Baudžiamoji byla Nr. 2K-6/2011 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.5.1, 1.2.14.5.2, 2.4.2.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už V. A. turto savo naudai įgijimą apgaule) nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už S. G. didelės vertės turto savo naudai įgijimą apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už L. J. turto savo naudai įgijimą apgaule) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už A. Ž. didelės vertės turto savo naudai įgijimą apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už R. M. turto savo naudai įgijimą apgaule) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už J. S. ir S. S. didelės vertės turto savo naudai įgijimą apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už V. R. turto savo naudai įgijimą apgaule) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už I. R. turto savo naudai įgijimą apgaule) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmė, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už S. G. didelės vertės turto savo naudai įgijimą apgaule), ir bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už V. A. turto savo naudai įgijimą apgaule), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už L. J. turto savo naudai įgijimą apgaule), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už R. M. turto savo naudai įgijimą apgaule), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už V. R. turto savo naudai įgijimą apgaule), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už I. R. turto savo naudai įgijimą apgaule), subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už A. Ž. didelės vertės turto savo naudai įgijimą apgaule) ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už J. S. ir S. S. didelės vertės turto savo naudai įgijimą apgaule), ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Iš V. M. priteista atlyginti civilinius ieškinius: V. A. 9000 Lt, S. G. 75 700 Lt, L. J. 8500 Lt, A. Ž. 45 000 Lt, R. M. 15 000 Lt, S. S. ir J. S. 46 000 Lt, V. R. 8000 Lt, I. R. 11 500 Lt.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutartis, kuria nuteistojo V. M. gynėjo bei nukentėjusiojo A. Ž. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
n u s t a t ė :
V. M. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, 2008 m. balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje, tiksli data nenustatyta, paprašė V. A. paskolinti 5000 Lt, melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu ir šis verslas gerai sekasi, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiuos pinigus investuoti į minėtą verslą, o skolą grąžinti maždaug po trijų savaičių. Taip apgaule suklaidintas V. A. 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, Klaipėdoje, prie Pilies g. 5 namo, perdavė V. M. 5000 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai daugiau V. A. turto, 2008 m. gegužės 8 d. paprašė jo paskolinti dar 11 000 Lt, taip pat melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiuos pinigus investuoti į minėtą verslą, o skolą – 6000 Lt grąžinti iki 2008 m. gegužės 14 d. bei likusius 10 000 Lt – iki 2008 m. gegužės 30 d. Taip apgaule suklaidintas V. A., 2008 m. gegužės 8 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdoje, Vilties g. 12, perdavė V. M. dar 11 000 Lt. Iš viso V. M. įgijo 16 000 Lt, iš jų 4600 Lt perdavė V. A. 2008 m. gegužės 14 d., o 2400 Lt –2008 m. rugpjūčio 10 d. Taip V. M. apgaule įgijo 9000 Lt V. A. priklausančio turto.
Be to, V. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, 2008 m. birželio-liepos mėnesiais, tiksli data nenustatyta, paprašė S. G. paskolinti 15 000 Lt, melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu ir šis verslas gerai sekasi, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiuos pinigus panaudoti automobilių pirkimui, o skolą grąžinti maždaug po trijų savaičių. Taip apgaule suklaidintas S. G. 2008 m. birželio-liepos mėn., tiksli data nenustatyta, Klaipėdoje, Vilties g. 12, perdavė V. M. 15 000 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai daugiau S. G. turto, siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo pinigus ir sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, praėjus maždaug trims savaitėms po pinigų pasiskolinimo, 2008 m. liepos mėnesį, tiksli data nenustatyta, S. G. perdavė 5000 Lt, nurodydamas, kad grąžina dalį anksčiau paskolintų pinigų, tačiau tą pačią dieną grąžintus 5000 Lt vėl pasiskolino, žadėdamas visą skolą grąžinti 2008 m. spalio mėnesį. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, 2008 m. spalio 9 d. paprašė S. G. trumpam laikui paskolinti dar 60 700 Lt, melagingai sakydamas, kad pinigus panaudos automobilių pirkimui, o visą skolą dalimis grąžins iki 2008 m. spalio 29 d. Taip apgaule suklaidintas S. G. 2008 m. spalio 9 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdoje, Vilties g. 12, perdavė V. M. 60 700 Lt. Taip V. M. apgaule įgijo didelės vertės S. G. turtą – iš viso 75 700 Lt.
Be to, V. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, 2008 m. birželio 19 d. paprašė L. J. paskolinti 12 000 Lt, melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiuos pinigus panaudoti automobilių pirkimui, o skolą grąžinti 2008 m. liepos 4 d., siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus pažadėjo sumokėti 2500 Lt palūkanų. Taip apgaule suklaidintas L. J. 2008 m. birželio 19 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdoje, Jotvingių g. l, perdavė V. M. 12 000 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai daugiau L. J. turto, siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo pinigus ir sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2008 m. liepos 9 d. L. J. perdavė 2500 Lt, nurodydamas, kad tai palūkanos už anksčiau paskolintus pinigus, ir, įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, tą pačią dieną paprašė pastarojo trumpam laikui, t. y. iki 2008 m. liepos 20 d. paskolinti dar 5000 Lt, melagingai sakydamas, kad pinigus panaudos automobilių pirkimui ir už šiuos paskolintus pinigus sumokės 1000 Lt palūkanų. Taip apgaule suklaidintas L. J. 2008 m. liepos 9 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdoje, Jotvingių g. l, perdavė V. M. 5000 Lt. Taip V. M. iš L. J. įgijo 17 000 Lt, iš kurių grąžino 8500 Lt, t. y. iš viso apgaule įgijo 8500 Lt L. J. priklausančio turto.
Be to, V. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, 2008 m. liepos 31 d. paprašė A. Ž. paskolinti 15 000 Lt, melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu ir šis verslas gerai sekasi, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiuos pinigus investuoti į minėtą verslą. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus pažadėjo sumokėti 5 proc. palūkanų. Taip apgaule suklaidintas A. Ž. 2008 m. liepos 31 d. Palangoje, Mėtų skg. 5-4, perdavė V. M. 15 000 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai daugiau A. Ž. turto, 2008 m. rugpjūčio 5 d. paprašė jo paskolinti dar 30 000 Lt, taip pat melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo pinigus, melagingai nurodė, kad už prašomus paskolinti pinigus pirks mikroautobusą, kurį iš karto parduos biudžetinei įstaigai, t. y. bibliotekai, ir dėl to nebus jokių problemų grąžinti skolą, bei pažadėjo sumokėti 5 proc. palūkanų. Taip apgaule suklaidintas A. Ž. 2008 m. rugpjūčio 5 d., Klaipėdoje, Šaulių gatvėje, perdavė V. M. 30 000 Lt. Taip V. M. apgaule įgijo A. Ž. turtą – iš viso 45 000 Lt.
Be to V. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, 2008 m. rugpjūčio 6 d. paprašė R. M. paskolinti 10 000 Lt, melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu ir šis verslas gerai sekasi, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiuos pinigus panaudoti automobilių pirkimui, o skolą grąžinti iki 2008 m. rugpjūčio 20 d. Siekdamas paskatinti nukentėjusiąją perduoti savo turtą, melagingai nurodė, kad į šį verslą yra investavęs apie 100 000 Lt, bei už paskolintus pinigus pažadėjo surasti jai tinkamą automobilį, skirtą žirgams vežti. Taip apgaule suklaidinta R. M. 2008 m. rugpjūčio 8 d., apie 11.00 val., Klaipėdoje, Vilties g. 12, perdavė V. M. 10 000 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai daugiau R. M. turto, tą pačią dieną paprašė jos paskolinti dar 5000 Lt, melagingai sakydamas, kad tokios sumos pinigų trūksta, jog galėtų nupirkti reikiamą kiekį naudotų automobilių. Taip apgaule suklaidinta R. M. 2008 m. rugpjūčio 8 d., apie 14.00 val., Klaipėdoje, prie K. Donelaičio-S. Daukanto g. sankryžos, V. M. perdavė 5000 Lt. Taip V. M. apgaule įgijo R. M. turtą – iš viso 15 000 Lt.
Be to, V. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, 2008 m. liepos mėn. pabaigoje–rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksli data nenustatyta, paprašė S. S. paskolinti 25 000 Lt, melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu, kad automobilius perka bei parduoda dideliais kiekiais ir šis verslas gerai sekasi, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiuos pinigus panaudoti automobilių pirkimui. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus pažadėjo sumokėti 5000 Lt atlygį. Taip apgaule suklaidintas S. S. 2008 m. rugpjūčio 13 d., tikslus laikas nenustatytas, prie AB SEB banko skyriaus, esančio Klaipėdoje, Tiltų gatvėje, perdavė V. M. 25 000 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai daugiau svetimo turto, siekdamas sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, 2008 m. rugsėjo 6 d. S. S. perdavė 5000 Lt, nurodydamas, kad tai žadėtas atlygis už anksčiau paskolintus pinigus, ir, įgijęs jo pasitikėjimą, 2008 m. rugsėjo 11 d. J. S. paprašė trumpam laikui, t. y. iki 2008 m. rugsėjo 17 d., paskolinti 10 000 Lt, melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu, kad šis verslas labai gerai sekasi, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiuos pinigus panaudoti automobilių pirkimui. Siekdamas paskatinti nukentėjusiąją perduoti savo turtą, už paskolintus pinigus pažadėjo sumokėti 2000 Lt atlygį. Taip apgaule suklaidinta J. S. 2008 m. rugsėjo 11 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos rajone, Zeigių kaime, perdavė V. M. 10 000 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai dar daugiau svetimo turto, 2008 m. spalio 1 d. J. S. paprašė trumpam laikui, t. y. iki 2008 m. spalio 8 d., paskolinti dar 26 000 Lt, melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu, kad šis verslas labai gerai sekasi, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiuos pinigus panaudoti automobilių pirkimui. Siekdamas paskatinti nukentėjusiąją perduoti savo pinigus ir sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, prieš tai per du kartus perdavė S. S. 7000 Lt, nurodydamas, kad tai atlygis už anksčiau paskolintus pinigus. Taip apgaule suklaidinta J. S. 2008 m. spalio 1 d. (tikslus laikas nenustatytas) Klaipėdos rajone, Zeigių kaime perdavė V. M. 26 000 Lt. Taip iš viso V. M. įgijo 61 000 Lt vertės bendrą S. S. ir J. S. turtą, iš kurių grąžino 12 000 Lt, t. y. iš viso apgaule įgijo didelės vertės bendrą S. S. ir J. S. turtą – 45 000 Lt.
Be to, V. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, 2008 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tiksli data ir laikas nenustatyti, paprašė V. R. paskolinti 4000 Lt, melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu ir šis verslas gerai sekasi, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiuos pinigus panaudoti automobilių pirkimui, o skolą grąžinti po mėnesio. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą ir sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį, tariamai įrodydamas sąžiningus savo ketinimus, prieš tai perdavė jam anksčiau pasiskolintus 10 000 Lt bei pažadėjo už prašomus paskolinti 4000 Lt sumokėti 1000 Lt palūkanų. Taip apgaule suklaidintas V. R. 2008 m. rugsėjo mėn., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, Gargžduose, Klaipėdos g. 17, perdavė V. M. 4000 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai daugiau V. R. turto, po kelių dienų, t. y. 2008 m. rugsėjo mėnesį, paprašė jo paskolinti dar 4000 Lt, melagingai sakydamas, kad pinigus ketina panaudoti automobilių pirkimui. Siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, pažadėjo už prašomus paskolinti 4000 Lt sumokėti 1000 Lt palūkanų. Taip apgaule suklaidintas V. R. 2008 m. rugsėjo mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, Klaipėdoje, Joniškės gatvėje, perdavė V. M. 4000 Lt. Taip V. M. apgaule įgijo V. R. turtą – iš viso 8000 Lt.
Be to, V. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, 2008 m. rugsėjo 25 d., tikslus laikas nenustatytas, paprašė I. R. paskolinti 5000 Lt, melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu, tačiau realiai jokiu verslu nesiversdamas ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, žadėdamas šiuos pinigus panaudoti automobilių pirkimui, o skolą grąžinti 2008 m. spalio 10 d. Siekdamas paskatinti nukentėjusiąją perduoti savo turtą, už prašomus paskolinti 5000 Lt pažadėjo sumokėti 500 Lt atlygį. Taip apgaule suklaidinta I. R. 2008 m. rugsėjo 25 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdoje, Vilties g. 12, perdavė V. M. 5000 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai daugiau I. R. turto, 2008 m. spalio 1 d. paprašė jos paskolinti dar 6500 Lt, melagingai sakydamas, kad pinigus ketina panaudoti verslui, t. y. automobilių pirkimui, o skolą grąžinti 2008 m. spalio 15 d. Siekdamas paskatinti nukentėjusiąją perduoti savo turtą, už prašomus paskolinti 6500 Lt pažadėjo sumokėti 500 Lt atlygį. Taip apgaule suklaidinta I. R. 2008 m. spalio 1 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdoje, Kretingos g. 19-33, perdavė V. M. 6500 Lt. Taip V. M. apgaule įgijo I. R. turtą – iš viso 11 500 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistojo V M. gynėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir V. M. išteisinti, o jeigu teismas nuspręstų, kad V. M. veikoje yra nusikaltimo sudėtis – paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Kasatorius, pakartodamas apeliacinio skundo turinį bei jame išdėstytus argumentus, kad V. M. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes nuteistojo veiksmuose nėra BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, kad teismo išvados dėl jo kaltės prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų buvę civiliniai santykiai neteisingai įvertinti kaip sukčiavimas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas pakeisdamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte, teigia, jog apeliacinės instancijos teismas jo apeliacinio skundo iš esmės neišnagrinėjo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, bylos nepatikrinęs tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, savo nutartyje padarė išankstinę išvadą, kad pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė teisingai ir nuteistojo V. M. nusikalstamas veikas kvalifikavo tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tačiau, kaip teigia kasatorius, teismo išvados dėl V. M. veiksmų įrodytumo neatitinka įrodymų turinio, vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas visus apeliacinio skundo argumentus įvardijęs kaip gynėjo subjektyvią interpretaciją, jų iš esmės nenagrinėjo, į faktines bylos aplinkybes neįsigilino. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis nusikaltimais padarytos žalos neatlygino, nedirbo. Teismui buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad V. M. dirba, dalimis grąžina nukentėjusiesiems pasiskolintus pinigus, tačiau dėl šių aplinkybių nutartyje nepasisakyta.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo nuteistojo V. M. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroro nuomone, nuteistojo gynėjo kasacinis skundas nepagrįstas. Kaip matyti iš skundo, kasatorius iš esmės ginčija nuteistojo V. M. kaltę padarius BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus nusikaltimus, t. y. apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat įrodymų pakankamumą bei įrodymų vertinimą.
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, nes įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios bei apeliacines instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir vertinimu, kasacine tvarka nenagrinėtini. Bylos dokumentai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pripažino, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl V. M. kaltės pagrindė byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma, kuri neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes V. M. padaryti nusikalstami veiksmai pagrįstai ir tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Svetimas (tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis) turtas gali būti įgyjamas taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu, tačiau tokiu pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus ar teisėtus valdytojus. Sukčiavimo esmė ir yra apgaulės panaudojimas, o dėl to svetimas turtas įgyjamas neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko ar teisėto valdytojo suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko nuosavybėn. Sukčiavimo atveju apgaulė naudojama būtent kaip turto savininko (valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Apgaulė sukčiaujant yra esminė, o tai reiškia, kad suklaidinimas privalo turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui. O dėl kaltininko ketinimų turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas įvairiais būdais. Iš baudžiamosios bylos įrodymų, nuoseklių nukentėjusiųjų V. A., S. G., L. J., A. Ž., R. M., S. S., J. S., V. R., I. R. parodymų matyti, kad V. M. prašė paskolinti dideles pinigų sumas neva jo verslui – naudotų automobilių prekybai – plėtoti, sakydavo, kad prekyba vyksta pelningai, tačiau neva trūksta apyvartinių lėšų, pateikdavo įvairius melagingus paaiškinimus dėl pelno panaudojimo (nupirko sūnui butą, iškėlė dukrai vestuves, pirks autobusą), žadėdavo sumokėti palūkanas, tačiau niekam iš jų nepasakė apie tikrą savo finansinę padėtį, apie tai, kad turi skolų. Nukentėjusieji žinojo, kad V. M. anksčiau iš tikrųjų užsiimdavo automobilių verslu, jų pasitikėjimą skatino ir ta aplinkybė, kad jis dirbo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro vairuotoju. Iš visų nukentėjusiųjų parodymų akivaizdu, kad paskolos sutartys tikrosios nukentėjusiųjų valios neatspindėjo, pinigus jie skolino tik todėl, kad buvo V. M. suklaidinti, ir būtent apgaulė nulėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą paskolinti pinigus, nes žinodami tikrąją jo turtinę padėtį pinigų jam nebūtų skolinę.
Pagal įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kiti teismo proceso dalyviai teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai bei priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje reglamentuotų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Dėl to šiuo atveju kasatoriui nepriimtinos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Nuteistojo gynėjo argumentas, kad teismas pažeidė ir BPK 256 straipsnio reikalavimus, taip pat nepagrįstas. BPK 256 straipsnyje yra reglamentuota kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme procedūra. Tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo akto, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo bei nuosprendžio, kaltinimas į iš esmės skirtingą teisme nebuvo pakeistas. Teismas vietoje kaltinamajame akte nurodyto tikslo apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą ir jį panaudoti asmeniniams tikslams aplinkybės nurodė tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą. Toks patikslinimas nėra iš esmės skirtingas nuo nurodyto kaltinime, kaip kad teigia kasatorius. Šis patikslinimas nesuteikia pagrindo išvadai, kad teismas išėjo už kaltinimo ribų (t. y. pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas) ir nuteisė V. M. už nusikalstamą veiką, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte. Dėl patikslintų aplinkybių teismui nereikėjo keisti nei veikos kvalifikavimo pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nei pagal kitą jo dalį ar punktą, taip pat nereikėjo perkvalifikuoti veikos ir pagal kitą Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies straipsnį ar jo dalį, tai neturėjo įtakos skiriant kasatoriui bausmę. Šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui nesvarbu, kokiems tikslams kaltininkas panaudos apgaule užvaldytą turtą, nes nusikaltimas (sukčiavimas) laikomas baigtu nuo svetimo turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo momento.
Iš apeliacinės instancijos teismo 2010 m. birželio 3 d. posėdžio protokolo bei 2010 m. liepos 8 d. nutarties turinio matyti, kad V. M. gynėjo advokato A. J. ir nukentėjusiojo A. Ž. apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti laikantis Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme tvarką (BPK 320-324 straipsniai). Motyvuodamas veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnį pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė, kokios aplinkybės rodo, kad V. M. turėjo tyčią panaudodamas apgaulę užvaldyti nukentėjusiųjų pinigines lėšas, taip pat pasisakė dėl apgaulės turinio, nuteistojo bei nukentėjusiųjų parodymų vertinimo. Be to, buvo patikrinti ir motyvuotai atmesti apeliacinio skundo argumentai dėl išimtinai civilinio teisinio pobūdžio santykių tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų, dėl civilinių ieškinių nusikaltimu padarytai žalai atlyginti (pagal vekselius), dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teisme gynėjo kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teisme buvo išanalizuotos, dėl esminių skundo argumentų pasisakyta ir skundas motyvuotai ir pagrįstai atmestas.
V. M. yra nuteistas už aštuonias nusikalstamas veikas: penkis nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir tris nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, jo sankcijoje – tik laisvės atėmimo bausmė. Prašydamas kasacinės instancijos teismą pakeisti nuosprendį ir paskirti nuteistajam V. M. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kasatorius savo prašymo jokiais teisiniais argumentais nepagrindė, kokio baudžiamojo įstatymo pagrindu siūlo paskirti bausmę, kuri nenumatyta sankcijoje, nenurodė. Iš nuosprendžio matyti, kad nuteistajam paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnio nuostatas, paskirti V. M. švelnesnę įstatymo, už kurį jis nuteistas, sankcijoje nenumatytą bausmę pagrindų nėra.
Prokurorė pažymi, kad kasatorius rezoliucinėje skundo dalyje pateikė du prieštaringus prašymus. Be to, reikalavimas panaikinti teismų sprendimus ir nuteistąjį V. M. išteisinti nėra numatytas nė vienoje iš BPK 382 straipsnyje nurodytų nutarčių.
Atsiliepimu nukentėjusysis A. Ž. prašo nuteistojo V. M. advokato kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nukentėjusysis, nesutikdamas su kasacinio skundo motyvais, nurodo, kad V. M. skolinosi dideles pinigų sumas ir, siekdamas įgauti klientų pasitikėjimą, mokėjo nerealiai dideles palūkanas, nors tokių didelių pajamų palūkanoms mokėti neturėjo. Jis žinojo, kad tokių didelių skolų negalės grąžinti. V. M. dar anksčiau pardavinėjo senus automobilius, kurių kaina buvo 3000-6000 Lt, ir, pardavęs tokį automobilį, uždirbdavo tik keletą šimtų litų. V. M. apvogė (apgavo) net savo bendradarbius – prokurorus. Jis, dirbdamas prokuratūroje, puikiai žinojo, kad sukčiauja, bet nenutraukė nusikalstamos veiklos. Vien tik faktas, kad apvogė tiek prokurorų, parodo, kad V. M. buvo aukšto lygio sukčius. Jis klaidino, melavo bylą tiriančiam prokurorui ir teismui teigdamas, kad per dieną Kauno turguje pardavė 28 automobilius (krizės metu) ir už juos gavo 180 000 Lt. Tiek automobilių visas Kauno turgus neparduoda per dieną. Dar juokingesnis jo teiginys, kad pinigus prarado važiuodamas namo automobiliu. Jis (nukentėjusysis) buvo paskutinis apgautasis. V. M., skolindamasis iš jo pinigus, teigė, kad yra automobilis, kurį reikia nupirkti, ir yra kažkokia biblioteka, kuri perka ir per savaitę perveda pinigus, todėl jis iškart grąžins skolą. Taip sakydamas jis puikiausiai žinojo, kad sukčiauja ir pinigų nebegrąžins. Pinigus, kuriuos pavogė V. M., jis buvo atidėjęs banko paskolai grąžinti, dėl šių pinigų V. M. sužlugdė jo gyvenimą. Nukentėjusiojo nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ir V. M. už sukčiavimą stambiu mastu nuteistas laisvės atėmimu penkeriems su puse metų.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl svetimo turto įgijimo apgaule (BK 182 straipsnio 1, 2 dalys)
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra pagrindo.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o to paties straipsnio 2 dalį – tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
V. M. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiųjų turtą –V. A. 9000 Lt, S. G. 75 500 Lt, L. J. 8500 Lt, A. Ž. 45 000 Lt, P. M. 15 000 Lt, S. S. ir J. S. 45 000 Lt, V. R. 8000 Lt, I. R. 11 500 Lt. Padarytos veikos, atsižvelgiant į užvaldyto turto vertę, atitinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad V. M. savo naudai nukentėjusiųjų turtą įgijo apgaule: 2008 m. gegužės-spalio mėnesiais, realiai nesiversdamas naudotų automobilių pardavimo verslu, siekdamas suklaidinti nukentėjusiuosius (žinojusius, kad anksčiau jis vertėsi tokiu verslu) ir įgyti jų turtą, pateikdavo jiems tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis šiuo verslu verčiasi, verslas sekasi gerai, pinigai reikalingi verslui plėtoti. Nukentėjusieji, būdami suklaidinti, skolino V. M. pinigus, kuriuos jis žadėdavo greitu laiku grąžinti, mokėti palūkanas ar kitaip atsilyginti. Byloje nustatyta, kad, siekdamas sudaryti mokaus ir patikimo žmogaus įvaizdį bei iš tų pačių asmenų dar kartą gauti pinigų, V. M. dalį anksčiau gautų pinigų grąžindavo arba sakydavo, kad moka palūkanas, įtikinėdamas, kad pinigai reikalingi verslui plėtoti, nors jokio verslo nevykdė, prašydavo paskolinti tuos pačius grąžinamus pinigus arba dar didesnes pinigų sumas; įtikinėdamas nukentėjusįjį A. Ž., kad šis paskolintų dar daugiau pinigų, melagingai nurodė, kad pirks mikroautobusą, kurį iš karto parduos ir nebus problemų dėl skolos grąžinimo. Iš nukentėjusiojo S. S. parodymų matyti, kad šiam V. M. sakė, jog verslas sekasi gerai, o apyvartinių lėšų pritrūko, nes dukteriai iškėlė vestuves, nukentėjusiajai J. S. – kad sūnui nupirko butą, tačiau nustatyta, kad V. M. buto nepirko, o dukters neturi; nukentėjusiajam V. R. teigė, kad UAB „Juralvis“ užsisakė tralą automobiliams vežti, tačiau, kaip nustatyta byloje, tralas nebuvo užsakytas, dėl jo į bendrovę nebuvo kreiptasi. Nuteistojo V. M. gynybos versija, kad jis nukentėjusiųjų neapgavo, kad iš tikrųjų vertėsi panaudotų automobilių verslu, kad 2008 m. spalio mėnesį Kauno turguje pardavė 21-22 automobilius, tik už juos gautus pinigus prarado, abiejų instancijų teismų motyvuotai, remiantis byloje ištirtais įrodymais, atmesta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas apskųstus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pripažino, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. M. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padarytos veikos pagrįstai pripažintos sukčiavimu ir teisingai kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, V. M. pripažino kaltu nenustatę būtino sukčiavimo sudėties požymio – apgaulės, neatskleidę jos esmės ir turinio, neturi pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nusikalstamų veikų aplinkybės, pripažintos įrodytomis, yra aprašytos, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, motyvai, kuriais vadovaujantis atmetami kiti įrodymai, bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Nuosprendyje nustatytos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų iš esmės nesiskiria. Tai, kad kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė <...> turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą ir jį panaudoti asmeniniams tikslams <...>, o nuosprendyje - <...> turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą <...>, nėra esminių faktinių aplinkybių pakeitimas (BPK 255, 256 straipsniai).
Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, apeliacinio skundo iš esmės neišnagrinėjo, į faktines bylos aplinkybes neįsigilino, atmestinas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis šio teismo priimto sprendimo turiniui. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, patikrinęs bylą tiek, kiek to buvo prašoma skunde, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, patikrinęs jų vertinimą, nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, priimtoje nutartyje į visus esminius apelianto argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakė bei paaiškino, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Kasatoriaus argumentai, kuriais remiantis prašoma panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti (pažymėtina, kad prašymas „išteisinti“ suformuluotas neteisingai, tokio sprendimo priėmimas BPK 382 straipsnyje nenumatytas), nepagrįsti, jais remiantis priimti prašomą sprendimą nėra pagrindo.
Dėl paskirtos bausmės
Tenkinti kitą, alternatyvų kasatoriaus prašymą – paskirti V. M. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – taip pat nėra pagrindo.
V. M. nuteistas už penkias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir už tris nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas skiria bausmę pagal šio Kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio Kodekso bendrosios dalies normų. Skiriant V. M. bausmes baudžiamojo įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Nuteistojo gynėjo suformuluotas prašymas dėl kitokios, nei sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimo jokiais teisiniais argumentais nepagrįstas, Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymo klausimai nekeliami ir nebuvo keliami apeliaciniame skunde (BPK 367 straipsnio 3 dalis).
Nesant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas pripažįstamas nepagrįstu, todėl negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. M. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Valerijus Čiučiulka
Aldona Rakauskienė