LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,PAMARIO RESTAURATORIUS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,PAMARIO RESTAURATORIUS“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HSC Baltic“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Pamario restauratorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba), prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą nenagrinėti UAB „Pamario restauratorius“ 2020 m. spalio 23 d. pretenzijos, pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. spalio 14 d. raštu praneštą sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo UAB „HSC Baltic“ nustatymo, įpareigoti atsakovę pripažinti UAB „Pamario restauratorius“ pirkimo laimėtoja.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Valstybės sienos apsaugos tarnybos administracinio pastato (8.16) Gintaro g. 1, Klaipėdoje rekonstravimas“, pirkimo Nr. 500200 (toliau – ir Konkursas, Pirkimas). Ieškovė 2020 m. spalio 14 d. pranešimu gavo atsakovės raštą, kuriuo buvo informuota apie pasiūlymų eilę bei laimėjusį pasiūlymą. Ieškovė paprašė pateikti susipažinimui Pirkimo laimėtojo trečiojo asmens visą pateiktą pasiūlymą ir kt. Atsakovė 2020 m. spalio 16 d. pranešimu pateikė dalį trečiojo asmens pasiūlymo ir lentelę „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimas“. Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymu, 2020 m. spalio 21 d. pateikė pretenziją dėl neteisėto trečiojo asmens pasiūlymo įtraukimo į pasiūlymų eilę. 2020 m. spalio 22 d. ieškovė paprašė pateikti trečiojo asmens pasiūlymo 7 priedą. Atsakovė 2020 m. spalio 23 d. pranešimu informavo ieškovę, kad netenkina ieškovės 2020 m. spalio 21 d. pretenzijos. 2020 m. spalio 23 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl netinkamo supažindinimo su trečiojo asmens pasiūlymu ir ieškovės pasiūlymo vertinimo, nurodydama papildomus UAB „HSC Baltic“ pasiūlymo trūkumus. Atsakovė 2020 m. spalio 27 d. pranešimu informavo, kad ieškovės pakartotinai pateikta pretenzija paliekama nenagrinėta.

3.       Ieškovės UAB „Pamario restauratorius“ teigimu, šie sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir turi būti panaikinti, o ieškovės pasiūlymas turi būti pripažintas laimėjusiu.

4.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė, vertindama UAB „HSC Baltic“ pasiūlymą, nesilaikė Pirkimo dokumentuose nustatytos tvarkos. Supaprastinto atviro konkurso darbams pirkti sąlygų (toliau – ir  Pirkimo sąlygos) 17.7 punkte nurodyta, kad „Rangovas (kiekvienas jungtinės veiklos sutarties partneris), vykdant pirkimo sutartį, privalo laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir Viešųjų pirkimų įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose, todėl tiekėjai kartu su pasiūlymais privalo pateikti aplinkos apsaugos įpareigojimų laikymąsi patvirtinančius dokumentus: Aplinkosaugos priemonių taikymo aprašymas, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi patvirtinančius dokumentus: Darbo apmokėjimo sistemą, Lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones (jeigu tiekėjo vidutinis darbuotojų skaičius > 50), Darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones (jeigu tiekėjo vidutinis darbuotojų skaičius > 50), dokumentus, įrodančius, kad įmonėje yra įsteigtas Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (jeigu tiekėjo vidutinis darbuotojų skaičius > 50). Tuo atveju, jeigu tiekėjas nesilaiko minėtų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų ir/ar kartu su pasiūlymu nepateikė aukščiau nurodytų dokumentų, įrodančių šių įpareigojimų laikymąsi, pasiūlymas atmetamas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų“. Tai, kad Pirkimo sąlygų 17.7 punkte išvardintus dokumentus privaloma pateikti su pasiūlymu, pakartotinai akcentuota ir tiekėjams pateiktame dokumente „Protokolas+atsakymai5+israsas.docx“.

5.       Ieškovė pažymėjo, kad visą procedūrų vykdymo laiką atsakovė laikėsi pozicijos, kad Pirkimo sąlygų 17.7 punkte nurodyti dokumentai turi būti pateikti kartu su pasiūlymu, o jų nepateikus su pasiūlymu, pasiūlymas bus atmestas, t. y. atsakovė nustatė, kad šiuos dokumentus laikys pasiūlymu siaurąją prasme. Priimdama sprendimą dėl nustatyto laimėtojo, atsakovė nesivadovavo savo pačios patvirtintomis Pirkimo sąlygomis, t. y. UAB „HSC Baltic“ ne tik buvo leista pateikti su pasiūlymu nepateiktus Pirkimo sąlygų 17.7 punkte nurodytus dokumentus, bet ir UAB „HSC Baltic“ buvo pripažinta laimėtoja, nors net ir patikslinusi duomenis, ji nepateikė dokumento „Darbo apmokėjimo sistema“. Atsakyme į pretenziją atsakovė nepasisakė dėl šio dokumento nepateikimo.

6.       Ieškovė UAB „Pamario restauratorius“ nurodė, kad nepateiktas ir dokumentas, įrodantis, jog įmonėje yra įsteigtas Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas. Nors šiuo metu UAB „HSC Baltic“ yra 48 darbuotojai, tačiau vien kelių paskutinių mėnesių statistika patvirtina, kad įmonėje darbuotojų skaičius kartais viršija 50. Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsniu, įmonėje komitetas steigiamas, kai jos vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius, nustatomas pagal Darbo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, yra 50 ir daugiau darbuotojų. Taigi, įmonėje turėjo būti įsteigtas Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, ir atitinkamas dokumentas pateiktas atsakovei. Tai, kad UAB „HSC Baltic“ nepateikė tai įrodančių dokumentų, leidžia abejoti, jog trečiasis asmuo laikosi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų.

7.       Ieškovės teigimu, trečiojo asmens UAB „HSC Baltic“ pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų ir turėjo būti atmestas dar iki pasiūlymų vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijus stadijos. Tai, kad reikalauti dokumentai nepateikti su pasiūlymu, patvirtina pateikta laimėtojo pasiūlymo forma. To neneigia ir pati atsakovė atsakyme į pretenziją.

8.       Ieškovė UAB „Pamario restauratorius“ pažymėjo, kad atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba pati Pirkimo dokumentuose pabrėžė, jog tuo atveju, jeigu tiekėjas kartu su pasiūlymu nepateiks Konkurso sąlygų 17.7 punkte nurodytų dokumentų, įrodančių šių įpareigojimų laikymąsi, net jeigu jis laikysis minėtų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, jo pasiūlymas atmetamas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų. Todėl Pirkimo procedūrų metu nesilaikydama savo pačios parengtuose dokumentuose nustatytos tvarkos, perkančioji organizacija pažeidė viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalį. Perkančiajai organizacijai pažeidus skaidrumo principą, sprendimas dėl UAB „HSC Baltic“ pasiūlymo įtraukimo į pasiūlymų eilę ir pripažinimo laimėtoju turi būti pripažintas neteisėtu ir naikintinas.

9.       Ieškovė nurodė, kad UAB „HSC Baltic“ pasiūlyme pateiktas darbų atlikimo grafikas taip pat neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų. Pirkimo sąlygų 10.2 punkte nurodyta, kad projektas turi būti įvykdytas per 36 mėnesius, ETIAS dalis ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu, UAB „HSC Baltic“ pasiūlyme pateiktame grafike nurodyta, kad ETIAS dalis bus pabaigta per 27 mėn., t. y. net vertinant, kad darbai bus pradėti 2020 m. lapkričio mėn., ETIAS dalis nebus pabaigta iki 2022 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad draudžiama padaryti pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis), UAB „HSC Baltic“ pasiūlymas turėjo būti atmestas. Be to, netinkamai pateiktas dokumentas, patvirtinantis rėmimąsi UAB „Voltas“ pajėgumais, t. y. jis nepasirašytas, nurodytas ne įmonės vadovas, o asmuo, kurio įgaliojimai nepatvirtinti jokiu dokumentu. Nepaisant to, atsakovė nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl netikslių, neišsamių ar klaidingų dokumentų ar duomenų patikslinimo (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis).

10.       Ieškovė UAB „Pamario restauratorius“ pažymėjo, kad atsakovė, atsakydama į 2020 m. spalio 22 d. pateiktą prašymą, nurodė, kad nusprendė UAB „Pamario restauratorius“ reikalavimo pateikti UAB „HSC Baltic“ pasiūlymo 7 priedą „Darbo užmokesčio pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams, (įskaitant subrangovo darbuotojus) apskaičiavimo pažyma“ netenkinti, kadangi minėta informacija komisijos buvo pripažinta konfidencialia. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba nepateikė jokių motyvų ar paaiškinimų, kokiu pagrindu minėta informacija komisijos buvo pripažinta konfidencialia. UAB „HSC Baltic“ pasiūlymo dalis, parengta pagal Pirkimo sąlygų 7 priedą „Darbo užmokesčio pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams (įskaitant subrangovo darbuotojus) apskaičiavimo pažyma“ negali būti pripažinta konfidencialia, nes nuo pažymoje pateiktos informacijos priklauso ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymas. Be to, priimant VPĮ pakeitimą dėl sąžiningos prekybos sąlygų bei Viešųjų pirkimų tarnybos paaiškinimuose siūlomo mokėti darbo užmokesčio viešumas siejamas ir su tiekėjų darbuotojų galimybėmis ne tik matyti šią informaciją, bet ir galimybe daryti įtaką darbdaviui, kad deklaruotas užmokestis būtų mokamas.

11.       Ieškovės teigimu, net jei UAB „HSC Baltic“ pasiūlymo dalis, parengta pagal Pirkimo sąlygų 7 priedą, būtų pateikta neviešinant mokamų atlyginimų, informacija būtų aktuali sprendžiant, ar buvo užtikrintas lygiateisiškumas vertinant ir palyginant pasiūlymus.

12.       Ieškovė UAB „Pamario restauratorius“ nurodė, kad susipažinusi su pateikta ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo skaičiuokle, pastebėjo, kad UAB „Pamario restauratorius“ pasiūlymo vertinime nepagrįstai sumažintas specialistų skaičius. Pasiūlyme UAB „Pamario restauratorius“ ir pasitelkti ūkio subjektai nurodė ne tik specialistų skaičių, bet ir jų pareigybes pagal įmonėse taikomus etatų sąrašus, t. y. projekto vadovas yra pareigybė, o ne pareigos konkrečiame objekte, kadangi pareigos ir profesijos pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (toliau – ir LPK) yra skirtingos skirtinguose objektuose.

13.       Ieškovė pažymėjo, kad ieškovė ir jos pasitelkti ūkio subjektai, teikdami pasiūlymą, pagrįstai tikėjosi, kad Pirkimo komisija, vertindama specialistų skaičių, iš nurodytos pasiūlyme pažymos, nevertins tik specialistų, nurodytų specialistų sąraše, pateiktame pagal Pirkimo dokumentų 4 priede pateiktą formą, t. y. statinio statybos vadovo, spec. darbų vadovų, statinio projekto vadovo. Tačiau atsakovė taip pat nevertino ir kitų darbuotojų, kurių pareigybės pavadinimas, atsakovės teigimu, negalėjo ir neturėjo būti priskirtos prie specialistų grupės, nes tai prieštarautų Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimas. Tačiau atsakovė, vertindama UAB „HSC Baltic“ pasiūlymą, analogiškus specialistus įtraukė į vertinimą.

14.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija nevienodai vertino ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens pasiūlyme pateiktame specialistų sąraše, parengtame pagal Pirkimo dokumentų 4 priede pateiktą formą, nurodyti 5 specialistai, vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą, turėjo būti skaičiuojami ne 9 specialistai, o tik 4.

15.       Ieškovė UAB „Pamario restauratorius“ pažymėjo, kad iš pateiktų su pasiūlymu dokumentų Pirkimo komisija turėjo matyti, jog UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas pateikiamas ne kaip vadovaujantis asmuo, o kaip darbdavio atstovas Darbuotojų saugos ir sveikatos komitete (profesija pagal LPK 214124 Darbo organizavimo ir normavimo inžinierius). Be to, objekte direktoriaus pavaduotojas skiriamas ir atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, priešgaisrinę saugą, aplinkosaugą, t. y. profesija pagal LKP 214301 aplinkos apsaugos inžinierius, 214109 darbo organizavimo inžinierius, 214445 priešgaisrinės priežiūros grupės inžinierius. Taip pat, pavyzdžiui, tiekėjo pasitelktos V. Staugaičio įmonės tik vienas darbuotojas skiriamas spec. darbų vadovu objekte, o kiti yra inžinieriai (profesija pagal LKP 214417 Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinierius). Analogiškai yra ir su UAB „Telekonta“ duomenimis.

16.       Ieškovės UAB „Pamario restauratorius“ teigimu, atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba ne tik nepasinaudojo galimybe pasitikslinti jai neaiškius duomenis iki vokų su kainomis atplėšimo, bet ir nepateikė jokių paaiškinimų ar savo sprendimų motyvų, kodėl nepagrįstai sumažino UAB „Pamario restauratorius“ pasiūlyme nurodytą specialistų skaičių, tuo nepagrįstai sudarydama sąlygas laimėtoju pripažinti UAB „HSC Baltic“ pasiūlymą. Tokie atsakovės veiksmai nesuderinami su skaidrumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais, įtvirtintais VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi. Be to, UAB „HSC Baltic“ buvo leista pateikti dokumentus, t. y. padaryti esminius pasiūlymo pakeitimus, tuo tarpu, atsakovė nesikreipė į ieškovę ir neprašė paaiškinti pasiūlyme pateiktą informaciją.

17.       Ieškovės teigimu, atsakovė atsisakė nagrinėti ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pretenziją motyvuodama tuo, kad ieškovė pateikė pakartotinę pretenziją. Tokia atsakovės pozicija visiškai nepagrįsta ir neatitinka ne tik VPĮ, bet ir suformuotos teismų praktikos.

18.       Ieškovė UAB „Pamario restauratorius“ pažymėjo, kad neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo. Nurodė, jog 2020 m. spalio 23 d. pretenzija pateikta laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Joje skundžiami ne tie patys atsakovės veiksmai. Pretenzija buvo pateikta dėl atsakovės veiksmų, vertinant UAB „HSC Baltic“ pasiūlymą dėl Konkurso sąlygų 17.7 punkte numatytų reikalavimų, antroji – dėl atsakovės veiksmų, vertinant ieškovės pasiūlymą ir susipažindinant su trečiojo asmens pasiūlymu, taip pat nurodyti UAB „HSC Baltic“ pasiūlymo trūkumai, nesusiję su Konkurso sąlygų 17.7 punkte numatytais reikalavimais.

19.       Ieškovė UAB „Pamario restauratorius“  nurodė, kad pretenzijų teikimą lėmė atsakovės veiksmai, kadangi ji nepateikė ieškovei dalies informacijos, kuri nebuvo konfidenciali, ir išviešinta tik su atsiliepimu į ieškinį. Ieškovei susipažinti buvo pateiktas kitas darbų atlikimo grafikas, kuriame ne tik nebuvo jokių prierašų dėl ETIAS dalies darbų atlikimo terminų, bet ir aiškiai nurodytas terminas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimo. Pateiktas trečiojo asmens kalendorinis darbų atlikimo grafikas tik patvirtina, kad skirtingų dalyvių pasiūlymai buvo vertinami skirtinga tvarka. Atsakovė privalėjo nagrinėti ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pateiktą pretenziją ir pateikti motyvuotą sprendimą dėl joje nurodytų argumentų.

20.       Ieškovė UAB „Pamario restauratorius“ nurodė, jog po ieškinio pateikimo paaiškėjo, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 3 d. pasirašė statybos rangos sutartį su trečiuoju asmeniu, todėl pripažinus ieškovės argumentus pagrįstais, ex officio turėtų būti sprendžiama dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia. CPK 4238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šios kategorijos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai yra susiję su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, todėl teismas šioje byloje gali 2020 m. lapkričio 3 d. statybos rangos sutartį Nr. (21)-16-505 pripažinti negaliojančia.

21.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog VPĮ 45 straipsnio 3 dalis nustato, kokie dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji.

22.       Atsakovė pažymėjo, kad nei Pirkimo dokumentų 17.7 punkto formuluotė, nei tiekėjams pateiktame dokumente „Protokolas+atsakymai5+israsas.docx“ nurodyta informacija nereiškia, jog aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi patvirtinantys dokumentai yra laikomi pasiūlymu siaurąja prasme. Aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi patvirtinantys dokumentai yra laikomi pasiūlymu plačiąja prasme, todėl perkančioji organizacija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į tiekėją dėl minėtų dokumentų tikslinimo.

23.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba nurodė, kad UAB „HSC Baltic“ 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašomus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi patvirtinančius dokumentus bei pažymėjo, kad įmonėje nedirba daugiau nei 50 darbuotojų. Perkančioji organizacija, patikrinusi tiekėjo nurodytą informaciją, įsitikino, kad įmonėje nedirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pasiūlymo pateikimo momentu ir visą rugsėjo mėnesį UAB „HSC Baltic“ dirbo nuo 47 iki 49 darbuotojų, todėl pagrindo prašyti pateikti įrodymus, kad įmonėje yra įsteigtas Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas nematė. Be to, pagal aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų laikymąsi patvirtinančių dokumentų reikalavimus, specialūs reikalavimai yra privalomi tik toms įmonėms, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius > 50, o ne 50. UAB „HSC Baltic“ pateikė  įsakymą, kuriuo yra skiriamas asmuo atsakingas už kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos procesų nustatymą, įgyvendinimą, priežiūrą, rezultatyvumą ir gerinimą. Taip pat pateikė nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad tiekėjas laikosi OHSAS 18001 darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemos.

24.       Atsakovė pažymėjo, kad Pirkimo dokumentų 8 priedo „Reikalavimai techniniam pasiūlymui“ 1 punkte buvo nustatyti reikalavimai darbų atlikimo grafikui: „Darbų atlikimo grafikas turi atitikti statinio statybos dalių (statinio dalimis yra laikomos statinio techninio projekto dalys, kaip jos apibrėžiamos statybos techniniame reglamente STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ ir tiekėjo atliekami bendrieji ir specialieji statybos darbai (šių darbų sritys), kaip juos apibrėžia statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“) etapus kiekvienam projekto statiniui, darbų eiliškumą mėnesio tikslumu. Darbų atlikimo grafike turi būti nurodytas minimalus pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų skaičius kiekvienam darbų etapui, suskirstytas į grupes pagal LPK, t. y. nekvalifikuoti darbininkai, kvalifikuoti darbininkai, specialistai.“

25.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba nurodė, kad ekspertai vertino darbų atlikimo grafiką vadovaudamiesi aukščiau nustatytais reikalavimais ir pagrįstai nustatė, kad darbų atlikimo grafikas atitinka nustatytus reikalavimus. Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad ETIAS dalis turi būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d., darbų atlikimo grafike UAB „HSC Baltic“ pažymėjo, kad ETIAS dalis bus baigta iki 2022 m. lapkričio 30 d., darbų atlikimo grafike pateiktas darbų išdėstymas būtent tai ir atspindėjo.

26.       Atsakovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo procedūrų trukmės iš anksto numatyti neįmanoma, o atsižvelgiant į projekto sudėtingumą ir į tai, kad sutarties pasirašymas užtruko, darbų atlikimo grafikas, sudarius sutartį, turės būti koreguojamas, kad darbai būtų įvykdyti laiku (kas nėra draudžiama, sutarties vykdymo metu grafikas gali būti derinamas ir keičiamas, vadovaujantis protingumo kriterijais). Atsižvelgiant į tai, kad darbų atlikimo grafikas gali nežymiai keistis, pasiūlymų vertinimo metu ekspertai pagrįstai nustatė, kad darbų atlikimo grafikas yra tinkamas ir jame nurodyti darbų atlikimo terminai taip pat yra tinkami.

27.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba nurodė, kad 2020 m. spalio 14 d. buvo gauti tiekėjų UAB „Pamario restauratorius“ ir UAB „Klaipėdos apdaila“ prašymai susipažinti su Pirkimo laimėtojo UAB „HSC Baltic“ Pirkimui pateiktu pasiūlymu. Buvo kreiptasi į laimėtoją UAB „HSC Baltic“ su prašymu nurodyti, ar jo Pirkimui pateiktame pasiūlyme yra nurodyta konfidenciali informacija, jeigu taip, pateikti pagrįstus tokios informacijos konfidencialumo įrodymus. 2020 m. spalio 16 d. tiekėjas UAB „HSC Baltic“ pateikė nekonfidencialius dokumentus. Taip pat pabrėžė, jog visi likusieji dokumentai yra konfidencialūs. Įvardintos kaip konfidenciali informacija atskleidimas tretiesiems asmenims turėtų neigiamos įtakos įmonės konkurencingumui, gali būti nenaudinga įmonės veiklai, sukelti neigiamas pasekmes įmonės strateginiams planams, teisėtiems komerciniams interesams. Atsakovė, apsvarsčiusi UAB „HSC Baltic“ pateiktą nuomonę dėl konfidencialios informacijos, nusprendė leisti susipažinti su laimėtojo UAB „HSC Baltic” pasiūlymu visa apimtimi, išskyrus pateiktą Darbo užmokesčio pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams (įskaitant subrangovo darbuotojus) apskaičiavimo pažymą ir specialistų gyvenimo aprašymus, kuriuose pateikta dalis asmeninės informacijos, kurių paviešinimas, vadovaujantis asmens duomenų apsaugos nuostatomis, yra draudžiamas (VPĮ 20 straipsnio 2 dalis).

28.       Atsakovės teigimu, ji savo pareigas dėl tiekėjo dokumentų konfidencialumo įvertinimo ir jų pripažinimo konfidencialiais vykdė ne formaliai. Kreipimasis į tiekėją dėl informacijos pripažinimo konfidencialia ir atsakymų nagrinėjimas parodo, kad procedūriniai veiksmai buvo atlikti tinkamai. Atsakovė, priimdama sprendimą, vadovavosi trečiojo asmens argumentais. Tai, kad ieškovė UAB „Pamario restauratorius“ netapo Pirkimo laimėtoju, dar nereiškia, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitinka konfidencialiems dokumentams keliamų reikalavimų ir su jais ieškovė gali susipažinti be jokių apribojimų.

29.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tiekėjai yra tarpusavyje konkuruojantys subjektai ir ši informacija gali turėti didelę komercinę (gamybinę) vertę. Todėl atsakovės sprendimas neleisti?susipažinti visa apimtimi su UAB „HSC Baltic“ pasiūlymu yra proporcingai pagrįstas ir skaidrus, atitinkantis skaidrumo ir protingumo principus.

30.       Atsakovės teigimu, ieškovė UAB „Pamario restauratorius“ nepagrįstai bando įrodyti, kad atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba neteisingai vertino kriterijų, kiek ieškovė procentų daugiau nei minimalus darbo užmokestis įsipareigoja mokėti visiems, išskyrus vadovaujančius asmenis. Pirkimo dokumentų 55 punkte buvo nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai. Kriterijus „Sąžiningos rangos sąlygos“ apibrėžtas taip: „Vertinama, kiek tiekėjas procentų daugiau nei minimalus darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikoje, įsipareigoja mokėti visiems, išskirtus į grupes pagal svarbą, darbuotojams, kurie vykdys sutartį, išskyrus vadovaujančius asmenis (vadovaujantiems asmenims priskiriami: organizacijos vadovas, vidutinės grandies vadovas, statybų vadovas, specialiųjų darbų vadovas ir kiti vadovai), atsižvelgiant į tokių darbuotojų skaičių.“ Kriterijui įvertinti ieškovė privalėjo pateikti įmonės parengtą ir vadovo (arbo jo įgalioto asmens) patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyti sutarčiai priskirti darbuotojai ir šiems darbuotojams numatomas mokėti darbo užmokestis. Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi būti įvertinamas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiškai dirbs ne pilnu etatu). Minėti paskaičiavimai atliekami vadovautis Lietuvos profesijų klasifikatoriaus Tarptautinio standarto profesijų klasifikatoriaus ISCO-08 nacionaline versija.

31.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba pažymėjo, kad atsakovės rengiamuose Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog vadovaujantys asmenys vertinami nebus. Todėl vertinant UAB „Pamario restauratorius“ pasiūlymą, nebuvo vertinamas direktoriaus pavaduotojas (1) ir direktoriaus pavaduotojas statybai (1), subrangovo UAB „Ekreta“ nebuvo vertinami specialiųjų statybos darbų vadovai (2), subrangovo UAB „Telekonta“ nebuvo vertinami darbų vadovai (2) ir projektų vadovas (1), subrangovo V.Staugaičio santechninių darbų įmonės nebuvo vertinami specialiųjų statybos darbų vadovai (3), kadangi Pirkimo dokumentuose visi nurodyti asmenys buvo priskirti vadovaujamiems asmenims.

32.       Atsakovė nurodė, kad Pirkimo dokumentų 55 punkte buvo nurodyta, kad skirstant darbuotojus į grupes, reikia vadovautis Lietuvos profesijų klasifikatoriaus Tarptautinio standarto profesijų klasifikatoriaus ISCO-08 nacionaline versija, pagal LPK visos UAB „Pamario restauratorius“ ir subrangovų profesijos, kurios perkančiosios organizacijos nebuvo vertinamos, priskiriamos būtent vadovų, o ne specialistų, kaip savo pažymose nurodė UAB „Pamario restauratorius“ ir subrangovai, grupei. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, jog bus vertinamos tik šios darbuotojų grupės, t. y. nekvalifikuoti darbininkai ar pagalbininkai, kvalifikuoti darbininkai ir specialistai.

33.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba pažymėjo, kad Pirkimo dokumentų 7 priede buvo pateikta darbuotojų darbo užmokesčio pažymos forma, kurioje taip pat išskirtos tik 3 darbuotojų grupės, t. y. nekvalifikuoti darbininkai ar pagalbininkai, kvalifikuoti darbininkai ir specialistai, taip pat nurodyta, kad darbuotojai yra skirstomi pagal LPK.

34.       Atsakovė nurodė, kad UAB „Pamario restauratorius“ ir subrangovų profesijos, kurios atsakovės nebuvo vertinamos, negalėjo ir neturėjo būti priskirtos prie specialistų grupės, nes tai prieštarauja Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams ir LPK. Atsakovė neprašė ieškovės UAB „Pamario restauratorius“ paaiškinti savo ir subrangovų pateiktas pažymas, nes bet koks paaiškinimas, pvz. nurodant kitą profesijos pavadinimą ar pan., kad tam tikra profesija vis dėlto atitiktų pagal LPK specialistų grupei priskiriamas profesijas, keistų pasiūlymo esmę, taip pat būtų nesąžininga kitų tiekėjų atžvilgiu, kurie darbuotojų darbo užmokesčio pažymas užpildė teisingai, vadovaudamiesi LPK bei Pirkimo dokumentais, neįtraukdami vadovaujančių asmenų.

35.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba pažymėjo, kad ieškovė pateiktus duomenis atsakovei vertinti, kiek tiekėjas procentų daugiau nei minimalus darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikoje, įsipareigoja mokėti visiems, išskirtus į grupes pagal svarbą, darbuotojams, kurie vykdys sutartį, išskyrus vadovaujančius asmenis (vadovaujantiems asmenims priskiriami: organizacijos vadovas, vidutinės grandies vadovas, statybų vadovas, specialiųjų darbų vadovas ir kiti vadovai), atsižvelgiant į tokių darbuotojų skaičių pasiūlymo dalį, pakeisti galėjo tik iš naujo pateikdama naujus duomenis apie darbo užmokestį. Tai nebuvo vertinama kaip atitinkanti ar neatitinkanti Pirkimo dokumentus svarbi informacija (dokumentai). Pateikti dokumentai buvo aiškūs, todėl atsakovei nekilo būtinybė prašyti ieškovės patikslinti pateiktus duomenis.

36.       Atsakovės teigimu, atsakovė neturėjo prievolės prašyti tikslinti pasiūlymo dalį. Jei nustatytą pasiūlymo dalį galima patikslinti tik iš naujo teikiant duomenis, tai negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina klaida. Ieškovė savo pasiūlymo negalėjo ištaisyti pateikdama kitą dokumentą.

37.       Atsakovė nurodė, kad ji atsisakė nagrinėti UAB „Pamario restauratorius“ 2020 m. spalio 23 d. pretenziją, nes pagrįstai laikė ją pakartotine dėl šių motyvų: pirma, pretenzija pareikšta dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo, t. y. 2020 m. spalio 14 d. rašto „Dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo“, kuriuo buvo pranešta apie sudarytą pasiūlymų eilę ir nustatytą laimėtoją. Antra, pretenzija pateikta tuo pačiu pagrindu, nors ir kitais argumentais, t. y. skundžiamas to paties tiekėjo UAB „HSC Baltic“ pasiūlymo vertinimas. Trečia, pretenzijos dalykas tas pats, t. y. atmesti UAB „HSC Baltic“ pasiūlymą, panaikinti 2020 m. spalio 14 d. raštu praneštus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, sudaryti naują pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažinti UAB „Pamario restauratorius“ pasiūlymą. Visa tai leido daryti pagrįstas išvadas, kad UAB „Pamario restauratorius“ 2020 m. spalio 23 d. pretenzija yra pakartotinė. Todėl atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą ieškovės pretenziją išnagrinėti, bet nevertinti, pastaroji buvo pripažinta pakartotine, nes joje keliami tapatūs klausimai kaip ir pretenzijoje, kurią perkančioji organizacija išnagrinėjo ir pateikė atsakymą.

38.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai bandė įrodyti, kad atsakovė galimai padarė pažeidimą, priimdama netinkamai pateiktą dokumentą, patvirtinantį rėmimąsi UAB „Voltas“ pajėgumais, nes dokumentas pasirašytas ne įmonės vadovo, o asmens, kurio įgaliojimai nepatvirtinti jokiu dokumentu. Tai traktuotina kaip techninė klaida, kurią bus ir yra galima ištaisyti, bet kuriuo momentu ir ji jokios įtakos pasiūlymo vertinimui neturi. Iš surinktų ir pateiktų dokumentų visumos matyti, kad UAB „Voltas“ neprieštarauja, kad UAB „HSC Baltic“ remtųsi jo pajėgumais. Kartu su pasiūlymu buvo pateiktas UAB „Voltas“ užpildytas EBVPD. Vėliau UAB „Voltas“ pateikė savo darbuotojo A. Cicilionio sutikimą laimėjimo atveju vykdyti Pirkimo sutartį, taigi, akivaizdu, kad UAB „HSC Baltic“ visą sutarties galiojimo laiką bus prieinami UAB „Voltas“ pajėgumais.

39.       Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, <...>, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Šiuo konkrečiu atveju svarbus aspektas yra tas, kad pagal Pirkimo dokumentų 17.7 punkto formuluotę įtvirtintas reikalavimas ir dokumentai, kaip įrodantys atitiktį šiam reikalavimui, yra susiję su Pirkimo sutarties vykdymo sąlygomis.

40.       Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, jog kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis, juolab, kad viešojo pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų organizacijų sprendimai. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų turinio atskirtis. Vadovaujantis VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi, pakartotinė pretenzija turi būti suprantama kaip tokia, kuri teikiama arba dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo ir tuo pačiu pagrindu, arba dėl to paties atlikto veiksmo.

41.       Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo kad ieškovė 2020 m. spalio 21 d. pateikta pretenzija yra pateikta vadovaujantis perkančiosios organizacijos sprendimu įtraukti trečiąjį asmenį į pasiūlymų eilę kaip tiekėją, atitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimus. Tuo tarpu, 2020 m. spalio 23 d. pretenzija pateikta vadovaujantis perkančiosios organizacijos sprendimais, kuriais, pirma, pateiktas trečiojo asmens pasiūlymas susipažinimui ne pilna apimtimi ir, antra, ieškovui suteikti balai pagal Pirkimo dokumentų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T „Sąžiningos rangos sąlygos“. Atsižvelgiant į abiejų minėtų pretenzijų turinį, abejotina, kad ieškovo pateikta antroji pretenzija galėtų būti laikoma pakartotine.

42.       Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, jog VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, viešojo pirkimo komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Viešųjų pirkimų tarnyba yra parengusi ir viešai paskelbusi informacinį pranešimą dėl konfidencialumo viešuosiuose pirkimuose, kuriame nurodoma, kad perkančiajai organizacijai kyla pareiga objektyviai įvertinti tiekėjo teiginius apie jo pasiūlymą sudarančios informacijos konfidencialumą. Tiekėjo nurodyta kaip konfidenciali informacija gali būti laikoma konfidencialia tik tuomet, kai tiekėjas ne formaliai, bet realiai (laikantis tai sričiai taikomos praktikos) pagrindžia būtinybę išsaugoti tokios informacijos slaptumą.

43.       Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad atsakovė sprendimą pripažinti minėtus dokumentus konfidencialiais priėmė atlikdama aktyvius veiksmus ir visų nurodytų dokumentų konfidencialiais nepripažino.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

44.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

45.       Teismas nustatė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą „Valstybės sienos apsaugos tarnybos administracinio pastato (8.16) Gintaro g. 1, Klaipėdoje rekonstravimas (pirkimo Nr. 500200)“. 2020 m. spalio 14 d. pranešimu ieškovė gavo atsakovės raštą, kuriuo informuotas apie pasiūlymų eilę bei laimėjusį pasiūlymą, t .y. atsakovė nusprendė, jog Pirkimo laimėtojas yra trečiasis asmuo UAB „HSC Baltic“, kurio ekonominis naudingumas 94,6429, antroje vietoje liko ieškovė, kurio ekonominis naudingumas 94,3800. Ieškovė paprašė atsakovės pateikti susipažinimui Pirkimo laimėtojo visą pateiktą pasiūlymą. 2020 m. spalio 16 d. pranešimu atsakovė pateikė dalį trečiojo asmens pasiūlymo, išskyrus konfidencialia pripažintą informaciją. Ieškovė 2020 m. spalio 21 d. pateikė pretenziją dėl neteisėto trečiojo asmens pasiūlymo įtraukimo į pasiūlymų eilę. 2020 m. spalio 22 d. ieškovė paprašė pateikti trečiojo asmens darbo užmokesčio pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams apskaičiavimo pažymą, kuri atsakovės Pirkimo komisijos buvo pripažinta konfidencialia. 2020 m. spalio 23 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad netenkina ieškovės 2020 m. spalio 21 d. pretenzijos. 2020 m. spalio 23 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl netinkamo supažindinimo su trečiojo asmens pasiūlymu ir ieškovė pasiūlymo vertinimo, nurodydama papildomus UAB „HSC Baltic“ pasiūlymo trūkumus. 2020 m. spalio 27 d. pranešimu atsakovė informavo, kad ieškovės pakartotinai pateikta 2020 m. spalio 23 d. pretenzija paliekama nenagrinėta.

46.       Teismas dėl ieškovės pretenzijų nurodė, kad šalių ginčo esmė – ginčas dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams.

47.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo.

48.       Teismas nurodė, kad ieškovė, įvertinusi trečiojo asmens pasiūlymą, nustatė, kad jis neatitinka Pirkimo dokumentų sąlygose esančio 17.7 punkto ir perkančiajai organizacijai 2020 m. spalio 21 d. pateikė pretenziją dėl neteisėto UAB „HSC Baltic“ pasiūlymo įtraukimo į pasiūlymų eilę, prašydama panaikinti 2020 m. spalio 14 d. raštu pateiktą sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, pripažinti UAB „HSC Baltic“ pasiūlymą netinkamu, sudaryti naują pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažinti UAB „Pamario restauratorius“ pasiūlymą. Atsakovė, išnagrinėjusi 2020 m. spalio 21 d. pretenziją. jos netenkino. Ieškovė 2020 m. spalio 23 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl netinkamo supažindinimo su UAB „HSC Baltic“ pasiūlymu ir ieškovės pasiūlymo vertinimo. Atsakovė 2020 m. spalio 27 d. informavo ieškovę apie tai, kad 2020 m. spalio 23 d. pateikta pretenzija paliekama nenagrinėta, kadangi laikoma pakartotine (VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi).

49.       Teismas sprendė, kad nepagrįsti atsakovės atsikirtimo argumentai, kad ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pretenzija yra pakartotinė.

50.       Teismas pažymėjo, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų turinio atskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015, 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018). Vadovaujantis VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi, pakartotinė pretenzija turi būti suprantama kaip tokia, kuri teikiama arba dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo ir tuo pačiu pagrindu, arba dėl to paties atlikto veiksmo.

51.       Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktos 2020 m. spalio 21 d. pretenzijos turinio matyti, jog ji yra pateikta vadovaujantis perkančiosios organizacijos sprendimu įtraukti trečiąjį asmenį į pasiūlymų eilę kaip tiekėją, atitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimus, nors, ieškovės teigimu, tiekėjas neatitiko Pirkimo sąlygų 17.7 punkto reikalavimų. Tuo tarpu, iš ieškovės pateiktos 2020 m. spalio 23 d. pretenzijos turinio matyti, jog ji pateikta po to, kai perkančioji organizacija atsisakė ieškovei pateikti susipažinimui visą trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą dėl to, jog tokia informacija negalėjo būti pripažinta konfidencialia ir 2020 m. spalio 23 d. pretenzija pateikta dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant ieškovės pasiūlymą dėl ieškovės pasiūlyme sumažinto specialistų skaičiaus, taip pat 2020 m. spalio 23 d. pretenzijoje buvo nurodyti UAB „HSC Baltic“ pasiūlymo trūkumai, nesusiję su Konkurso sąlygų 17.7 punkte numatytais reikalavimais.

52.       Teismas, įvertinęs abiejų pretenzijų turinį, jog jomis buvo skundžiami ne tie patys atsakovės veiksmai, ne tuo pačiu pagrindu, t. y. pretenzijų turinys yra skirtingas, nors prašoma to paties rezultato, atsižvelgdamas į tai, kad Pirkimo procedūrų vykdymą lemia ne tik tai, ar pagrįstai perkančioji organizacija neatmeta pirkimo dokumentų neatitinkančio pasiūlymo, bet ir tai, ar buvo tinkamai įvertinti ir palyginti visi pasiūlymai, tai, kad perkančiosios organizacijos, nagrinėdamos pretenzijas, privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje bylioje Nr. 3K-3-425/2010), konstatavo, jog ieškovės pateikta 2020 m. spalio 23 d. pretenzija nebuvo pakartotinė ir atsakovė turėjo pareigą ją išnagrinėti bei įvertinti.

53.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pretenzijos nevertino, tai ieškovės teisių nepažeidė, kadangi ji pretenzijose nurodytais pagrindais su ieškiniu kreipėsi į teismą.

54.       Teismas dėl Pirkimo sąlygų nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d. pretenzijoje ieškovė nurodė, jog trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 17.7 punkto reikalavimų. Atsakovė atsikirto, jog nei Pirkimo dokumentų 17.7 punkto formuluotė, nei tiekėjams pateiktame dokumente „Protokolas+atsakymai5+israsas.docx“ nurodyta informacija nereiškia, jog aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi patvirtinantys dokumentai yra laikomi pasiūlymu siaurąja prasme.

55.       Teismas nustatė, kad Pirkimo dokumentų sąlygų 17 punkte nurodyta, jog pasiūlymą sudaro pateiktų dokumentų elektroninėje formoje, duomenų ir atsakymų visuma iš dešimties punktų, iš kurių Pirkimo sąlygų 17.1 punkte nurodytas pats užpildytas pasiūlymas, Pirkimo sąlygų 17.7 punkte nustatyta, kad „rangovas (kiekvienas jungtinės veiklos sutarties partneris), vykdant pirkimo sutartį, privalo laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir VPĮ 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose, todėl tiekėjai kartu su pasiūlymais privalo pateikti aplinkos apsaugos įpareigojimų laikymąsi patvirtinančius dokumentus: Aplinkosaugos priemonių taikymo aprašymas, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi patvirtinančius dokumentus: Darbo apmokėjimo sistemą, Lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones (jeigu tiekėjo vidutinis darbuotojų skaičius > 50), Darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones (jeigu tiekėjo vidutinis darbuotojų skaičius > 50), dokumentus, įrodančius, kad įmonėje yra įsteigtas Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (jeigu tiekėjo vidutinis darbuotojų skaičius > 50)“.

56.       Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 17.7 punkto antras sakinys teigia, jog „tuo atveju, jeigu tiekėjas nesilaiko minėtų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų ir/ar kartu su pasiūlymu nepateikė aukščiau nurodytų dokumentų, įrodančių šių įpareigojimų laikymąsi, pasiūlymas atmetamas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų“.

57.       Teismas nurodė, kad reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, iš esmės skirstomi į dvi dideles grupes: a) reikalavimus tiekėjams (kvalifikacijos reikalavimai, atitikties kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams reikalavimai), negatyvaus pobūdžio reikalavimus (reikalavimai tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimui) bei kitus reikalavimus tiekėjams, nesusijusius su pirkimo objektu, techninėmis charakteristikomis, kaina; ir b) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme, t. y. pasiūlymo (plačiąja prasme) dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).

58.       Teismas pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant Pirkimo sąlygų 17.7 punktą, darytina išvada, jog šiame punkte nurodyti dokumentai : 1) Aplinkosaugos priemonių taikymo aprašymas, 2) socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi patvirtinantys dokumentai: a) Darbo apmokėjimo sistema, b) Lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonės, c) Darbuotojų asmens duomenų saugojimo politika ir jos įgyvendinimo priemonės, d) dokumentai, įrodantys, kad įmonėje yra įsteigtas Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (jeigu tiekėjo vidutinis darbuotojų skaičius > 50), yra dokumentai, patvirtinantys tiek tiekėjo kvalifikacinius reikalavimus, tiek atitikties kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams reikalavimus. Šie dokumentai neapibūdina nei Pirkimo objekto, nei objekto savybes, nei kainą ar sutarties vykdymo aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priskiriami pasiūlymui plačiąja, o ne siaurąja prasme. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 17.7 punkto antrame sakinyje nurodė, jog tiekėjų nesilaikymas nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų ir/ar kartu su pasiūlymu nepateikimas aukščiau nurodytų dokumentų, įrodančių šių įsipareigojimų laikymąsi, bus vertinamas kaip pasiūlymo neatitikimas Pirkimo dokumentų reikalavimams. Tai reiškia, jog nurodžiusi sąlygą, kuria nustatoma alternatyva (ir/ar), perkančioji organizacija įtvirtino, jog pasiūlymas gali būti atmetamas (neprivalo būti atmetamas), nepateikus atitikties kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams reikalavimų.

59.       Teismas sutiko su atsakove, kad Pirkimo sąlygų 17.7 papunkčio formuluotė per se nereiškia, jog aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi patvirtinantys dokumentai yra laikomi pasiūlymu siaurąja prasme. Šią išvadą patvirtina ir Pirkimo sąlygų 66 punktas, numatantis, jog komisija pasiūlymų vertinimo ir nagrinėjimo stadijoje pirmiausia vertins pasiūlymų atitikimą Pirkimo dokumentų reikalavimams ir tik po to, įvertinusi pasiūlymus, tikrins pagal tiekėjo pateiktus aktualius duomenis, (...) ar dalyvis atitinka jam keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimus.

60.       Teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija, remdamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę prašyti tiekėjo pateikti su pasiūlymu nepateiktus Pirkimo sąlygų 17.7 punkto reikalavimus atitinkančius dokumentus. Nurodyti dokumentai trečiojo asmens atsakovei buvo pateikti 2020 m. rugsėjo 17 d.

61.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad trečiasis asmuo privalėjo pateikti dokumentą, įrodantį, kad įmonėje yra įsteigtas Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kad nors šiuo metu UAB „HSC Baltic“ yra 48 darbuotojai, tačiau vien kelių paskutinių mėnesių statistika patvirtina, kad įmonėje darbuotojų skaičius kartais viršija 50. 

62.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsniu, įmonėje komitetas steigiamas, kai jos vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius, nustatomas pagal Darbo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, yra 50 ir daugiau darbuotojų. Pagal Darbo kodekso 22 straipsnio 2 dalį vidutinis darbovietės darbuotojų skaičius – su darbdaviu galiojančiais darbo santykiais ilgiau kaip tris mėnesius susijusių toje darbovietėje dirbančių darbuotojų skaičius. Pagal atsakovės pateiktus viešai prieinamus duomenis iš rekvizitai.lt matyti, jog trečiojo asmens įmonėje iki pasiūlymo pateikimo vidutiniškai dirbo 48,5 darbuotojai, jų skaičius maždaug kas savaitę keisdavosi, tai didėdavo po vieną, tai mažėdavo, todėl pasiūlymo pateikimo metu trečiasis asmuo neprivalėjo pateikti dokumento, įrodančio, kad įmonėje yra įsteigtas Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas.

63.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad UAB „HSC Baltic“ pasiūlyme pateiktas darbų atlikimo grafikas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų. Teismas nurodė, kad Pirkimo dokumentų 8 priedo „Reikalavimai techniniam pasiūlymui“ 1 punkte buvo nustatyti reikalavimai darbų atlikimo grafikui: nurodyta, jog darbų atlikimo grafikas turi atitikti statinio statybos dalių etapus kiekvienam projekto statiniui, darbų eiliškumą mėnesio tikslumu. Darbų atlikimo grafike turi būti nurodytas minimalus Pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų skaičius kiekvienam darbų etapui, suskirstytas į grupes pagal LPK: nekvalifikuoti darbininkai, kvalifikuoti darbininkai, specialistai.

64.       Teismas sprendė, kad iš į bylą pateikto trečiojo asmens darbų grafiko matyti, jog jis atitinka nustatytus reikalavimus. Pirkimo dokumentuose aiškiai buvo nurodyta, kad projektas turi būti įvykdytas per 36 mėn. (Pirkimo sąlygų 10.2 punktas), o ETIAS dalis turi būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. Darbų atlikimo grafike UAB „HSC Baltic“ pažymėjo, kad ETIAS dalis bus baigta iki 2022 m. lapkričio 30 d. Darbų atlikimo grafike pateiktas darbų išdėstymas tai atspindi. Teismas nurodė, kad ar trečiasis asmuo darbus vykdys pagal pateiktą grafiką, ar spės laiku įvykdyti, jau nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

65.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovė, vertindama UAB „HSC Baltic“ pasiūlymą, vadovaujančius asmenis įtraukė į vertinimą ir tai matyti palyginus trečiojo asmens kalendorinį darbų atlikimo grafiką ir atsakovės pateiktą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo skaičiuoklę. Teismas pažymėjo, kad palyginus trečiojo asmens darbų atlikimo grafiką su ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo skaičiuokle, nėra duomenų, kad trečiojo asmens vadovaujantys asmenys būtų įtraukti į skaičiavimą.

66.       Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, perkančiajai organizacijai buvo netinkamai pateiktas dokumentas, patvirtinantis trečiojo asmens rėmimąsi UAB „Voltas“ pajėgumais, nes jis nepasirašytas, taip pat nurodytas ne įmonės vadovas, o asmuo, kurio įgaliojimai nepatvirtinti jokiu dokumentu. Teismas sutiko su atsakove, kad tokį trūkumą galima vertinti kaip techninę klaidą, kuri jokios įtakos pasiūlymo vertinimui neturi, nes iš trečiojo asmens pateiktų dokumentų visumos matyti, kad UAB „Voltas“ neprieštarauja, jog UAB „HSC Baltic“ remtųsi jos pajėgumais, yra pateiktas UAB „Voltas“ darbuotojo A. Cicilionio sutikimas laimėjimo atveju vykdyti Pirkimo sutartį, taip pat pateiktas UAB „Voltas“ užpildytas EBVPD. Dėl to teismas sprendė, kad šis neesminis trūkumas negali lemti kitokio trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo.

67.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad jai nepagrįstai buvo neleidžiama susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, kurią perkančioji organizacija pripažino kaip konfidencialią. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės sudaryta viešojo pirkimo komisija, apsvarsčiusi UAB „HSC Baltic“ pateiktą nuomonę dėl konfidencialios informacijos, nusprendė leisti susipažinti su laimėtojo UAB „HSC Baltic” pasiūlymu visa apimtimi, išskyrus pateiktą Darbo užmokesčio pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams (įskaitant subrangovo darbuotojus) apskaičiavimo pažymą (Priedas 7) ir specialistų gyvenimo aprašymus, kuriuose pateikta dalis asmeninės informacijos.

68.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tiekėjai yra tarpusavyje konkuruojantys subjektai, Pirkimo dokumentų 7 priede nurodyta informacija dėl sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, šių darbuotojų gyvenimo aprašymai, kaip nepatenkantys į VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pagrįstai pripažinta kaip turinti didelę komercinę (gamybinę) vertę, todėl jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali turėti neigiamų pasekmių UAB „HSC Baltic“ konkurencingumui.

69.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas neleisti ieškovei susipažinti visa apimtimi su UAB „HSC Baltic“ pasiūlymu, yra proporcingai pagrįstas, atitinkantis skaidrumo ir protingumo principus. 

70.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad nėra pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo UAB „HSC Baltic“ nustatymo.

71.       Teismas dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo nurodė, kad ieškovės teigimu, perkančioji organizacija neteisingai vertino ieškovės pasiūlymą pagal Pirkimo sąlygų 55 punktą, t. y. nepagrįstai sumažino specialistų skaičių ir nepaprašė ieškovės patikslinti neaiškius duomenis, kad  ieškovės ir jos pasitelkti ūkio subjektai nurodė ne tik specialistų skaičių, bet ir jų pareigybes pagal įmonėse taikomus etatų sąrašus.  Teismas sprendė, kad ieškovės teiginiai nepagrįsti ir sutiktina su atsakovės ieškovės pateiktų dokumentų įvertinimu.

72.       Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 55 punkte buvo nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai. Kriterijus „Sąžiningos rangos sąlygos“ apibrėžtas taip, kad „vertinama, kiek tiekėjas procentų daugiau nei minimalus darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikoje, įsipareigoja mokėti visiems, išskirtus į grupes pagal svarbą, darbuotojams, kurie vykdys sutartį, išskyrus vadovaujančius asmenis (vadovaujantiems asmenims priskiriami: organizacijos vadovas, vidutinės grandies vadovas, statybų vadovas, specialiųjų darbų vadovas ir kiti vadovai), atsižvelgiant į tokių darbuotojų skaičių.“

73.       Teismas pažymėjo, kad sąžiningos rangos sąlygų kriterijui įvertinti ieškovė privalėjo pateikti įmonės parengtą ir vadovo (arbo jo įgalioto asmens) patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyti sutarčiai priskirti darbuotojai ir šiems darbuotojams numatomas mokėti darbo užmokestis. Minėti paskaičiavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (LPK) Tarptautinio standarto profesijų klasifikatoriaus ISCO-08 nacionaline versija.

74.       Teismas nurodė, kad aiškinant šią Pirkimo sąlygą, akivaizdu, jog perkančioji organizacija įtvirtino, jog vadovaujantys asmenys vertinami nebus. Ieškovė pateikė pažymas, į kurias įtraukė ieškovės vadovaujančius asmenis, t. y. direktoriaus pavaduotoją (1) ir direktoriaus pavaduotoją statybai (1); subrangovo UAB „Ekreta“ specialiųjų statybos darbų vadovus (2), subrangovo UAB „Telekonta“ darbų vadovus (2) ir projektų vadovą (1), subrangovo V. Staugaičio santechninių darbų įmonės specialiųjų statybos darbų vadovus (3).

75.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė į Pirkimo dokumentus įtraukė asmenis, priskiriamus vadovaujamiems asmenims, nors Pirkimo sąlygose aiškiai buvo nurodyta, jog tokie asmenys neturi būti įtraukiami, sprendė, kad perkančioji organizacija, vertindama UAB „Pamario restauratorius“ pasiūlymą, vadovaujančių asmenų nevertino.

76.       Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 55 punkte buvo nurodyta, kad skirstant darbuotojus į grupes, reikia vadovautis Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (LPK) Tarptautinio standarto profesijų klasifikatoriaus ISCO-08 nacionaline versija bei kad bus vertinamos tik šios darbuotojų grupės: nekvalifikuoti darbininkai ar pagalbininkai, kvalifikuoti darbininkai ir specialistai. Be to, Pirkimo dokumentų 7 priede buvo pateikta darbuotojų darbo užmokesčio pažymos forma, kurioje taip pat išskirtos tik 3 darbuotojų grupės – nekvalifikuoti darbininkai ar pagalbininkai, kvalifikuoti darbininkai ir specialistai. Teismas darė išvadą, kad UAB „Pamario restauratorius“ ir subrangovų profesijos, kurių perkančioji organizacija nevertino, negalėjo ir neturėjo būti priskirtos prie tokių trijų darbuotojų grupių, nes tai prieštarautų Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Kadangi pagal LPK visos ieškovės ir subrangovų profesijos, priskiriamos būtent vadovų, o ne specialistų, todėl perkančioji organizacija jų taip pat nevertinto.

77.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovė privalėjo prašyti tiekėjo UAB „Pamario restauratorius“ paaiškinti savo ir subrangovų pateiktas pažymas.

78.       Teismas darė išvadą, kad atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti ieškovės patikslinti, papildyti, ar pakeisti pateiktą darbo užmokesčio pažymą, nes bet koks šios pažymos patikslinimas keistų pasiūlymų esmę, kadangi tiek nurodant kitą profesiją, tiek specialistų skaičių, tiek jiems mokamą darbo užmokestį, tiek atitiktį Lietuvos profesijų klasifikatoriui, keistųsi sąžiningos rangos sąlygos, kiekybiniai ir kokybiniai ieškovės pasiūlymo kriterijai, būtų pakeisti parametrai, pagal kuriuos apskaičiuojamas ekonominis naudingumas, o tai reiškia, kad būtų pakeista pasiūlymo esmė.

79.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodytą pasiūlymo dalį galėjo pakeisti tik iš naujo pateikdama naujus duomenis ir tai nebūtų kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytini trūkumai VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies prasme, todėl atsakovei nekilo pareiga prašyti ieškovės patikslinti pateiktus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

80.       Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendė, kad ieškovės teiginys, kad atsakovė nepagrįstai neleido padaryti esminių pasiūlymo pakeitimų, yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

81.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, konstatavo, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl netenkintini.

82.       Teismas pažymėjo, kad kiti ieškovės nurodyti argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų nepasisakytina.

83.       Teismas sprendė, kad atsakovė, pripažinusi tiekėjo trečiojo asmens UAB „HSC Baltic“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygas, tinkamai aiškino ir taikė Pirkimo sąlygų reikalavimų nuostatas, nepažeidė imperatyviųjų Viešųjų pirkimo įstatymo normų, viešųjų pirkimo principų bei Pirkimo tikslo, dėl to ieškinys atmetamas.

84.       Teismas darė išvadą, kad atmetus ieškinį, bylą pralaimėjusios šalies (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

85.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Pamario restauratorius“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

86.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

86.1.                      Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad UAB „HSC Baltic“ su pasiūlymu nepateikti dokumentai laikytini pasiūlymu plačiąja prasme, netinkamai (plečiamai) aiškino Pirkimo sąlygų 17.7 punkto  reikalavimą, nukrypo nuo teismų ir VPT suformuotos praktikos. Sistemiškai aiškinant Pirkimo dokumentus ir atsakovės veiksmus, akivaizdu, kad visą Pirkimo procedūrų vykdymo laiką iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos atsakovė laikėsi pozicijos, kad Pirkimo sąlygų 17.7 punkte nurodyti dokumentai susiję su sutarties vykdymu ir turi būti pateikti kartu su pasiūlymu, o jų nepateikus su pasiūlymu (net tuo atveju, jei tiekėjas laikytųsi minėtų įsipareigojimų), pasiūlymas bus atmestas, todėl darytina išvada, jog atsakovė nustatė, kad šiuos dokumentus laikys pasiūlymu siaurąją prasme.

86.2.                      Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad UAB „HSC Baltic“ ir UAB „Pamario restauratorius“ pasiūlymai buvo įvertinti vienodai taikant Pirkinio dokumentuose nustatytą tvarką, netinkamai (plečiamai) vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai ir neteisėtai vertino, kad UAB „HSC Baltic“ teisingai skirti balai, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. 

86.3.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino kilusio ginčo esmę. Ieškovė neprašė ir neprašo jam suteikti jai nepagrįstų balų, o siekė ir siekia, kad visi pasiūlymai būtų vertinami ta pačia tvarka.

86.4.                      Byloje nepaneigtas faktas, kad netinkamai pateiktas dokumentas, patvirtinantis trečiojo asmens rėmimąsi UAB „Voltas“ pajėgumais – dokumentas nepasirašytas, pateiktas ne įmonės vadovo, o asmens, kurio įgaliojimai nepatvirtinti jokiu dokumentu. Nepaisant to, atsakovė nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl netikslių, neišsamių ar klaidingų dokumentų ar duomenų patikslinimo (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis), todėl atitinkamai negalėjo šiuo dokumentu vadovautis ir pripažinti trečiąjį asmenį Pirkimo laimėtoju.

86.5.                      Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nenagrinėti ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pretenzijos buvo neteisėtas, tačiau į šią aplinkybę neatsižvelgė spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės 2020 m. spalio 23 d.  pretenzija nebuvo pakartotinė ir atsakovė turėjo pareigą ją išnagrinėti ir įvertinti, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje to nemini ir ieškinį atmeta visa apimtimi, todėl darytina išvada, kad neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

86.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pretenzijos neįvertino, nepažeidžia ieškovės teisių, kadangi ji pretenzijose nurodytais pagrindais su ieškiniu kreipėsi į teismą.

87.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą nepakeistą. 

88.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

88.1.                      Aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi patvirtinantys dokumentai yra laikomi pasiūlymu plačiąja prasme, todėl perkančioji organizacija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į tiekėją dėl minėtų dokumentų tikslinimo, o tai patvirtina Pirkimo dokumentai. Apeliantė skundą grindžia galimomis prielaidomis ir nepagrįstomis abejonėmis, konstatuodama, kad tikėtina, kad trečiasis asmuo Darbo užmokesčio pažymoje įtraukė ir specialistus, kurie nurodyti su pasiūlymu pateiktame Siūlomų specialistų sąraše.

88.2.                      Ieškovė nepagrįstai bando įrodyti, kad atsakovė galimai padarė pažeidimą priimdama netinkamai pateiktą dokumentą, patvirtinantį rėmimąsi UAB „Voltas“ pajėgumais, nes dokumentas pasirašytas ne įmonės vadovo, o asmens, kurio įgaliojimai nepatvirtinti jokiu dokumentu. Tai traktuotina, kaip techninė klaida, kurią bus ir yra galima ištaisyti, bet kuriuo momentu ir ji jokios įtakos pasiūlymo vertinimui neturi. Iš surinktų ir pateiktų dokumentų visumos matyti, kad UAB „Voltas“ neprieštarauja, kad UAB „HSC Baltic“ remtųsi jo pajėgumais. Kartu su pasiūlymu buvo pateiktas UAB „Voltas“ užpildytas EBVPD. Vėliau UAB „Voltas“ pateikė savo darbuotojo A. Cicilionio sutikimą laimėjimo atveju vykdyti pirkimo sutartį, taigi akivaizdu, kad UAB „HSC Baltic“ visą sutarties galiojimo laiką bus prieinami UAB „Voltas“ pajėgumais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis neesminis trūkumas neturi įtakos trečiojo asmens pasiūlymo vertinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

89.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl įrodymų vertinimo

90.       CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

91.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas detaliai, visapusiškai išnagrinėjo ieškovės ieškinio reikalavimus, tinkamai įvertino ginčo šalių teiginius, pateiktus į bylą įrodymus, nustatė turinčias bylai reikšmės aplinkybes ir pagrįstai argumentavo, kodėl ieškovė UAB „Pamario restauratorius“ neįrodė ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2020 m. spalio 14 d. raštu pranešto sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo UAB „HSC Baltic“.

92.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles įtvirtinančias civilinio proceso teisės normas, reikalavimą civilinėje byloje sprendimą grįsti visų įrodymų visumos vertinimu, nesuteikiant kuriam nors įrodymui iš anksto didesnės galios.

93.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgdamas į teismų praktikos išaiškinimus, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas dėl įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus įrodymus neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog ginčijami sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti.

Dėl Pirkimo sąlygų 

94.       Apeliantė UAB „Pamario restauratorius“ savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad UAB „HSC Baltic“ su pasiūlymu nepateikti dokumentai laikytini pasiūlymu plačiąja prasme, netinkamai (plečiamai) aiškino Pirkimo sąlygų 17.7 punkto reikalavimą, nukrypo nuo teismų ir VPT suformuotos praktikos. Apeliantės teigimu, sistemiškai aiškinant Pirkimo dokumentus ir atsakovės veiksmus, akivaizdu, kad visą Pirkimo procedūrų vykdymo laiką iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos atsakovė laikėsi pozicijos, kad Pirkimo sąlygų 17.7 punkte nurodyti dokumentai susiję su sutarties vykdymu ir turi būti pateikti kartu su pasiūlymu, o jų nepateikus su pasiūlymu (net tuo atveju, jei tiekėjas laikytųsi minėtų įsipareigojimų), pasiūlymas bus atmestas, todėl darytina išvada, jog atsakovė nustatė, kad šiuos dokumentus laikys pasiūlymu siaurąja prasme. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus dėl sekančių priežasčių.

95.       Pirkimo sąlygų 17 punkte nurodyta, jog pasiūlymą sudaro pateiktų dokumentų elektroninėje formoje, duomenų ir atsakymų visuma iš dešimties punktų, iš kurių 17.1 punkte nurodytas pats užpildytas pasiūlymas. Pirkimo sąlygų 17.7 punkte nustatyta, kad „rangovas (kiekvienas jungtinės veiklos sutarties partneris), vykdant pirkimo sutartį, privalo laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose, todėl tiekėjai kartu su pasiūlymais privalo pateikti aplinkos apsaugos įpareigojimų laikymąsi patvirtinančius dokumentus: Aplinkosaugos priemonių taikymo aprašymas, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi patvirtinančius dokumentus: Darbo apmokėjimo sistemą, Lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones (jeigu tiekėjo vidutinis darbuotojų skaičius > 50), Darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones (jeigu tiekėjo vidutinis darbuotojų skaičius > 50), dokumentus, įrodančius, kad įmonėje yra įsteigtas Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (jeigu tiekėjo vidutinis darbuotojų skaičius > 50)“. Pirkimo sąlygų 17.7 punkte taip pat nurodyta, kad „tuo atveju, jeigu tiekėjas nesilaiko minėtų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų ir/ar kartu su pasiūlymu nepateikė aukščiau nurodytų dokumentų, įrodančių šių įpareigojimų laikymąsi, pasiūlymas atmetamas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų“.

96.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, iš esmės skirstomi į dvi dideles grupes: a) reikalavimus tiekėjams, o į juos įeina tiekėjų kvalifikacijos ir neigiamo pobūdžio sąlygos ir kiti reikalavimai tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą); ir b) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme. Pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Išskiriant sąvoką „pasiūlymas“ į atskirą kategoriją (pasiūlymą siaurąja prasme) siekta atskirti skirtingus reikalavimus, su reikalavimais susijusias procedūras bei iš jų kylančias tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teises ir pareigas (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis, 39 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).

97.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškino ir nustatė, kad sistemiškai aiškinant Pirkimo sąlygų 17.7 punktą, darytina išvada, jog šiame punkte nurodyti dokumentai: 1) Aplinkosaugos priemonių taikymo aprašymas, 2) socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi patvirtinantys dokumentai: a) Darbo apmokėjimo sistema, b) Lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonės, c) Darbuotojų asmens duomenų saugojimo politika ir jos įgyvendinimo priemonės, d) dokumentai, įrodantys, kad įmonėje yra įsteigtas Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas (jeigu tiekėjo vidutinis darbuotojų skaičius > 50), yra dokumentai, patvirtinantys tiek tiekėjo kvalifikacinius reikalavimus, tiek atitikties kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams reikalavimus. Šie dokumentai neapibūdina nei Pirkimo objekto, nei objekto savybes, nei kainą ar sutarties vykdymo aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priskiriami pasiūlymui plačiąja prasme.

98.       Kaip minėta, Pirkimo sąlygų 17.7 punkto antrame sakinyje nustatyta, kad  tiekėjų nesilaikymas nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų ir/ar kartu su pasiūlymu nepateikimas aukščiau nurodytų dokumentų, įrodančių šių įsipareigojimų laikymąsi, bus vertinamas kaip pasiūlymo neatitikimas Pirkimo dokumentų reikalavimams. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė nurodžiusi sąlygą, kuria nustatoma alternatyva (ir/ar), įtvirtino nuostatą, jog pasiūlymas gali būti atmetamas (neprivalo būti atmetamas), nepateikus atitikties kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams reikalavimų.

99.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo sąlygų 66 punkte nustatyta, kad Pirkimo komisija pasiūlymų vertinimo ir nagrinėjimo stadijoje pirmiausia vertins pasiūlymų atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams ir tik po to, įvertinusi pasiūlymus, tikrins pagal tiekėjo pateiktus aktualius duomenis, (...) ar dalyvis atitinka jam keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimus. Dėl to darytina išvada, kad Pirkimo dokumentų 17.7 punkte nustatyta formuluotė bei tiekėjams pateiktame dokumente „Protokolas+atsakymai5+israsas.docx‘ nurodyta informacija per se nereiškia, jog aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi patvirtinantys dokumentai yra laikomi pasiūlymu siaurąja prasme.

100.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovė nepažeidė nei Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, nei suformuotos teismų praktikos dėl pasiūlymo siaurąja ir plačiąja prasme aiškinimo, kad atsakovė remdamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę prašyti tiekėjo pateikti su pasiūlymu nepateiktus Pirkimo sąlygų 17.7 punkte nurodytus dokumentus.

Dėl pasiūlymų

101.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad UAB „HSC Baltic“ ir UAB „Pamario restauratorius“ pasiūlymai buvo įvertinti vienodai taikant Pirkimo dokumentuose nustatytą tvarką, netinkamai (plečiamai) vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai ir neteisėtai vertino, kad UAB „HSC Baltic“ teisingai skirti balai, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.

102.       Pirkimo sąlygų 55 punkte nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai. Kriterijus „Sąžiningos rangos sąlygos“ apibrėžtas taip, kad „vertinama, kiek tiekėjas procentų daugiau nei minimalus darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikoje, įsipareigoja mokėti visiems, išskirtus į grupes pagal svarbą, darbuotojams, kurie vykdys sutartį, išskyrus vadovaujančius asmenis (vadovaujantiems asmenims priskiriami: organizacijos vadovas, vidutinės grandies vadovas, statybų vadovas, specialiųjų darbų vadovas ir kiti vadovai), atsižvelgiant į tokių darbuotojų skaičių“. Pirkimo sąlygų 55 punkte taip pat nurodyta, kad skirstant darbuotojus į grupes, reikia vadovautis Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (LPK) Tarptautinio standarto profesijų klasifikatoriaus ISCO-08 nacionaline versija bei kad bus vertinamos tik šios darbuotojų grupės: nekvalifikuoti darbininkai ar pagalbininkai, kvalifikuoti darbininkai ir specialistai. Be to, Pirkimo dokumentų 7 priede buvo pateikta darbuotojų darbo užmokesčio pažymos forma, kurioje taip pat išskirtos tik 3 darbuotojų grupės - nekvalifikuoti darbininkai ar pagalbininkai, kvalifikuoti darbininkai ir specialistai.

103.       Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pateikė įmonės parengtą ir vadovo (arba jo įgalioto asmens) patvirtintą pažymą, kurioje nurodyti sutarčiai priskirti darbuotojai ir šiems darbuotojams numatomas mokėti darbo užmokestis.

104.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovė vertindama trečiojo asmens pateiktą Darbo užmokesčio pažymą, ją vertino tik pagal joje nurodytą ir pateiktą informaciją. Atsakovė, siekdama įvertinti, kiek tiekėjas procentų daugiau nei minimalus darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikoje, įsipareigoja mokėti visiems, išskirtus į grupes pagal svarbą, darbuotojams, kurie vykdys sutartį, išskyrus vadovaujančius asmenis (vadovaujantiems asmenims priskiriami: organizacijos vadovas, vidutinės grandies vadovas, statybų vadovas, specialiųjų darbų vadovas ir kiti vadovai), atsižvelgiant į tokių darbuotojų skaičių, nesivadovavo ir nevertino su pasiūlymu pateikto Siūlomų specialistų sąrašo bei darbų atlikimo grafike nurodytos informacijos. Minėtas kriterijus buvo įvertintas pagal Darbo užmokesčio pažymą (nevertinant vadovų), kaip numatyta Pirkimo sąlygų 55 punkte ir Pirkimo dokumentų 7 priede. Trečiasis asmuo pats įsipareigojo darbuotojams mokėti nustatytą darbo užmokestį, tokie įsipareigojimai yra numatyti kartu su Pirkimo sąlygomis pateiktame sutarties projekte. Siūlomų specialistų sąrašas yra vertinamas kaip kvalifikacinis reikalavimas ir jį privalo pateikti tik Pirkimo laimėtojas.

105.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad sąžiningos rangos sąlygų kriterijui įvertinti ieškovė privalėjo pateikti įmonės parengtą ir vadovo (arbo jo įgalioto asmens) patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyti sutarčiai priskirti darbuotojai ir šiems darbuotojams numatomas mokėti darbo užmokestis. Perkančioji organizacija nustatė, jog vadovaujantys asmenys vertinami nebus.

106.       Ieškovė pateikė pažymas, į kurias įtraukė ieškovės vadovaujančius asmenis, t. y. direktoriaus pavaduotoją (1) ir direktoriaus pavaduotoją statybai (1); subrangovo UAB „Ekreta“ specialiųjų statybos darbų vadovus (2), subrangovo UAB „Telekonta“ darbų vadovus (2) ir projektų vadovą (1), subrangovo  V. Staugaičio santechninių darbų įmonės specialiųjų statybos darbų vadovus (3).

107.       Kaip minėta, Pirkimo sąlygų 55 punkte buvo nurodyta, kad skirstant darbuotojus į grupes, reikia vadovautis Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (LPK) Tarptautinio standarto profesijų klasifikatoriaus ISCO-08 nacionaline versija bei kad bus vertinamos tik šios darbuotojų grupės: nekvalifikuoti darbininkai ar pagalbininkai, kvalifikuoti darbininkai ir specialistai. Be to, Pirkimo dokumentų 7 priede buvo pateikta darbuotojų darbo užmokesčio pažymos forma, kurioje taip pat išskirtos tik 3 darbuotojų grupės – nekvalifikuoti darbininkai ar pagalbininkai, kvalifikuoti darbininkai ir specialistai. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė į Pirkimo dokumentus įtraukė asmenis, pagal Pirkimo sąlygas priskiriamus vadovaujamiems asmenims, nors Pirkimo sąlygose aiškiai buvo nurodyta, jog tokie asmenys neturi būti įtraukiami. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Pamario restauratorius“ ir subrangovų profesijos, kurių perkančioji organizacija nevertino, negalėjo ir neturėjo būti priskirtos prie tokių trijų darbuotojų grupių, nes tai prieštarautų Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.

108.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti ieškovės patikslinti, papildyti, ar pakeisti pateiktą darbo užmokesčio pažymą, nes bet koks šios pažymos patikslinimas keistų pasiūlymų esmę, kadangi tiek nurodant kitą profesiją, tiek specialistų skaičių, tiek jiems mokamą darbo užmokestį, tiek atitiktį Lietuvos profesijų klasifikatoriui, keistųsi sąžiningos rangos sąlygos, kiekybiniai ir kokybiniai ieškovo pasiūlymo kriterijai, būtų pakeisti parametrai, pagal kuriuos apskaičiuojamas ekonominis naudingumas, o tai reiškia, kad būtų pakeista pasiūlymo esmė.

109.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, pripažinusi tiekėjo trečiojo asmens UAB „HSC Baltic“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygas, tinkamai aiškino ir taikė Pirkimo sąlygų reikalavimų nuostatas, nepažeidė imperatyviųjų Viešųjų pirkimo įstatymo normų, viešųjų pirkimų principų bei pirkimo tikslo, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.

110.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad perkančioji organizacija pagal Pirkimo sąlygas vienodai ir teisingai vertino ieškovės ir trečiojo asmens pateiktus Pirkime pasiūlymus. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių aplinkybių yra teisingos.

Dėl trečiojo asmens rėmimosi UAB „Voltas“ pajėgumais

111.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nepaneigtas faktas, kad netinkamai pateiktas dokumentas, patvirtinantis trečiojo asmens rėmimąsi UAB „Voltas“ pajėgumais – dokumentas nepasirašytas, pateiktas ne įmonės vadovo, o asmens, kurio įgaliojimai nepatvirtinti jokiu dokumentu. Nepaisant to, atsakovė nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl netikslių, neišsamių ar klaidingų dokumentų ar duomenų patikslinimo (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis), todėl atitinkamai negalėjo šiuo dokumentu vadovautis ir pripažinti trečiąjį asmenį Pirkimo laimėtoju. Teisėjų kolgija neturi pagrindo šių teiginių laikyti pagrįstais.

112.       Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios isntancijos teismas sutiko su atsakove, kad tokį trūkumą galima vertinti kaip techninę klaidą, kuri jokios įtakos pasiūlymo vertinimui neturi, nes iš trečiojo asmens pateiktų dokumentų visumos matyti, kad UAB „Voltas“ neprieštarauja, jog UAB „HSC Baltic“ remtųsi jo pajėgumais, yra pateiktas UAB „Voltas“ darbuotojo A. Cicilionio sutikimas laimėjimo atveju vykdyti Pirkimo sutartį, taip pat pateiktas UAB „Voltas“ užpildytas EBVPD. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis neesminis trūkumas negali lemti kitokio trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo.

Dėl ieškovės teisių

113.       Apeliantė (ieškovė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pretenzijos neįvertino, nepažeidžia ieškovės teisių, kadangi ji pretenzijose nurodytais pagrindais su ieškiniu kreipėsi į teismą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.

114.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė nevykdė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos ir neleido tiekėjui ir atsakovei išspręsti nesutarimus kylančius dėl Pirkimo organizavimo tvarkos. Bylos duomenys patvirtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, apeliantės teikiamos pretenzijos buvo nagrinėjamos ir jai teikiami atsakymai, o tai, kad apeliantė nesutiko su gautais atsakymais, nereiškia, kad nebuvo vykdoma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija.

115.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė (apeliantė) nesutikus su gautais atsakymais į teikiamas pretenzijas pasinaudojo savo teise, savo teises ir teisėtus interesus ginti teisme. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nors atsakovė ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pretenzijos nevertino, tai ieškovės teisių nepažeidė, kadangi ji pretenzijose nurodytais pagrindais su ieškiniu kreipėsi į teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

116.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. 

117.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

118.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pretenzija nebuvo pakartotinė ir atsakovė turėjo pareigą ją išnagrinėti ir įvertinti, tačiau, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės pateikta 2020 m. spalio 23 d. pretenzija nebuvo pakartotinė, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, privalėjo į šią aplinkybę atsižvelgti.

119.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir teisingai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, išaiškinęs ir teisingai nustatęs bylos aplinkybes, teisingai aiškinęs ir taikęs teisės aktų nuostatas ir atskleidęs bylos esmę, ieškovės (apeliantės) ieškinį atmetė. Dėl to darytina išvada, kad ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pretenzija taip pat kaip ir kiti ieškinio reikalavimai buvo nepagrįsta.

120.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pagrįstai konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nėra pripažintas ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumas, pirmosios injstancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atmetus ieškinį, bylą pralaimėjusios šalies (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų                        

121.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

122.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas dėl ginčo esmės, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas (CPK 263 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

123.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

124.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

125.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „Pamario restauratorius“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

126.       Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija atsakovės bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.