Civilinė byla Nr. 2-2779-886/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08285-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

29.1.; 30.1.; 116.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovo bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ atstovui advokatui Dainiui Baronui, atsakovui K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ patikslintą ieškinį atsakovams K. P., A. P., tretieji asmenys – Valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, N. Č. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

ieškovas bankrutavusi A. Penkevičienės firma „Ketalda“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ patikslintu ieškiniu prašo:

1) pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine atsakovų A. P. ir K. P. nuosavybe;

2) įpareigoti atsakovus įregistruoti bendrosios nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini), atliekant šiuos veiksmus:

a) įpareigoti atsakovus pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „statybos užbaigimas“ nuostatas su prašymu kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl statybos užbaigimo akto gavimo. Kreipiantis dėl statybos užbaigimo akto gavimo, įpareigoti atsakovus pateikti šio reglamento prieduose nurodytus dokumentus, tame tarpe užpildyti ir pateikti teisės aktuose nustatytos formos deklaraciją apie statybos užbaigimą;

b) įpareigoti atsakovus kreiptis į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kartu įpareigojant VĮ Registrų centrui Kauno filialui pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. ir kituose teisės aktuose numatytus dokumentus;

c) įpareigoti atsakovus įregistruoti baigtus statyti statinius (gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą) ir daiktines teises į juos, Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant prašymą dėl daiktinių teisių įregistravimo bei pateikiant kitus teisės aktuose numatytus dokumentus;

d) įpareigoti atsakovus atlikti visus kitus veiksmus, jog gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas būtų suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai bei įregistruoti bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe.

4) nustatyti 60 d. terminą, per kurį atsakovai būtų įpareigojami atlikti minėtus veiksmus;

5) suteikti teisę bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ bankroto administratoriui UAB „Valnetas“ atlikti visus veiksmus tam, jog baigtas statyti gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas būtų suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai bei įregistruoti bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe, jeigu atsakovai per 60 dienų neįregistruos minėtų nekilnojamųjų daiktų viešajame registre jų bendrąja jungine nuosavybe.

Ieškovas patikslintame ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo (1 t. 171-178 b.l., 2 tomas 27-29 b.l.), kad 2002-07-01 Kauno apygardos teismo nutartimi A. Penkevičienės firmai „Ketalda“ iškelta bankroto byla ir UAB „Valnetas“ paskirtas bankroto administratorius. 2006-03-14 Kauno apylinkės teismas sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006, dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, atmetė ieškovės A. P. patikslintą ieškinį, paliko negrinėtu ieškovės reikalavimą pripažinti A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ savininkės A. Penkevičienės prievoles kreditoriams Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo pasibaigusiomis bei atmetė atsakovo  K. P. ir trečių asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, R. P. ir J. P. ieškinius. Kauno miesto apylinkės teismas pripažino, kad šalys, gyvendamos santuokoje ir vesdamos bendrų ūkį sukūrė bendrąją dalinę - bendru darbu ir piniginiais įnašais bei bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę - gyvenamąjį narna ir ūkinį pastatą, esančius Kauno r. (duomenys neskelbtini). Nebaigto statyti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato vertė – 153 493 Lt. A. Penkevičienės firma „Ketalda“ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, t.y. jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Minėtas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams A. P. ir K. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau nuosavybės teisės ir nekilnojamieji daiktai neįregistruoti. Atsakovų santuoka 1995-04-05 nutraukta, tačiau santuokoje 1993-03-25, įregistruota A. Penkevicienės firma „Ketalda“. Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad atsakovas neginčijo firmos registracijos ir to fakto, kad įmonė veikė atsakovams gyvenant santuokoje, bet o atsakovai iš firmos veiklos gavo pajamas, taip pat neginčijo ir firmos kreditorių įsipareigojimų. Individuali įmonė įsteigta santuokos metu, tai buvo šeimos verslas ir iš jo gaunamos pajamos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš tokio individualaus verslo atsirandančios prievolės pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Nustatyta santuokoje įgyto turto vertė – 207 183 Lt. Iškėlus bankroto bylą paaiškėjo, kad A. Penkevičienės firma „Ketalda“ neturi jokio turto, todėl bankroto administratorius turi teisę nukreipti išieškojimą į įmonės savininko (savininkų) turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė. A. Penkevičienės firmai „Ketalda“ bankroto byloje yra patvirtinti VMI 319 852,93 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas (reikalavimo teisių perėmėjas AB „Turto bankas“) ir VSDFV 10 960 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas. Ieškovas negali vykdyti priverstinio išieškojimo, nes atsakovas K. P. neteisėtai valdo turtą ir atsakovai piktybiškai neatlieka šio turto teisinių registravimo procedūrų, nes tokiu būdu siekia išsaugoti turtą ir išvengti skolos išieškojimo. Atsakovui K. P. 1989 m. išduotas statybos leidimas, jo prašymu 2001 metais atlikti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato kadastriniai matavimai ir sudaryta kadastro duomenų byla, tačiau šie pastatai nebuvo suformuoti ir kartu neįregistruota nuosavybės teisė. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, baigtumas - 100 proc. Darytina išvada, kad šių pastatų statybos yra užbaigtos ir jie gali būti laikomi baigtais formuoti gavus statybos užbaigimo aktą ir kitus dokumentus. Ieškovas nėra praleidęs senaties termino, nes nekilnojamojo turto registre buvo nurodomas turto statusas „neįregistruotas“ ir nenurodytas nekilnojamojo turto savininkas. Be to iki 2006 metų, kol buvo nagrinėjama byla dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nebuvo žinoma ar minėti pastatai (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas) bus pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-14 priimto sprendimo dienos (civ. b. Nr. 2-1108-713/2006). Atsakovas K. P. žinojo, kad skolos išieškojimas bus nukreiptas į minėtus pastatus, todėl sąmoningai iki šiol neatlieka teisinės registracijos.

Atsakovas K. P. su pradiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka. Atsiliepimuose nurodo (1 t. 128-129 b.l., 2 t. 12-15 b.l.), kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes A. Penkevičienės firmai „Katalda“ 2002 m. iškelta bankroto byla, ieškinys teisme pareikštas tik 2013 m. Atsakovas niekada nebuvo šios įmonės bendrasavininku ir nevykdė komercinės veiklos, nes buvo  policijos pareigūnas, dėl ko galėjo užsiimti tik pedagogine veikla. Kauno miesto apylinkės teismas 2006-03-14 sprendimu nustatė tam tikras faktines aplinkybes, tačiau turto nepadalijo ir nenustatė, kokia dalis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pastatyta santuokos metu. Santuoka nutraukta 1995 m. Nuo 1995 m. gyvena su N. Č., su kuria iš bendrų lėšų užbaigta gyvenamojo statyba, taip pat 1999 m. savo vardu įsigijo žemės sklypą adresu Kauno r. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys šiuo adresu, niekada atsakovei nepriklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl negali būti išieškomos A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ skolos iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto.

Atsakovė Alvyra Penkevičienė į patikslintą ieškinį atliepimo nepateikė, su pradiniu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo (1 t. 109-111 b.l.), kad 1986-05-21 Kauno rajono Karmėlavos apylinkės LDT VK sprendimu Nr. 23 suteiktas 0,15 ha ploto žemės sklypas skirtas gyvenamojo namo statybai. 1989-05-19 išduotas statybų leidimas pagal suderintą projektą. Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato duomenys nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2001-07-03. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes Kauno apygardos teismui 2002-07-01 nutartimi iškėlus A. Penkevičienės firmai „Ketalda“ bankroto bylą ir paskyrus bankroto administratorių, ieškovas turėjo pasidomėti ne tik firmos, bet ir jos su atsakovu turtu.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras į patikslintą ieškinį atliepimo nepateikė, atsiliepime į pradinį ieškinį (1 t. 79-81 b.l.) nurodo, kad atsakovui K. P. nuosavybės teise priklausančiame 0,3038 ha dydžio žemės sklype, esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šiltnamis, garažas ir kiemo statiniai bei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Atsakovo prašymu 2012-07-12 atlikti nauji šių pastatų kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuoti pastatų kadastro duomenų pakitimai, taip pat ir gyvenamojo namo baigtumas. Nustatyti nauji kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą neįrašyti, atsakovai su prašymu įregistruoti minėtus duomenis nesikreipė. Minėti pastatai priskiriami neypatingiems ir nesudėtingiems statiniams, kuriems statybos užbaigimo aktas nesurašomas, o surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį (1 t. 120-122 b.l.) nurodo, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, surašomas statybos užbaigimo aktas. Statytojas norėdamas gauti dokumentus, patvirtinančius, kad nekilnojamasis daiktas baigtas formuoti ir statybos užbaigimą patvirtinantį dokumentą, turi įstatymo nustatyta tvarka pateikti prašymus ir atitinkamus dokumentus institucijai vykdančiai teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo N. Č. su patikslintu ieškiniu nesutinka (2 t. 91-92 b.l.). Atsiliepime nurodo, kad turtas, esantis Kauno r. (duomenys neskelbtini), įgytas bendrai K. P., V. P., R. P., J. P., K. P. ir trečiojo asmens N. Č.. Turto dalys nenustatytos ir turtas neatidalintas. Prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas.

Įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2006-03-14 sprendime (1 t. 16 b.l.) nurodyta, kad šalys (A. P. ir K. P.) pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį 1989 m., 1992-05-07 šalys Kauno miesto CMB įregistravo santuoką, kuri buvo nutraukta 1995-04-05 (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-1108-713/2006, 1 t. 7 ir 13 b.l.). Iš Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad individuali Alvyros Penkevičienės firma „Ketalda“ (j.a.k. 233637750, buveinė Marių g.16-116, Kaunas), įregistruota 1993-03-25, t.y. K. P. ir A. P. santuokos metu. Atsakovo K. P. ir trečiojo asmens N. Č. santuoka sudaryta 2005-09-02 (1 t. 130 b.l.).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2002-07-01 nutartimi A. Penkevičienės firmai „Ketalda“ (j.a.k. 3363775, buveinė Marių g.16-116, Kaunas) iškelta bankroto byla (1 t. 12 b.l.), 2002-12-04 nutartimi (1 t. 65 b.l.) įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai: Kauno apskrities VMI – 319 852,93 Lt, VSDFV Kauno skyriaus – 10 960 Lt. Kauno apygardos teismo 2006-10-20 nutartimi pakeistas bankroto administratorius: pradiniam bankroto administratoriui UAB „Ilas“ nutraukus veiklą dėl likvidacijos, nauju bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“ (1 t. 194 b.l.).

Ieškiniu bankroto administratorius siekia užtikrinti kreditorių teisę į tinkamą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą iš parduoto bankrutavusios įmonės savininkės turto. Bankroto administratorius nurodo, kad negali vykdyti Įmonių bankroto įstatymu numatytų pareigų parduoti atsakovei A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, iš kurio būtų vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, nes nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotos (1 t. 23-25 b.l.).

Atsakovo K. P. 2001-06-19 prašymu atlikti statinių kadastro matavimai ir kadastro duomenų bylos sudarymas objektui adresu (duomenys neskelbtini), Neveronių sen., Kauno r. (1 t. 48, 49-50 b.l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 74 proc. baigtumo, ūkinis pastatas (unikalu Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Neveronių sen., Kauno r., nėra registruotas jokio asmens nuosavybės teise (NTR CDB duomenys, 1 t. 23-25, 30-33 b.l.).

Atsakovė A. P. 2013-12-19 parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2006 m. namas pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (1 t. 151 b.l.). Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006 (dėl turto padalijimo), 4 tomo gale, 1 priede, esančios gyvenamojo namo nuotraukos. Atsakovė A. P. paaiškino, kad šios nuotraukos darytos dar 1995 m., kai buvo uždėtas areštas. Nuotraukose matyti raudonų plytų namas, namo vidus garažas, už namo esantis ūkinis pastatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad sprendžiant ginčus dėl turto padalijimo, ekspertai turėjo įvertinti namo būklę, daug kartų buvo nesėkmingai bandoma patekti į namo vidų, nes K. P. ekspertų neįsileido.

Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi būtina sąlyga, teismo sprendimui suteikianti prejudicinio fakto galią, yra jo įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2004, Teismų praktika 21, p. 41).

Atsakovas teigė, kad jis nuo 1995 m. gyvena su N. Č., su kuria iš bendrų lėšų užbaigė gyvenamojo statybą adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), todėl iš šio turto negali būti vykdomas skolos išieškojimas. Šiuos atsakovo argumentus paneigia įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-14 sprendimu nustatytos aplinkybės, turinčios prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Minėtu sprendimu teismas nustatė, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo 1A2p (baigtumas 74 proc.) ir ūkinio pastato 211p (baigtumas (100 proc.) vertė yra 153 493 Lt ir šis turtas yra įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės būdu (1 t. 13-22 b.l.). Teismas taip pat nustatė, kad 1993-03-25 atsakovams gyvenant santuokoje įregistruota A. Penkevicienės firma „Ketalda“. Atsakovas neginčijo firmos registracijos ir to fakto, kad įmonė veikė atsakovams gyvenant santuokoje, atsakovai iš firmos veiklos gavo pajamas, taip pat neginčijo ir firmos kreditorių įsipareigojimų. Teismui nustačius, kad individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ir atsakovui nepaneigus, kad tai buvo šeimos verslas ir iš jo gaunamos pajamos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, pripažino iš individualaus verslo atsiradusias prievoles bendromis sutuoktinių prievolėmis. Minėtoje civilinėje byloje teismas išsamiai išsiaiškino aplinkybes ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo 1A2p (baigtumas 74 proc.) ir ūkinio pastato 211p (baigtumas (100 proc.), esančių Kauno r., (duomenys neskelbtini), vertė yra 153 493 Lt ir šis turtas yra įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės būdu. Minėtu sprendimu teismas taip pat nustatė, kad kreditorinių reikalavimų suma viršija bendro sutuoktinių turto, iš kurio vykdytinos prievolės kreditoriams, vertę, ir konstatavo, kad atsakovai dalytino turto neturi (CK 3.118 straipsnis) (1 t. 13-22 b.l.). Kauno apylinkės teismo 2006-03-14 sprendimas yra įsiteisėjęs, šioje byloje nustatyti faktai t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis, pripažintini prejudiciniais faktais nagrinėtinai bylai, todėl šalys netenka teisės šioje byloje ginčyti ar įrodinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ar aplinkybių (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad minėtoje turto padalijimo byloje Kauno rajono apylinkės teismas 1995-04-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo nebaigtą statyti namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune rajone, uždraudžiant juos realizuoti. Kauno miesto apylinkės teismo 1996-07-05 nutartimi uždrausta atsakovui K. P. vykdyti bet kokius statybos, rekonstrukcijos ir kitus darbus (duomenys neskelbtini), Kauno r. (1 t. 115 b.l.). Kauno miesto apylinkės teismo 2006-06-30 nutartimi šios laikinosios apsaugos priemonės panaikintos (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Po arešto panaikinimo 2006-06-30 nutartimi, turtas buvo areštuotas A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ bankroto byloje: Kauno apygardos teismas 2006 m. liepos 25 d. nutartyje nurodė, kad neareštavus turto, gali nelikti A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ turto, reikalingo bankroto procedūrai atlikti ir kreditorių skoloms padengti ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visą A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, prekybinį paviljoną, esantį Ateities pl. ir Palemono g. sankryžoje, kitą turtą, esantį įmonėje ir pas kitus asmenis, uždrausti įmonės savininkams perduoti įmonės turtą kitiems asmenims; teismas taikė įrašą viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo (1 t. 183 b.l.).

Firmos „Ketalda“ bankroto byloje K. P. 2010-06-28 pateikė prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2006-07-25 nutartimi taikytą areštą (LITEKO informacija Kauno apygardos teismo firmos „Ketalda“ bankroto byloje Nr. B2-652-153/2002, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kauno apygardos teismas 2010-07-01 nutartimi pareiškėjo K. P. prašymą dėl arešto panaikinimo atmetė. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2010-07-25 nutartimi paliko nepakeistą (LITEKO informacija Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje 2-1698/2010). Lietuvos apeliacinis teismas 2010-07-25 nutartyje nurodė, kad buvę sutuoktiniai nebuvo sudarę sutarties dėl jiems priklausančio turto teisinio režimo, jų turtiniams santykiams taikomos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą; buvusių sutuoktinių turto – individualios įmonės – bendrumo prezumpcija nėra paneigta, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas jo buvusios sutuoktinės A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-07-25 nutartyje taip pat nurodė, kad „...Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis, įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, pareiškėjas, siekdamas, kad į, jo manymu, jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nebūtų nukreipiamas išieškojimas A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ bankroto byloje, turi teisę bankroto byloje reikšti materialinį teisinį reikalavimą dėl pripažinimo, jog verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, ir kad jis neturi pareigos atsakyti už įmonės skolas kaip juridinio asmens dalyvis ir taip paneigti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, taip pat įrodinėti, jog tam tikras turtas pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kiti asmenys (šiuo atveju pareiškėjo vaikai), taip pat turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti jų pažeistas nuosavybės teises. <....> Materialiojo pobūdžio klausimas gali būti sprendžiamas tik iškėlus ginčą dėl materialiojo teisinio pobūdžio teisių ir pareigų“.

Teismas pažymi, kad atsakovas K. P. reikšdamas nesutikimą su bankroto administratoriaus ieškiniu, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kad gyvendamas su N. Č. užbaigė gyvenamojo statybą iš bendrų lėšų, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip pagerino šių statinių būklę, kokiomis lėšomis, kada pagerino. Atsakovas nepareiškė savarankiškų materialiųjų reikalavimų, kad verslu vertėsi išimtinai tik vienas sutuoktinis (A. P.) be kito sutuoktinio (K. P.) žinios ar prieš jo valią, ir kad jis neturi atsakyti už individualios įmonės skolas kaip juridinio asmens dalyvis, taip paneigdamas sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją. Atsakovui K. P. yra žinoma Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-25 nutartis, nes ja buvo sprendžiamas jo atskirasis skundas dėl arešto ginčo turtui panaikinimo. Minėta nutartimi atsakovui buvo išaiškinti jo materialiųjų teisių gynybos būdai, tačiau atsakovas šiomis teisėmis nepasinaudojo. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-25 nutarties motyvais, atsakovui neužkirstas kelias savo teises realizuoti, bankroto byloje pareiškiant savarankiškus materialinio pobūdžio reikalavimus.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorius, siekdamas apginti kreditorių interesus ir realizuoti įmonės „Ketalda“ savininkės turtą, kreipėsi į VĮ Registrų centro su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus statinius (šiltnamį, kiemo statinius), esančius (duomenys neskelbtini), Neveronių sen., Kauno r., tačiau prašymą atsisakyta tenkinti. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007-06-22 sprendime nurodyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-14 sprendimas negali būti daiktų įregistravimo pagrindu, nes jis nepatvirtina nei daikto suformavimą, nei daiktinių teisinių atsiradimą, jame nepasisakyta daiktų statybos teisėtumo klausimu, ir nepateiktas joks kitas tinkamas dokumentas, patvirtinantis statybos teisėtumą (2 t 30-31 b.l.). Ginčai pagal bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ pareiškimus dėl daiktinių teisių įregistravimo ir VĮ Registrų centro sprendimų panaikinimo buvo nagrinėjami administraciniuose teismuose, skundai buvo atmesti. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimas (1 t. 32-35 b.l.), Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimas (1 t. 36-38 b.l.), Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis (2 t. 53-57 b.l.).

Kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo ar išregistravimo turi teisę ir pareigą turtą ar jo dalį įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą, taip pat teisių į daiktus suvaržymus, – šių teisių turėtojas, suinteresuotas jų įregistravimu asmuo arba notaras. (CK 4.256 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės nutarimo Nr. 1129 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 11 ir 19 punktai). Žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą (ar jo dalį) turėtojas, panaikinama, kai nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 3 dalis, Vyriausybės nutarimo Nr. 1129 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 11 ir 19 punktai, 63 punktas). Bankroto administratorius negali vykdyti Įmonių bankroto įstatymu numatytų pareigų parduoti ginčo turtą, iš kurio būtų vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, nes nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisės į jį neįregistruotos. Tokiu savo neveikimu atsakovai A. P. ir K. P. iš esmės pažeidžia ne tik imperatyvias įstatymų nuostatas, bet ir kreditorių įstatymų saugomas teises ir turtinius interesus, nes būtent dėl atsakovų neveikimo bankroto administratorius negali užtikrinti kreditorių teisių į tinkamą kreditorinių reikalavimų tenkinimą. Nuo Kauno apylinkės teismo 2006-03-14 sprendimo, taip pat Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-16 nutarimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl atsakovai turėjo realią galimybę sutvarkyti visus teisinius formalumus ir įregistruoti savo nuosavybės teisę į bendrai įgytą turtą. Nekilnojamasis turtas ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisių faktas dėl atsakovų kaltės nėra įregistruoti viešajame registre (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovai įpareigotini įregistruoti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą ir nuosavybės teises į jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą.

Atmestini atsakovų argumentai, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes Kauno apygardos teismui 2002-07-01 nutartimi iškėlus bankroto bylą A. Penkevičienės firmai „Ketalda“ ir paskyrus bankroto administratorių, ieškovas turėjo pasidomėti ne tik firmos, bet ir atsakovų turtu. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, būtina išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Pažymėtina ir tai, kad teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t.y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius aktyviai realizavo pareigas siekiant apginti kreditorių interesus. Nors atsakovai nurodo, kad jų santuoka nutraukta 1995 m., tačiau atsakovų bendras turtas padalintas tik 2006-03-14 Kauno apylinkės teismo sprendimu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorius 2009-07-07 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl 2006-03-14 sprendimo išaiškinimo, taip pat kreipėsi į su skundais 2008-05-20 ir 2010-05-28 į Kauno apygardos administracinį teismą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimų, kuriais atsisakyta įregistruoti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (2 t. 30-31, 32-35, 36-38 b.l.), taip pat apeliaciniu skundu 2010-12-16 į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo (1 t. 53-62, 63-64 b.l.; 2 t. 39-44 b.l.). Remiantis šiais duomenis, teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo 2006-03-14 teismo sprendimo priėmimo, nėra praleistas.

Ieškovą bankrutavusią A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ atstovavo advokatas D. Baronas pagal 2013-03-21 sutartį dėl teisinės pagalbos (1 t. 66 b.l.). Ieškovas patyrė 3 600 Lt teisinės pagalbos išlaidų (2 t. 64-72 b.l.), kurios priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 61,80 Lt (1 t. 4 b.l., 2 t. 2 b.l.), kurios valstybei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 30,90 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine atsakovų A. P. ir K. P. nuosavybe.

Įpareigoti atsakovus K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įregistruoti bendrosios nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno r.

Įpareigoti atsakovus K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „statybos užbaigimas“ nuostatas su prašymu kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl statybos užbaigimo akto gavimo. Kreipiantis dėl statybos užbaigimo akto gavimo, įpareigoti atsakovus pateikti šio reglamento prieduose nurodytus dokumentus, tame tarpe užpildyti ir pateikti teisės aktuose nustatytos formos deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Įpareigoti atsakovus K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreiptis į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kartu įpareigojant VĮ Registrų centrui Kauno filialui pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. ir kituose teisės aktuose numatytus dokumentus.

Įpareigoti atsakovus K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įregistruoti baigtus statyti statinius (gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą) ir daiktines teises į juos, Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant prašymą dėl daiktinių teisių įregistravimo bei pateikiant kitus teisės aktuose numatytus dokumentus.

Įpareigoti atsakovus K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atlikti visus kitus veiksmus, jog gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas būtų suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai bei įregistruoti bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe.

Nustatyti atsakovams K. P. ir A. P. 60 dienų terminą įpareigojimams atlikti.

Atsakovams nutartyje nustatytu terminu neatlikus įpareigojimų suteikti teisę bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ bankroto administratoriui UAB „Valnetas“ atlikti visus veiksmus reikalingus nekilnojamajam turtui (gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui) suformuoti ir įregistruoti bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe.

Priteisti ieškovui bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ (juridinio asmens kodas 233637750) atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ (juridinio asmens kodas 135778275) iš atsakovų K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 3 600 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus Lt) už teisines paslaugas, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 1 800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus Lt).

Priteisti iš atsakovų K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei: iš kiekvieno po 30,90 Lt (penkiolika Lt 14 ct). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j.a.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Laima Kriaučiūnaitė