Civilinė byla Nr. e2-747-464/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00733-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.13; 3.1.18.1.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos pašto ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Sostena“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Transporent“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos paštui dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Autolux“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Sostena“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Transporent“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. pripažinti negaliojančia atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos pašto ir trečiųjų asmenų AB SEB banko, UAB ,,Autolux“ ir UAB ,,Sostena“ 2025 m. balandžio 30 d. sudarytą pirkimo sutartį;
1.2. įpareigoti atsakovę AB Lietuvos paštą atnaujinti pirkimo ,,Lengvieji elektromobiliai“ procedūras;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė teikė pasiūlymą atsakovės AB Lietuvos pašto paskelbtame viešame pirkime ,,Lengvieji elektromobiliai“. Atsakovė 2025 m. kovo 20 d. sprendimu pirkimo laimėtojais pripažino trečiuosius asmenis AB SEB banką, UAB ,,Autolux“ ir UAB ,,Sostena“, kurie pirkime dalyvavo pagal jungtinės veiklos sutartį, ir su kuriais 2025 m. balandžio 30 d. sudarė pirkimo sutartį. Pasak ieškovės, trečiųjų asmenų pasiūlytas M1 klasės (I1 klasifikacija) lengvasis automobilis ,,Dacia Spring“ neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimo, kad automobilis turi būti pritaikytas eksploatavimui šiaurės Europos sąlygomis, todėl ir laimėtojais jie negalėjo būti pripažinti. Laimėtojais paskelbtų tiekėjų pasiūlymas neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, buvo šiurkščiai pažeisti viešųjų pirkimų principai. Ir nors ieškovė teikė pretenzijas, tačiau atsakovė nepagrįstai jas atmetė.
3. Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti 2025 m. balandžio 30 d. pirkimo sutarties vykdymą. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškinio reikalavimo pagrindas yra aiškus, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes pirkimo sutarties nesustabdžius ir ją vykdant toliau, pirkimo sutarties nutraukimas gali būti neįmanomas arba sukelti itin žalingų padarinių. Pirkimo sutarties vykdymas būtų tęsiamas su neteisėtai pirkimo laimėtojais pripažintais tiekėjais, o ieškovės grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį gali tapti neįmanomu arba itin pasunkėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Transporent“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – sustabdė atsakovės AB Lietuvos pašto ir trečiųjų asmenų AB SEB banko, UAB ,,Autolux“, UAB „Sostena“ 2025 m. balandžio 30 d. sudarytos sutarties „Lengvieji elektromobiliai“ (pirkimo Nr. 743709) vykdymą.
5. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinio reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, nenustatė, kad ieškovė būtų pasinaudojusi akivaizdžiai netinkamu savo pažeistų teisių gynybos būdu. Ieškinio preliminarų pagrįstumą, kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, teismas pripažino įrodyta.
6. Įrodyta teismas pripažino ir kitą būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nustatė, kad pirkimo sutarties vykdymas gali turėti esminės įtakos galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje, kurioje vertinami viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, ieškinio tenkinimo atveju gali kilti neigiamų pasekmių tiek ieškovei ir atsakovei, tiek ir tretiesiems asmenims. Neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės, teismo vertinimu, neviršija galimos jų teikiamos naudos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Atsakovė AB Lietuvos paštas atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Sustabdžius sutarties vykdymą, nebus pristatyti 164 automobiliai, t. y. 22 proc. viso šiuo metu atsakovės turimo transporto parko. Atitinkamai, atsakovė negalės ir nebus pajėgi ne tik pristatyti privačių asmenų pašto korespondencijos bei siuntų, bet ir bus sutrikdytas pensijų ir kitų išmokų pristatymas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, žalą patirs socialiai pažeidžiami asmenys, gaunantys valstybės išmokas, t. y. senjorai, neįgalieji, vieniši žmonės.
7.2. Įsigyti automobiliai jau yra paruošti eksploatacijai, pažymėti specialiais atsakovės ženklais, t. y. atsakovė jau yra atlikusi investicijas į automobilius. Automobiliai gali būti naudojami pagal paskirtį, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tai negali būti daroma, atitinkamai, patiriamos jų išlaikymo išlaidos. Reikalavimas stabdyti sutarties vykdymą yra ekonomiškai neproporcingas.
7.3. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Pirkimas jau yra pasibaigęs, todėl ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo rezultatą. Viešojo pirkimo procedūros yra teisėtos ir pagrįstos, o ieškovė siekia su ja anksčiau sudarytos automobilių nuomos sutarties tęsimo, t. y. ekonominės naudos sau.
7.4. Nors ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodytas formalus prašymas įpareigoti atsakovę atnaujinti pirkimo procedūras, tačiau ieškinyje nepateikta su šiuo prašymu susijusių argumentų, motyvų ar teisinių pagrindų jam patenkinti. Esant jau pasibaigusioms pirkimo procedūroms ir teismui nusprendus tenkinti ieškinį, turėtų būti vykdomas naujas pirkimas.
7.5. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad tuo atveju, jei būtų nustatyti pirkimo pažeidimai, ieškovės grąžinimas į pradinę padėtį taptų neįmanomas ar sunkiai įvykdomas.
7.6. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis išimtinai ginami ieškovės ekonominiai interesai, o atsakovės ir viešasis interesas yra pažeidžiami.
8. Trečiasis asmuo UAB ,,Sostena“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškinio reikalavimas atnaujinti pirkimą nėra preliminariai pagrįstas, nes viešojo pirkimo procedūros yra pasibaigusios. Pagal teismų praktiką pasibaigusi pirkimo procedūra negali būti atnaujinta (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-480-370/2022).
8.2. Ginčo sutarties dalykas yra nuomos teisiniai santykiai, jos tikslas nėra sukurti (ne)materialų turtą, daiktą ar kokį nors kitokį rezultatą, kurio grąžinimas būtų apsunkintas ar nebeįmanomas faktiškai ar teisiškai. Sutarties dalykas, jo pobūdis ir prigimtis lemia, kad net ir pripažinus sutartį negaliojančia, jos dalykas be didelių resursų galėtų būti grąžintas viešojo pirkimo laimėtojui. Todėl grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja.
8.3. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė susijusi ne su sutarties sudarymu, o su jos vykdymu, t. y. nėra susijusi su pareikštu reikalavimu.
8.4. Teismas neįvertino ginčijamos sutarties dalyku siekiamų viešųjų tikslų – pašto paslaugų visuomenei teikimo, kurios yra specifinės ir būtinos visos valstybės mastu. Labiau tikėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršis jos teikiamą naudą.
9. Ieškovė UAB ,,Transporent“ atsiliepime prašo atsakovės AB Lietuvos pašto ir trečiojo asmens UAB ,,Sostena“ atskiruosius skundus atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
9.1. Nėra susiklosčiusi situacija, kuri pateisintų išimtinę pirkimo objekto svarbą. Pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas, ypatingai atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus, nesukels realios žalos viešajam interesui.
9.2. Taikomų apribojimų pasekmės neviršija jų taikymo naudos, o tokių priemonių pritaikymas padės greičiau ir efektyviau užtikrinti visuomenės interesą dėl pirkimo procedūrų skaidrumo ir teisėtumo, lėšų panaudojimo.
9.3. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kurio patenkinimas reikalautų skubaus pirkimo objekto įgyvendinimo, į bylą nėra pateikta. Argumentai, kad kyla grėsmė, jog nebus laiku pristatytos siuntos ar suteikiamos kitos paslaugos, yra nepagrįsti ir klaidinantys. Atsakovė nurodė turinti ir daugiau transporto priemonių, kuriomis šios paslaugos galėtų būti teikiamos. Duomenų, kad sustabdžius sutarties vykdymą atitinkamos paslaugos nebuvo suteiktos, į bylą nėra pateikta.
9.4. Atskiruosiuose skunduose nėra pateikiami nei su automobilių paruošimu susijusių išlaidų skaičiavimai ar jų pagrindimai, nei automobilių išlaikymo kainos apskaičiavimai, o tai reiškia, jog nėra jokio pagrindo sutikti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pasekmės viršys jų teikiamą naudą. Vertinant galimą nuostolių dydį, svarbu tai, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas buvo net 431 248,36 Eur pigesnis.
9.5. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas – aiškiai nurodytas ieškinio dalykas, išdėstytas jo faktinis pagrindas, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys dokumentai, įrodytas ieškovės teisinis suinteresuotumas.
9.6. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei būtų apsunkinta galimybė veiksmingai apginti savo teises. Pirkimo sutarties nutraukimas, jau pradėjus naudotis automobiliais, gali būti negalimas dėl poreikio pirkimo sutartį išsaugoti, ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė, priėmus jai palankų teismo sprendimą, galės savo teises ginti alternatyviais būdais, t. y. pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
10. Atsakovė AB Lietuvos paštas atsiliepime į trečiojo asmens UAB ,,Sostena“ atskirąjį skundą prašo jį patenkinti. Nurodo tokius argumentus:
10.1. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą ir pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia, būtų skelbiamas naujas pirkimas, kuriame ieškovė turėtų galimybę dalyvauti. Atitinkamai, reikalavimas įpareigoti atsakovę atnaujinti pirkimo procedūras yra neteisėtas ir nepagrįstas.
10.2. Ginčijamos pirkimo sutarties dalykas, jo pobūdis ir prigimtis lemia, kad sutarties dalykas – lengvieji automobiliai – be didelių resursų galėtų būti grąžinti viešojo pirkimo laimėtojui. Atitinkamai, nėra grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
10.3. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra varžomi valstybės ir visuomenės interesai, susiję su sklandžiu ir nenutrūkstamu pašto tinklo veikimu.
11. Trečiasis asmuo UAB ,,Autolux“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo atsakovės AB Lietuvos pašto ir trečiojo asmens UAB ,,Sostena“ atskiruosius skundus patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
11.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, o ieškovė su ieškiniu pateikė tik selektyvius jai naudingus įrodymus, nepateikdama jai nenaudingų ir ieškinio nepagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Ieškovė su ieškiniu nepateikė pretenzijų, atsakovės atsakymų į jas bei pirkimo dokumentų, kurių visuma patvirtina, kad ji neturi teisės reikšti ieškinio.
11.2. Pagrįsti atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės didelių neigiamų pasekmių viešajam interesui, o ieškovės komercinis interesas kuo ilgiau teikti paslaugas ir kliudyti atsakovės vykdomai veiklai nepagrįstai bus suabsoliutinamas.
11.3. Ginčijamos sutarties dalykas yra nuomos teisiniai santykiai. Sutarties dalykas, jo pobūdis ir prigimtis lemia, kad net ir pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia, jos dalykas galėtų būti grąžintas. Teismui pripažinus ginčo sutartį negaliojančia, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar juo labiau netaptų nebeįmanomas.
12. Trečiasis asmuo UAB ,,Sostena“ atsiliepime į atskirąjį skundą visiškai sutiko su atsakovės AB Lietuvos pašto atskirojo skundo argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių įrodymų
13. Atsakovė AB Lietuvos paštas su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į trečiojo asmens UAB ,,Sostena“ atskirąjį skundą pateikė 2025 m. liepos 3 d. pažymą dėl galimų nuostolių, pensijų ir kitų išmokų pristatymo išmokų gavėjams sutartį.
14. Trečiasis asmuo UAB ,,Sostena“ su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. gegužės 15 d. – 2025 m. birželio 9 d. defektų ir patikros aktus, priimant automobilį.
15. Ieškovė UAB ,,Transporent“ su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė susitarimą su atsakove AB Lietuvos paštu dėl 2019 m. liepos 3 d. paslaugų teikimo sutarties pakeitimo.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
17. Nei apeliantai, nei ieškovė nesuformulavo prašymo priimti su jų procesiniais dokumentais teikiamus rašytinius įrodymus, nenurodė aplinkybių ar argumentų, kodėl rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent šioje bylos proceso stadijoje. Kadangi byloje dalyvaujantys asmenys nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Abi šios sąlygos kumuliacinės, todėl nustačius, kad bent vienos iš jų nėra, nėra ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, CPK 4237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
19. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas tokias priemones taikyti, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs šias bendrąsias sąlygas, toliau teismas turėtų įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Nenustačius bent vienos iš sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos.
20. Atskiruosiuose skunduose apeliantai, be kita ko, kelia ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kaip vienos iš būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, neteisingo nustatymo klausimą, tvirtindami, kad pirkimas jau yra pasibaigęs, todėl ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo rezultatą, pirkimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškinys nėra net ir preliminariai pagrįstas.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021; 2025 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-486-910/2025). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019; 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-790/2023).
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas preliminarų ieškinio nepagrįstumą galėtų konstatuoti tik tais atvejais, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1763-516/2020). Taip pat preliminarų ieškinio nepagrįstumą galima konstatuoti ir tais atvejais, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2018; 2020 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-13-236/2020; 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-547-464/2023).
23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Transporent“ ieškinį, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutraukė, paskirstė byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas. Bylą Panevėžio apygardos teismas nutraukė, be kita ko, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė jos teisių pažeidimo, todėl ji neturi teisinio suinteresuotumo reikalauti pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia ir įpareigoti atsakovę AB Lietuvos paštą atnaujinti pirkimo procedūras. Pagal LITEKO duomenis iki Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodyto termino pabaigos (t. y. per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos) tik ieškovė UAB ,,Transporent“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame išdėstė savo nesutikimą su šios nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašydama būtent šią nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti iš jos atsakovei ir tretiesiems asmenims priteistas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atskirasis skundas 2025 m. rugpjūčio 21 d. pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija yra priimtas.
24. Taigi, kaip matyti, teismo nutarties dalies, kuria byla buvo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo ieškovė nekvestionuoja. Susiklostė situacija, kad byla, kurioje pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o pirmosios instancijos teismas tokį jos prašymą patenkino, yra baigta teismui priėmus procesinį sprendimą, kuriuo nepasisakyta dėl ginčo esmės. Atitinkamai, nėra ir jokio faktinio ar teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir byloje galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, nes byla yra nutraukta ir procesas dėl ginčo esmės joje nebevyksta.
25. Kaip jau buvo minėta pirmiau, nesant bent vienos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tokios priemonės negali būti taikomos ar paliktos galioti. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą nurodė, kad, įsiteisėjus šiai nutarčiai, naikintos ir 2025 m. birželio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartis dėl civilinės bylos nutraukimo dar neįsiteisėjo, apeliantės nuo savo atskirųjų skundų nėra atsisakiusios, atitinkamai, ir pagrindo neišspręsti šio procesinio klausimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra. Pripažinus, kad nėra būtinosios ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygos, skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikinama ir ieškovės prašymas atmetamas. Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai bei atsiliepimuose nurodyti atsikirtimai jau nebeturi teisinės reikšmės teisingam šio procesinio klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Lietuvos apeliaciniame teisme yra gauti byloje dalyvaujančių asmenų prašymai priteisti jų dėl šio apeliacinio proceso patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2025 m. rugpjūčio 14 d. trečiojo asmens UAB ,,Autolux“ prašymas priteisti iš ieškovės 1 767,77 Eur bylinėjimosi išlaidas, 2025 m. rugpjūčio 19 d. trečiojo asmens UAB ,,Sostena“ prašymas priteisti iš ieškovės 57 Eur žyminį mokestį, 2025 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės AB Lietuvos pašto prašymas priteisti iš ieškovės 2 193,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju, kai byla baigiama priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Kitais atvejais, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (ieškinį palikus nenagrinėtą, bylą nutraukus ir kt.), aktualus CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kad teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal priežasties teoriją – bylinėjimosi išlaidų našta tenka atsakingai už pradėtą procesą šaliai arba jos paskirstomos atsižvelgiant į kiekvienos šalies kaltę (atsakomybę) dėl proceso.
28. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal teisės doktriną kiekvienai vėlesnei proceso stadijai susidariusios bylinėjimosi išlaidos papildo tas išlaidas, kurios susidarė esant ankstesnėms proceso stadijoms. Teisės doktrinoje aiškinama, kad sprendžiant dėl apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, taip pat atnaujinant procesą turėtų išlaidų atlyginimo, esant vėlesnei proceso stadijai priimto teismo sprendimo palankumą vienai iš šalių reikia vertinti atsižvelgiant į kiekvieną proceso stadiją atskirai, lyginant ankstesnėje stadijoje ir vėlesnėje stadijoje priimtų sprendimų materialinį teisinį turinį (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007, p. 317). Tačiau konkreti byla (t. y. konkretus teisinis ginčas, dėl kurio nagrinėjimo buvo kreiptasi į teismą) gali būti laikoma pasiekusia vėlesnę (apeliacijos ar kasacijos) stadiją tik tuo atveju, jei aukštesnės instancijos teismui yra apskundžiamas baigiamasis teismo procesinis sprendimas (sprendimas ar procesą užbaigianti nutartis). Apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 15–16 punktai).
29. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas turi būti išspręstas teismo, kuris priima sprendimą dėl ginčo esmės, nustačius laimėjusią ginčo šalį pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, arba už pradėtą procesą atsakingą asmenį pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, bet ne pagal tarpinio procesinio prašymo išnagrinėjimo rezultatą.
30. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta pirmiau, civilinė byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės – Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi bylą nutraukus ir teismui paskirsčius bylinėjimosi išlaidas. Ir nors pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išspręstas nustačius už pradėtą procesą atsakingą šalį (t. y. ieškovę), ieškovei pateikus atskirąjį skundą dėl šios teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalies, pirmosios instancijos teismo atitinkamų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas dar bus tikrinamas apeliacine tvarka. Atitinkamai, šioje nagrinėjamos bylos proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas dar negali būti išspręstas, nes atsakingą už procesą asmenį dar turi nustatyti baigiamojo bylos procesinio dokumento (nutarties nutraukti bylą) patikrą atliksiantis apeliacinės instancijos teismas. Todėl ir šalių prašymai priteisti dėl atitinkamo tarpinio procesinio veiksmo patirtas bylinėjimosi išlaidas turi būti teikiami ir sprendžiami baigiamojo teismo procesinio sprendimo priėmimo stadijoje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Transporent“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Teisėja Dalia Kačinskienė