Civilinė byla Nr. e2A-289-467/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00149-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 2.1.5.1.2.7; 2.6.4; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.2; 3.1.14.8.3; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PETVA“ ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PETVA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei 77 961,04 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad pagal Marijampolės apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1082-537/2018 nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas vairavo kelių transporto priemonę (UAB „Investela“ priklausantį krovininį automobilį DAF FT CF85, kurio valdytoja buvo ieškovė), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko 2018 m. sausio 12 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta didelė turtinė žala.
3. Atsakovas eismo įvykio metu apgadino krovininį automobilį DAF FT CF85 su puspriekabe BERGER SATA, padarydamas 17 500,80 Eur turtinę žalą, taip pat Lenkijos Respublikos akcinei bendrovei „BARTER“ (savininkas – akcinė bendrovė „BZ WBK Leasing“) priklausantį krovininį automobilį Mercedes Benz 963-4-A su puspriekabe Dromech CNG NT, padarydamas 82 370,44 zlotų turtinę žalą, kas atitinka 19 172,92 Eur, bei fiziniam asmeniui priklausantį lengvąjį automobilį Mitsubishi Carisma, padarydamas 642,48 Eur turtinę žalą. Iš viso savo veiksmais atsakovas padarė 37 315,48 Eur turtinę žalą kitiems asmenims. Baudžiamojoje byloje nurodyta, jog iš atsakovo turėtų būti išieškoma automobilio vertę įvykio metu atitinkanti pinigų suma – 16 809,13 Eur. Dėl ieškovei ir Lenkijos Respublikos akcinei bendrovei „BZ WBK Leasing“ priklausančių automobilių apgadinimų žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, žalą privalo atlyginti įmonės draudimo kompanija. Po to gali būti civilinio proceso tvarka sprendžiamas draudimo bendrovei padarytos didelės turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka iš kaltinamojo (vairavo neblaivus) klausimas.
4. 2021 m. spalio 18 d. ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos, kuriame nurodė, kad 2018 m. vasario 6 d. UAB „Investela“ ieškovei pateikė pretenziją dėl sugadinto nuomojamo turto, t. y. transporto priemonės DAF FT CF85. UAB „Investela“ patirtas nuostolis yra 15 000 Eur, kurį patvirtina ieškovės atliktas bankinis mokėjimas. Todėl būtent ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovo tyčiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimą.
5. Atsižvelgiant į įsiteisėjusio Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio turinį, ieškovės turtinė žala dėl sugadinto automobilio sudaro 16 809,13 Eur, kuri nustatyta kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 180114, Lenkijos Respublikos akcinei bendrovei „BARTER“ padaryta turtinė žala – 19 172,92 Eur, nukentėjusiajam asmeniui padaryta turtinė žala – 642,48 Eur.
6. Ieškovė, kaip darbdavys, atsakinga už atsakovo, kaip darbuotojo, padarytą žalą prieš trečiuosius asmenis. Ieškovės draudimo bendrovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir draudimo bendrovė), išmokėjus išmokas už padarytą žalą tretiesiems dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiems asmenims, ieškovei atsirado pareiga regreso tvarka išmokėtas sumas sumokėti AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė regreso tvarka draudimo bendrovei sumokėjo 61 151,91 Eur ir tokiu būdu atlygino atsakovo tretiesiems asmenims padarytą žalą. 2019 m. vasario 6 d. draudimo bendrovė pervedė nukentėjusio asmens Barter S. A. draudikui „Warta Towarzystwo“ 13 126 Eur. 2019 m. vasario 21 d. draudimo bendrovė pervedė nukentėjusio asmens Barter S. A. draudikui „Warta Towarzystwo“ 42 645,42 Eur. Ieškovė sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ nurodytas sumas (iš viso – 55 771,42 Eur). 2018 m. kovo 8 d. draudimo kompanija pervedė nukentėjusiajam asmeniui J. K. 642,48 Eur, 2018 m. rugpjūčio 21 d. išmokėjo nukentėjusiojo draudimo kompanijai 1 171,42 Eur išmoką, 2020 m. sausio 13 d. išmokėjo nukentėjusiojo draudimo kompanijai 3 566,59 Eur išmoką. Ieškovė savo ruožtu šias sumas pervedė AB „Lietuvos draudimas“.
7. Dėl draudimo bendrovei pervestų sumų ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti šių sumų atlyginimo iš atsakingo už žalos kilimą asmens – atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „PETVA“ iš atsakovo V. B. 77 961,04 Eur žalos atlyginimą bei 2 299 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo V. B. 4 765,91 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1 403,63 Eur dokumentų vertimo išlaidas; iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą priteisė 1 394 Eur žyminį mokestį.
9. Teismas konstatavo, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas nuosprendis atsakovo atžvilgiu ir jis įsiteisėjęs, yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė faktinių duomenų (įrodymų), paneigiančių aplinkybes, sudarančias žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio prezumpcijų turinį.
10. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovas ginčija žalos dydį dėl ieškovei priklausančio automobilio DAF FT CF85 teigdamas, jog automobilis buvo atiduotas utilizacijai ir dėl to galimai sumažėjo žalos dydis, kad PVM sąskaitose faktūrose yra klaidų, tačiau ši suma nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dėl to 16 809,13 Eur žalos dydis už šį sugadintą automobilį yra įrodytas. Be to, ieškovė teismui pateikė atliekų darytojo, vykdančio atliekų susidarymo apskaitą, parduodamų atliekų lydraščius, kurie patvirtina, kad sugadinta transporto priemonė buvo utilizuota.
11. Teismas nurodė, kad, nors atsakovas ginčijo J. K. išmokėtos sumos dydį motyvuodamas tuo, jog nėra pakankamai įrodymų, kad jo nedarbingumas buvo susijęs su autoįvykiu, tačiau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje konstatuotas fiziniam asmeniui J. K. padarytos žalos dydis – 642,48 Eur. Be to, tai patvirtina 2022 m. balandžio 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus pateikti teismui dokumentai, iš kurių matyti, kad J. K. konstatuotas kaklo srities raiščių patempimas, sausgyslių ir raumens patempimas. Atsakovo argumentas, jog nuo avarijos momento iki nedarbingumo išrašymo praėjo trys dienos, o J. K. atsisakė medikų pagalbos iš karto po autoįvykio, nepaneigia, kad tokio pobūdžio traumos atsirado dėl patirto autoįvykio.
12. Teismas pažymėjo, kad, nors nuosprendyje nurodyta mažesnė žalos suma, tačiau konkreti žala, padaryta automobiliui, apskaičiuota jau po nuosprendžio priėmimo. Ji paremta 2022 m. rugpjūčio 8 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateiktais dokumentais, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, todėl laikytina įrodytu būtent šis žalos dydis (55 771,42 Eur). Tai, jog dokumentacijoje yra klaidų (neatitinka numeracija ar kodai), neturi įtakos žalos apskaičiavimui. Atsakovo argumentai dėl žalos dydžio laikytini jo subjektyvia gynybine pozicija dėl pareikšto ieškinio.
13. Vertinant atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, teismas nurodė, kad baudžiamoji byla dėl autoįvykio išnagrinėta ir joje priimtas nuosprendis 2018 m. spalio 18 d. Nuosprendžiu nustatyti tiek atliktų veiksmų neteisėtumas, tiek padaryta žala bei ją padarę asmenys. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai ieškinio senaties termino eigos pradžią dėl savo sugadinto automobilio bei žalos, padarytos nukentėjusiajam asmeniui J. K., skaičiuoja nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Ieškinio senaties termino eigos pradžia dėl regresinių reikalavimų skaičiuotina nuo vėlesnio momento, t. y. kai AB „Lietuvos draudimas“ suskaičiavo bei atlygino žalą tretiesiems asmenims, t. y. atitinkamai 2019 m. vasario 21 d. ir 2020 m. sausio 13 d. Dėl nurodyto ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.
14. Vertindamas atsakovo argumentus, kad ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, teismas pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1590-790-2020, pasisakė, kad analogišku atveju palikus ieškinį nenagrinėtą ieškovė turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją prašydama atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl darbo ginčo nagrinėjimo, o tuo atveju, jei toks prašymas nebūtų patenkintas ir ginčas nebūtų išnagrinėtas, turėtų iš naujo inicijuoti tapačią bylą teisme. Tokia situacija neatitiktų civilinio proceso tikslų ir galėtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, todėl teismas išnagrinėja bylą iš esmės priimdamas sprendimą.
15. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 154 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, kai: žala padaryta tyčia; žala padaryta jo veika turinčia nusikaltimo požymių; žala padaryta neblaivaus darbuotojo. Šiuo atveju atsakovas padarė žalą neblaivus bei žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais, todėl žala atlygintina visiškai. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo prašymas dėl žalos dydžio mažinimo atmestas.
16. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, ieškovei bei trečiajam asmeniui atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei vertimo išlaidos. Ieškovė pagal pateiktus dokumentus patyrė 2 299 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ – 4 765,91 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 1 403,63 Eur dokumentų vertimo išlaidas. Šios sumos priteistos ieškovei ir trečiajam asmeniui iš atsakovo. Valstybei iš atsakovo taip pat priteistas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodant ieškinį buvo atleista, t. y. 1 394 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovas V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą arba sprendimą pakeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas išnagrinėjo ir priėmė sprendimą byloje, kurioje nebuvo pasinaudota privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK). Tokiu būdu teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tarp šalių yra kilęs individualus darbo ginčas. Net ir tuo atveju, jei darbo ginčą inicijuojanti šalis yra akivaizdžiai praleidusi DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, ji negali tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo, o turi visų pirma kreiptis į DGK ir, nurodžiusi šio termino praleidimo priežastis, prašyti jį atnaujinti.
17.2. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1590-790/2020, nurodydamas, kad nagrinėjama byla yra analogiška nurodytai bylai. Atsakovo atstovė 2022 m. vasario 18 d. pateikė teismui motyvuotą prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos, kuriuo į bylą pateikė atsakovo V. B. VSDFV pažymą ir nurodė motyvus, kad šiuo atveju nėra pasinaudota privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Tačiau į tai nebuvo reaguojama, procesas buvo tęsiamas. Teismo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje situacija nebuvo analogiška šiai bylai, kadangi toje byloje viena iš ginčo šalių buvo bankrutuojanti įmonė. Teismas, atsižvelgdamas į bankroto proceso tikslus ir principus, vertino, kad yra būtina byloje priimti sprendimą iš esmės ir nereikalauti laikytis privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl bankroto proceso ekonomiškumo. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas vertino tą faktą, kada paaiškėjo procesinis pažeidimas dėl nepasinaudojimo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka (vėlyvoje proceso stadijoje) ir sprendė individualų atvejį remdamasis proceso koncentruotumo principu. Šiuo atveju nė viena iš proceso šalių neturi specifinio statuso, atsakovas apie procesinį pažeidimą nurodė ankstyvoje proceso stadijoje ir teismas ex officio (pagal pareigas) privalėjo spręsti šią problemą, nes pats teismas padarė klaidą ieškinio priėmimo stadijoje ir priėmė nagrinėti ieškinį, kurio negalėjo priimti.
17.3. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šio pobūdžio bylose, kai atsakingas už žalą transporto priemonės vairuotojas teikia teismui prašymą mažinti priteistinos žalos dydį. Šioje byloje toks prašymas buvo pateiktas, tačiau teismas jo netenkino, formaliai rėmėsi DK normomis, neatsižvelgdamas į tai, kaip DK normos sistemiškai aiškinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, pagal kurią DK numatyta teisė ginčą dėl teisės nagrinėjančiam organui sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį ne tik darbuotojo ribotos materialinės atsakomybės atvejais, bet ir darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės atvejais, išskyrus, kai žala padaroma tyčia.
17.4. Atsakovas V. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 ir 7 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje nurodė, kad „BK 281 straipsnyje numatyti nusikaltimai yra neatsargūs, todėl gali būti padaromi dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo“. Tokiu būdu atsakovo V. B. veiksmai nepriskirtini tyčiniams veiksmams ir tai leidžia jo atžvilgiu taikyti žalos mažinimą remiantis DK nuostatomis. Vienintelis DK nurodytas apribojimas, kuomet žalos dydis negali būti mažinamas, yra tuomet, kai žala padaroma tyčia. Šiuo atveju tyčinio žalos padarymo V. B. veiksmuose nenustatyta, asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą.
17.5. Nepaisant DK 154 straipsnyje išvardintų darbuotojo visiškos atsakomybės už žalą atvejų, teismų praktika formuojama ta linkme, kad transporto įmonės ginčuose su vairuotojais negali tikėtis gauti visos žalos atlyginimo.
17.6. Atsakovas yra neįgalus asmuo, neįgalumo lygis 55 procentai; pajamas gauna iš darbinės veiklos ir jos yra apie 427 Eur kas mėnesį; turi įsiskolinimų antstoliams iš to laikotarpio, kai piktnaudžiavo alkoholiu, bet šiuo metu skolas mažina, atsiskaitymus su kreditoriais vykdo; yra praėjęs reabilitaciją, dirba ir savanoriauja reabilitacijos centre, padeda asmenims, turintiems problemų su priklausomybėmis. Asmuo yra pakeitęs gyvenimo būdą ir jam prašoma priteisti pinigų suma būtų žlugdanti, neįmanoma įvykdyti. Be to, apie atsakovo problemas dėl alkoholio vartojimo ieškovė žinojo, todėl pati prisiėmė riziką dėl galimos žalos kilimo.
17.7. Teismas nepagrįstai ginčo teisiniam santykiui netaikė ieškinio senaties, kai toks prašymas buvo pateiktas. UAB „Investela“ pretenzija ieškovei dėl 15 000 Eur žalos atlyginimo buvo pateikta 2018 m. vasario 6 d., taigi ieškovei buvo žinoma konkreti žala, padaryta įmonei UAB „Investela“, ir ieškinio senaties eiga prasidėjo nuo pretenzijos gavimo. Minėtus 15 000 Eur ieškovė sumokėjo tik bylos nagrinėjimo metu, kai šis klausimas byloje buvo iškeltas. Faktiškai susiklostė situacija, kad šioje byloje buvo pareikštas regresinis reikalavimas dalyje dėl 15 000 Eur priteisimo, nors pati prievolė ieškinio pateikimo teismui metu net nebuvo įvykdyta ir ji buvo įvykdyta tik bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė turėjo teisę gintis nuo UAB „Investela“ reikalavimo remdamasi ieškinio senatimi, to ji nepadarė, dėl to laikytina, kad ieškovė pati prisiėmė riziką dėl tokio pavėluoto prievolės įvykdymo. 1 809,13 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija FL-18 Nr. 0128 buvo apmokėta 2018 m. kovo 7 d. mokėjimo pavedimu (transportavimo paslaugos) – ieškinio senatis taip pat yra praleista, nes šiuo atveju regresinė prievolė buvo įvykdyta, tačiau nuo jos įvykdymo yra praėję daugiau nei treji metai. Ieškinys pareikštas praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris yra skaičiuotinas nuo prievolės įvykdymo dienos, t. y. sąskaitos apmokėjimo dienos.
17.8. Atsakovas nesutinka su tuo, kad ieškinio senaties eigos pradžia būtų siejama su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, kadangi sužinojimo faktas apie padarytą žalą ir kaltą asmenį ieškovei buvo žinomas nuo pat įvykio atsitikimo 2018 m. sausio 12 d., o ieškinys buvo pareikštas tik 2021 m. birželio 16 d.
17.9. Teismas neteisingai suskaičiavo priteistinos žalos dydį. Ieškovė, atlikdama mokėjimus trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“, netikrino ir neįsitikino dėl mokėjimų pagrįstumo bei priskaičiuotų pinigų sąsajų su eismo įvykiu, apmokėjo pinigų sumas, kurios nebuvo priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu ir dėl tos priežasties atsakovas V. B. neprivalo padengti visų pareikalautų pinigų sumų.
17.10. Automobilis DAF FT CF85 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo buvo pašalintas. Kiek gavo naudos iš dalimis parduoto automobilio, ieškovė nuslėpė, kas laikytina nesąžiningu elgesiu. Taip pat laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju žalos apskaičiuoti neįmanoma, nes iš patirtos žalos turi būti atimama gauta nauda. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus ieškovės gautos naudos iš automobilio išardymo dalimis, ieškovė nepagrįstai praturtėja.
17.11. Nepagrįstai ligos išmokos buvo atliekamos ir J. K.. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šio asmens vairuojama transporto priemonė susidūrime nedalyvavo. J. K. baudžiamojoje byloje paaiškino, kad susidūrimo išvengė, automobilis buvo apgadintas šukių. J. K. nurodė, kad eismo įvykio metu nenukentėjo, medikų pagalbos atsisakė. Esant minėtai situacijai, laikytina, kad tiek VSDFV, tiek AB „Lietuvos draudimas“, tiek UAB „PETVA“ neįsitikino, kad išmokos J. K. buvo mokamos pagrįstai. Be to, J. K. nedarbingumas pradėtas tik praėjus 3 dienoms po eismo įvykio. Atsakovas laiko, kad priežastinio ryšio tarp įvykio ir tariamai patirtos žalos nėra. Teismas nepagrįstai priteisė J. K. išmokėtas sumas, nes jo sveikatos būklės pokyčiai nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu.
17.12. Byloje nėra įrodymų apie AB „Lietuvos draudimas“ tretiesiems asmenims darytus mokėjimus, yra painiava su žalos bylos numeracija, mokėtojo kodais. Ieškovė yra didelė transporto įmonė, turi 548 automobilius ir 850 darbuotojų ir, esant tokiai didelei veiklai, tikrai turi ne vieną eismo įvykį. Žala turi būti skaičiuojama tiksliai ir pagrįstai, žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu būtent su atsakovo V. B. sukeltu eismo įvykiu, o ne kitais įvykiais. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobilio Mercedes Benz remontas buvo atliktas nepalyginamai brangiau.
17.13. Teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes trečiajam asmeniui vietoj prašytų priteisti 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, priteisė 4 765,91 Eur. Be to, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos atsižvelgiant į tai, kad rengti dokumentai nebuvo didelės apimties, juos rengė advokato padėjėjas.
18. Ieškovė UAB „PETVA“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Atsižvelgiant į tai, kad po ieškinio padavimo pirmosios instancijos teismui praėjo jau daugiau kaip pusantrų metų, pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas iš esmės formaliais pagrindais (dėl išankstinės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo), akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisės į teisminę gynybą užtikrinimą. Esant tokiai situacijai, teisės į teisminę gynybą užtikrinimas yra svarbesnis tikslas, nei formalus teisės aktų taikymas ir aiškinimas.
18.2. Remiantis DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatomis, darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas padarė žalą ir sutrikdė sveikatą asmenims sėsdamas vairuoti sunkiąją transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir pačios kelionės metu, vairuodamas, vartojo alkoholį. Taigi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog atsakovas padarė tyčinį nesunkų ir neatsargų nusikaltimus.
18.3. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad ieškovei neva buvo žinoma apie atsakovo asmenines problemas dėl alkoholio vartojimo ir kad jis negali vairuoti automobilių dėl padarytų pažeidimų, susijusių su girtumu, ir tokiu būdu prisiėmė riziką ir kartu atsakomybę dėl padarytos žalos, yra ne tik nepagrįsti jokiais įrodymais, bet ir ypatingai ciniški.
18.4. Ieškovė sužinojo apie žalos atsiradimo faktą 2018 m., tačiau tuo metu nebuvo žinomas nei žalos dydis, nei už žalos atsiradimą atsakingas asmuo. Kai yra reiškiamas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą, tam, kad toks ieškinys būtų tenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą.
18.5. Ieškovė neturi ir neturėjo pagrindo abejoti trečiojo asmens, savo srities profesionalo, žalos apskaičiavimu, atidumu ir sąžiningumu. Ieškovė sąžiningai vykdė savo pareigą atlyginti patirtą žalą nuo atsakovo nukentėjusiems asmenims pagal trečiojo asmens – draudimo bendrovės pateiktus žalos administravimo bylos dokumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.
21. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas ir ieškovei iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas. Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad byla buvo išnagrinėta nesilaikant šio pobūdžio ginčui privalomos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos, ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą, ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, teismas nepagrįstai nesumažino iš atsakovo prašomos priteisti žalos dydžio, taip pat neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Taigi, apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos
22. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl procesas teisme pagal tokį ieškinį negalėjo būti pradėtas, o pirmosios instancijos teismo per klaidą priimtas ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šiuo atveju palikus ieškinį nenagrinėtą ieškovė turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydama atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl darbo ginčo nagrinėjimo, o tuo atveju, jei toks prašymas nebūtų patenkintas ir ginčas nebūtų išnagrinėtas, turėtų iš naujo inicijuoti tapačią bylą teisme. Tokia situacija, teismo vertinimu, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir pažeistų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiu vertinimu nesutikti.
23. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
24. Nagrinėjamoje byloje nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo atlikta šalis siejusių santykių, kurių pagrindu yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisinė kvalifikacija. Šis teismas sprendė, kad yra kilęs šalių darbo ginčas, kuriam taikytinos tiek DK normos, tiek ir CPK normos, kuriose įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai. Teisėjų kolegija pagrindo kitokiai išvadai padaryti taip pat neįžvelgia.
25. Nagrinėjamam ginčui aktualioje DK 216 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, yra nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą DGK ir teisme, 1 dalyje nurodoma, jog darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per 3 mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys; praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per 1 mėnesį nuo sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
26. Taigi, DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas reglamentavimas reiškia, kad, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – darbo ginčų komisijoje, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per 1 mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
28. Taigi, gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020 50 punktas).
29. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad ginčams dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo galioja ši bendroji taisyklė – su reikalavimu atlyginti darbuotojo, pažeidusio darbo pareigas, padarytą žalą, darbdavys turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovė šia ginčo išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju minėtos išankstinio ginčo nagrinėjimo teisme taisyklės pritaikymas jau neatitiktų bendrųjų proceso teisės principų – proceso operatyvumo, koncentruotumo, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tarp ginčo šalių. Nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nėra pagrindo, juo labiau kad vien dėl aiškiai praleisto termino išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka ieškovė, labiau tikėtina, jau nebegalėtų pasinaudoti, darbo ginčų komisijoje ginčas nebūtų išnagrinėtas iš esmės, todėl galiausiai šis ginčas vėl būtų nagrinėjamas teisme.
30. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju klausimas dėl ieškovės nepasinaudojimo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka atsakovo atstovės buvo iškeltas nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. 2022 m. vasario 18 d. Visgi pirmosios instancijos teismas dėl minėtos tvarkos nesilaikymo pasisakė tik priimdamas skundžiamą sprendimą, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, todėl šiuo atveju konstatuotinas proceso teisės normų pažeidimas. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šiuo atveju klausimas dėl galimo proceso teisės normų pažeidimo (nepasinaudojimo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka) atsakovo buvo iškeltas pakankamai ankstyvoje proceso stadijoje, tolesnis ieškinio nagrinėjimas savaime nereiškia, kad byla buvo išspręsta neteisingai.
32. Taigi, vien nepasinaudojimas išankstine darbo ginčo nagrinėjimo procedūra pats savaime neužkerta kelio tokį ginčą pakartotinai inicijuoti teisme net ir negalimumo šia tvarka pasinaudoti atveju. Tokia teisėjų kolegijos pozicija grindžiama teisės normų analize. DK 220 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė prašyti darbo ginčų komisijos atnaujinti praleistą terminą. DK 220 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad, jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per 1 mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos reikšmės bei nepasinaudojimo ja procesinių teisinių padarinių. Vien aplinkybė, kad tokios tvarkos nesilaikyta, tam tikrose konkrečiose situacijose nėra pakankamas pagrindas ieškinį pradėtoje byloje palikti nenagrinėtą. Šio teismo praktikoje nurodyta, kad kiekvienu atveju turi būti vertinamos priežastys, lėmusios šios tvarkos nesilaikymą, atsižvelgiama į civilinės bylos stadiją, į poreikį užtikrinti bendrųjų civilinio proceso principų tinkamą įgyvendinimą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1590-790/2020; 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-247-407/2022; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-369-464/2022; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-921-1120/2022).
33. Nagrinėjamoje byloje teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovė, kaip minėta pirmiau, visų pirma turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydama atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl darbo ginčo nagrinėjimo, o tuo atveju, jei toks prašymas nebūtų patenkintas, turėtų vėl iš naujo inicijuoti tapačią bylą teisme (DK 220 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). Tokia situacija, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų ir galėtų pažeisti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).
34. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, taip pat bylos proceso stadiją, pripažįsta poreikį ginčą išspręsti iš esmės būtent nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų
35. Byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1082-537/2018 atsakovas pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje (tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos) ir 281 straipsnio 7 dalyje (tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio).
36. Teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje nurodyta, kad 2018 m. sausio 12 d., apie 17.10 val., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 81 kilometre, Kalvarijos sav., atsakovas vairavo UAB „Investela“ (valdytojas – UAB „PETVA“) priklausantį krovininį automobilį DAF FT CF85 su puspriekabe BERGER SATA, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101 ir 127 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio (kliudė) kitiems eismo dalyviams, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su krovininiu automobiliu Mercedes Benz 963-4-A su puspriekabe Dromech CNG NT bei iš paskos važiuojančiu J. K. vairuojamu lengvuoju automobiliu Mitsubishi Carisma. Eismo įvykio metu apgadino UAB „PETVA“ priklausantį krovininį automobilį DAF FT CF85 su puspriekabe BERGER SATA, padarydamas 17 500,80 Eur turtinę žalą, taip pat Lenkijos Respublikos akcinei bendrovei „BARTER“ (savininkas – akcinė bendrovė „BZ WBK Leasing“) priklausantį krovininį automobilį Mercedes Benz 963-4-A su puspriekabe Dromech CNG NT, padarydamas 82 370,44 zlotų turtinę žalą, kas atitinka 19 172,92 Eur, bei J. K. priklausantį lengvąjį automobilį Mitsubishi Carisma, padarydamas 642,48 Eur turtinę žalą. Iš viso savo veiksmais padarė didelę 37 315,48 Eur turtinę žalą kitiems asmenims. Kaltinamajam nustatytas 2,46 promilės girtumas, o pagal specialisto išvadą Nr. T-A 696/2018(01) – kaltinamojo kraujyje nustatyta mažiausia 3,13 promilės etilo alkoholio koncentracija. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų bei neatsargų nusikaltimus, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai.
37. Taigi, įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų atsakovo veiksmų tiek tiesiogiai ieškovė, tiek tretieji asmenys patyrė žalos, ir ši žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais. Šių aplinkybių atsakovas iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su ieškovės prašomos priteisti žalos dydžiu.
38. Iš byloje esančios informacijos nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo trys transporto priemonės – krovininis automobilis DAF FT CF85 su puspriekabe BERGER SATA, krovininis automobilis Mercedes Benz 963-4-A su puspriekabe Dromech CNG NT ir lengvasis automobilis Mitsubishi Carisma, o jų savininkai (valdytojai), taip pat vairuotojai ir keleivis patyrė nuostolių.
39. Krovininis automobilis DAF FT CF85 su puspriekabe BERGER SATA priklausė UAB „Investela“, jo valdytojas – UAB „PETVA“. Pasak ieškovės, automobilis eismo įvykio metu sugadintas nepataisomai, todėl buvo utilizuotas (likviduotas), o iš atsakovo yra prašoma atlyginti žalą, kurią sudaro 15 000 Eur automobilio vertė pagal UAB „Investela“ pretenziją, taip pat 1 809,13 Eur užmokestis už automobilio transportavimo paslaugas. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, jog ieškovės turtinė žala dėl sugadinto automobilio sudaro 16 809,13 Eur. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2, 3 punktais, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši ieškovės patirta žala, yra įrodyta. Šią ieškovės patirtą žalą papildomai pagrindžia byloje esanti UAB „Investela“ pretenzija, mokėjimo nurodymas, taip pat PVM sąskaita faktūra už automobilio transportavimo paslaugas.
40. Pažymėtina, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl galimo ieškovės praturtėjimo, jai tariamai pardavus automobilio DAF FT CF85 detales, nėra įrodyta ir paremta vien atsakovo deklaratyviais teiginiais. Tuo tarpu ieškovė teismui pateikė atliekų tvarkytojo, vykdančio atliekų susidarymo apskaitą, perduodamų atliekų lydraščius, kurie patvirtina atliekų utilizavimą. Valstybės įmonės Regitra pažyma patvirtina, kad transporto priemonė buvo išregistruota. Byloje nesant įrodymų, kad ieškovė turėjo atitinkamų pajamų, pardavusi automobilio detales ir (ar) metalo laužą, atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
41. Žalos automobilio Mitsubishi Carisma valdytojui J. K. dydis taip pat nustatytas įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tai, kad dėl eismo įvykio žala buvo padaryta ir J. K. sveikatai, papildomai patvirtina byloje esantys VSDFV Kauno skyriaus dokumentai, kurių pagrindu 2018 m. sausio 12 d. įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Iš minėtų dokumentų matyti, kad J. K. iš karto po eismo įvykio didelių negalavimų nejautė, jie pradėjo reikštis kitą dieną ir vis stiprėjo, dėl to 2018 m. sausio 15 d. nukentėjusiajam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. K. kilusi žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su eismo įvykiu, kurio kaltininkas yra atsakovas. Tuo tarpu atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė, jog žala J. K. automobiliui ar jo sveikatai kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
42. Ginčydamas žalos krovininiam automobiliui Mercedes Benz 963-4-A dydį atsakovas prašo remtis baudžiamojoje byloje nustatytu žalos šiai transporto priemonei dydžiu, teigia, kad byloje yra kelios automobilio remonto sąmatos, kurių kaina iš esmės skiriasi.
43. Baudžiamosios bylos Nr. 1-1082-537/2018 duomenys tvirtina, kad teismas, nustatydamas krovininiam automobiliui Mercedes Benz 963-4-A padarytos žalos dydį, vadovavosi AB „BARTER“ pažyma, kurioje nurodyta, jog 2018 m. sausio 12 d. eismo įvykio metu bendrovei dėl transporto priemonių apgadinimo padaryta 82 370,44 zlotų turtinė žala, kas atitinka 19 172,92 Eur. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad šioje pažymoje yra pažymėta, jog „žalos likvidavimas nėra baigtas, nėra galimybės numatyti tikro žalos dydžio. Reikia daryti prielaidą, kad šios išlaidos gali ženkliai padidėti“. Taigi, nurodydama pirminį transporto priemonei eismo įvykio metu padarytą žalos dydį, AB „BARTER“ pažymėjo, kad tai nėra galutinis skaičiavimas ir kad žalos dydis gali keistis (padidėti). Kelios skirtingos bylos medžiagoje esančios transporto priemonės remonto sąmatos taip pat nepaneigia ieškovės nurodomo žalos dydžio, kadangi žalos dydis šiuo atveju nustatytas pagal automobiliui atliktus faktinius remonto darbus, nurodytus PVM sąskaitose faktūrose Nr. 801424948 ir 801423324 (darbų vertė pagal minėtas sąskaitas – 154 004,87 zlotų). Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad minėta transporto priemonė galėjo būti suremontuota pigiau ar kad remonto metu atlikti darbai ir kitos patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu nėra susiję su eismo įvykiu, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl neįrodyto ieškinyje žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti.
44. Žalos dydis dėl kitų subjektų (pvz. transporto priemonės Mercedes Benz vairuotojų K. O. ir Z. M.) apeliaciniame skunde nekvestionuojamas, todėl teisėjų kolegija dėl jo išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad skirtingų draudiminio įvykio kodų nurodymai mokėjimo nurodymuose savaime nepaneigia byloje nustatyto žalos dydžio, kadangi ji grindžiama ir kitais byloje esančiais įrodymais – duomenimis apie nukentėjusių asmenų ligos istoriją, teismo dokumentais, kuriais spręstas žalos sveikatai atlyginimas, taikos sutarties tvirtinimu, pretenzijomis ir pan.
45. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia, kad dėl atsakovo neteisėtais veiksmais sukelto eismo įvykio ieškovė patyrė 77 961,04 Eur turtinę žalą. Šiuo atveju atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-1082-537/2018, tiek nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepateikė faktinių duomenų (įrodymų), paneigiančių aplinkybes, sudarančias žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio prezumpcijų turinį.
Dėl atsakovo prašymo mažinti priteistinos žalos dydį
46. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde prašo, atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju yra padarytas netyčinis, neatsargus nusikaltimas, į atsakovo sveikatą bei sunkią turtinę padėtį, sumažinti ieškovei priteistinos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas šio atsakovo prašymo netenkino, konstatuodamas, kad atsakovas padarė žalą neblaivus bei žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais.
47. Darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Pažymėtina, kad darbdavys, nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, atlygina trečiajam nukentėjusiam asmeniui darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir taip žalos atlyginimo prievolė, kurios pagrindas – darbuotojo neteisėti veiksmai, pasibaigia tinkamu įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo ypatumas nereiškia, kad darbuotojas, pirmiau nurodytu būdu pasibaigus jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolei, neatsako už savo neteisėtais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
48. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias bendro pobūdžio nuostatas, konstatuoja, kad regreso teisės apimtis tiesiogiai (proporcingai) priklauso nuo atlygintos žalos dydžio (nebent įstatymai nustato kitokią regreso teisės apimtį). Pažymėtina, jog tokia regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimties apibrėžtimi yra užtikrinamas civilinės atsakomybės teisiniams santykiams reikšmingo principo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, įgyvendinimas. DK 153 straipsnis, reglamentuojantis darbuotojų materialinės atsakomybės ribas, nustato, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nurodyti atvejai, kuomet darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis, į šį sąrašą, be kitų atvejų, patenka atvejis, kai žala padaryta tyčia, žala padaryta darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių, žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas žalą padarė veika, turinčia nusikaltimo požymių, taip pat žalą sukėlė būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas privalo atlyginti visą ieškovės patirtą žalą.
49. Darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia (DK 152 straipsnio 3 dalis). Taigi, nors konstatuotina, kad atsakovas privalo atlyginti visą ieškovės patirtą žalą, įstatymo leidėjas, siekdamas apginti silpnesnės darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo interesus, numatė darbo ginčą dėl teisės nagrinėjančiam organui teisę sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, išskyrus, jei žala padaryta tyčia. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių atsakovo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, yra neatsargios, t. y. atsakovas nepadarė tyčinio nusikaltimo, kas suteikia teismui pagrindą spręsti dėl žalos dydžio sumažinimo. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
50. Visų pirma, kaip teisingai nurodo ieškovė, atsakovas yra nuteistas tiek už BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek už 281 straipsnio 7 dalyje numatytas veikas. Asmuo atsako pagal BK 281 straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281 straipsnio 8 dalis), tuo tarpu BK 281 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, paskelbta TAR 2015 m. liepos 10 d., įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) nurodytas nusikaltimas – tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019; 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1082-537/2018 taip pat yra konstatuota, kad kaltinamasis (atsakovas) padarė tyčinį nesunkų bei neatsargų nusikaltimus, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai. Be to, pagal baudžiamosios bylos medžiagą, atsakovas alkoholį vartojo tiek prieš kelionę, tiek kelionės metu, tiek iš karto po eismo įvykio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, atsakovui neabejotinai buvo žinomi, jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo alkoholį ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad tokie jo veiksmai buvo tyčiniai. Vadinasi, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas yra nuteistas tiek už neatsargų, tiek už tyčinį nusikaltimą, t. y. žala ieškovei padaryta atsakovo nusikalstamais tyčiniais veiksmais, todėl atlygintinos turtinės žalos dydis negali būti mažinamas.
51. Papildomai pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovo nurodoma kasacinio teismo praktika šiuo atveju remtis nėra pagrindo, kadangi ji priimta taikant nebeaktualų teisinį reglamentavimą (DK, galiojusį iki 2017 m. liepos 1 d.), taip pat atsakovo nurodomos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa (skiriasi eismo įvykių aplinkybės, nusikalstamos veikos ir kt.).
Dėl ieškinio senaties termino (ne) taikymo
52. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju netaikė ieškinio senaties termino, nors atsakovas buvo pareiškęs tokį prašymą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka.
53. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieškinio senaties terminus, 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
54. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą ir šio termino nustatymo pradžią, išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016).
55. Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 25 punktą). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tai tam, jog toks ieškinys būtų tenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala.
57. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo atsakovo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškinio senaties termino pradžios momentu ir teigia, kad apie atsiradusią žalą ieškovė sužinojo iš karto po eismo įvykio. Su tokiais apelianto teiginiais nesutiktina, kadangi, nors ieškovė apie eismo įvykį ir galimai jos patirtą žalą sužinojo dar 2018 m. pradžioje (netrukus po eismo įvykio), tačiau už žalos kilimą atsakingas asmuo buvo nustatytas tik Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1082-537/2018. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2021 m. birželio 16 d., konstatuotina, kad jis pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
58. Be to, šiuo atveju ieškovė atsakovo atžvilgiu reiškia regresinį reikalavimą. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo taisyklė, nustatanti iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino pradžios momentą. Tokiu atveju ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Kaip jau nustatyta pirmiau, tikslus ieškovės patirtos žalos dydis paaiškėjo po nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo, kuomet visi nukentėję subjektai (ar jų draudikai) pateikė žalą pagrindžiančius dokumentus AB „Lietuvos draudimas“ ir jų pagrindu ieškovė atlygino draudimo bendrovės patirtus nuostolius regreso tvarka. Ieškovė atitinkamus mokėjimus draudimo bendrovei vykdė 2019 – 2020 metais, todėl ieškinio senaties terminas, pateikus ieškinį dėl žalos atlyginimo 2021 m. birželio 16 d. praleistas nebuvo.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
59. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl ieškovei bei trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų priteisė daugiau nei jis prašė. Šie apeliacinio skundo argumentai iš dalies pagrįsti.
60. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteisė 4 765,91 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 1 403,63 Eur dokumentų vertimo išlaidas.
61. Iš byloje esančio AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. kovo 1 d. prašymo matyti, kad yra prašoma trečiajam asmeniui priteisti 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Trečiasis asmuo pateikė išrašą iš PVM sąskaitos faktūros Nr. DP22-005, pagal kurį AB „Lietuvos draudimas“ suteiktų paslaugų suma sudaro 70,08 Eur, taip pat 2022 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo minėta sąskaita faktūra buvo apmokėta. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodo apeliantas, trečiasis asmuo neprašė jam priteisti visos 2022 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodyme nurodytos 4 765,91 Eur sumos, kadangi juo buvo apmokėtos ir kitos sąskaitos faktūros, kurios byloje nebuvo pateiktos.
62. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis tik 70,08 Eur trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ patirtas bylinėjimosi (atstovavimo teismo posėdyje) išlaidas bei 1 403,63 Eur dokumentų vertimo išlaidas, todėl yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio
63. Atsakovas skundžia ir ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos, nes ieškovę atstovavo advokato padėjėjas, o rengti dokumentai nebuvo didelės apimties.
64. Skundžiamu sprendimu ieškovei priteistos 2 299 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
65. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus už atitinkamų procesinių dokumentų parengimą priteistino dydžio. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, vien maksimalus priteistino užmokesčio už ieškinio parengimą dydis, kuomet jį rengia advokato padėjėjas, yra 3 048,40 Eur (2,5 koeficientas x 1 524 Eur) x 80 procentų), todėl ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti laikomos nepagrįstai didelėmis. Pažymėtina ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pusantrų metų, byloje įvyko septyni teismo posėdžiai, abi šalys teikė nemažai papildomų dokumentų, paaiškinimų, atsiliepimų į šiuos dokumentus, todėl atsakovo prašymas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų mažinimo netenkintas pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
66. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį, o apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant tik trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagrindė, kad patyrė 484 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
68. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1 662 Eur (1,3 koeficientas x 1 598 Eur)), yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (484 Eur), priteistinos iš apelianto.
69. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovui V. B. iki galutinio procesinio teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje atidėtas 1 194 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas. Apeliacinį skundą atmetus, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis priteistinas į valstybės biudžetą iš atsakovo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui ir ją išdėstyti taip:
Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų 8 centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1 403,63 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus tris eurus 63 centus) dokumentų vertimo išlaidas.
Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „PETVA“ (juridinio asmens kodas 165193644) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 194 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį valstybei.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Aldona Tilindienė
Alma Urbanavičienė