais parodė, kad nenori ir neketina turėti kokių nors sutartinių santykių su ieškovu, tačiau tokią situaciją ieškovas laiko savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, dėl ko su reikalavimu ir kreipėsi į teismą. 

Ieškovas akcentuoja, kad jo prašomus nustatyti tarifus grindžia labai konkrečiais ir realiai egzistuojančiais ekonominiais rodikliais – gamintojo nustatyta ir sudaryta gaminio savikaina bei gaminio tiražu, kas atsispindi finansiniuose dokumentuose. Ieškovo prašomi nustatyti tarifai atitinka minėtame ATGTĮ nustatytus kriterijus. Ieškovas nesutinka su tuo, kaip atsakovas vertina šalių susirašinėjimą ir mano, kad atsakovas, teigdamas, kad siūlė ieškovui tartis dėl jam aktualių licencijos sąlygų, paprasčiausiai mėgina suklaidinti teismą ir įteigti mintį apie tariamą ieškovo nesąžiningumą. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad nė viename iš teismui pateiktų elektroninių laiškų nėra jokio konkretaus atsakovo pasiūlymo dėl aktualių tarifų. Ginčas su atsakovu kaip tik ir kilo dėl nelanksčios ir absoliučiai bekompromisės atsakovo pozicijos tarifų klausimu.

Atsakovas triplike nurodo, kad kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikdamas byloje LMS finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas, rašytiniais įrodymais pagrindė aplinkybę, jog ieškovas kiekvienais metais iš valstybės biudžeto gauna atitinkamą finansavimą bei tuo pačiu atsikirto į ieškovo ieškinyje išdėstytą poziciją, jog autorinio atlyginimo nustatymas pagal LATGA Tarybos patvirtintus tarifus neva lemtų LMS nekomercinės muzikos įrašų leidybos veiklos sustabdymą. Taigi, atsakovas remiantis CPK įtvirtintomis normomis, ieškovas, atsikirsdamas į LATGA atsiliepimo į ieškinį argumentus, grindžiamus LMS finansinės atskaitomybės dokumentais, t. y. teigdamas, jog šiuose dokumentuose užfiksuotos sumos buvo naudojamos įvairiems projektams, o muzikos įrašų leidybai likdavo tik nedidelė jų dalis, privalo tokią savo poziciją įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Vis dėlto, ieškovas mano, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jokių aptariamą savo poziciją patvirtinančių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, todėl dublike išdėstytais LMS teiginiais nėra pagrindo vadovautis, todėl šie teiginiai atsakovo laikytini neįrodytais. Jeigu minimo pobūdžio įrodymai ir būtų pateikti, tai situacijos nepakeistų, kiekvienas autorių teisių objektų naudojimo veikla užsiimantis subjektas, įskaitant ieškovą, privalo įsivertinti ir visus iš tokios veiklos galinčius atsirasti kaštus. Teisės aktai jokių išlygų tokiems kūrinių naudotojams, kaip LMS, autorių teisių objektų naudojimo srityje nenumato, t. y. jokio teisinio pagrindo sudaryti ieškovui išimtines sąlygas esamu atveju nėra. Atsakovas nurodo, jog esamo ginčo situacijoje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad licencija muzikos įrašų leidybai yra suteikiama kiekvienam konkrečiam kūrinių panaudojimo atvejui. Tai reiškia, jog, skirtingai nei nurodo ieškovas, LMS 2015 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. balandžio 29 d. laikotarpiu, t. y. jau po NCB filialo Lietuvoje veiklos pasibaigimo, išleidus keletą atskirų muzikos albumų (įvairiose laikmenose) bei teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipus šiuo klausimu į LATGA, atsakovas apie ieškovo ketinimą naudoti LATGA repertuaro muzikos kūrinius nežinojo ir negalėjo žinoti. Tuo tarpu, pati aplinkybė, jog ieškovas pakankamai ilgą laiką pažeidinėjo autorių teises bei teisės aktų nuostatas, nuslėpdamas šį faktą nuo LATGA, jokio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus nesudaro. Pats ieškovas neneigia aplinkybės, jog jis, be viso kito, prieš išleisdamas kiekvieną iš atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų muzikos albumų, nesikreipė į kolektyvinio administravimo organizaciją dėl tam būtinos licencijos suteikimo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes juose išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovė LMS prezidentė A. N. papildomai paaiškino, kad LMS misija yra edukuoti, šviesti bei informuoti, skleisti tai, ko niekas neperka, paaiškino, kad kompaktinio gamybos disko kaina – 60 centų, didžioji dalis diskų yra dovanojami, neparduodami, pelno iš šios veiklos niekada neturėjo, LMS neatsisako mokėti atlyginimo, tačiau nesutinka su tarifų dydžiu, kuris ieškovo atžvilgiu yra neproporcingas, be to, tarifai turi tenkinti ir viešą interesą. 

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad tenkinus ieškinį, būtų pažeisti sutarčių laisvės, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo principai. Ieškovo nurodytos sutarties sąlygos yra vienašališkos. Tarifai yra nustatyti įstatymo, ieškovo prašymas tarifą susieti su disko gamybos savikainos yra neproporcinga ir neteisinga autoriaus atžvilgiu. Be to, ieškovas manipuliuoja savo neva sunkia finansine padėtimi, nors iš finansinės ataskaitos matyti, kad ieškovas turėjo pelno, gavo paramą iš valstybės, taigi finansinių išteklių ieškovas turi.  

Ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Kartu su ieškiniu į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2017 m. birželio 3 d. LMS įstatai, kurie buvo įregistruoti juridinių asmenų registre 2017 m. lapkričio 21 d. Iš pateiktų LMS įstatų matyti, jog juose nustatyti šios asociacijos tikslai ir uždaviniai, jos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo išstojimo ir pašalinimo iš LMS tvarka, apibrėžti LMS organai, konferencijų, jos šaukimų bei nutarimų priėmimo tvarka, LMS Taryba, prezidento, revizijos komisijos ir LMS filialų ir atstovybės nuostatai. Taipogi apibrėžtas LMS kaip asociacijos turtas ir lėšos, nustatytos taisyklės informacijos apie LMS veiklą visuomenei pateikimas, taip pat dokumentų ir kitos informacijos apie LMS veiklą pateikimas nariams, šios asociacijos reorganizavimo ir likvidavimo taisyklės bei įstatų keitimo ir papildymo tvarka.

Teismui taip pat pateikta LATGA asociacijos paraiška dėl kūrinių atgaminimo laikmenose ir susirašinėjimai tarp ieškovo ir atsakovo elektroniniu paštu dėl šios paraiškos pasirašymo bei sąlygų derinimo. Pirmas susirašinėjimas vyko 2016 m. balandžio 13 d., kuriame nurodė, jog LATGA turi informacijos apie tai, kad LMS nelicencijavo LATGA priklausančio kūrinio, kuris nuo 2015 m. liepos mėnesio yra administruojamas muzikos kūrinių atgaminimo teisės laikmenose. LATGA, kreipdamasi į LMS, prašė užpildyti kartu su elektroniniu paštu pateiktą paraišką, jog galėtų sužinoti, ar LMS panaudotame albume buvo LATGA atstovaujamų autorių kūrinių. Ieškovas atsakė į šį LATGA elektroninį laišką nurodydamas, kad LMS laukia susitikimo su LATGA, kurio metu būtų aptartos planuojamos sudaryti sutarties sąlygos ir šių sąlygų tikslinimas. Taipogi paaiškino, jog LMS yra atlikusi avansinius mokėjimus už kūrinių leidybą. Nurodė, kad LMS kūrinius leidžia dideliu tiražu ne pardavimui, o meno sklaidai, t. y. viešinimui, informacijai ir kt. kartu su meno ir mokslo leidiniu „Muzikos barai“. LMS laiške paminėjo, jog nori derinti sutarties sąlygas, kadangi ankščiau sudaryta jau seniai turėtų būti negaliojanti ir patikslino, kad LMS išleido ne tik LATGA minimus CD, bet ir gerokai daugiau. Patikino, kad LMS leidyba yra ne komercinė, o atliekama iš atlikėjų lėšų.

2016 m. balandžio 15 d. vyko tolimesni susirašinėjimai elektroniniu paštu tarp ieškovo ir atsakovo, kuriuose LATGA į ankščiau vykusius susirašinėjimus atsakė, kad atsakovas niekada nebuvo derinęs albumų licencijavimo klausimo su ieškovu, kadangi LATGA muzikos kūrinių atgaminimo teisę iš NBC Lietuva perėmė tik nuo 2015 m. liepos mėnesio, tuo pačiu jokių paminėtų ieškovo avansinių mokėjimų nėra gavęs. Atsakovas paaiškino, jog supranta, kad LMS albumus leidžia ne pardavimui, tačiau kūrinių panaudojimo faktas išlieka ir tai neatima iš autoriaus teisės gauti jam priklausantį autorinį atlyginimą. Nurodė, kad licencijuojant albumus yra skaičiuojama tik už atstovaujamus ir dar ginamus autorius, todėl nustatant sumą, reikia gauti konkrečius kūrinius su autoriais ir tam reikia užpildyti LATGA paraišką. LMS į šį atsakovo laišką atsakė, kad ieškovas bandė surasti LATGA internetiniuose tinklalapiuose informacijos apie leidinių atgaminimo tvarką, taipogi 2014 m. konsultavosi su LATGA atstovais, kurių metu LMS iškėlė klausimą dėl atskaitos apskaičiuojant CK vieneto savikainą, t. y. 9 Lt. Konsultacijos metu ieškovas buvo sutaręs, kad su LMS bus atnaujinta sutartis atsižvelgiant į ieškovo pateiktas pastabas. Nurodė, kad nuo 2014 m. iki 2015 m. ieškovas LATGA asociacijai pervedinėjo lėšas pagal LATGA nurodytą sąskaitą, tai patvirtinti, ieškovas prie susirašinėjimo atsakovui pridėjo banko mokėjimo išrašus. Taipogi LMS skatino su LATGA atnaujinti sutartį, pasirašant abipusiu sutarimu. LATGA atsakė į šį ieškovo laišką pažymėdamas, kad sutarties šablonas ieškovui buvo nusiųstas bei netinkamus punktus atsakovas sutinka derinti ir rasti šalims priimtiną sprendimą.

2016 m. gegužės 18 d. LMS atsakė į ieškovo LATGA 2016 m. balandžio 15 d. elektroninį laišką nurodydamas, kad susitikimas dėl sutarties sudarymo yra būtinas, kadangi kai kurie sutarties punktai LMS atžvilgiu netenkina, todėl linkęs būsimos sutarties punktus derinti bendru sutarimu.

LMS 2016 m. spalio 6 d. atsakovui išsiuntė dar vieną elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad LATGA pasiūlytose sutartyse skaičiuodavo ne gamybą, o CD pardavimo kaštus, o LMS didžiąją dalį CD išplatina kaip edukacinę priemonę, viešinančią kūrėjus bei atlikėjus. Ieškovas laiške dėstė, kad nori derinti sutarties sąlygas, skatindami LATGA atsižvelgti į tai, kad LMS kolekcijos dalį sudaro atlikėjų lėšomis išleisti CD.

Teisme pateikti duomenys iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro apie LMS veiklos rezultatų ataskaitas: 1) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.; 2) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 3) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.; 4) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuriose nurodyta kokias pajamas gauna ieškovas iš savo vykdomos veiklos ir koks yra grynasis veiklos rezultatas pagal pateiktą laikotarpį.

Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad LMS iš valstybės biudžeto gauna nuolatinį finansavimą:1) 2014 metais sudariusį 80 370 Eur; 2) 2015 metais – 146 768 Eur; 3) 2016 metais – 133 650 Eur; 4) 2017 metais – 126 390 Eur; 5) 2018 metais – 110 700 Eur.

Teismui pateiktas patvirtintas 2017 m. balandžio 27 d. visuotinių LATGA narių susitikimo tarifų ir jų nuolaidų patvirtinimo bendrųjų sąlygų akto kopija, pagal kurį yra nustatomi bendrieji reikalavimai tarifų ir nuolaidų tvirtinimui, gairės atlyginimo tarifų ir tarifų nuolaidų tvirtinimui. Tai pat priedas LATGA autorinio atlyginimo už viešą muzikos kūrinių atlikimą tarifai, kurių skyriuose numatytos taisyklės dėl kūrinių atgaminimo ir platinimo. Ryšium su šiais rašytiniais įrodymais pridėtas patvirtintas 2017 m. balandžio 27 d. visuotinių LATGA narių susirinkimo licencijų teikimo ir atlyginimo mokėjimo tvarkos aprašas, nustatantis LATGA ir naudotojo santykį iki licencijos suteikimo, numato licencinės sutarties sudarymo taisykles, naudotojų pranešimų apie repertuaro naudojimą ir jų teikimą sąlygas, atvejus kai gali būti atsisakoma išduoti licencijas ir specialiąsias nuostatas dėl derybų.

Bylos nagrinėjimo metu prie šios bylos buvo prijungta civilinės bylos Nr. e2-1406-686/2020 (apeliacinės instancijos numeris e2A-1426-864/2020) medžiaga. Šioje civilinėje byloje LATGA ieškiniu prašė iš LMS priteisti 6 113,04 Eur autorinio atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies ir nuspręsta priteisti iš LMS 2 897,23 Eur autorinio atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 581,19 Eur bylinėjimosi išlaidų LATGA naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos sprendimą pakeitė ir priteisė iš LMS 5 794,46 Eur autorinio atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas LATGA naudai. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad LMS, vykdydama veiklą (išleisdama ir platindama CD ir DVD su LATGA repertuaro kūriniais, žinojo apie įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į LATGA dėl licencinės sutarties sudarymo, todėl pirmos instancijos išvada, kad LATGA turi teisę reikalauti autorinio atlyginimo priteisimo iš LMS yra pagrįsta.

Dėl ATGĮ straipsnio nuostatų taikymo nustatant kūrinių panaudojimo licencinės sutarties sąlygas, patvirtinant atlyginimų už autorinių kūrinių naudojimąsi tarifus 

ATGTĮ nustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises); atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises); duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises); autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą (ATGTĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Remiantis ATGTĮ 7213 straipsnio 1 dalimi, kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio Įstatymo numatytais atvejais patvirtintus kompensacinių atlyginimų tarifus, taip pat atlyginimų tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse).

Ieškovas teigia, kad šalims nesusitarus dėl licencinės sutarties sąlygų, LATGA vienašališkai nustatė LMS mokėtino autorinio atlyginimo tarifus. Ieškovas savo subjektinių teisių pažeidimą grindė tuo, kad pagal LATGA vienašališkai nustatomus tarifus LMS vykdoma nekomercinė muzikos įrašų leidyba turėtų būti sustabdyta, tuo pačiu būtų sustabdyta ieškovo įstatuose numatyta ir vykdoma kultūros sklaida ir edukacija. LATGA vienašališkai nustatyti autorinio atlyginimo tarifai, ieškovo požiūriu, ydingi.

Teismas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka, kadangi pagal nurodytas ATGTĮ 7213 straipsnio nuostatas matyti, kad pats įstatymas numato asociacijos, šiuo atveju LATGA, pareigą, sprendžiant autorinio atlyginimo sumokėjimo ar išieškojimo klausimus, vadovautis teisės aktų nustatyta tvarka, LATGA patvirtintais tarifais. Atkreiptinas dėmesys, kad ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalimi nustatoma, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. ATGTĮ 73 straipsnyje nustatyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Anot ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalimi išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais. Todėl sutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškovas LATGA repertuaro kūrinius naudojo neteisėtai, t. y. nesudaręs su atsakovu licencinės sutarties, kurioje būtų įtvirtinti kitokie, nei pagal LATGA Tarybos patvirtintus tarifus pritaikyti, autorinio atlyginimo dydžiai, todėl konstatuotina, kad ieškovo ieškinio teiginiai, kvestionuojant LATGA tarifų taikymą ginčo situacijoje, apskaičiuojant iš LMS išieškotiną autorinį atlyginimą, yra nepagrįsti bei ieškovo teisių pažeidimo nepagrindžia. Tai patvirtina ir ieškovo pasyvumas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. balandžio 29 d., jog neturint tam privalomos licencijos LMS neteisėtai naudojo ir tęsė LATGA kūrinių naudojimąsi. Iš teismui pateiktų elektroninių laiškų, kuriuose vyko susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo, taipogi matyti, jog atsakovas aptiko pažeidimą, kreipėsi į LMS dėl sutarties sudarymo bei paraiškos užpildymo, tačiau ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus siekiant pašalinti pažeidimą ir sudaryti atitinkamą sutartį užpildant paraišką, jog LMS naudojami kūriniai atitiktų ir LATGA interesus. Todėl sutiktina su atsakovu, kad licencinės sutartys tarp kūrinių naudotojų bei kolektyvinio administravimo organizacijų sudaromos prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos nustatytas standartines sąlygas, tačiau gali būti pasirašomos, įvykus šalių deryboms bei jų metu sulygus dėl atitinkamų licencijavimo sąlygų (ATGTĮ 7212 straipsnio 5 dalis). Tarp šalių vykę ankščiau nurodyti susirašinėjimai patvirtina faktą, jog LATGA ne tik sutiko, bet ir pati pasiūlė ieškovui susitarti dėl jam aktualių licencijos sąlygų, tačiau LMS neieškojo šalims priimtino kompromiso ir tęsė nuo 2015 metų pradėtą neteisėtą kūrinių naudojimo veiklą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. balandžio 27 d. LATGA visuotinio narių susirinkimo patvirtinto licencijų teikimo ir atlyginimo mokėjimo tvarkos aprašo VI dalies nuostatose, 31 punkte numatyta, kad LATGA pasilieka teisę atsisakyti vykdyti derybas, jeigu kūrinių naudotojas netinkamai vykdė ankstesnių licencinių sutarčių sąlygas ar naudojo LATGA repertuarą be licencijos. Todėl laikytina, kad LATGA, teikdama kūrinių naudotojams licencijas, taiko LATGA Tarybos patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas. Tarifai tvirtinami vadovaujantis LATGA visuotinio narių susirinkimo nustatytomis sąlygomis. Taigi, ginčo atveju aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtina LATGA pareigą suteikti kūrinių naudotojams jų prašomą licenciją ne bet kokiomis sąlygomis o, būtent tomis, kurios nustatytos pagal licencijų teikimo tvarkos apraše numatytą tvarką, t. y. pareiga atsakovui sudaryti licencinę sutartį pagal kūrinių naudotojo reikalaujamas sąlygas įstatyme nėra įtvirtinta (ATGTĮ 721 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 7212 straipsnio 3 dalis).

Teismas nustatė, kad atsakovas yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, kuri ATGTĮ V skyriaus normų, savo įstatų, sutarčių, pasirašytų tiesiogiai su autoriais, taip pat dvišalių bendradarbiavimo sutarčių su užsienio kolektyvinio administravimo asociacijomis pagrindu kolektyviai administruoja autorių ir kitų autorių teisių subjektų perduotas turtines autorių teises. ATGTĮ 67 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Kolektyvinis administravimas apima šias kolektyvinio administravimo organizacijų atliekamas funkcijas: kolektyviai administruojamo repertuaro licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimą (1 punktas); kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą ir išieškojimą (3 punktas). Kolektyvinio administravimo organizacija negali atsisakyti administruoti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų turimų autorių teisių ar gretutinių teisių, tam tikrų kategorijų teisių ir tam tikrų rūšių kūrinių ar gretutinių teisių objektų, jeigu jų administravimas patenka į jos veiklos sritį, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija pateikia objektyvias ir pagrįstas straipsnio atsisakymo administruoti šias teises priežastis (ATGTĮ 67 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2015 m. liepos 1 d. perėmė NCB filialo Lietuvoje veiklą, susijusią su licencijų muzikos kūrinių atgaminimui ir viešam paskelbimui internete suteikimu, jam atiteko pareiga administruoti ir licencijų suteikimą kūrinių naudotojams. Tokiu būdu, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovas 2016 m. balandžio mėnesį ir vėlesnių susirašinėjimų metu, informavo ieškovą apie pareigą sudaryti licencinę sutartį dėl autorinių kūrinių naudojimo, atgaminimo ir platinimo, tačiau atsakovas nesudarė su ieškovu licencinės sutarties motyvuodamas tuo, kad sutarties sąlygos nepriimtinos bei yra ydingos ieškovo atžvilgiu, tarifai nustatyti vienašališkai neatsižvelgiant į ieškovo padėtį.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje e2A-1426-864/2020 padarė išvadą, kad ieškovas vykdydamas veiklą, t. y. naudodamas LATGA kūrinius, žinojo apie įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į atsakovą dėl licencinės sutarties sudarymo bei tokių tarifų derinimo, todėl atsakovas turi teisę į autorinio atlyginimo iš ieškovo nustatytais įstatymo bei LATGA numatytais tarifais.

Dėl kūrinių panaudojimo licencinės sutarties sąlygų nustatymo

Ieškovas LMS, nepavykus susitarti su LATGA dėl leidybos licencinės sutarties sąlygų, prašė teismo nustatyti neterminuotos licencinės sutarties dėl teisės nekomerciniais tikslais (nesiekiant pelno) išleisti ir platinti muzikos kūrinių įrašus ieškovo nurodytu būdu. Teismas nustatė, jog ieškovas formuluoja reikalavimą siekdamas teismine tvarka nustatyti sutarties, taikytinos ginčo šalims, esmines sąlygas pagal ieškovo nurodytus punktus.

Atsakovas nurodė, kad licencinė sutartis tarp ginčo šalių dėl kūrinių atgaminimo bei platinimo laikmenose nebuvo bei nėra sudaryta. Tai reiškia, kad joks esamų sutartinių santykių modifikavimas teismo tvarka nėra galimas, t. y. sutartiniai santykiai, kurie būtų keičiami, šalių nesieja). LATGA su ieškovu nėra ir nebuvo sudarę jokių susitarimų dėl licencinės sutarties sudarymo ieškovo ieškinyje nurodomomis sąlygomis, taip pat tokios pareigos, t. y. išduoti licenciją pagal ieškovo nustatytas sąlygas, atsakovui nenumato ir įstatymas. Atsakovas teigia, kad teismas teisinių galių įpareigoti LATGA sudaryti ieškovo reikalaujamą licencinę sutartį – įtvirtinančią ieškovo vienašališkai suformuluotas sąlygas, neturi. Atsakovo nuomone, paminėti faktai suponuoja išvadą, jog byloje ieškovo pareikštas reikalavimas, laikytinas nesukeliančiu jokių materialiųjų teisinių padarinių. Net ir nustačius ieškovo įvardijamas – ieškinio dalyką sudarančias, licencinės sutarties sąlygas, toks teismo sprendimas jokių teisinių padarinių ginčo šalims nesukurtų, kadangi atsakovas sutarties pagal pastarąsias sąlygas su ieškovu pasirašyti neprivalo.

ATGTĮ 67 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kolektyvinis administravimas vykdomas pagal kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais pasirašytas sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo sutartys), kuriose kolektyviai administruojamų teisių turėtojai suteikia pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai leidimą kolektyviai administruoti jų turimas autorių teises ar gretutines teises. Kolektyvinio administravimo organizacija negali atsisakyti administruoti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų turimų autorių teisių ar gretutinių teisių, tam tikrų kategorijų teisių ir tam tikrų rūšių kūrinių ar gretutinių teisių objektų, jeigu jų administravimas patenka į jos veiklos sritį, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija pateikia objektyvias ir pagrįstas atsisakymo administruoti šias teises priežastis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017).

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio reikalavimas susideda iš prašymo teismo nustatyti neterminuotos licencinės sutarties dėl teisės nekomerciniais tikslais (nesiekiant pelno) išleisti ir platinti muzikos kūrinių įrašus ieškovo nurodytu būdu. Tačiau teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad toks ieškinio reikalavimas suponuoja ieškovo siekį pakeisti jam nurodytų mokesčių tarifų, taikytinų ateityje, kadangi formuluodamas reikalavimą dalyje dėl sutarties nuostatų galiojimo, ieškovas nurodė, kad sutartis pagal jo pasiūlytas sąlygas galiotų neribotą laiką, tačiau nėra detalizuota, nuo kada. Visgi teismas nurodo, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas yra nurodę, jog tokia sutartis gali būti sudaroma tik šalių suderinta valia bei paminėtinas ATGTĮ 7212 straipsnio 1 dalis, kuri papildo, jog licencinės sutartys paprastai yra sudaromos prisijungimo būdu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, teikdamas tokį reikalavimą, ne tik pažeidžia imperatyviai nustatytas teises normas, tačiau ir neapibrėžė prašomo reikalavimo esmės. Taipogi sutiktina su atsakovo argumentais, jog toks ieškinio reikalavimas suteiktų LMS pranašumą kitų asociacijų atžvilgiu, kadangi pagal LATGA nuostatus bei ATGTĮ įstatymo normas, LMS norėdamas gauti licenciją turėjo tokią sutartį sudaryti prisijungimo būdu, o ne vienašališkai nustatydamas sutarties sąlygas ir teikdamas jas teismui siekiant įpareigoti kitą šalį jų laikytis. Todėl darytina išvada, kad LMS interesai, susiję su kultūros sklaida, negali būti iškeliami aukščiau už autorių interesus, ieškovo išskirtinių sąlygų sudarymą kitų nekomercine veikla, t. y. muzikos kultūros sklaida užsiimančių subjektų atžvilgiu, kadangi LMS nėra vienintelis juridinis asmuo, kuris vykdo nekomercinę veiklą, susijusią su autorių teisių objektų naudojimu, atkūrimu laikmenose, todėl išskirtinių sąlygų ieškovui sudarymas, nesant tam pagrįsto objektyvaus pagrindo, suponuotų paties ieškovo akcentuojamų konstitucinių principų pažeidimą bei fundamentalių įstatymo normų nesilaikymą, pažeistų kitų LATGA atstovaujamų teisių turėtojų interesus, reikštų ATGTĮ 67 straipsnio įtvirtintos LATGA pareigos veikti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesais pažeidimą bei CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principo nesilaikymą.

CK 6.156 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija.

Šioje byloje ieškovo reikalavimas sietinas su CK 6.156 straipsnio 6 dalyje numatyta norma. Iš anksčiau nustatytų aplinkybių matyti, jog tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta sutartis bei jų nesaistė kiti sutartiniai teisiniai santykiai, o ir ieškovo reikalavimas susideda iš sutarties sąlygų neterminuoto nustatymo kitos šalies atžvilgiu, o ne sutartimi jau sulygtų sąlygų keitimo, tikslinimo ar derinimo. Pažymėtina, kad nurodyto straipsnio normos taikomos tik tuomet, kai tarp šalių jau yra egzistuojantis teisinis santykis, t. y. straipsnis taikytinas esant sudarytai sutarčiai ir šalims papildant sutartį bendru sutarimu arba taikiai nesutarus, teismas sutartyje esančias spragas ištaiso tenkindamas abiejų šalių interesus. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovo ieškinys negali sukurti jokių materialinių padarinių, t. y. pats ieškovas patvirtina aplinkybę, jog pareikštu ieškiniu įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu licencinę sutartį nereikalauja. Todėl galima daryti išvadą, kad ir nustačius ieškovo reikalaujamas licencinės sutarties sąlygas, toks teismo sprendimas teisinių padarinių ginčo šalims nesukurtų, nes atsakovas sutarties pagal pastarąsias sąlygas su ieškovu pasirašyti neprivalėtų. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų bei procesinių dokumentų matyti, kad ieškovo reikalavimas neapima sudarytos sutarties papildymo, sutartis tarp šalių apskritai nėra sudaryta, kas reikštų, kad nepasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. nėra modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) asmens subjektinės teisės ar pareigos, todėl ieškinį tenkinti šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnio 6 dalis).

Dėl kitų ieškinio argumentų

Ieškovas dėsto, kad LMS subjektinių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad pagal LATGA vienašališkai nustatomus tarifus LMS vykdoma nekomercinė muzikos įrašų leidyba, turėtų būti sustabdyta, tuo pačiu būtų sustabdyta LMS įstatuose numatyta ir vykdoma Lietuvos muzikinės kultūros sklaida ir edukacija. Tokia situacija, ieškovo nuomone, ne tik neproporcingai apribotų LMS veiklą, tačiau prieštarautų ir viešajam interesui. Tokia situacija, ieškovo nuomone, susiklostė dėl to, jog ieškovas vykdo ne komercinę veiklą, yra ne pelno siekianti asociacija, dėl ko toks LATGA tarifų bei vienašališkai nustatytų sutarties sąlygų nustatymas reikštų LMS kaip asociacijos veiklos sustabdymą ar net pabaigą. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais.

Atsakovas pasisakė, kad ieškovo akcentuojama LMS nekomercinė veikla, yra remiama nuolatiniu finansavimu valstybės biudžeto lėšomis, tai teigdamas atsakovas pateikė ir duomenis, apie LMS, iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, veiklos rezultatų ataskaitos: 1) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.; 2) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 3) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.; 4) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuriose nurodyta kokias pajamas gauna ieškovas iš savo vykdomos veiklos ir koks yra grynasis veiklos rezultatas pagal pateiktą laikotarpį.

Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų nustatė, kad ieškovas, teigdamas, jog autorinio atlyginimo nustatymas pagal LATGA Tarybos patvirtintus tarifus, lemtų LMS nekomercinės muzikos įrašų leidybos veiklos sustabdymą, tokio teiginio nepagrindė faktiniais įrodymais. Tuo tarpu, kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovo pateikti dokumentai patvirtina priešingai ieškovo teigiamoms aplinkybėms, t. y. faktą, kad LMS iš valstybės biudžeto gauna nuolatinį finansavimą: 1) 2015 metais sudarė 146 768 Eur finansuojama suma; 2) 2016 metais sudarė 133 560 Eur finansuojama suma; 3) 2017 metais sudarė 126 390 Eur finansuojama suma; 4) 2018 metais sudarė 110 700 Eur finansuojama suma. Nustatyta, kad vien nuo 2015 metų iki 2018 metų laikotarpiu valstybės skirta pinigų suma ieškovo įstatuose numatytos veiklos vykdymui viršija pusės milijono eurų ribą. Tuo tarpu, LATGA prašytas sumokėti autorinis atlyginimas, kuris buvo apskaičiuotas, vadovaujantis LATGA Tarybos patvirtintais tarifais, nesiekia net 1 proc. iš valstybės ieškovo gautinų lėšų sumos. Ieškovas teigė, kad finansiniuose dokumentuose užfiksuotos sumos buvo naudojamos įvairiems projektams, o muzikos įrašų leidybai likdavo tik nedidelė jų dalis, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas nepagrindė savo pozicijos dėl LMS veikslo sustabdymo įmanomumo esant pritaikytiems tarifams bei nepateikė jokių įrodymų, kurie nurodytų priešingai nei pagal pateiktus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, veiklos rezultatų ataskaitos išrašus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinio reikalavimai nepagrįsti, todėl ieškinys atmestinas.

Kiti tiek ieškinyje, tiek atsiliepime bei paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo

CPK 87 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kai sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens prašymu grąžinami jį sumokėjusiam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2019 m. lapkričio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 357,23 Eur dydžio žyminį mokestį. Nagrinėjamoje byloje mokėtino žyminio mokesčio suma 75 Eur yra įskaityta iš ieškovo sumokėtos 357,23 Eur sumos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra žyminio mokesčio permoka, ieškovo prašymu atitinkamą jo dalį grąžina kaip permoką. Ieškovo prašymas tenkintinas ir teismas grąžina ieškovui 282,23 Eur žyminį mokesčio permoką (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (75 Eur žyminis mokestis) neatlyginamas.

Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 1 270,50 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (484 Eur apmokėti pagal 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūrą Serija APB Nr. 18220, 181,50 Eur apmokėti pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūra Serija APB Nr. 18446, 605 Eur apmokėti pagal 2020 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūra Serija APB Nr. 19065).                         Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (1 270,50 Eur) nagrinėjamu atveju yra atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, yra pagrindas atsakovo patirtas 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis 1 dalis).

Dėl pašto išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš ieškovo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui asociacijai LATGA iš ieškovo Lietuvos muzikų sąjungos 1 270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui Lietuvos muzikų sąjungai, juridinio asmens kodas 190749274, 282,23 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 23 ct) žyminio mokesčio permokos, sumokėtos 2019 m. lapkričio 16 d. (mokėjimo užduoties kodas - ZJ18567), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Justa Raciūtė