Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-500-462/2015

        (Proceso Nr. 4-06-3-01084-2015-4)

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 79.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 24 d.

Klaipėda

               Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. atstovo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė:

2015 m. kovo 18 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo K. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242  str. 1 d. ir 1241 str. 2 d., buvo paskirta 160 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis, 2015-03-07, 04 val. 05 min., Pilies g., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris Nr. T13206, keisdamas važiavimo kryptį nepraleido greta eismo juosta važiavusio automobilio, dėl ko kitas automobilis turėjo staiga keisti savo važiavimo kryptį, taip pat nerodė posūkio signalo. Nutarime nurodyta, kad K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 82 p. ir 101 p. numatytus reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi Klaipėdos AVPK 2015 m. kovo 18 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu K. B. atstovas advokatas Regimantas Špelveris prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir K. B. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, G. M. į sankryžą įvažiuoja iš Minijos g. į Pilies g., važiuoja antra juosta. G. M. išvažinėja iš šalutinio kelio nelygiareikšmėje kelių sankryžoje – šviesoforai išjungti, todėl pastarajam privalomas Kelių eismo taisyklių 154 p. reikalavimas, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojančiam vairuotojui duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, taip pat ir elementari „dešinės rankos“ taisyklė. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvykio laikas 4 val. ryto, t.y. tamsus paros metas, o apelianto automobilis važiuoja su įjungtais artimaisiais žibintais, todėl G. M. nurodyta aplinkybė, kad įvažinėdamas į sankryžą, jis nematė atvažiuojančio automobilio yra neteisinga ir klaidinanti. Automobilio artimieji žibintai yra matomi iš toli, o ir K. B. automobilio judėjimo greitis nebuvo toks, kad nebūtų įmanoma jo pamatyti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad dviejų automobilių greitis skyrėsi, o tai lėmė, kad K. B. automobilis nuvažiavo pirmiau, G. M. pavojingą vairavimą suprato ir suvokė būtent dėl vaizdo įraše matomo prasilenkimo, o ne kaip teigia – toliau už salelės. Apelianto tvirtinimu, įvertinus automobilių judėjimo greičio skirtumus, G. M. automobilis turėjo iš karto pakeisti savo greitį - intensyviai vytis, kas prieštarauja paties G. M. parodymams, jog pastarasis nebandė vytis K. B. automobilio, tik sekė iš paskos. Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad, pagal nustatytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o ypač Kelių eismo taisyklių 154 p. reikalavimus. Apeliaciniame skunde išreiškiama nuomonė, kad jei nebūtų buvę šio pažeidimo, jokio incidento net nebūtų įvykę. Apelianto nuomone, galima konstatuoti, kad K. B. veiksmų seką lėmė G. M. vairuojamo automobilio Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas. Apeliaciniame skunde taip pat išreiškiama pozicija, kad G. M. įvykio aplinkybių vertinimas yra subjektyvus, galimai jis pats neįvertino to, kad važiuoja iš šalutinio kelio ir manė, kad turi pirmenybę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro viršininkas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 str. 1 d. padarymo iš esmės ginčijama tuo, kad liudytojas G. M. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 154 p. reikalavimus ir nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiavusio administracinėn atsakomybėn patraukto K. B., pats galimai sukėlė pavojingą situaciją, privertusią K. B. staigiai keisti judėjimo kryptį.

Būtina pastebėti, jog iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ne liudytojas G. M., o liudytojas G. S.. Apygardos teismas sprendžia, kad, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, Kelių eismo taisyklių 162 p. numato, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas. Šiuo atveju sankryža buvo nereguliuojama, tačiau, iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip šalutiniu keliu važiuodamas G. S. prieš keisdamas važiavimo kryptį žiede,  sustabdė vairuojamą transporto priemonę, norėdamas įsitikinti ar link sankryžos neartėjo jokia kita transporto priemonė (KET 106 p.), pradėjus manevrą – posūkį į Pilies g. taksi automobilio, artėjančio prie Sausio 15-osios – Pilies gatvių sankirtos nebuvo matyti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl galimo automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių 154 p. pažeidimo, dėl kurio eisme kilo pavojinga situacija.

Apeliaciniame skunde taip pat išreiškiama abejonė dėl liudytojo G. M. parodymų atitikimo tikrovei. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. numato, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nei liudytojo G. M. nei liudytojo G. S. nuosekliais parodymais, o apeliacinio skundo teiginius, jog G. M. automobilis turėjo iš karto padidinti greitį – intensyviai vytis, kas prieštarauja paties G. M. parodymams, nes šis nurodė, jog nebandė vytis K. B. automobilio, bei, kad G. M. įvykio aplinkybių vertinimas yra subjektyvūs, nes galimai jis pats neįvertino to, kad važiuoja iš šalutinio kelio ir manė, kad turi pirmenybę, vertina kaip niekuo nepagrįstas prielaidas, neatitinkančias nustatytų administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. atstovo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                             Remigijus Preikšaitis