Civilinė byla Nr. e2YT-5721-1003/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01629-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.4.2.8; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. V., jos atstovei advokatei Vitalijai Mataitei, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

n u s t a t ė :

1. pareiškėja A. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, (duomenys neskelbtini) priestatu, (duomenys neskelbtini) priestatu, bendras plotas 186,56 kv. m, baigtumas 73 proc., ir (duomenys neskelbtini) pagalbinį pastatą (ūkinį pastatą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 98 kv. m, baigtumas 100 proc., kitą statinį (kiemo įrenginį) šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 proc., esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad iki 1980 metų pareiškėjos tėvai V. B. ir V. V. bei pareiškėjos šeima gyveno tėvų name (duomenys neskelbtini). Lietuvoje vykdant vienkiemių gyventojų perkėlimo gyventi į didesnes gyvenvietes projektą, pareiškėjos tėvų namas (duomenys neskelbtini) k. pateko į nugriautinų namų sąrašus. Pareiškėjos tėvai ir ji pati dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, todėl persikėlė į (duomenys neskelbtini) ir pradėjo statytis ten naują namą. 1973 m. liepos 15 d. Šiaulių rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvui V. B. buvo paskirtas 1200 kv. m. žemės sklypas individualaus namo statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. 1975 metais buvo išduotas leidimas namo statybai pagal tipinį projektą. Pareiškėjos tėvai gyveno nepasiturinčiai, neturėjo pinigų statyboms, 1975 m. liepos 10 d. paskolos sutartimi pareiškėja su savo sutuoktiniu B. V. paskolino tėvams savo lėšas (12 000 rublių), kurios buvo panaudotos statyti namui. Pareiškėjos tėvas V. B. 1975 m. liepos 10 d. surašė pareiškėjos vardu įgaliojimą rūpintis namo statyba. Pareiškėja šio įgaliojimo pagrindu pirko statybines medžiagas, samdė statybininkus. Pirmiausia pasistatė ūkinį pastatą, į kurį persikėlė gyventi. Gyvenamojo namo statybos vyko toliau, tačiau trūko statybinių medžiagų, iškilo finansinių sunkumų. (duomenys neskelbtini) metais mirė pareiškėjos motina V. V., (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. B., po kurio mirties jo pradėtas statyti namas liko nebaigtas statyti ir nebuvo įregistruotas tuo metu veikusiame inventorizacijos biure. 1988 m. birželio 9 d. Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas išdavė pažymėjimą, kad pagal namų ūkinės knygos duomenis V. B. priklausė nebaigtas statyti (baigtumas – 54 proc.) gyvenamas namas ir ūkinis pastatas (baigtumas – 80 proc.), esantys (duomenys neskelbtini). 1988 m. birželio 9 d. išduotas Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog V. B. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) ir, kad kartu su juo gyveno ir tebegyvena jo duktė A. V., kuri po tėvo mirties turtą valdo, tvarko bei priėmė palikimą. Pareiškėja visą laiką po tėvų mirties namą išlaikė, rūpinosi jo statyba, mokesčių mokėjimu. Paaiškino, kad namas toliau buvo statomas ir įrenginėjamas jos sutuoktinio B. V. lėšomis. Name pareiškėjos šeima apsigyveno 2000 metais, jame pareiškėja gyvena iki šiol. Pareiškėjos sutuoktinis B. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, nuo pat turto perėmimo momento –  po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) metais, iki šiol ji vienintelė valdė ir naudojosi perimtu turtu, jį tvarkė ir tvarko, rūpinasi jo stoviu, prižiūri, pagal galimybes remontuoja, moka visus mokesčius, už teikiamas minėtam objektui paslaugas, tvarko namui priskirtą valstybinės žemės sklypą, kuris nėra suformuotas. Pažymi, jog santykiuose su vietos savivaldos institucijomis, su valstybinėmis institucijomis, atliekančiomis statinių naudojimo priežiūrą, pareiškėja atstovauja kaip turto savininkė. Nurodo, kad gyvenamas namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra įformintas pareiškėjos vardu, Nekilnojamojo turto registre jai priklausantį nekilnojamąjį turtą įregistruoti atsisako ir nurodo, kad ji turi pateikti nuosavybės įgijimo dokumentus, kurių ji neturi, nes nėra sudariusi pirkimo-pardavimo sutarties, neturi paveldėjimo teisės liudijimo ar kitų nuosavybės įgijimą patvirtinančių dokumentų.

2. Pareiškėja patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, paaiškindama, kad namą statė apie 30 metų, viešame registre neįregistravo. Namas buvo statomas pagal statybos leidimą, pagal projektą, nepažeidžiant įstatymų. Iki pridavimo dar trūksta, namo baigtumas – apie 80 procentų, trūksta pilno vidaus įrengimo. Prašo tenkinti pareiškimą,

3. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prieštaravimų nereiškė, surinktų byloje įrodymų vertinimą bei klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo palieka spręsti teismui. Prašo nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 8-9).

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos aptartas nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektais, kai jų statyba įteisinta įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas nekilnojamojo turto objektas buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Prašo nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 13-15).

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste – Inspekcija) atsiliepime nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimą, kadangi nei pareiškime, nei prie jo pridėtuose dokumentuose nėra duomenų, kad mirus statytojui nebaigtų statyti statinių statyba buvo tęsiama laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų ir turint visus dokumentus. Be to, pareiškėja nepateikė Registrų centro sprendimo dėl atsisakymo įregistruoti daiktines bei nuosavybės teises V. B. vardu. Iš į bylą pateiktos kadastrinių matavimų bylos, darytos 2006-08-16, matyti, kad gyvenamojo namo su priestatu ir rūsiu baigtumas yra 73 procentai, o ūkinio pastato baigtumas – 100 procentų. Taigi, po statytojo mirties statybos darbai buvo vykdomi ir toliau, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kad statybos darbai buvo atliekami teisėtai ir pastato statyba buvo baigta teisės aktų nustatyta tvarka. Prašo nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškimą per nustatytą teismo terminą nepateikė, pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismas negavo suinteresuoto asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Pareiškimas netenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

9. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

10. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą dėl nuosavybės teisių atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų, teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

11. Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

12. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

13. Bylos esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 1973 m. liepos 4 d. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paskyrimo žemės sklypo asmeninei statybai“ B. V., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, asmeninei statybai neterminuotam naudojimui paskirtas 0,12 ha bendro ploto žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinio ūkio direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 1973 m. liepos 25 d. Šiaulių rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  nusprendė skirti individualiai statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje žemės sklypą 1200 m2 V. B., K. 1973 m. spalio 10 d. Šiaulių rajono architektas patvirtino 1973 m. liepos 4 d. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) paukšt. tarybinio ūkio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) išskirto individualaus gyvenamo namo statybai 1200 m2 ploto žemės sklypo planą, statybos vieta – (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), statybai taikomas projektas (duomenys neskelbtini), aukštų skaičius – 2, ūkio pastato projektas (duomenys neskelbtini). 1973 m. lapkričio 22 d. sutartimi, patvirtinta Šiaulių valstybinėje notarinėje kontoroje, registro eilės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinis ūkis perdavė statytojui V. B., K. 1200 kv. m. bendro ploto sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, 2 aukštų 5 kambarių statybai. 1975 m. liepos 10 d. sutartimi, patvirtinta Šiaulių valstybinės notarinės kontoros notarės L. B., registro eilės Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp V. B., K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir A. V., V. bei B. V., gyvenančių (duomenys neskelbtini), V. B. pasiskolino iš A. ir B. V. dvylika tūkstančių (12.000) rublių, kuriuos privalo grąžinti iki 1978 m. liepos 10 d. 1975 m. liepos 10 d. Šiaulių valstybinės notarinės kontoros notarė L. B. patvirtino įgaliojimą, kuriuo V. B., K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) įgaliojo A. V., V. vykdyti savo namo statybas (duomenys neskelbtini), gauti paskyras, pirkti statybines medžiagas. 1988 m. birželio 2 d. Gyvenamo namo ir ūkio pastato atliktų statybos darbų patikrinimo aktu konstatuota, jog komisija, patikrinusi gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, statomus (duomenys neskelbtini), nustatė, kad gyvenamo namo statyba pradėta vykdyti (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje pagal 1973 m. lapkričio 2 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) B. V., K. vardu; patikrinimo metu gyvenamam namui buvo atlikti darbai: žemės darbai – 2 proc., pamatai – 10 proc., sienos – 22 proc., pertvaros – 2 proc., perdenginiai – 11 proc., stogas – 6 proc., langai –1 proc., gyvenamo namo užbaigtumas – 54 proc., ūkinio pastato užbaigtumas – 80 proc. 1988 m. birželio 9 d. Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad pagal įrašą ūkinėse knygose Nr. (duomenys neskelbtini), B. V., K. vardu užregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio užbaigtumas 54 proc., ir ūkinis pastatas, kurio užbaigtumas 80 proc., esantys (duomenys neskelbtini). 1988 m. birželio 9 d. Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog B. V., K. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su juo gyveno ir tebegyvena jo duktė V. A., V., kuri po jo mirties turtą valdo, tvarko ir priėmė palikimą. Mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, jog V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimo kopija AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog A. V. sutuoktinis, su kuriuo susituokė (duomenys neskelbtini), B. V. mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 6 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog A. V. nuo 1982 m. liepos 27 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 31 d. VĮ Turto bankas nurodė, kad Turto bankas nėra ir nebuvo gavęs informacijos apie galimą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perėjimą valstybei, todėl šis turtas nėra įtrauktas į Turto banko apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus. Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2023 m. sausio mėnesį pateikė informaciją, jog neturi duomenų apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybę, institucija nurodyto nekilnojamojo turto nėra įtraukusi į bešeimininkio turto apskaitą. Iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2006 metais buvo atlikti gyvenamojo namo ir priklausinių kadastriniai matavimai ir suformuota kadastrinė byla, kurioje nurodyti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, (duomenys neskelbtini) priestatu, (duomenys neskelbtini) priestatu, bendras plotas 186,56 kv. m, baigtumas 73 proc., ir (duomenys neskelbtini) pagalbinio pastato (ūkinio pastato), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 98 kv. m, baigtumas 100 proc., kito statinio (kiemo įrenginio) šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 proc., esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas 2009 m. liepos 9 d. pateiktoje informacijoje patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) esantys nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos. Pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai patvirtina faktą, jog A. V. mokėjo už elektros energiją, tiekiamą į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2022 m. gruodžio mėnesio.

14. Iš šio sprendimo 13 punkte nustatytų aplinkybių matyti, kad statomus gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), tikrinusi komisija 1988 m. birželio 2 d. Gyvenamo namo ir ūkio pastato atliktų statybos darbų patikrinimo akte konstatavo, jog gyvenamo namo užbaigtumas – 54 proc., ūkinio pastato užbaigtumas – 80 proc. 2006 metais atlikus gyvenamojo namo ir priklausinių kadastrinius matavimus, suformuotoje kadastrinėje byloje nurodyta, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, (duomenys neskelbtini) priestatu, (duomenys neskelbtini) priestatu, bendras plotas 186,56 kv. m, baigtumas – 73 proc., ir (duomenys neskelbtini) pagalbinio pastato (ūkinio pastato), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 98 kv. m, baigtumas – 100 proc., kito statinio (kiemo įrenginio) šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 100 proc. Teismo posėdyje pareiškėja patvirtino, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gyvenamojo namo baigtumas yra apie 80 procentų. Spręstina, kad nuo 1988 metų birželio mėnesio tiek gyvenamojo namo, tiek ūkinio pastato statybos buvo tęsiamos, tačiau pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, kad nuo 1988 metų statybas vykdė, užbaigė laikantis statybas reglamentuojančių galiojančių teisės aktų reikalavimų ir dokumentacijos, bei nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į VĮ Registrų centras, ir ši institucija atitinkamu sprendimu atsisakė įregistruoti daiktines bei nuosavybės teises V. B. vardu. 

15. Teismo posėdyje dalyvavusi pareiškėją atstovaujanti advokatė, paprašyta įvertinti suinteresuoto asmens Inspekcijos atsiliepime nurodytus argumentus dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos pareiškimą, kadangi pareiškėja nepateikė nuo 1988 metų tęsiamų statybos darbų teisėtumą pagrindžiančių įrodymų, išsakė nuomonę, jog pats suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, jog buvo statoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o suinteresuotas asmuo, argumentuodamas nesutikimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, peržengė pareiškimo ribas. Tačiau nei pareiškėja, nei jos atstovė, susipažinusios su suinteresuoto asmens atsiliepimu, neteikė į bylą įrodymų, patvirtinančių atliktų statybos darbų atitikimą teisės aktų reikalavimams, nepateikė dokumentacijos, pagrindžiančios atliktų statybos darbų teisėtumą, neprašė teismą sudaryti galimybę tokius duomenis gauti ir pateikti, todėl spręstina, kad duomenų, jog daiktai po 1988 metų buvo kuriami ir sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėja neturi. Pažymėtina, kad pareiškėja neprašė su statybos tęsimu susijusius duomenis (tyrimo medžiagą, išvadas, kitus duomenis) išreikalauti iš juos turinčių subjektų ir tokiu būdu įrodinėti pareiškimo pagrįstumą. Sutiktina su suinteresuoto asmens Inspekcijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad statybos teisėtumas negali būti preziumuojamas, o įrodinėjimo našta, jog nebaigto statyti gyvenamojo namo ir pabaigto statyti ūkinio pastato statyba atitiko statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, priklauso pareiškėjai. Analogiškos praktikos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-172-856/2023.

16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų ir neįrodė, nepatvirtino tokius įrodymus esant, jog nebaigto statyti gyvenamojo namo ir pabaigto statyti ūkinio pastato statyba nuo 1988 m. birželio mėnesio buvo vykdoma laikantis galiojančių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir egzistuoja visos sąlygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti, todėl pareiškimas netenkintinas kaip neįrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas                        

n u s p r e n d ž i a:

netenkinti A. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                          Danas Lisas