(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-241-459/2023 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ ir A. T. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Aldomarko“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pradėti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ juridinio asmens veiklos tyrimą, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnyje nustatytas priverstinio poveikio priemones – pašalinti atsakovą A. T. iš UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ vadovo pareigų, iki visuotinio UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcininkų susirinkimo, kuriame būtų išspręstas UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ vadovo išrinkimo klausimas, sušaukimo paskirti UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ turto administratorių mažąją bendriją (toliau – MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“, nustatyti laikino turto administratoriaus atlyginimą – 500 Eur per mėnesį, priteisti iš atsakovų UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ ir A. T. bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo įsiteisėjimo dienos nušalinti atsakovą A. T. nuo UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ vadovo pareigų ir paskirti laikiną UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ turto administratorių MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“, nustatant laikino turto administratoriaus atlyginimą – 500 Eur per mėnesį, taip pat įpareigojant atsakovą A. T. ne vėliau kaip laikinojo UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ turto administratoriaus pareikalavimo pateikimo dieną perduoti paskirtam turto administratoriui UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ turtą ir dokumentus. Nutartį dėl UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ turto administravimo prašė leisti vykdyti skubiai.

3.       Nurodė, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo iš esmės pasikeitė UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ padėtis: įmonės vadovo A. T. veiksmais UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ iš esmės buvo palikta be pajamų, bendrovės turtas buvo iššvaistytas arba paslėptas, t. y. atsakovas A. T. atliko eilę veiksmų, laikytinų nesąžiningais tiek ieškovo, tiek UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ atžvilgiu, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. A. T. neteisėti, nesąžiningi veiksmai tiek ieškovo, kaip UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcininko, tiek UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ atžvilgiu nebuvo nutraukti. Bendrovė nuosekliai ir kryptingai yra vedama prie nemokumo ir, labai tikėtina, prie bankroto. Atsakovui A. T. nušalinus ieškovą nuo dalyvavimo UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veikloje ir realios bendrovės ir jos vadovo veiklos kontrolės, atsakovui A. T. įsteigus kitą, su UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ tiesiogiai konkuruojančią bendrovę ir šiai perkėlus UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ užsakovų užsakymų vykdymą, taip pat ieškovui pareiškus ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir apie pareikštą ieškinį tapus žinoma atsakovui A. T., pastarasis ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į faktinį UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ pašalinimą iš krovinių gabenimo ekspedijavimo ir agentavimo veiklos rinkos. Tai, atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos tyrimo instituto taikymo tikslą, laikytina esminiu nesąžiningu atsakovo A. T. veikimu, siekiant išvengti galimo jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo galimybės. Akivaizdu, kad juridinis asmuo, nebevykdantis veiklos, negaunantis pajamų, turi mažinti tiek ieškovo suinteresuotumą siekti juridinio asmens veiklos tyrimo ir rezultatų, kaip pakankamai brangaus juridinio asmens dalyvio teisių užtikrinimo galimybės, o taip pat ir valdingų institucijų, įskaitant teismą, aktyvaus elgesio, užtikrinant juridinio asmens dalyvio teises, aktyvumą.

4.       Nurodė, kad su prašymu pateikti žiniaraščiai ir atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai liudija, kad pagrindinę veiklos apimtį nukreipęs į savo įkurtą UAB „Aldomarko“, atsakovas A. T. minimalios UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos palaikymui nukreipia ne daugiau nei 1 (vieno) užsakymo vykdymą. Toks veiklos organizavimas, vadovaujantis UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ 2021 m. veiklos rezultatais minimizavo UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ pardavimus ir lėmė nuostolių atsiradimą ir fiksavimą finansinėse ataskaitose. Iš viešai prieinamų informacijos šaltinių tapo žinoma, kad tuo pat laikotarpiu atsakovo A. T. vadovaujama UAB „Aldomarko“, fiksavusi ne mažesnę nei 80 342 Eur pardavimų apimtį, fiksavo 66 421 Eur dydžio grynąjį pelną (atskaičius mokesčius). Tai patvirtina, kad atsakovas A. T., tuo pat metu veikdamas kaip dviejų tokia pat veikla užsiimančių (konkuruojančių) juridinių asmenų vadovas, abiejų bendrovių veiklos sąnaudas perkėlė į UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“, kas lėmė neigiamus bendrovės veiklos rezultatus, tuo tarpu kitoje jo paties kontroliuojamoje ir vadovaujamoje bendrovėje fiksavo esmingai dideles grynojo pelno (atskaičius mokesčius) sumas, tai reiškia, kad UAB „Aldomarko“ 2021 m. veikė iš esmės nepatirdama veiklos sąnaudų. Drastiškai sumažinęs UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos ir pardavimų apimtis, atsakovas A. T. sau pasiliko tokio pat dydžio darbo užmokestį (1 005 Eur). Esmingų sąnaudų nefiksavimas UAB „Aldomarko“ finansinėse ataskaitose liudija tai, kad, siekdamas maksimalios naudos iš jam asmeniškai priklausomos, kontroliuojamos ir vadovaujamos bendrovės, atsakovas sąmoningai pastarosios veiklos kaštus, susijusius su juridinio asmens vadovo darbo užmokesčio mokėjimu, perkėlė UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“, taip esmingai nulemdamas neigiamus UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos rezultatus ir juos dar labiau blogindamas. Vadovaujantis papildomai paaiškėjusia informacija, antrojoje 2021 m. pusėje UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ apskaitoje buvo pradėti registruoti pradelsti mokėjimo įsipareigojimai kreditoriams. UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“, nebeturėdama turto ir lėšų, ėmė skolintis lėšas iš akcininko A. T.. Mano, kad sąmoningai vesdamas bendrovę link nemokumo ir skolindamas bendrovei lėšas, atsakovas A. T. iš anksto ruošiasi galimam UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ bankrotui ir bankrutavusios bendrovės likvidavimo procedūrų kontrolei per kreditoriaus teisių įgyvendinimą. Tai sudaro pagrindą spręsti dėl būtinumo taikyti išskirtinio ir griežčiausio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2023m. sausio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6.       Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį ir priedus, konstatavo, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas atsakovams yra suformuluoti iš esmės tinkamai, pateikti įrodymai ir teisiniai bei faktiniai argumentai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovas prašymui pagrįsti pateikė UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ sąskaitų išrašus, A. T. darbo užmokesčio žiniaraštį. Teismo nuomone šie įrodymai įrodo atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ piniginius srautus, atsakovo A. T. darbo užmokesčio dydį, tačiau niekaip neįrodo atsakovų nesąžiningumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

8.       Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovo prašymą, neįrodžius atsakovo nesąžiningumo, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovas V. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Ieškovas nurodė ir pagrindė, kad elgdamasis nesąžiningai ieškovo ir UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ atžvilgiu, atsakovas A. T., pažeisdamas imperatyvų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau –ABĮ) reglamentavimą, negavęs UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcininkų susirinkimo pritarimo, įsteigė su UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ tiesiogiai konkuruojančią UAB „Aldomarko“, neinformavęs UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcininkų susirinkimo ir negavęs jo pritarimo, tapo su UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ tiesiogiai konkuruojančios UAB „Aldomarko“ vadovu. A. T., eidamas UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ vadovo pareigas, neinformavęs UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcininkų susirinkimo ir negavęs tam pritarimo, buvo susijęs komerciniais sandoriais su vienu iš pagrindinių UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ teikiamų agentavimo paslaugų užsakovų UAB KJKK „BEGA“. Šie bendrovei ir jos akcininkams neatskleisti atsakovo komerciniai ryšiai su pagrindiniu paslaugų užsakovu tapo nuoseklia UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ pajamų mažėjimo priežastimi.

9.2.                      Dėl ieškovo nušalinimo nuo UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos ir dalyvavimo bendrovės valdyme, yra paralyžiuotas bet kokių sprendimų, susijusių su UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos vykdymu ir bendrovės valdymu, priėmimas. Ieškovui ir atsakovui A. T. nuosavybės teisėmis turint po 50 proc. bendrovės akcijų, esant atviram konfliktui tarp akcininkų, jokių konstruktyvių sprendimų priėmimas nėra galimas. Kai vienas iš akcininkų yra ir juridinio asmens vadovas, jis atsiduria privilegijuotoje padėtyje lyginant su kitu akcininku. Toks akcininkų padėties neproporcingumas, esant inicijuojamam procesui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, pats savaime reikalauja nešališko trečiojo subjekto juridinio asmens valdyme ir / ar disponavime juridinio asmens turtu.

9.3.                      Gauti dokumentai patvirtina, kad atsakovas A. T., veikdamas kaip UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ vadovas, 2022 m. daugiau nei iki minimumo sumažino UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos apimtis, o šiuo metu UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklą išvis nutraukė. 2021  m. ir 2020 m. nepaskirstytąjį bendrovės grynąjį pelną sudarė ne mažesnė nei 181 345Eur suma. Tuo tarpu 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose jau fiksuotas 39 220 Eur nuostolis, tai liudija, kad iš esmės per metus UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ turtas atsakovo A. T. buvo sumažintas daugiau nei 220 000 Eur suma. Tuo tarpu iš viešai prieinamų duomenų tapo žinoma, kad A. T. vadovaujama UAB „Aldomarko“, fiksavusi ne mažesnę nei 80 342 Eur pardavimų apimtį, fiksavo 66 421 Eur dydžio grynąjį pelną (atskaičius mokesčius). Tai patvirtina, kad atsakovas A. T., tuo pat metu veikdamas kaip dviejų tokia pat veikla užsiimančių (konkuruojančių) juridinių asmenų vadovas, abiejų bendrovių veiklos sąnaudas perkėlė į UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“, o tai lėmė neigiamus bendrovės veiklos rezultatus, tuo tarpu kitoje jo paties kontroliuojamoje ir vadovaujamoje bendrovėje fiksavo esmingai dideles grynojo pelno (atskaičius mokesčius) sumas.

9.4.                      UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“, nebeturėdama turto ir lėšų, ėmė skolintis lėšas iš akcininko A. T.. A. T. iš anksto ruošiasi galimam UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ bankrotui ir bankrutavusios bendrovės likvidavimo procedūrų kontrolei per kreditoriaus teisių įgyvendinimą.

10.       Atsakovai UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ ir A. T. pateikė atsiliepimą, prašydami Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Ieškovas pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindė jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų prielaidas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą iš esmės grindė tais pačiais motyvais ir įrodymais, dėl kurių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau buvo pasisakę ankstesniuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose. Pakartotiniame prašyme ieškovas pateikė tik papildomų naujų prielaidų, pavyzdžiui dėl sąmoningo atsakovės vedimo prie bankroto arba atsakovės ir trečiojo asmens veiklos sąnaudų perkėlimo vien tik atsakovei, kurių nepagrindė jokiais naujais įrodymais.

10.2.                      Ieškovo ieškinys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo net preliminariai nėra pagrįstas, nes ieškinys buvo pareikštas pažeidžiant CK 2.126 straipsnio 2 dalį ir teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, draudžiančią ieškinyje dėl juridinio asmens tyrimo peržengti ikiteismine tvarka pateiktame reikalavime nurodytas konkrečias netinkamos veiklos pasireiškimo ribas. Pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė dar daugiau papildomų prielaidų, kurios nebuvo nurodytos nei 2021 m. birželio 30 d. ikiteismine tvarka bendrovės vadovui pateiktame reikalavime nutraukti netinkamą veiklą, nei ieškinyje.

10.3.                      Ieškovas, naudodamasis laikinųjų apsaugos priemonių institutu, iš esmės siekia pašalinti atsakovą A. T. iš bendrovės vadovo pareigų ir perimti bendrovės valdymą, o šis tikslas nesusijęs su juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslu – apginti paties juridinio asmens interesą į tinkamą veiklos vykdymą. Atsakovų į bylą pateikti dokumentai, t. y. 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ dokumentų kopijų perdavimo–priėmimo aktai patvirtina, kad apeliantui dar iki šios bylos iškėlimo buvo perduotos visų jo prašytų UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos dokumentų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. kopijos, o vėliau ir dokumentų kopijos už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB ,,Aldomarko“ neteikia agentavimo paslaugų, todėl, priešingai negu nurodyta atskirajame skunde, trečiasis asmuo UAB ,,Aldomarko“ laivų agentavimo paslaugų teikimo rinkoje nėra ir negali būti laikomas su atsakove UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ konkuruojančiu komercinės veikos subjektu. Nepagrįsta ir atskirojo skundo prielaida, kad agentavimo veikla buvo perkelta iš atsakovės UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ trečiajam asmeniui UAB ,,Aldomarko“.

10.4.                      Ieškovas neįrodė grėsmės būsimo jam galbūt palankaus teismo sprendimo realiam įvykdymui ir nepagrindė bendrovei reikalingo apsaugos lygio, kurį garantuotų jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės.

10.5.                      Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė ieškovo atžvilgiu yra pradėjusi net 6 vykdomąsias bylas, kuriose bendra likusi išieškoti suma yra 63 264,13 Eur. Ieškovas yra linkęs į kenkėjišką veiklą bendrovės atžvilgiu, už ką pagrįstai buvo atleistas iš darbo, todėl akivaizdu, kad ieškiniu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo dubliuodamas kitą savo paties inicijuotą ir tomis pačiomis prielaidomis grindžiamą procesą dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-228-618/2023, prašydamas neva ištirti veiklą juridinio asmens, kuriam jis pats sąmoningais tyčiniais veiksmais darė žalą, prašydamas nušalinti ieškovą iš darbo atleidusį atsakovės vadovą atsakovą A. T., ieškovas juridinio asmens veiklos tyrimo institutą nesąžiningai naudoja ne pagal paskirtį, o vedamas visai kitų motyvų.

10.6.                      Apeliantas nepagrindė turto administravimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės skyrimo, būtinybės. Be to, apelianto laikinu administratoriumi prašomos paskirti MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ vadovas Ž. A. yra korupcine veikla įtariamas asmuo, kuriam 2021 m. gruodžio 15 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-276 už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnio 5 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 2 metų laikotarpiui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

13.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Taigi pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovas V. L. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pradėti atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ juridinio asmens veiklos tyrimą, taikyti CK 2.131 straipsnyje nustatytas priverstinio poveikio priemones, t. y. pašalinti atsakovą A. T. iš UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ vadovo pareigų, iki visuotinio UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcininkų susirinkimo sušaukimo paskirti UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ turto administratorių, nustatyti jam atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad ieškovo V. L. ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais argumentais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl, priešingai nei teigia atsakovai, į klausimą, ar ieškinys iš tiesų buvo pareikštas nepažeidžiant CK 2.126 straipsnio 2 dalies ir ar ieškovo reikalavimas iš tiesų yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą (ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes), kaip minėta, nenustatė akivaizdžių duomenų dėl V. L. ieškinio nepagrįstumo.

15.       Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

16.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, nurodė, jog UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ vadovas A. T., pažeisdamas imperatyvias ABĮ nuostatas ir negavęs įmonės akcininkų susirinkimo pritarimo, įsteigė su bendrove tiesiogiai konkuruojančią kitą bendrovę – UAB „Aldomarko“, 2022 m. daugiau nei iki minimumo sumažino UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos apimtis, o šiuo metu veiklą nutraukė, sumažino bendrovės turtą, sąnaudas perkėlė į UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“, kai UAB „Aldomarko“ fiksuojamos didelės grynojo pelno sumos, paskolino UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ lėšų, tokiu būdu ruošdamasis bendrovės bankrotui ir likvidavimo procedūrų kontrolei.

18.       Pažymėtina, kad juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslas – teismine tvarka ištirti ir nustatyti, ar juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai tinkamai vykdo veiklą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas šios kategorijos bylose – bylos nagrinėjimo metu nustatyti įmonės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos apribojimus, kurie apsaugotų juridinį asmenį nuo turtinės padėties pabloginimo ar kitokių įmonės teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Ieškovo prašoma taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – turto administratoriaus paskyrimas – teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė, itin griežta ir ribojanti kitų asmenų teises laikinųjų apsaugos priemonių rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2022 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-302/2021). Todėl sprendžiant dėl poreikio taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, būtina nustatyti, ar byloje įrodytos tokios griežtos ir asmenų teises itin ribojančios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, kaip turto administravimas, taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1-381/2020; 2022 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-302/2021).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tokių sąlygų nenustatė. Visų pirma pažymėtina tai, kad ieškovas pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį iš esmės grindė tokiomis pačiomis aplinkybės, kurios jau buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Kartu su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas pateikė UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ sąskaitų išrašus ir atsakovo A. T. darbo užmokesčio žiniaraščius. Tačiau šie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepagrindžia ir neįrodo ieškovo pakartotiniame prašyme nurodytų aplinkybių dėl atsakovo nesąžiningumo (CPK 178 straipsnis).

20.       Be to, pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kurios prašo ieškovas, t. y. atsakovo visiškas nušalinimas nuo bendrovės valdymo, paskiriant laikiną turto administratorių bei įpareigojant atsakovą perduoti paskirtam turto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus (iš esmės taikant visišką turto administravimą), negali būti taikoma, ypač atsižvelgiant į tai, kad bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas – vadovas (remiantis viešai prieinamais duomenimis), o pati bendrovė vykdo specifinę krovinių gabenimo, agentų ir ekspeditorių veiklą. Tai reiškia, kad nušalinus atsakovą nuo pareigų, bendrovėje neliktų ir jokio kompetentingo asmens, kuris galėtų tęsti bendrovės veiklą – teikti paslaugas. Taigi tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų suderinamas dar ir su teisingumo bei proporcingumo principais.

21.       Ieškovo pakartotiniame prašyme ir atskirajame skunde nurodytas argumentas apie juridinio asmens veiklos (sutarčių, klientų) perkėlimo ir konkuruojančio subjekto (juridinio asmens) įsteigimo buvo įvertintas ir dėl jo pasisakyta nagrinėjant dar pirmąjį V. L. prašymą. Pažymėtina, kad nors tokie veiksmai galėtų būti laikomi neteisėtu bendrovės vadovo veikimu – fiduciarinių vadovo pareigų pažeidimu (CK 2.87 straipsnis), tačiau vien apelianto pakartotinių teiginių, nepateikiant jokių naujų papildomų įrodymų, nepakanka tokioms išvadoms apie galimą atsakovo nesąžiningumą padaryti. Be to, tokie ieškovo tiek pakartotiniame prašyme, tiek atskirajame skunde nurodyti atsakovo A. T. veiksmai gali sudaryti tik prielaidas pradėti patį juridinio asmens veiklos tyrimą, tačiau nėra pakankami konstatuoti grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui ir taikyti prašomas itin griežtas laikinąsias apsaugos priemones.

22.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui neįrodžius grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė