Civilinė byla Nr. e2T-53-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00071-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, 

išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PLF Baltic“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Rivnės miesto ūkinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą byloje Nr. 918/794/18; suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tokana“;

nustatė:

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PLF Baltic“ prašė pripažinti Ukrainos Rivnės miesto ūkinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą, kuriuo ieškovui P. P. Z. (P. P. Z.) iš atsakovės UAB „Tokana“ priteista 13 600 Eur skolos (civilinė byla Nr. 918/794/18). Ieškovas P. P. Z. perleido pareiškėjai reikalavimo teises į priteistą skolą.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi tenkino prašymą – pripažino ir leido vykdyti Ukrainos Respublikos Rivnės miesto ūkinio teismo sprendimą, kuriuo pradiniam kreditoriui (pareiškėja jo reikalavimo teisės perėmėja) iš atsakovės UAB „Tokana“ priteista 13 600 Eur skolos ir 6 507,61 grivinos teismo išlaidų.

3.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi panaikino pirmiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iš pareiškėjos įrodymų, iš kurių teismas, kurio prašoma pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą, galėtų įsitikinti, kokiu adresu ir kokiu būdu teismas, kuris nagrinėjo bylą, siuntė suinteresuotam asmeniui (atsakovei) pranešimus bei informavo apie inicijuotą civilinį procesą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, konkrečias priemones, kurių teismas ėmėsi, kad suinteresuotas asmuo (atsakovė) būtų informuotas apie dėl jo priimtą teismo sprendimą, ir įrodymų, pagrindžiančių, jog suinteresuotas asmuo (atsakovė) atsisakė savo teisės stoti prieš teismą ir gintis, taip pat ar nacionalinė Ukrainos teisė suteikė pareiškėjai tinkamų priemonių naujam bylos nagrinėjimui, kuris atitiktų rungimosi principą, užsitikrinti.

4.       Suinteresuotas asmuo 2022 m. birželio 23 d. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti pareiškėjos prašymą. Suinteresuotas asmuo teigia, kad kreditorius negalėjo perleisti reikalavimo teisės be skolininkės sutikimo. Be to, skolininkė neinformuota apie cesijos sutartį įstatyme nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo nedalyvavo bylą nagrinėjant Ukrainos Rivnės miesto ūkinio teisme. Jai nepranešta apie iškeltą bylą, nagrinėjimo laiką. Suinteresuotas asmuo negavo procesinių dokumentų, taip pat Ukrainos teismo sprendimo. Pareiškėja nepateikė duomenų, kokius dokumentus užsienio teismas siuntė suinteresuotam asmeniui, koks jų turinys, kokia kalba jie parengti. Suinteresuotas asmuo sužinojo apie bylą, kai antstolis areštavo jo turtą ir lėšas. Pareiškėjos pateikti įrodymai (Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtinimas apie procesinių dokumentų įteikimą) pagrindžia, kad procesiniai dokumentai neįteikti suinteresuotam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad ieškinys, teismo šaukimas siųsti suinteresuotam asmeniui.

Teismas

konstatuoja: 

5.       Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 810 straipsnio 1, 5 dalis, užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas.

6.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, tarp jų – piliečių teisių, apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020, 12 punktas).

7.       Lietuvos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis) 42 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad abi susitariančios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse bylose.

8.       Dvišalės sutarties 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prie prašymo leisti vykdyti sprendimą būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

9.       Dvišalės sutarties 45 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą;
2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal Dvišalę sutartį, o joje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

10.       Teisingumo įstaiga, kuriai adresuotas pavedimas, vykdydama pavedimą suteikti teisinę pagalbą, vadovaujasi savo valstybės įstatymais (Dvišalės sutarties 8 straipsnio 1 dalis). Įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybėje galiojančias taisykles, jeigu įteikiamieji dokumentai surašyti jos kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas. Tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui, jei jis sutinka juos priimti (Dvišalės sutarties 9 straipsnio 1 dalis). Prašyme įteikti dokumentą turi būti nurodytas tikslus gavėjo adresas ir įteikiamo dokumento pavadinimas. Jeigu prašyme įteikti dokumentą nurodytas adresas paaiškėjo esąs ne visas ar netikslus, įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, vadovaudamasi savo įstatymais, imasi priemonių tiksliam adresui nustatyti (Dvišalės sutarties 9 straipsnio 2 dalis).

11.       Lietuvos Respublika yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) dalyvė, todėl Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl kitoje valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, turi ne tik vadovautis Dvišale sutartimi, bet ir privalo įvertinti, ar toks įteikimas atitinka Konvencijos 6 straipsnio nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, aiškinant šią nuostatą, neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikusi šalis yra Konvencijos dalyvė. Tokia kontrolė turi būti taikoma, nes Konvencija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisės dalis, todėl Konvencijos nuostatų pažeidimas turi būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos pagrindinių įstatymų principų neatitikimas ir tai atitinka Dvišalės sutarties 19 straipsnyje įtvirtintą teisinės pagalbos neteikimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020). 

12.       Tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas, informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos kaip atsisakiusios savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05). Sprendžiant dėl to, gali asmuo būti laikomas kaip atsisakęs teisės stoti prieš teismą ar ne, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12).

13.       Asmens informavimas apie jo teisėms ir pareigoms teisinių padarinių turėsiantį teismo procesą yra vienas iš teisės į tinkamą procesą pagrindų. Todėl visuotinai pripažįstama, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja informuoti asmenį ir tai atlikti tinkamai – tinkamu būdu ir laiku, užtikrinant realų asmens žinojimą apie inicijuotą teismo procesą ir efektyvią galimybę imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017, 35 punktas).

14.       Suinteresuotas asmuo teigia, kad nežinojo apie Ukrainos teisme nagrinėjamą bylą, negavo procesinių dokumentų.

15.       Pareiškėja pateikė teismui Ukrainos Respublikos Rivnės miesto ūkinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo patvirtintą kopiją, jo vertimą į lietuvių kalbą. Sprendimas pažymėtas teismo antspaudu, pagrindžiančiu, kad prašomas pripažinti sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 17 d. Pareiškėja taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, kad Ukrainos Respublikos Rivnės miesto ūkinis teismas, siekdamas informuoti suinteresuotą asmenį apie iškeltą civilinę bylą, kreipėsi su teisinės pagalbos prašymu į teisingumo įstaigą. Pareiškėja pateikė į bylą Rivnės miesto ūkinio teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria priimtas ieškovo P. P. Z. ieškinys atsakovei
UAB „Tokana“, iškelta civilinė byla, nustatyta, kad ji nagrinėtina ieškinio teisenos tvarka, paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2019 m. birželio 14 d. Ta pačia nutartimi byla sustabdyta dėl būtinybės kreiptis teisinės pagalbos į užsienio teismą. Ši nutartis išversta į lietuvių kalbą ir 2018 m. gruodžio 26 d. patvirtinta notaro. Prašomame pripažinti užsienio teismo sprendime užfiksuotos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. potvarkyje (nutartyje) nurodytos aplinkybės. Nurodytame teismo sprendime taip pat nustatyta, kad teismo 2019 m. birželio 14 d. potvarkiu atnaujintas bylos nagrinėjimas, baigtas pasirengimas bylai nagrinėti ir paskirtas teismo posėdis bylai nagrinėti iš esmės. Ta pačia nutartimi (potvarkiu) byla sustabdyta dėl būtinybės kreiptis teisinės pagalbos į užsienio teismą. Prašomame pripažinti užsienio teismo sprendime konstatuota, kad, atsakovas nepasinaudojo savo teise teisių ir įstatymo saugomų interesų apsaugai, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neužtikrino įgalioto atstovo atvykimo į 2020  m. vasario 20 d. posėdį, nepranešė apie neatvykimo priežastis teismui, nors apie bylos nagrinėjimo datą, valandą ir vietą jam buvo pranešta nustatyta tvarka teismo 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. birželio 14 d. potvarkiais (nutartimis) pagal Dvišalę sutartį.

16.       Pareiškėja taip pat pateikė į bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtinimą apie dokumento įteikimą (civilinė byla Nr. E2-21313-918/2020). Patvirtinime nurodyta, kad suinteresuotam asmeniui  UAB „Tokana“ siųsti procesiniai dokumentai (Rivnės miesto ūkinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimas atnaujinti nagrinėjimą ir 2020 m. vasario 20 d. sprendimas) adresu (duomenys neskelbtini), taip pat vadovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti teismui neįteikti. Teismas pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bet jie grąžinti teismui neįteikti, nurodant, kad šiuo adresu bendrovės nėra.

17.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad suinteresuoto asmens UAB „Tokana“ buveinė registruota (duomenys neskelbtini). CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoto asmens buveinė registruota kitu adresu. Toks pats suinteresuoto asmens buveinės adresas nurodytas ir jo procesiniuose dokumentuose – atsiliepime į prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą. Dėl to darytina išvada, kad procesiniai dokumentai siųsti suinteresuotam asmeniui tinkamu adresu ir laikomi įteiktais (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

18.       LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019–2020 metais išnagrinėjo tris civilines bylas, kuriose pareikšti prašymai įteikti procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui pagal teisinės pagalbos sutartį (civilinės bylos Nr. E2-13178-2019, Nr. E2-33927-433/2019, E2-21313-918/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodytose bylose procesiniai dokumentai įteikti suinteresuotam asmeniui CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

19.       Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad Rivnės miesto ūkinis teismas 2019 m. birželio 14 d. potvarkiu (nutartimi) atnaujino bylos nagrinėjimą, paskyrė teismo posėdį 2020 m. vasario 20 d. bylai nagrinėti iš esmės, taip pat nusprendė kreiptis teisinės pagalbos į teisingumo įstaigą, kad apie paskirtą teismo posėdį suinteresuotas asmuo būtų informuotas Lietuvoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas gavo iš Teisingumo ministerijos gavo persiųstą nurodytą Rivnės miesto ūkinio teismo teisinės pagalbos prašymą (civilinė byla Nr. E2-33927-433/2019). Iš nurodytos civilinės LITEKO proceso duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. išsiuntė suinteresuoto asmens registruotos buveinės adresu šaukimą atvykti į teismą ir priimti iš Ukrainos gautus Rivnės miesto ūkinio teismo dokumentus. 2019 m. rugsėjo 30 d. išsiųstas antras šaukimas suinteresuoto asmens registruotos buveinės adresu ir pirmas šaukimas suinteresuoto asmens direktoriaus deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Iš pašto gautos 2019 m. spalio 2 ir 10 d. pažymos, kad šaukimai neįteikti. Pagalbos prašymą vykdantis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 ir 25 d. trečią kartą išsiuntė šaukimus atvykti atsiimti procesinius dokumentus suinteresuoto asmens registruotos buveinės ir jo vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresais. Iš aptariamos civilinės bylos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas per Teisingumo ministeriją išsiuntė Rivnės miesto ūkiniam teismui 2019 m. lapkričio 12 d. pažymą „Dėl teisinės pagalbos“. Pažymoje įrašyta, kad siunčiamas patvirtinimą apie Ukrainos Respublikos Rivnės srities ūkinio teismo dokumentų įteikimą UAB „Tokana“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini); teismo procesiniai dokumentai įteikti UAB „Tokana“ įgaliotam atstovui (akcininkui) R. T.; pridedami 4 įteikimo lapai.

20.       Iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad suinteresuotam asmeniui procesiniai dokumentai tinkamai įteikti net keliais būdais. Pirma, dokumentai įteikti UAB „Tokana“ registruotos buveinės adresu dokumentus priėmusiam bendrovės akcininkui. Antra, nepavykus įteikti 2019 m. rugsėjo 18 ir 30 d. šaukimų, jie išsiųsti 2019 m. spalio 11 ir 25 d. ir, pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Tokana“ vėliausiai 2019 m. lapkričio 4 d. buvo tinkamai informuotas apie Ukrainos Rivnės miesto ūkiniame teisme nagrinėjamą bylą (CPK 123 straipsnio 2, 4 dalys; Dvišalės sutarties 8 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas buvo pakankamai rūpestingas, informuodamas suinteresuotą asmenį apie teisminį procesą, o UAB „Tokana“ iš esmės vengė priimti procesinius dokumentus, todėl laikytina atsisakiusi savo teisės stoti prieš teismą ir gintis. Be to, suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad, sužinojęs apie prieš jį priimtą Rivnės miesto ūkinio teismo sprendimą, būtų ėmęsis veiksmų ir reikalavęs naujo teismo proceso, pavyzdžiui prašęs atnaujinti procesą.

21.       Iš pareiškėjos pateiktų duomenų nustatyta, kad teismo nutartis, kuria iškelta civilinė byla, sprendimas buvo išversti į lietuvių kalbą. Tai, kad pareiškėja negali pateikti visų duomenų dėl karo Ukrainoje, savaime nepaneigia, kad kiti procesiniai dokumentai nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas 2020 m. vasario 20 d, sprendime įpareigojo ieškovą organizuoti sprendimo ir kitų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, tinkamai juos patvirtinti ir pateikti teismui.

22.       Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus duomenis, daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, procesiniai dokumentai įteikti pagal teisės aktus. Suinteresuotas asmuo turėjo galimybę dalyvauti teisminiame procese, susipažinti su procesiniais dokumentais, pateikti savo atsikirtimus, pasinaudoti teise ginčyti teismo sprendimą.

23.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis).

24.       CK 109 straipsnyje reglamentuota pranešimo apie reikalavimo perleidimą tvarka. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 109 straipsnio 1 dalis). Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui (CK 109 straipsnio 5 dalis).

25.       CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, jog bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).

26.       Pareiškėja pateikė pradinio kreditoriaus P. P. Z. ir naujos kreditorės UAB „PLF Baltic“ 2021 m. liepos 6 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, jos priedą Nr. 1, pagal kuriuos pradinis kreditorius atlygintinai perleido naujajai kreditorei reikalavimo teises pagal Ukrainos Respublikos Rivnės miesto ūkinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą į skolininkę UAB „Tokana“. Pareiškėja 2021 m. liepos 19 d. pranešimu informavo suinteresuotą asmenį UAB „Tokana“ apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. Pranešimas išsiųstas suinteresuoto asmens buveinės registracijos adresu. Suinteresuotas asmuo teigia, kad pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą jam neįteiktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja pateikė nurodytus duomenis į bylą, teismas įteikė suinteresuotam asmeniui procesinius dokumentus, taip pat ir pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, todėl teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.

27.       Aiškindamas CK 6.101 straipsnio 5 dalį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013).

28.       Suinteresuotas asmuo nenurodė argumentų, kodėl pradinis kreditorius jam reikšmingesnis negu pareiškėja. Tai, kad skolininkė neišreiškė sutikimo perleisti reikalavimą, nepagrindžia, kad dėl to labiau suvaržytos jos teisės ar išsiplėtė naujosios kreditorės teisės. Suinteresuotas asmuo neįrodė, kad cesijos sutartis pažeidžia jos ar sutarties šalių teises, teisėtus interesus. Dėl to pradinis kreditorius neturėjo gauti skolininkės sutikimo, kad perleistų reikalavimo teisę į ją.

29.       Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti prašomą pripažinti sprendimą (Dvišalės sutarties 45 straipsnio 2 dalis). Suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Teismas nenustatė, kad Lietuvos Respublikoje teismai anksčiau priėmė ir yra įsiteisėjęs sprendimas dėl to paties šalių ginčo. Ukrainos Respublikos Rivnės miesto ūkinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimu išspręsti skolos ir teismo išlaidų priteisimo klausimai. Nurodyti klausimai nepriskirtini išimtinei Lietuvos Respublikos įstaigų (teismų) kompetencijai (CPK 784–786, 789 straipsniai). Priimtas sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai. Dėl to Ukrainos Respublikos Rivnės miesto ūkinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas pripažintinas ir leistina jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

30.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

31.       Pareiškėja pateikė teismui duomenų, kad patyrė tokių bylinėjimosi išlaidų: 150 Eur už vertėjo paslaugas (vertimų biuro 2021 m. rugpjūčio 11 d. sąskaita faktūra ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. lėšų pervedimo nurodymas), 200 Eur už pareiškimo surašymą, 300 Eur už atsiliepimą į kasacinį skundą (2021 m. rugpjūčio 20 d., 2022 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitai)  Suinteresuotas asmuo pateikė teismui duomenų, kad patyrė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už kasacinio skundo ir atsiliepimo į prašymą parengimą (2021 m. lapkričio 15 d., 2022 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymai).

32.       Teismas, spręsdamas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino suinteresuoto asmens kasacinį skundą, bet, pareiškėjai pateikus papildomų rašytinių įrodymų, bylos išsprendimo klausimas nepasikeitė. Dėl to teismas nepriteisia suinteresuotam asmeniui išlaidų už kasacinio skundo parengimą. Teismui tenkinus prašymą, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistina 650 Eur bylinėjimosi išlaidų (150 Eur už vertėjo paslaugas + 200 Eur už teisines paslaugas + 300 Eur už atsiliepimą į kasacinį skundą). Suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į prašymą surašymą neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinis teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 810, 813 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Ukrainos Respublikos Rivnės miesto ūkinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą byloje Nr. 918/794/18, kuriuo ieškovui P. P. Z. (P. P. Z.) (a. k. 2781504255) (šiuo metu jo reikalavimo teisės perėmėja yra uždaroji akcinė bendrovė „PLF Baltic“ (juridinio asmens kodas 302653273) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tokana“ (juridinio asmens kodas 302502442) priteista 13 600 Eur (trylika tūkstančių šeši šimtai eurų) skolos ir 6 507,61 grivinos (šeši tūkstančiai penki šimtai septynios grivinos 61 kap.) (244,71 Eur (du šimtai keturiasdešimt keturi eurai 71 ct) teismo išlaidų.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „PLF Baltic“ (juridinio asmens kodas 302653273) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tokana“ (juridinio asmens kodas 302502442) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.