Civilinė byla Nr. e2-903-344/2024

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00132-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.1.; 3.3.1.3.; 3.3.1.5.

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 25 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danutei Dokšienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams K. K. ir advokatei Gintarei Repšaitei-Viršilei,

atsakovei L. P. ir jos atstovui advokatui Petrui Maceniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė: 

ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo iš atsakovės priteisti 404,19 Eur skolą už suteiktas paviršinių nuotekų (lietaus) surinkimo paslaugas, 14,55 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė pažeidė prievolę atsikaityti už suteiktas paslaugas ir pagal pateiktus mokėjimo nurodymus už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.  

Ieškovės atstovas K. K. teismo posėdžio metu prašė tenkinti patikslintus reikalavimus. Jis paaiškino, jog byloje esančiame Sklypo inžinerinių tinklų plane fiksuota esamos inžinerinių tinklų situacijos schema (toliau – Schema) patvirtina, kad iš žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), paviršinės nuotekos nuteka nuo žemės sklypo į rytinę dalį. Palei statinio sieną žemės paviršiaus altitudė yra 137,11. Žemyn skaičiai mažėja – 135,81, 135,93 ir ties sklypo riba žemės paviršiaus altitudė 134,22. Toliau į dešinę pusę kaimyniniame sklype apačioje yra lietaus surinkimo šulinėlis 171, jo altitudė 134,17. Nuo pastato sienos iki lietaus surinkimo šulinėlio žemės paviršiaus nuolydis gaunasi apie 3 metrus, o tai yra didelis nuolydis. Schemos viršutinėje dalyje nuo šiaurinės pastato sienos matoma žemės paviršiaus altitudė 135,46. Parodytos dvi žalios rodyklės – tai išleistuvai, mėlyna linija apvesta griovio riba, matosi, kad griovio paviršiaus altitudė 131,50. Nuo pastato sienos iki išleistuvo žemiausios vietos apie 4 metrus. Dėl nuolydžio paviršinės nuotekos iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šlaitu nubėga į gretimuose sklypuose esančius šulinius. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis T. per metus iškrenta 81 cm vandens, atmetus nugaravimą, žemę pasiekia apie 50 cm vandens. Jei toks kiekis paviršinio vandens nenutekėtų, sklype susidarytų vandens telkiniai. Akivaizdu, kad paviršinis vanduo nuo ginčo žemės sklypo nubėga į kaimyniniame sklype esantį kanalą, į(duomenys neskelbtini) gatvėje esantį sklypą ir į upelį. Rožine spalva Schemoje pažymėtas (duomenys neskelbtini) kelias, nuo kurio šlaitu vanduo nubėga į griovį. Šio kelio žemės paviršiaus altitudė 136,26, toliau žemėja iki 133,92, taigi, vanduo nubėga, nes yra beveik 3 metrais žemiau. Nors dalis vandens susigeria į gruntą, tačiau požeminiais kanalais patenka į surinktuvus. Mokestis atsakovei apskaičiuotas pagal patvirtintą metodiką, atėmus žaliuosius plotus.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė L. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jos ir ieškovės niekada nebuvo sudaryta Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutartis su ieškove. Ieškovė neteikia jokių paviršinio vandens transportavimo/priėmimo paslaugų. Žemės sklypo dalis yra užstatyta pastatais, žvyruotu keliu, todėl lietaus vanduo nuo statinio stogo patenka ant grunto ir susigeria į žemę ir niekur negali nubėgti. Atsakovė ne kartą kreipėsi į UAB „Telšių vandenys“, aiškinosi, kodėl jai ir jos šeimos nariams buvo atsiųstos pasirašymui sutartys, tačiau jokio atsakymo negavo. Mokestis yra skaičiuojamas teoriškai, neatsižvelgiant į faktinę situaciją. Nuotekos teka į jos sklypą nuo (duomenys neskelbtini) kelio, į jos sklypą subėga smirdintis vanduo. Dėl ieškovės kaltės jos valdomame pastate pavasarį ant grindų laikosi vanduo, drėksta pamatai ir drėgmė kyla sienomis. Atsakovė naudoja tik dalimi žemės sklypo ploto, esančio(duomenys neskelbtini), o ieškiniu iš atsakovės prašoma priteisti visam 0,8042 ha žemės sklypo plotui tenkantis paviršinio vandens transportavimo mokestis. 

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), dalis, ir ¼ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini). Atsakovė 2012 m. lapkričio 19 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 37SŽN-185 pagrindu iki 2062 m. lapkričio 19 d. išsinuomojo dalį – 0,201 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 

Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T1-329 „Dėl Telšių miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus paskyrimo ir mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) UAB „Telšių vandenys“ buvo paskirta Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriumi ir pavesta eksploatuoti ir prižiūrėti Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemą, upelius, griovius, atvirus vandens telkinius, bendrus lietaus vandens valymo įrenginius ir siurblines, rūpintis tinklų ir įrenginių sistemos plėtra (Sprendimo 1, 2 punktai).

2013 m. lapkričio 27 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. V3-1505 „Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties sudarymo ir metinio mokesčio už paviršines (lietaus) nuotekas apskaičiavimo“ bei Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. L-1856 projektą pasirašymui. Pranešime ieškovė informavo atsakovę, kad ji, vadovaudamasi minėtu Sprendimu bei Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. T1-437, (kuriuo buvo pakeistas Telšių rajono savivaldybės Tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. T1-329), apskaičiuoja kasmetinį mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimą ir pateikia pranešimą mokėtojui, nurodė šio mokesčio apskaičiavimo metodiką ir paprašė pasirašyti pateiktą 2013 m. sutartį Nr. L-4856 bei vieną sutarties egzempliorių grąžinti ieškovei. Rašte nurodė, kad negrąžinus pasirašyto sutarties egzemplioriaus, ieškovė laikys, jog su sąlygomis sutinkama ir abonentui bus pateikta apmokėjimui sutartyje nurodyto dydžio metinio mokesčio suma.

2014 m. birželio 11 d. atsakovei buvo išsiųstas priminimas Nr. V3-550 „Dėl mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą“, kuriame nurodoma, jog už 2013 metus nesumokėta 406,29 Lt suma.

Ieškovė 2016 m. gruodžio 7 d. išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. V3-1292 „Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties atnaujinimo ir metinio mokesčio už paviršines (lietaus) nuotekas apskaičiavimo” ir bei patikslintą Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. L-01856 projektą pasirašymui. Pranešime ieškovė išdėstė informaciją apie mokesčio skaičiavimo pasikeitimą, paprašė pasirašyti pateiktą atnaujintą sutartį. Pranešime taip pat nurodė, kad abonentui iki metų pabaigos negrąžinus pasirašyto sutarties egzemplioriaus, operatorius laikys, jog su sąlygomis sutinkama.

Ieškovė 2017 m. lapkričio 9 d., 2021 m. gegužės 13 d. priminimais Nr. V3-1838 ir V3-497 „Dėl mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą apmokėjimo” atsakovę informavo apie susidariusį įsiskolinimą. 2021 m. gegužės 1 d. mokesčio įsiskolinimo suma sudaro 851,91 Eur.

2014 m. vasario 5 d. raštu „Dėl pateiktų sąskaitų grąžinimo“ ieškovė išdėstė savo nesutikimo mokėti mokestį už paviršines nuotekas motyvus ir argumentus ir grąžino 4 PVM sąskaitas-faktūras ir pateiktas pasirašyti 5 Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutartis, tame tarpe ir aukščiau paminėtas sutartis  Nr. L-4856 bei L-01856.

2016 m. gruodžio 19 d. rašte „Dėl sutarčių grąžinimo“ atsakovė taip pat išdėstė sutarčių grąžinimo motyvus bei grąžino 4 Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutartis.

2017 m. sausio 16 d. raštu „Dėl pateiktų sąskaitų grąžinimo“ atsakovė grąžino 3 PVM sąskaitas-faktūras ieškovei.

Iš byloje esančių planų, fotonuotraukų matyti, kad žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), yra užstatytas, sklype yra pastatas-dirbtuvės su parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas apaugęs žole, jame auga medžiai.

Ieškovės pateiktuose dokumentuose – Sklypo inžinerinių tinklų plane (Schemoje), planuose pažymėtos sklypo ribos, sklypo žemės paviršiaus altitudės, gretimų žemės sklypų ribos, nuotekų surinkimo šulinėlių vietos.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovė yra laikytina paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo mokesčio mokėtoja dėl paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo. Atsakovė taip pat įrodinėja, kad ieškovė iš atsakovės žemės sklypo dalies susidarančių paviršinių nuotekų netvarko, tačiau reikalauja už šias paslaugas sumokėti. 

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateikta abonento apibrėžtis. Abonentas tai, be kita ko, yra fizinis asmuo, perkantis nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudaręs nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas nuotekų išleidimo komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantis paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 36 dalyje nurodyta, kad paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Minėto Sprendimo (2012 m. lapkričio 22 d. redakcija) 6 punkte pateikta mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais mokėtojo apibrėžtis, pagal kurią Telšių mieste šį mokestį moka visi asmenys (išskyrus asmenis, išleidžiančius paviršines nuotekas nuo sodų bendrijų teritorijų ir gyvenamųjų namų, kuriuose nevykdoma komercinė – ūkinė veikla, sklypų), išleidžiantys paviršines nuotekas į paviršinių nuotekų sistemą lietaus nuotekų tinklais ar atvirai (be tinklų) į kitą teritoriją, iš kurios patenka į paviršinių nuotekų sistemą.

Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia konstatuoti, kad naudojimosi paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis faktas gali būti pripažįstamas tiek tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius yra prijungęs prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tiek ir tuo atveju, kai yra nustatoma, jog paviršinės nuotekos išteka į teritoriją, iš kurios jos patenka į paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Pažymėtina, kad nuotekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, jog nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Nustačius paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo faktą, teisė į mokesčio už šių paslaugų teikimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar šalys pasirašė tokių paslaugų teikimo sutartį, ar ne, t. y. turi būti nustatytas tokių paslaugų teikimo, o ne sutarties sudarymo faktas.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovė nuo 2012 m. lapkričio 19 d. nuomojasi valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,201 ha dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašo duomenimis šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas – kita, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Žemės sklypo plotas 0,8042 ha, užstatyta teritorija užima 0,2600 ha, žemės ūkio naudmenų plotas 0,4722 ha, iš jo pievų ir natūralių ganyklų plotas 0,4722 ha, kelių plotas 0,0720 ha.

Bylos nagrinėjimo ieškovė neįrodinėjo, jog valstybinės žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), kurio dalį valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 37SŽN-185 pagrindu valdo atsakovė, yra prijungtas prie paviršinių nuotekų sistemos lietaus nuotekų tinklų, tačiau teigė, jog sklype susidariusios paviršinės nuotekos yra atvirai išleidžiamos į aplinką. Atsakovės nuomos sutarties pagrindu valdoma žemės sklypo dalis yra Telšių mieste, dalis žemės sklypo yra užstatyta, kitą dalį sudaro žemės ūkio naudmenos ir keliai, todėl šis žemės sklypas patenka į urbanizuotą teritoriją. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas rodo, kad atsakovės žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Pažymėtina, kad pagal Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T1-453, 41 punktą, žalieji plotai – tai įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą želdynų plotai (teisės norma galioja nuo 2014 m. balandžio 24 d.), todėl, įvertinus Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo paskirtį ir naudojimo pobūdį, nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), laikytinas žaliuoju plotu. Kadangi ginčo žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 36 dalyje nurodytos išimties, t. y. minėtas žemės sklypas nepriskiriamas žaliesiems plotams, ant šio žemės sklypo patenkantis kritulių ir kitoks vanduo laikytinas paviršinėmis nuotekomis ir už jų tvarkymą gali būti skaičiuojamas mokestis pagal galiojančias nustatytas taisykles.

Atsakovė teigia, kad ieškovė ginčo teritorijoje susidarančių paviršinių nuotekų netvarko, nepriima jų į savo valdomus nuotekų tvarkymo tinklus, o žemės sklype susidariusios nuotekos patenka ir susigeria į gruntą.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ieškovės valdomos infrastruktūros yra gretimoje teritorijoje bei ar atsakovės teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos patenka į šią infrastruktūrą.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog ginčo sklype nėra įrengtų lietaus nuotekų tinklų, nekilo. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, inžinerinių tinklų situacijos schemos, fotonuotraukų  matyti, kad žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), yra šulinys, tačiau jo paskirtis yra užtikrinti galimybę eksploatuoti esamą nuotekų sistemą. Ieškovė savo reikalavimus grindžia ta aplinkybe, jog paviršinės nuotekos iš atsakovės žemės sklypo dėl žemės paviršiaus nuolydžio atvirai patenka į kitą teritoriją, iš kurios patenka į ieškovės paviršinių nuotekų sistemą. Minėtas aplinkybes ieškovė įrodinėja, pateikdamas Sklypo inžinerinių tinklų planą (schemą), fotonuotraukas, topografinį planą, ortofotografiniu žemėlapiu su sklypo ribomis, taip pat pateiktais paaiškinimais. Ieškovės atstovas K. K. paaiškino pateiktų rašytinių įrodymų reikšmę ir pagrįstumą, apibūdindamas faktinę atsakovės nuomojamo žemės sklypo situaciją, palyginant su šalia esančiais žemės sklypais. Ieškovės atstovų paaiškinimų, Schemoje užfiksuotų žemės paviršiaus altitudžių bei kitų duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovės žemės sklypas yra aukščiau už šalia esančius kitus žemės sklypus. Analizuojant Sklypo inžinerinių tinklų planą matyti, kad ruda spalva pažymėtos žemės paviršiaus altitudės žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), ties pastatu yra 137.11, tuo tarpu žemės paviršiaus altitudės ties ginčo žemės sklypo ribomis su kitais žemės sklypais yra daug žemesnės. Šiaurinėje pusėje žemės sklypo žemės paviršiaus altitudė yra 133.87, vakarinėje pusėje – 134.42. Taigi, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuolydis vietomis yra nuo  2,69 – 3,24 metrų. Pateikta inžinerinių tinklų situacijos schema ir ieškovės atstovų paaiškinimai patvirtina, kad dalis paviršinių nuotekų, susidariusių atsakovės valdomame žemės sklype (dalyje), atvirai nuteka į kitas teritorijas – šalia esančius(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypus, iš kurių patenka į paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (sklypo šiaurinėje pusėje esantį griovį, o rytinėje pusėje – į šulinėlius pažymėtus 71, 121, 171).

Vertindamas atsakovės pateiktą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. vasario 5 d. raštą, teismas pripažįsta, kad jame nepatvirtinta, jog žemės minimame sklype paviršinės nuotekos nesusidaro ir atvirai nenuteka į paviršinių nuotekų sistemą. Rašte pateikiama bendro pobūdžio informacija, cituojamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594) nuostatos, kurios nesusiję su šioje byloje nagrinėjama situacija. Atsakovės paaiškinimai, jog susidariusios paviršinės nuotekos nenubėga į paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, o susigeria į žemę, nepagrįsti jokiais įrodymais, paneigiančiais ieškovės įrodinėjamas aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. T1-329 1 punktą ieškovei pavesta eksploatuoti ir prižiūrėti Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemą, upelius, griovius, atvirus vandens telkinius, bendrus lietaus vandens valymo įrenginius ir siurblines pagal patvirtintas Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisykles, rūpintis tinklų ir įrenginių sistemos plėtra. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje esantis griovys taip pat laikytinas paviršinių nuotekų sistema, todėl paviršinių nuotekų nutekėjimas į griovį laikytinas paviršinių nuotekų transportavimo paslauga.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė, vykdydama Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus funkcijas, į Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą priėmė ir šalino paviršines (lietaus) nuotekas, išleidžiamas nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo skaičiuojamas mokestis už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, kaip tai numato Mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklės, patvirtintos Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T1-329. Mokesčio už paviršinių nuotekų surinkimą perskaičiavimo, (išjungus žaliuosius plotus), pagrindu nustatyta, kad ieškovė mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą apskaičiavo ne už visą žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini),  plotą, o tik už atsakovės 2012 m. lapkričio 19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 37SŽN-185 pagrindu valdomą žemės sklypo dalį, eliminavusi Nekilnojamo turto registre registruotą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pievų ir natūralių ganyklų plotą. Taigi atsakovės teiginiai, kad ieškovė mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą paskaičiavo nuo viso žemės sklypo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė kaip vieną nesutikimo su ieškiniu motyvų nurodo tai, kad nėra sudaryta sutartis su ieškove dėl Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties, todėl mokestis už paviršinių nuotekų tvarkymą jai negali būti skaičiuojamas. Pateiktos 2013 m. spalio 1 d. sutarties ji nepasirašė, nes jokių paslaugų ieškovė jai neteikia.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė siuntė atsakovei 2013 m. lapkričio 27 d. pranešimą Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties sudarymo ir 2013 m. spalio 1 d. Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. L-1856 projektą; 2016 m. gruodžio 7 d. pranešimą Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties sudarymo ir 2016 m. spalio 2 d. Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. Nr. L-01856 projektą. Atsakovė pateiktų sutarčių projektų nepasirašė ir juos grąžino ieškovei, nurodydama, kad paviršinių nuotekų mokesčio skaičiavimas jos atžvilgiu yra neteisėtas.

2013 m. spalio 1 d. Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. L-1856 ir 2016 m. spalio 2 d. Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. Nr. L-01856 projektų pateikimo pasirašyti atsakovei metu galiojusi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. bei nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. ) 32 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako sutartį pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekiai nustatomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka ir pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka ir pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat savo praktikoje suformavo taisyklę, jog nesant sudarytos sutarties dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) tinklais, laikoma, jog tokia sutartis sudaryta pagal standartines tokių sutarčių sąlygas ir asmenys privalo mokėti mokestį už naudojimąsi šiais tinklais. Tokia viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, šios sąlygos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-219/2016). Tai leidžia pripažinti, kad tuo atveju, jei šalys nėra pasirašiusios sutarties dėl paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo, tokia sutartis laikoma sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintas Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, kurios apibrėžia šalių teises ir pareigas, įskaitant abonento pareigą atsiskaityti už nuotekų tvarkymo paslaugas (65.8 punktas).

Aptartas teisinis reglamentavimas, suformuota teismų praktika leidžia teigti, jog atsakovė laikytina paviršinių (lietaus) nuotekų mokesčio mokėtoja. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė atsakovei teikė paviršinių nuotekų, susidarančių atsakovės valdomoje sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalyje transportavimo paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 404,19 Eur skolą yra pagrįstas.

Dėl netesybų ir kt. mokesčių 

Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.) 71 punkte nurodyta, kad vartotojui per teisės aktuose ar sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas paslaugas, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos skaičiuojami Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi sąskaitos už paslaugą mokėjimo terminas. Abonentui per teisės aktuose ar sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas paslaugas, skaičiuojami sutartyje nustatyti delspinigiai, o jeigu sutartyje delspinigiai nenumatyti, – 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

Nustačius, jog atsakovė laiku neatsiskaitė už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, kyla pareiga mokėti ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos – 404,19 Eur. Ieškovė prašė priteisti delspinigius už 180 dienų, kas sudaro 14,55 Eur (404,19 Eur x 0,02 procento x 180 dienų), todėl šis reikalavimas tenkinamas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 24,00 Eur žyminį mokestį. 2024 m. gegužės 7 d. pareiškimu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo, taigi, byloje mokėtinas 22,00 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei grąžintina žyminio mokesčio permokėta dalis – 2,00 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje esantys dokumentai pagrindžia ieškovės patirtas 390,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijoje dėl užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 22,00 Eur žyminis mokestis, 390,00 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, viso 412,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Iš atsakovės L. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei UAB „Telšių vandenys“, juridinio asmens kodas 180153137, naudai:

– 404,19 Eur (keturių  šimtų keturių eurų 19 ct) skolą;

– 14,55 Eur (keturiolikos eurų 55 ct) delspinigius;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 412,00 Eur (keturių šimtų dvylikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei UAB „Telšių vandenys“, juridinio asmens kodas 180153137, 2,00 Eur (dviejų eurų 00 ct) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2023 m. lapkričio 23 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 000000009478 banke „Luminor Bank“, AS, Lietuvos skyriuje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                           Edita Gailienė