VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjos UAB „Pasvalio melioracija“ atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

pareiškėjos UAB „Jadrana“ atstovui advokatui Justinui Šileikai,

atsakovės atstovėms A. L. ir L. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ skundus atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybai (toliau – Konkurencijos taryba), byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“, dėl dalies nutarimo panaikinimo (pakeitimo),

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB „Pasvalio melioracija“ skundu (1 t., b. l. 1-12) prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2 punkto dalį dėl UAB „Pasvalio melioracija“ solidariai su UAB „Jadrana“ skirtos 399200 eurų piniginės baudos, 2) grąžinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai bylą papildomam tyrimui atlikti dėl paskirtos baudos, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi prie šios nagrinėjamos administracinės bylos prijungtas priimtas teisme nagrinėti pareiškėjos UAB „Jadrana“ skundas (1 t., b.l. 88-96), kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2 punkto dalį, kuria UAB „Jadrana“ yra pripažįstama esanti solidariai atsakinga sumokėti baudą kartu su UAB „Pasvalio melioracija“, 2) sumažinti UAB „Jadrana“ paskirtą baudą, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Pasvalio melioracija“ skunde (1 tomas, b. l. 1–12) nurodo, kad atsakovė, priimdama skundžiamą nutarimą, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) kaip specialaus teisės akto nuostatų, 37 straipsnio 1 ir 2 dalių ir šį teisės aktą įgyvendinančio akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 „Dėl baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime neįvertino pareiškėjos baziniam baudos dydžiui nustatyti reikšmingų pažeidimo pavojingumo pobūdį nusakančių aplinkybių kaip to reikalauja Aprašo 10 punktas. Pažymi, kad pažeidimo padarymas realiai nesukėlė jokių nuostolių tretiesiems asmenims. Vadovas, sužinojęs, kad iki 2017 m. liepos 17 d. projektų vadove dirbusi S. R.-Z. galėjo veikti galimai neteisėtai dalyvaudama konkurenciją ribojančių susitarimų sudaryme ėmėsi informacinių ir bendrųjų ir individualių prevencinių priemonių 2018 m. spalio 22 d. priimdama Įsakymą Nr. 7-51. Vadovybė nežinojo ir negalėjo žinoti apie UAB „Pasvalio melioracija“ darbuotojų, buvusių atsakingų už dalyvavimą valstybinių ar privačių įstaigų ir organizacijų organizuojamose viešuosiuose pirkimuose, veiksmus, sudarančius prielaidas konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymui. Pabrėžia, kad S. R.-Z. veiksmus atliko nederinant jų su pareiškėjos vadovybe ar kitais atsakingais asmenims.

Nurodo, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra ir tai, kad UAB „Pasvalio melioracija“ pripažino Konkurencijos tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, tokio pažeidimo teisinį vertinimą ir kartu ir padėjo tyrimo metu. Atsakovė, vertindama S. R.-Z. veiksmus kaip UAB „Pasvalio melioracija“ atstovo neteisėtus veiksmus, kas atitinkamai reiškia, jog neteisėtai veikė ir pati pareiškėja, turėjo vertinti, kad minėto asmens – taigi – ir pareiškėjos UAB „Pasvalio melioracija“, skirtingai nei UAB „Jadrana“, atviri parodymai tiek atsakovės tyrimo metu, tiek ir anksčiau ikiteisminio tyrimo įstaigai – iliustruoja sąžiningumą, atvirumą ir stropumą atskleidžiant esmines, lemtingas ir reikšmingas faktines aplinkybes, padėjusias Konkurencijos tarybai atlikti tyrimą. UAB „Pasvalio melioracija“ teismo prašo pripažinti pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad pareiškėja padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu ir tai yra pagrindas mažinti galutinį baudos dydį iki 50 proc.

Be to, atsakovė padarė ir procedūrinį pažeidimą, nes vadovaudamasi iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-7-0007-16 gautų dokumentais, juos apibendrindama su Konkurencijos tarybos pareigūnų savarankiškai surinktais duomenimis, netikrino.

UAB „Pasvalio melioracija skunde taip pat teigia, kad tyrimas buvo baigtas 2018 m. spalio mėnesį. 2019 m. sausio 29 d. atsakovė priėmusi nutarimą atlikti papildomą tyrimą, šis tyrimas buvo išimtinai orientuotas į nustatytų pažeidimų faktinių aplinkybių vertinimą siekiant padaryti teisingą išvadą dėl pažeidimų pakartotinumo (daugeto) ar vieno pažeidimo tęstinio pobūdžio nustatymo, nes tai turėjo esminės reikšmės Aprašo pagrindu apskaičiuojant baudas. Tokiu būdu bauda iki 10 proc. nuo bendrųjų metinių pajamų ribos turėjo būti mažinama nuo 2017 m. bendrųjų pajamų, bet ne nuo 2018 m. bendrųjų pajamų, kadangi tyrimas buvo faktiškai baigtas 2018 m.

UAB „Pasvalio melioracija“ taip pat nurodo, kad būtina spręsti dėl bylos grąžinimo Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti dalyje dėl UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ atsakomybių individualizavimo ir galutinės (subendrintos) solidarios baudos skyrimo dviem ūkio subjektams kaip vienam ekonominiam vienetui konkurencijos teisės prasme.

UAB „Jadrana“ skunde (1 tomas, b. l. 88–96) nurodo, kad nesutinka su Konkurencijos tarybos išvada, jog UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ yra vienas ūkinis subjektas (ekonominis vienetas). Pažymi, kad V. P. (UAB „Jadrana“ vadovė) ir J. S. bei R. S. (UAB „Pasvalio melioracija“ vadovas), vadovaujančias pareigas užima tik savo pačių kontroliuojamose bendrovėse. Minėti asmenys de facto nesikiša į kitų įmonių valdymą. J. S. užima UAB „Pasvalio melioracija“ valdybos pirmininko, o R. S. – generalinio direktoriaus pareigas, ir jokių pareigų UAB „Jadrana“ neužima. Tuo tarpu, V. P. yra UAB „Jadrana“ vadovė, o UAB „Pasvalio melioracija“ užima tik valdybos narės pareigas, tačiau jos vaidmuo de facto yra pasyvus. V. P. interesas UAB „Pasvalio melioracija“ yra finansinis, o ne strateginis. Atitinkamai, UAB „Jadrana“ vertinimu, J. ir R. S. interesas UAB „Jadrana“ taip pat yra finansinis, o ne strateginis. Todėl akcininkai paprasčiausiai nemato prasmės mėginti blokuoti sprendimus savo partnerių įmonių valdymo organuose, nebent tie sprendimai kaip nors ženkliai pažeistų jų finansinius interesus, kas atsakovės tirtu laikotarpiu paprasčiausiai neįvyko. Be to, V. P. apklausos metu nurodė, kad nedalyvauja UAB „Pasvalio melioracija“ valdyme, nors ir turi apie trečdalį tos įmonės akcijų, o UAB „Jadrana“ kontroliuoja, tačiau tik ne kaip akcininkė, o kaip vadovė. Tai atitinka UAB „Pasvalio melioracija“ vadovo R. S. teiginius, jog „Valdyba sprendžia dėl investicijų, skolinimosi. Tuo apsiriboja valdybos funkcijos.“

Pažymi, kad atsakovė visiškai neįvertino, o tik formaliai nagrinėjo balsavimą akcininkų susirinkimuose ir valdybos posėdžiuose, kurie UAB „Jadrana“ atveju vyksta vos kartą per metus, o UAB „Pasvalio melioracija“ atveju – tik keletą kartų per metus. 

Nesutinka su atsakovės pozicija, jog pasiūlymų derinimas viešuosiuose pirkimuose galėtų būti laikomas požymiu, jog dvi įmonės sudaro ekonominį vienetą, nebent atsakovė tokį standartą taikytų nuosekliai t. y. vienu ekonominiu vienetu turėtų būti pripažinti ne tik UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“, bet ir kitos pasiūlymus derinusios įmonės: UAB „Panevėžio melioracija“, UAB „Biržų ranga“.

UAB „Jadrana“ iš UAB „Pasvalio melioracija“ užsakymų gaunama pajamų dalis 2013-2017 metais sudarė apie 21 proc. Nors penktadalis iš tiesų yra reikšminga pajamų dalis, tai, vis dėlto, nėra tokia dalis, kuri nulemtų UAB „Jadrana“ ekonominę priklausomybę nuo UAB „Pasvalio melioracija“. Pareiškėjas sieja bendri darbuotojai – buhalteris ir saugumo inžinierius – neužima vadovaujančių pareigų, todėl pareiškėjos negali būti laikomos ir šiuo aspektu vienu ekonominiu vienetu.

Teigia, kad pažeidimo trukmė turėtų būti skaičiuojama nuo įmonės pasiūlymo pateikimo pirmajame laikotarpio viešajame pirkime iki įmonės pasiūlymo pateikimo paskutiniame laikotarpio viešajame pirkime. Nėra pagrįsta pažeidimo trukme laikyti, kaip tą daro atsakovė, visą laikotarpį iki galutinio viešųjų pirkimų būdu laimėtos sutarties įgyvendinimo. Vien tai, kad pirkimą laimėjęs ūkio subjektas atlieka darbus pagal sutartį, kurią sudarė per viešąjį pirkimą, nėra prilygintina tęstiniam konkurencijos ribojimui.

UAB „Jadrana“ atžvilgiu turėtų būti taikoma atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pažeidimo nutraukimas savo valia. Pažeidimo pripažinimas po Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo išvadų gavimo. Pabrėžia, kad UAB „Jadrana“ pripažino pažeidimą ne mažesne apimtimi, nei nustatė atsakovė. Tuo tarpu, klausimas, ar UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ sudaro vieną ūkio subjektą (ekonominį vienetą) nagrinėjamos bylos atveju yra visų pirma susijęs su sankcijos skyrimu ir skaičiavimu, o ne su pažeidimo egzistavimu. Sankcijos skyrimo ir skaičiavimo tvarkos ginčijimas nepaneigia UAB „Jadrana“ galimybės gauti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidimo pripažinimą.

Atsižvelgiant į Aprašo nuostatas, ne tik galutinis, bet ir bazinis baudos dydis (t. y. baudos dydis prieš tikslinimą, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir/arba sunkinančias aplinkybes) privalo neviršyti 10 proc. ūkio subjektų metinių pajamų praėjusiais ūkinės veiklos metais.

Jei, nepaisant UAB „Jadrana“ prieštaravimo, UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ būtų pripažinti sudarantys vieną ūkio subjektą (ekonominį vienetą), šiam ūkio subjektui skiriamas baudos dydis privalėtų neviršyti 10 proc. konsoliduotų abiejų ūkio subjektų metinių pajamų praėjusiais ūkinės veiklos metais. To nepadarius, ūkio subjekto pajamos ir jų pagrindu skiriama bauda būtų be pagrindo išpučiami ir neatspindėtų ūkio subjekto tikrojo finansinio pajėgumo.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į UAB „Pasvalio melioraciją“ skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 tomas, b. l. 76–85). Nurodo, kad nustatant konkretaus pažeidimo pavojingumą, Konkurencijos taryba neturi pareigos įvertinti visų Aprašo 10 punkte nurodytų aplinkybių – Konkurencijos taryba vertina tik tas aplinkybes, kurios yra aktualios nagrinėjamam klausimui ir kurios apibūdina konkretaus pažeidimo pavojingumo.

Nagrinėjamu atveju UAB „Pasvalio melioracija“ ir kiti konkurenciją ribojančio susitarimo dalyviai sudarė horizontalų kainų nustatymo ir viešųjų pirkimų pasidalijimo susitarimą, kuris savo pobūdžiu laikomas vienu iš sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų, kadangi daro žalą visai šalies ekonomikai. Tai savo praktikoje yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT). Šio pažeidimo pavojingumą didina ir tai, kad ūkio subjektai veiksmus derino net trijų savivaldybių 25 viešuosiuose pirkimuose. Atitinkamai ūkio subjektams Konkurencijos taryba nustatė maksimalų galimą pagal Aprašo nuostatas pavojingumo dydį. UAB „Pasvalio melioracija“ skunde nurodytos aplinkybės (vadovybės nežinojimas apie antikonkurencinio pobūdžio veiksmus ir prevencinius veiksmus) nėra tos aplinkybės, kurios apibūdina padaryto pažeidimo pavojingumą. Net jei UAB „Pasvalio melioracija“ vadovas nebūtų žinojęs apie konkrečių darbuotojų veiksmus, tai nekeičia vertinimo, kad šie darbuotojai veikė bendrovės vardu, todėl UAB „Pasvalio melioracija“, nepriklausomai nuo vadovo žinojimo, yra laikoma susitarimo dalyve. Tuo tarpu aplinkybė, kad po susitarimo sudarymo ir po Konkurencijos tarybos tyrimo baigimo bendrovė ėmėsi prevencinių veiksmų prieš konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą, taip pat nėra reikšminga, kadangi tai yra bendrovės pareiga, niekaip negalinti daryti įtakos praeityje padaryto konkurencijos teisės pažeidimo pavojingumui.

Dėl lengvinančių aplinkybių nustatymo pažymėjo, kad Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo S. R.-Z. paaiškinimų, kurie buvo duoti Konkurencijos tarybai vykdant Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų nurodymus pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą, vertinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. UAB „Pasvalio melioracija“ darbuotoja turėjo pareigą pateikti paaiškinimus.

Pažymėjo, kad vadovautis ikiteisminio tyrimo duomenimis Konkurencijos taryba turi teisę pagal Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Konkurencijos taryba pagrįstai Nutarime kartu su Konkurencijos tarybos tyrimo metu surinktais duomenimis vadovavosi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Konkurencijos tarybai perduotais duomenimis, šiuos duomenimis vertindama ne baudžiamojo proceso požiūriu, bet pagal administracinio proceso įrodinėjimo taisykles.

Nurodo, kad UAB „Pasvalio melioracija“ ir kitiems draudžiamo susitarimo dalyviams maksimalų baudos dydį nustatė įvertinusi jų gautas pajamas paskutiniais ūkiniais metais, t. y. 2018 m., nes UAB „Pasvalio melioracija“, kaip ir kitiems draudžiamo susitarimo dalyviams, pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnį ir Aprašą apskaičiuota bauda viršijo 10 procentų bendrųjų metinių pajamų 2018 m. ribą. Konkurencijos taryba, nepažeisdama teisės aktuose ir teismų praktikoje nustatytų reikalavimų, ūkio subjektams skiriamą baudą sumažino iki maksimalaus leistino lygio. Pažymi, kad geriausiai ūkio subjekto finansinius pajėgumus baudos skyrimo momentu parodo paskutinių metų iki baudos skyrimo duomenys apie finansinius rezultatus, todėl nustatant maksimalų baudos dydį, turi būti remiamasi būtent šiais duomenimis. Tik kai neturima duomenų apie praėjusių metų ūki nutarimo priėmimo bendrąsias metines pajamas arba tie duomenys yra nepatikimi, gali būti remiamasi kitų artimiausių sprendimo priėmimo dienai vienerių ūkinių metų laikotarpiu, nes būtent jie tokiu atveju geriausiai parodys ūkio subjekto finansinius pajėgumus baudos skyrimo momentu. Tokių aplinkybių Konkurencijos taryba Nutarimu skiriant baudas nenustatė, todėl pagrįstai vadovavosi būtent paskutinių pilnų ūkinių metų iki nutarimo priėmimo duomenimis apie UAB „Pasvalio melioracija“ ir kitų draudžiamo susitarimo dalyvių bendrąsias metines pajamas. Tai, kad Pareiškėja per 2018 m. padidino savo bendrąsias metines pajamas, lyginant su 2017 m., nesudaro pagrindo abejoti duomenų apie 2018 m. bendrąsias metines pajamas patikimumu. Priešingai, pajamų padidėjimas rodo, kad bendrovė rinkoje veikia efektyviai ir yra ekonomiškai pajėgi sumokėti jai paskirtą baudą.

Paaiškina, kad Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis maksimalią baudos ribą sieja su nutarimo priėmimo, bet ne su tyrimo baigimo momentu, kadangi nutarimo priėmimo momentas, kai ūkio subjektui yra skiriama bauda, geriausiai atspindi jo finansinius pajėgumus sumokėti baudą. Be to, tai, kad tyrimas iki papildomo tyrimo buvo baigtas 2018 m. spalio 31 d., savaime nereiškia, kad ir galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas galėjo ar turėjo būti priimtas 2018 m., o UAB „Pasvalio melioracija“ maksimalus leistinas baudos dydis skaičiuojamas nuo 2017 m. bendrųjų metinių pajamų. Konkurencijos įstatymas nenumato, per kokį laiką nuo tyrimo baigimo momento, ypač, kai šiuo konkrečiu atveju kilo poreikis, atlikti papildomą tyrimą, Konkurencijos taryba privalo priimti galutinį nutarimą. Pabrėžia, kad teisėtai pradėjo papildomą tyrimą remdamasi jai Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teise. Poreikis pradėti papildomą tyrimą atsirado gavus įtariamų ūkio subjektų paaiškinimus dėl 2018 m. tyrimo išvadų, taip pat buvo vertinama ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad ūkio subjektai buvo sudarę vieną tęstinį konkurenciją ribojantį susitarimą. Tai, kad papildomo tyrimo metu Konkurencijos tarybai nekilo poreikis atlikti naujų tyrimo veiksmų, kadangi visa vertinimui reikalinga informacija jau buvo surinkta anksčiau, nesudaro pagrindo abejoti Konkurencijos tarybos atliktais veiksmais.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į UAB „Jadrana“ skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 tomas, b. l. 150–155). Nurodo, kad Konkurencijos taryba išvadą dėl UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ buvimo vienu ekonominiu vienetu padarė remdamasi nustatytų aplinkybių visuma, o ne pavienėmis aplinkybėmis. Laiko nepagrįstu UAB „Jadrana“ siūlomą įrodinėjimo standartą, kai ji kiekvieną Nutarime nurodytą aplinkybę vertina atskirai viena nuo kitos, bandydama pagrįsti, kad nė viena iš Konkurencijos tarybos vertintų aplinkybių pati savaime negali rodyti vieno ekonominio vieneto buvimo. Konkurencijos tarybos nagrinėtu draudžiamo susitarimo sudarymo laikotarpiu abiejų bendrovių akcininkai buvo tie patys trys fiziniai asmenys – R. ir J. S. bei V. P. – iš kurių nė vienas neturėjo balsų daugumos akcininkų susirinkimų metu, kad galėtų vienasmeniškai priimti strateginius bendrovių veiklos organizavimo klausimus. Todėl tam, kad būtų priimti sprendimai, buvo reikalingas bent dviejų arba visų trijų akcininkų bendras sutarimas. UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ turėjo ne tik turi bendrus akcininkus, tačiau sutapo ir jų valdymo organų nariai: UAB „Pasvalio melioracija“ valdybą sudarė tie patys trys fiziniai asmenys – bendri akcininkai; du iš trijų fizinių asmenų, R. S. ir V. P., taip pat buvo atitinkamai UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ generaliniai direktoriai. Sutampantys akcininkai ir valdymo organų nariai sudarė teisines galimybes abiejų bendrovių atžvilgiu įgyvendinti suderintą strategiją rinkoje, ypač, kai nė vienoje iš bendrovių nėra asmens, kuris vienasmeniškai galėtų priimti strateginius sprendimus. Konkurencijos tarybos konstatuoto draudžiamo susitarimo esmė – derinusioms veiksmus bendrovėms viena kitai padėti laimėti atitinkamų savivaldybių viešuosius pirkimus (tai pripažino visos keturios pažeidime dalyvavusios bendrovės), rodo, kad būtent Pasvalio rajono viešuosius pirkimus turėjo laimėti ir faktiškai laimėdavo bent viena iš vieną ekonominį vienetą sudarančių bendrovių – arba UAB „Pasvalio melioracija“, arba UAB „Jadrana“. Tarp bendrovių Konkurencijos taryba tyrimo metu nustatė atliekamų darbų pasiskirstymą, kad UAB „Pasvalio melioracija“ dalyvauja ir laimi tuos viešuosius pirkimus, kuriuos sudaro kelių ir gatvių remonto bei priežiūros darbai, o UAB „Jadrana“ – melioracijos darbai. Be to, abi bendrovės yra įsikūrusios tose pačiose UAB „Pasvalio melioracija“ patalpose, kurias UAB „Jadrana“ naudoja panaudos pagrindais; abi bendrovės turi bendrų darbuotojų ir UAB „Jadrana“ reikšmingą dalį pajamų gauna iš UAB „Pasvalio melioracija“ užsakymų. Bet, vėlgi, aplinkybių visumos, o ne pavienių aplinkybių pagrindu Konkurencijos taryba padarė išvadą dėl vieno ekonominio vieneto buvimo.

Dėl UAB „Jadrana“ skirtos baudos pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė identiška situacija kaip ir LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-378-629/2019, UAB „Vortex Capital“ prieš Konkurencijos tarybą, kadangi dėl draudžiamo ūkio subjektų susitarimo trijose savivaldybėse buvo sudarytos viešojo pirkimo sutartys kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams atlikti. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ūkio subjektų pažeidimo trukmę vertinti kitaip nei šioje LVAT byloje ir nukrypti nuo šios LVAT praktikos.  Pareiškėja remiasi dviem 2017 m. Konkurencijos tarybos nutarimais, kuriuose pažeidimo trukmė buvo skaičiuojama kitaip nei nagrinėjamu atveju. Pažymi, kad šiuose Konkurencijos tarybos nutarimuose susiklostė kitokia situacija nei nagrinėjamu atveju, todėl jais neturėtų būti vadovaujamasi.

Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad turi būti ūkio subjekto valia nutraukti pažeidimą, pažeidimo pabaigos negalima vertinti kaip šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažeidimo pabaigos momentas yra įvertintas skaičiuojant iki kada truko ūkio subjektų pažeidimas.

LVAT praktikoje nurodyta, kad lengvinančią aplinkybę – esminių Konkurencijos tarybos baigto tyrimo aplinkybių pripažinimas – galima nustatyti tik tada, kai subjektas ne tik pripažįsta tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, bet ir besąlygiškai ir eksplicitiškai sutinka, kad buvo padarytas įstatymo pažeidimas. Toks pripažinimas turėtų būti aiškus, nedviprasmiškas ir besąlyginis. Nagrinėjamu atveju UAB „Jadrana“ pripažįsta, kad pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, tačiau nesutinka, kad ji su UAB „Pasvalio melioracija“ sudaro vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme. Konkurencijos tarybos vertinimu, šio nesutikimo negalima vertinti kaip vien tik susijusio su sankcijos apskaičiavimu ir skyrimu. UAB „Jadrana“ ginčijant vieno ekonominio vieneto buvimą, Konkurencijos tarybai reikėtų iš naujo įvertinti ūkio subjektų sudarytą susitarimą UAB „Jadrana“ susitarime dalyvaujant ne kartu su UAB „Pasvalio melioracija“ kaip vienam ekonominiam vienetui, bet kaip konkurentei kitų bendrovių atžvilgiu. Tai iš esmės galėtų keisti ir ūkio subjektų atsakomybės klausimą. Taigi, UAB „Jadrana“ nesutinkant dėl vieno ekonominio vieneto, UAB „Jadrana“ ginčija patį Konkurencijos tarybos konstatuoto draudžiamo susitarimo modelį, dėl to UAB „Jadrana“ nurodoma aplinkybė nevertinama kaip lengvinanti Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme.

Konkurencijos taryba pritaria UAB „Jadrana“ argumentams, kad bauda vienam ekonominiam vienetui turėtų būti skaičiuojama pagal vienam ekonominiam vienetui priklausančių subjektų bendrąsias metines pajamas, iš šių pajamų atimant vidinius tiekimus vieno ekonominio vieneto viduje, t. y. pajamas, gautas iš vidinių atsiskaitymų už prekes, paslaugas, darbus ir pan.

Pažymi, kad UAB „Jadrana“ šį argumentą dėl baudos skaičiavimo vienam ekonominiam vienetui iškėlė tik Nutarimo teisėtumo teisme nagrinėjimo metu ir šio argumento nekėlė procedūros Konkurencijos taryboje metu, nors buvo informuota, kad pagal tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Konkurencijos taryba UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ laiko vienu ekonominiu vienetu ir baudą skaičiuoja pagal 2018 m. bendrąsias metines pajamas praėjusiais ūkiniais metais. Dėl šių priežasčių nebuvo vertinta, ar tarp UAB „Jadrana“ bendrųjų metinių pajamų yra pajamų, gautų iš vidinių tiekimų vieno ekonominio vieneto viduje. Pareiškėjai teigiant, kad tarp 2018 m. bendrųjų metinių pajamų yra pajamų, gautų iš vidinių tiekimų, ji turėtų tai įrodyti pateikdama Teismui skaičiavimus, kiek pajamų pelno (nuostolių) ataskaitų eilutėse sudaro pajamos, gautos iš vidinių tiekimų bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jadrana“ atsiliepimu į UAB „Pasvalio melioracija“ skundą iš esmės palaiko UAB „Pasvalio melioracija“ skundą, taip pat prašo skundą vertinti teismo nuožiūra (1 tomas, b. l. 71–74).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasvalio melioracija“ atsiliepimu į UAB „Jadrana“ skundą iš esmės palaiko UAB „Pasvalio melioracija“ skundą, taip pat prašo skundą vertinti teismo nuožiūra (1 tomas, b. l. 145–146). Pažymėjo, kad iš esmės sutinka nutarime nustatytomis faktinėmis pažeidimo aplinkybėmis in corpore ir dėl UAB „Jadrana“ bei UAB „Pasvalio melioracija“ kaip vieno ekonominio vieneto veikimo padarant konkurencijos teisės pažeidimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunduose nurodytais argumentais.

UAB „Pasvalio melioracija“ atstovas papildomai nurodė, kad nebuvo tinkamai ir teisingai individualizuota paskirta bauda. Neteisingai įvertino aplinkybes (padėjimą atskleisti pažeidimą, kad pažeidimas nesukėlė žalos), turinčias įtakos baudos dydžiui. Be to, pažymėjo, kad įmonė, atsižvelgiant į jos turėtą 2018 m. pelningumą nėra pajėgi sumokėti paskirtą baudą.

UAB „Jadrana“ atstovas papildomai nurodė, kad kategoriškai nesutinka su faktu, kad abi įmonės sudaro vieną ekonominį vienetą ir su solidariai paskirta bauda. Pažymėjo, kad tarp akcininkų vyksta ginčai. Taip pat pažymėjo, kad pripažįsta pažeidimą, jo neginčija. Taip pat mano, kad nebuvo tinkamai įvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (pažeidimą nutraukė savo valia, pažeidimą pripažino po tyrimo pabaigos). Taip pat nurodė, kad tyrimas buvo pratęstas dėl to, kad atsakovė padarė klaidą, todėl atsakovės veiksmai neturėtų būti vertinama neigiamai pareiškėjų atveju. Todėl atsakovė turėtų bendrąsias pajamas skaičiuoti palankiau pareiškėjų atveju atsižvelgiant į tai, kada 2017 m. ar 2018 m. bendrosios pajamos buvo mažesnės. Pažymėjo, kad baudos ji nėra pajėgi sumokėti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais. Papildomai dėl UAB „Pasvalio melioracija“ pažymėjo, kad žalos nebuvimas nedaro pažeidimo mažiau pavojingu. Bauda skaičiuojama pagal bendrąsias pajamas, o ne pelningumą. Dėl papildomo tyrimo paaiškino, kad bauda skaičiuojama nuo nutarimo priėmimo. Nuo gautų papildomų paaiškinimo žodiniam posėdžiui surengti ir nutarimui priimti buvo likęs tik mėnesis siekiant, kad nutarimas būtų priimtas dar 2018 m. Be to, pažymėjo, kad papildomas tyrimas buvo būtinas, nes gavus papildomus paaiškinimus reikėjo įvertinti jų gynybinę poziciją. Konstatuoti vieną pažeidimą, o ne tris pritrūko bendro rinkos pasidalinimo, veikimo. Todėl tuo metu nepakako pasisakyti, kad tai vienas pažeidimas apimantis tris savivaldybes, o ne 3 atskiri pažeidimai, trijose skirtingose savivaldybėse. Papildomo tyrimo tikslas buvo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl UAB „Jadrana“ argumentų nurodė, kad ekonominio vieneto buvimą vertino atsižvelgiant į aplinkybių visumą. Konstatavus, kad pareiškėjai sudaro vieną ekonominį vienetą, jiems bauda paskirta solidariai. Be to teigė, kad bauda apskaičiuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes.

Skundai tenkintini iš dalies

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) rezoliucinės dalies 2 punkto dalies, kuria UAB „Jadrana“ yra pripažįstama esanti solidariai atsakinga sumokėti 399 200 eurų baudą kartu su UAB „Pasvalio melioracija“, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. iš esmės dėl dviems įmonėms solidariai mokėti paskirtos ekonominės sankcijos teisminio įvertinimo.

Remiantis pareiškėjų ir atsakovės atstovės paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimas“ pripažino, kad UAB „Pasvalio melioracija“, UAB „Jadrana“, UAB „Biržų ranga“ ir UAB ‚Panevėžio melioracija“, dalyvaudamos Pasvalio rajono, Panevėžio rajono ir Biržų rajono savivaldybių 2012-2017 m. organizuotose viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto ir melioracijos darbams pirkti, derino tarpusavyje veiksmus ir komercinius pasiūlymus, įskaitant kainą, bei pasidalinimo atitinkamų savivaldybių viešaisiais pirkimais. Tokiu būdu ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas (1 tomas, b. l. 13–46, 97–130).

Pareiškėjos UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ pripažįsta konstatuotą pažeidimą ir jo neginčija.

Skunde UAB „Pasvalio melioracija“ nesutinka su jai paskirtos baudos dydžiu. UAB „Jadrana“ nesutinka, kad ji su UAB „Pasvalio melioracija“ sudaro vieną ekonominį vienetą ir dėl paskirtos solidarios baudos, taip pat ginčija paskirtos baudos dydį.

Dėl vieno ekonominio vieneto ir  solidariai paskirtos baudos

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (Konkurencijos įstatymo 18 str., 35 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013). Visa tai lemia, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1699-822/2015). Kita vertus, tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto ir bendrieji teisės principai (pvz., proporcingumo, vienodo vertinimo), ir specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos (pvz., baudos dydis iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, Konkurencijos įstatymo 30 str. 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.).

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ekonomines sankcijas priskiria prie specialiais įstatymais taikomos administracinės atsakomybės (administracinės nuobaudos), būtent administracinės teisinės atsakomybės instituto (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas "Dėl Tabako kontrolės įstatymo"). Tad jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitai teisinei atsakomybei) šios sankcijos būtų priskirtos ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kurios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn. Iš Konstitucijos kylančios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems administracinėn teisinėn atsakomybėn, gali būti nustatytos įstatymuose, įtvirtinančiuose pačias šias sankcijas, ir (arba) kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose subjektų (taip pat ir ūkio subjektų) administracinę teisinę atsakomybę, administracinį procesą (inter alia administracinių bylų teiseną), įstatymuose, reglamentuojančiuose teismų veiklą, kituose įstatymuose (Konkurencijos įstatymo 42 str.). Įstatymuose nustatydamas, kokios veikos yra priešingos teisei, taip pat teisinę atsakomybę už šias veikas, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją, apimančią ir diskreciją nustatyti aplinkybes, lemiančias tai, kokios sankcijos turi būti taikomos už teisės pažeidimus (2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai), kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar kt.) už juos nustatyti (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas, 2005 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

Skundžiamu nutarimu pareiškėjos UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ buvo pripažintos vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme. Konkurencijos taryba nutarime rėmėsi Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ESTT) pozicija, kad jog ūkio subjekto sąvoka konkurencijos teisės prasme suprantama kaip ekonominis vienetas net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų (Bendrojo teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Nr. T-325/01DaimerChrysler AG prieš Komisiją, 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje Nr. C-217/05 Confederación Espagnõla de Empresarios de Estaciones de Servicio prieš Compagnia Espagnõla de Petroleos).

Pažymėtina, kad nei Konkurencijos įstatyme, nei baudų skyrimo apraše, nei 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamente Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo nėra numatytos solidarios administracinės atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus. Reglamente numatyta vienintelė išimtis, kad siekiant veiksmingo baudų, nustatytų įmonių asociacijoms už pažeidimus, išieškojimo, būtina numatyti sąlygas, kurioms Komisija gali reikalauti, kad įmonių asociacijoms esant nemokioms, baudą sumokėtų jos narės (preambulės 30 p., teksto 23 str. 2 d.). Ryšys tarp nurodytų reglamento nuostatų ir nacionalinių įstatymų atskleidžiamas reglamento 3 str., t. y. nacionaliniai teismai ir konkurencijos institucijos, taikydami nacionalinius įstatymus, turi vadovautis ir bendrijos teise, jei identifikuoti susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ar suderinti veiksmai gali paveikti prekybą tarp valstybių. Kitaip tariant, Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos tiesiogiai sprendžiant dėl sankcijų taikymo, tačiau Europos Sąjungos teisė veikia kaip papildomas teisės aiškinimo ir taikymo šaltinis, nepaneigiantis egzistuojančių nacionalinės teisės pagrindinių šaltinių, o būtent atsakomybę (jos rūšį ir sankcijų dydžius) už konkurencijos teisės pažeidimus numatančių įstatymų. Ir būtent šiuo aspektu reikšminga Europos Sąjungos Teismo praktika, aiškinant Europos Sąjungos teisės šaltinius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eA-169-822/2017 ir A-899-858/2017, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. As22-3003/2012, kt.).

Lietuvos teisinėje sistemoje administracinė (kaip ir baudžiamoji) atsakomybė yra asmeninės teisinės atsakomybės rūšis. Kitokios rūšies administracinės atsakomybės nenumato nei Konkurencijos įstatymas, nei Administracinių nusižengimų kodeksas. Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.“ Kaip Konstitucinis Teismas pažymėjo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose, taikant teisę inter alia būtina laikytis tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų: atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto (nulla poena sine lege); veika nėra nusikalstama, jeigu tai nėra numatyta įstatyme (nullum crimen sine lege). Minėta, kad principas nulla poena sine lege kyla ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo: taikant teisę inter alia būtina laikytis reikalavimo, kad atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto (nulla poena sine lege). Įprastai solidari teisinė atsakomybė būdinga civilinei teisinei atsakomybei.

Konkurencijos teisės prasme galimas bendros keliems ūkio subjektams baudos paskyrimas išimtiniais atvejais juos pripažinus vienu ūkiniu vienetu ar vienu ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo 3 str. 22 dalies prasme, kadangi ūkio subjektas konkurencijos teisės prasme laikytinas ne tik įmonė, bet ir įmonių junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai, kt.). Tai iš esmės grindžiama ekonomine logika, nes išimtiniai teismų praktikoje atvejai susiję su to paties ekonominio vieneto nariais, už kuriuos atsakingi pripažįstami junginiai (asociacijos) ar junginį patronuojantys ūkio subjektai. Tačiau ir šia prasme Konkurencijos įstatymo 35 ir 36 straipsniuose nustatyta, kad sankcijos (baudos) skiriamos ūkio subjektams. Tad tiek Bendrijos teisė, tiek ir nacionalinė konkurencijos teisė grindžiama visgi asmeninės pažeidimą padariusio ūkio subjekto atsakomybės principu. Tad konkurencijos teisės prasme įmonė suprantama kaip vienas ekonominis vienetas, nesureikšminant konkrečios įmonės teisinio statuso ar finansavimo būdo. Vertinant faktinę situaciją dėl kelių įmonių veikimo kaip vienas ekonominis vienetas, būtinas atskirų įmonių, kurias siekiama pripažinti vienu ekonominiu vienetu, veiksmų savarankiškumo sprendžiant dėl savo elgesio rinkoje įvertinimas.

Cituojama nutarime ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra pasisakyta, kad vienas iš svarbiausių kriterijų, kuriuo remiantis konstatuojamas ūkio subjektų kaip vieno ekonominio vieneto konkurencijos teisės prasme egzistavimo faktas, visų pirma yra jų savarankiškumo apimtis priimant nepriklausomus sprendimus dėl elgesio rinkoje (2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-697-08). Pagal ilgametę ESTT praktiką, dukterinės įmonės veikla gali būti priskirta motininei (patronuojančiai) įmonei ypač kai, nepaisant to, jog įmonės yra skirtingi juridiniai asmenys, dukterinė įmonė nesprendžia savarankiškai dėl savo veiklos rinkoje, bet vykdo motininės kompanijos nurodymus (žr. pvz. 1973 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Nr. 6/72, Europemballage ir Continental Can Company prieš Komisiją) (LVAT 2014 m. balandžio 7 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-54/2014). 

Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis atsakovės nurodoma Lietuvos LVAT 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi šioje administracinėje byloje, nes joje buvo nagrinėjamas patronuojančios (motininės) įmonės įtaka dukterinės įmonės veiklai, ir šių ūkio subjektų laikymo vienu ekonominiu vienetu Konkurencijos teisės prasme, aiškinimo ir taikymo. Ginčo atveju nenustatyta, kad UAB „Pasvalio melioracija“ turėtų UAB „Jadrana“ akcijų ir atvirkščiai, t. y. kad jas būtų galima laikyti motinine ir dukterine įmone viena kitos atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos ir minėtos aukštesnio teismo bylos ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė, nesutampa, todėl joje pateikti išaiškinimai neturi precedento galios šioje byloje sprendžiamo klausimo nagrinėjimui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Pasvalio melioracija“ nustatyta, kad V. P. turi 33,7 akcijų, J. S. turi 31,3 akcijų, R. S. 32,9 akcijų. Valdybos pirmininkas J. S.. Taigi darytina išvada, kad UAB „Pasvalio melioracija“ nėra balsų daugumos ir negali vienasmeniškai priimti sprendimų. UAB „Jadrana“ V. P. turi 50 proc. akcijų, J. S. 40 proc. R. S. 10 proc., Valdybos nėra, taigi nėra balsų daugumos ir taip pat negali vienasmeniškai priimti sprendimų. Todėl atmestini Konkurencijos tarybos argumentai, kad minėti trys akcininkai iš esmės darė lemiamą įtaką UAB „Pasvalio melioracija“ ar UAB „Jadrana“ komercinei politikai. Vien tai, kad sutampa įmonių dalyviai ir valdymo organų nariai, kai kurie įtakos įmonių valdyme neturintys darbuotojai, nepaneigia įmonių savarankiškumo priimant sprendimus, įskaitant ir sprendimus dėl dalyvavimo draudžiamuose susitarimuose. Kitos Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės, net jų visuma, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Be to, tai, kad akcininkai daro įtaką įmonės valdyme ar priimant sprendimus niekaip nesudaro pagrindo taikyti skirtingoms ir savarankiškai ūkinėje veikloje dalyvaujančioms įmonėms solidarios administracinės atsakomybės, kurios taikymas, kaip minėta, yra išskirtinai išimtinis ir teismų praktikoje. Pažymėtina, kad netgi atsakovo nurodomoje ESTT praktikoje ne visais atvejais, konstatavus vieno ekonominio vieneto egzistavimą paskiriama solidari (bendra) bauda, pvz., byloje Knauf Gips KG prieš Komisiją (Nr. C-0407/08 P) bauda buvo skirta būtent motininei įmonei, laikant ją atsakinga už visos įmonių grupės veiksmus, o ne solidariai visoms įmonėms, priklausančioms tai grupei.

Tad teismo vertinimu Konkurencijos taryba nenustatė aplinkybių, kad UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ rinkoje nesielgė savarankiškai. Priešingai, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių (nutarimo 170-175 p.) įmonės pasiskirstė darbais, konkursais, kuriuose dalyvauja viena įmonė, o kuriuose kita, t. y. viena su kita tarėsi kaip savarankiški juridiniai asmenys, todėl konstatuotina, kad pareiškėjos nepagrįstai laikytos vienu ekonominiu vienetu ir nepagrįstai joms paskirta bendra (solidari) bauda, laikant jas vienu ekonominiu vienetu. Pažymėtina, kad veiksmų suderinimas, rinkos dalijimasis, viešųjų pirkimų dalijimasis, ką teisingai nustatė Konkurencijos taryba, tik patvirtina priešingai nei padaryta nutarime išvada, o būtent tai, jog šios įmonės veikia kaip savarankiški draudžiamo susitarimo dalyviai. Šioje byloje nenustatytos faktinės aplinkybės, kurioms esant teismų praktikoje (remiantis ir reglamento nuostatomis) galėtų būti taikoma išimtis dėl bendros (solidarios) baudos skyrimo už konkurencijos įstatymų pažeidimus, o būtent asociacijos veiklos ar dukterinės-patronuojančios (motininės) įmonių santykių. Tai, kad pareiškėjos, susijusios savo didžiųjų akcininkų personaline sudėtimi, nelaikytinos vienu ūkio subjektu niekaip neįtakoja konstatuotų esminių pažeidimo aplinkybių.

Kaip minėta, pareiškėjos nelaikytinos vienu ekonominiu vienetu Konkurencijos įstatymo prasme, todėl nepagrįstai pareiškėjoms Konkurencijos taryba solidariai paskyrė 399 200 eurų baudą, nors įstatymai solidarios administracinės atsakomybės savarankiškai veikiantiems juridiniams asmenims nenumato. Be to, konstatavus, kad nebuvo pagrindo pareiškėjas laikyti vienu ūkio subjektu, Konkurencijos taryba nepagrįstai neįvertino kaip UAB „Jadrana‘ atsakomybę lengvinančia aplinkybe esminių tyrimo metu nustatytų aplinkybių pripažinimo (nutarimo 278 p.), nors tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė kitų įmonių atžvilgiu.

Svarstant dėl kitų pareiškėjų skundų argumentų, susijusių su atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ne)konstatavimu ir jų įtaka bendrai individualizuojant jiems skirtinas baudas, apžvelgtina bendrai baudų už konkurencijos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarka.

Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Skiriamos baudos diferencijuojamos, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus (baudos dydį diferencijuojantys kriterijai), individualizuojamos, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nurodytas atitinkamai Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Baudos dydžio nustatymas detalizuojamas Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 (toliau - ir 2012 m. aprašas).

Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovė, nustačiusi, kad ūkio subjektas pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti Konkurencijos įstatymo nustatytas sankcijas. To paties įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus, <...> ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Skiriant baudas ūkio subjektams, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui bei ūkio subjektų prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (Konkurencijos įstatymo 37 straipsnis). Baudos dydis nustatomas vadovaujantis Aprašu, kurio 4 punkte nustatyta, kad už draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: pirmiausia, vadovaujantis Baudos aprašo III ir IV skyriais, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę (4.1. punktas); vėliau, vadovaujantis Baudų aprašo V skyriumi, bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas (4.2. punktas). 23 punkte nustatyta, kad už kitus Konkurencijos įstatymo pažeidimus ūkio subjektui skiriamos baudos dydžio apskaičiavimui mutatis mutandis taikomos Aprašo II, IV ir V skyrių nuostatos, kiek jos reglamentuoja baudos dydžio apskaičiavimą, kai bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis, atsižvelgiant į Aprašo 9 punkte numatytą ribą, nustatoma pagal pažeidimo pavojingumą. Pažeidimo pavojingumas įvertinamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas, ir kitas aplinkybes. Šių aplinkybių svarba ir jų vertinimo poreikis priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo.

Nutarime dėl pažeidimo pavojingumo Konkurencijos taryba nurodė, kad UAB „Pasvalio melioracija“ kartu su UAB „Jadrana dalyvavo ir derino veiksmus ir komercinius pasiūlymus, įskaitant kainas, 24 viešuosiuose pirkimuose. Sutiktina, kad toks sistemiškas ūkio subjektų dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose didina pažeidimo pavojingumą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjoms pagrįstai nustatytas maksimalus pavojingumo dydis, t. y. 30 proc. nuo pajamų, nurodytų nutarimo 257 pastraipoje. Dėl bazinio baudos dydžio tikslinimo matyti, kad pažeidimą lengvinančios aplinkybės buvo vertintos individualiai UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“, nepaisant to, kad jos laikytos vienu ūkio subjektu konkurencijos teisės prasme.

Taigi atsakovė iš esmės neindividualizavo UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ baudos dydžio. Teismas pažymi, kad tinkamas ir visapusiškas faktinių aplinkybių įvertinimas, skiriant sankcijas už Konkurencijos įstatyme įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektams bei parenkant jų dydį yra Konkurencijos tarybos diskrecija. Konkurencijos tarybos funkcijos leidžia jai visapusiškai įvertinti tam tikrus konkurenciją galinčius pažeisti veiksmus ir šių funkcijų tinkamas atlikimas, kai yra vertinami tam tikri duomenys, yra Konkurencijos tarybai skirtos diskrecijos dalis. Turint omenyje tai, kad atsakovė neindividualizavo galimos skirti baudos dydžio, atsakovės nutarimo dalis, kuria UAB „Jadrana“ yra pripažįstama esanti solidariai atsakinga sumokėti 399 200 eurų baudą kartu su UAB „Pasvalio melioracija“, panaikinamas ir grąžinamas atsakovui apskaičiuoti ir paskirti baudas individualiai tiek UAB „Jadrana“, tiek UAB „Pasvalio melioracija“ pagal jų gautas bendrąsias metines pajamas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, viešųjų pirkimų, kuriuose UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ individualiai dalyvavo ir derino kainas, skaičių, taip pat atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kiekvieno iš ūkio subjektų elgseną ir įtaką pažeidimo padarymui.

Dėl pajamų apskaičiavimo pagal 2018 m.

Konkurencijos 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba tyrimą turi baigti ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Pareiškėjai nurodo, kad nepagrįstai baudų apskaičiavimui imtos pareiškėjų 2018 metų bendrosios pajamos, o ne 2017 metų, nes tyrimas ilgai užtruko (ir atitinkamai nutarimas buvo paskelbtas tik 2019 metais) dėl konkurencijos tarybos nepagrįstai pratęsto tyrimo.

Konkurencijos įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui, Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų. Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baigus tyrimą procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieš Konkurencijos tarybai priimant sprendimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė, baigusi Tyrimą, 2018 m. spalio 31 pranešimu informavo pareiškėją apie Tyrimo baigimą ir įteikė Pranešimą. Minėtame rašte buvo pateikta informacija pareiškėjai ir apie galimybę pateikti paaiškinimus raštu, susipažinti su Tyrimo medžiaga bei nurodyta Konkurencijos tarybos posėdžio data. 2018 m. lapkričio 19-27 d. pareiškėjos ir kiti susitarime dalyvavę ūkio subjektai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Tyrimo išvadų. Atsižvelgusi į įtariamų ūkio subjektų 2018 m. paaiškinimus, Konkurencijos taryba 2019 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1S-6 (2019) nusprendė atlikti papildomą Tyrimą. 2019 m. sausio 29 d. nutarime nuodyta, kad UAB ,,Panevėžio melioracija“ ir UAB ,,Pasvalio melioracija“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nesutinka su Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Bendrovių teigimu, Pranešime nagrinėjamų susitarimų bendras tikslas buvo pasidalinti konkursais bei apriboti tarpusavio konkurenciją sudarant sąlygas kelių ir gatvių remonto bei melioracijos paslaugų konkursus laimėti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai įmonei. Atsižvelgiant i tai, Pranešime nagrinėjami bendrovių veiksmai turėtų būti vertinami kaip vienas tęstinis pažeidimas, o ne trys atskiri susitarimai, nepriklausomai nuo to, kad viena ar kelios šių veiksmų dalys taip pat galėtų būti pripažintos atskiru susitarimu. Atsižvelgus į Tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir tiriamųjų ūkio subjektų pateiktus paaiškinimus bei siekiant tinkamai kvalifikuoti UAB ,,Pasvalio melioracija“, UAB ,,Jadrana“, UAB ,,Panevėžio melioracija“ ir UAB ,,Biržų ranga“ veiksmus, nagrinėjamu atveju būtina papildomai vertinti, ar tiriamųjų ūkio subjektų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis pažeidimas. Dėl to gali būti reikalinga gauti ir įvertinti papildomų Tyrimui reikšmingą informaciją bei, esant poreikiui, atlikti kitus Tyrimo veiksmus. Papildomas tyrimas baigtas 2019 m. kovo 14 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą. Konkurencijos taryba 2019 m. kovo 27 d. ir balandžio 3 d. raštu gavo įtariamų ūkio subjektų paaiškinimus. Pareiškėja ir kiti susitarime dalyvavę ūkio subjektai buvo išklausyti 2019 m. gegužės 8 d. vykusiame Konkurencijos tarybos posėdyje.

Atsakant į pareiškėjų argumentą, kad tyrimas buvo papildytas po tyrimo pabaigos neatliekant jokių veiksmų, teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali. Iš nutarimo papildyti tyrimą matyti, jog atliktas papildomas tyrimas siekiu tęsti turimos informacijos analizę bei surinkti papildomų duomenų, o rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė ne tik tęsė turimos informacijos analizę, bet ir perkvalifikavo ūkio subjektų veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentai, jog tyrimas buvo pratęsinėjamas neatliekant jokių veiksmų ir nemotyvuotai, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai nepagrindė, kad atsakovė Konkurencijos taryba, tik 2018 metų lapkričio mėnesio pabaigoje gavusi įmonių paaiškinimus, per protingą terminą galėjo įgyvendinti jų teisę būti išklausytiems, suorganizuoti posėdį ir surašyti didelės apimties tyrimo medžiagą įvertinantį nutarimą iki 2018 m. gruodžio 31 d. Kaip žinoma, Konkurencijos įstatymas nenumato konkrečių terminų surengti posėdį Konkurencijos taryboje ir termino paskelbti nutarimą, tačiau tai turi atitikti protingo termino sąvoką. Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas nebūtų veikęs per protingus terminus ar nepateisinamai ilgai delsęs ir būtent dėl to tik 2019 m. viduryje buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Tyrimą nutarta papildyti motyvuotai. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad įstatymas maksimalią galimos paskirtos baudos ribą sieja su bendrosiomis įmonės pajamomis už pilnus ūkinius metus iki nutarimo priėmimo, o ne iki tyrimo užbaigimo (Konkurencijos įstatymo 36 str. 8 d.). Tokia teisės aiškinio praktika patvirtinta ir teismų praktikoje ir ji atitinka baudų individualizavimo principą, kad įmonėms paskirtos baudos būtų ne tik nubaudžiančios, bet ir atgrasančios ir finansiškai įmanomos (pakeliamos) sumokėti.

Taip pat pagrįsti Konkurencijos tarybos argumentai dėl UAB „Pasvalio melioracija“ nurodomų aplinkybės nelaikymo jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kadangi įmonių darbuotojų paaiškinimų davimas yra pareiga pagal įstatymą vykdant konkurencijos pareigūnų nurodymus tyrimo metu. Taip pat sutiktina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų panaudojimas konkurencijos tyrime, vertinant ir analizuojant šiuos duomenis kartu su kitais konkurencijos tyrimo metu surinktais duomenimis, niekaip neįtakoja priimto nutarimo skundžiamoje dalyje teisėtumo ir pagrįstumo.

Sutiktina su Konkurencijos tarybos argumentais dėl pažeidimo pabaigos nustatymo, kadangi neįrodyta UAB „Jadrana“ valia nutraukti pažeidimą, nors savo teiginius turi pagrįsti jais besiremianti proceso šalis.

Apibendrinant, įvertinus atmestus ir patvirtintus pareiškėjų argumentus, darytina išvada, jog skundai tenkinami iš dalies, panaikinant skundžiamą nutarimo dalį dėl solidarios baudos pareiškėjams paskyrimo ir grąžinant atsakovui spręsti baudų pareiškėjams apskaičiavimo ir paskyrimo klausimą, tinkamai individualizuojant jų administracinę atsakomybę už konkurencijos įstatymo pažeidimus. Kadangi klausimai dėl įmonių finansinių pajėgumų (kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl sunkios finansinės padėties) nebuvo įvertinti skundžiamame nutarime, tai iš naujos svarstant baudų įmonėms individualizavimo klausimą pareiškėjai turi galimybę pateikti Konkurencijos tarybai reikšmingus jų baudų tinkamam individualizavimui duomenis.

Pareiškėjos taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjų skundai tenkintini iš dalies, teismas sprendžia, jog jos įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės, įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, procesinį šalių elgesį (ABTĮ 40 str. 4 d.).

UAB „Pasvalio melioracija“ 2019 m. spalio 2 d. prašyme dėl atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad pareiškėja patyrė 14 040 eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismui su prašymu pateikė 2018 m. birželio 20 d. avansinę sąskaitą Nr. 831 nurodyta paslauga avansas - 2 600 eurų ir 2018 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymą. 2018 m. lapkričio 19 d. sąskaitą Nr. 878 nurodyta paslauga pasitarimai, Konkurencijos tarybos pateiktų dokumentų analizė, atsakymų Konkurencijos tarybai į jos raštus rengimas - 2 307,50 eurų ir 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymas. 2019 m. kovo 22 d. sąskaita Nr. 932 nuodyta paslauga Konkurencijos tarybos dokumentų analizė ir paaiškinimų pateikimas – 1 495 ir 2019 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas. 2019 m. gegužės 8 d. sąskaita nurodyta paslauga – prašymas nukelti tarybos posėdį, pasirengimas ir dalyvavimas Konkurencijos taryboje posėdyje – 1 820 eurų ir 2019 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymas. 2019 m. liepos 1 d. sąskaita Nr. 977, nurodyta paslauga – pasitarimai, skundo parengimas teismui 2 275 eurai ir 2019 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymas. 2019 m. liepos 22 d. sąskaita Nr. 982, nurodyta paslauga UAB „Jadrana“ skundo analizė, atsiliepimo į UAB „Jadrana“ skundo parengimas – 715 eurai ir 2019 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymas. 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaita Nr. 1007, nurodyta paslauga atsiliepimo į UAB „Jadrana“ analizė, Konkurencijos tarybos atsiliepimo analizė, kliento dokumentų analizė, konkurencijos tarybos dokumentų analizė, rašytinių paaiškinimų teismui parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui 2 827,50 eurų ir 2019 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymas.

UAB „Jadrana“ 2019 m. spalio 8 d. prašyme dėl atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad pareiškėja patyrė 8 493,40 eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismui su prašymu 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 31518 už susitikimą su klientu pasirengimą atstovauti Konkurencijos taryboje – 1 240,04 eurai ir 2018 m. liepos 16 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1002473. 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 32900 už atsakymo Konkurencijos tarybai parengimą, dokumentų rengimas pateikti Konkurencijos tarybai – 852,06 eurai ir 2018 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2632. 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 33246 už Konkurencijos tarybos medžiagos analizę, atsiliepimo į tarybos tyrimo išvadas, teismų praktikos ieškojimas, paaiškinimų Konkurencijos tarybai parengimas – 3 999,53 eurai ir 2018 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2647. 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 35484 už atstovavimą posėdyje Konkurencijos taryboje; pasirengimas posėdžiui – 685,27 eurai ir 2019 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2696. 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 35779 už skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo rengimas. – 677,60 eurai ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2755. 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 36211 už skundo parengimą teismui, žyminio sumokėjimą – 1 038,90 eurai ir 2019 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2811. 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2019 m. III ir IV ketvirčius, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2018 m. IV ketvirčio – 970,30 Eur. ir 2019 m. I ketvirčio – 1 262,7 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 2 425,75 eurus). Pagal Rekomendacijų 8.5 papunktį, už atsiliepimą, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,85 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 824,75 eurus). Pagal Rekomendacijų 8.18 papunktyje, už atstovavimą teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. UAB „Pasvalio melioracija“ iš pateiktų teisinių paslaugų detalizavimo matyti, kad ikiteisminiame atstovavime atstovavo 63.25 valandos (valandos įkainis sudaro 130 eurų). UAB „Jadrana“ iš pateiktų teisinių paslaugų detalizavimo matyti, kad ikiteisminiame atstovavime atstovavo 40 valandų (valandos įkainis 140 eurų). Taigi laikantis rekomendacijų maksimalus valandos įkainis būtų 97,00 eurų. Taigi UAB „Pasvalio melioracija“ už atstovavimą ikiteisminiame procese prašo atlyginti iš viso 8 222,5 eurų, už teisminį iš viso 5 817,5 eurų, iš jų 2275 eurai už skundo teismui parengimą, už atsiliepimo į UAB „Jadrana“ skundą 715 eurų, už pasirengimą teismo posėdžiui 2 827,50 eurų (valandos įkainis 97,00 eurų, viso nurodoma, kad sudarė 22 val.). UAB „Jadrana“ už atstovavimą ikiteisminiame procese prašo atlyginti iš viso 6 776,9 eurų, už teisminį iš viso 1 716,5 eurų, iš jų 1 716,5 eurų už skundo parengimą. Įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuotas konkurencijos teisės pažeidimas, kuris pareiškėjų ir neginčijamas šioje administracinėje byloje, kad teismine tvarka kvestionuojamas tik baudos paskyrimo ir dydžio klausimai ir šioje apimtyje iš dalies skundai pripažinti pagrįsti, todėl priteistina po 500 eurų už atstovavimą ikiteismine tvarka ir po ½ patirtų atstovavimo išlaidų teisme. Taigi maksimaliai UAB „Pasvalio melioracija“ priteistina suma sudarytų 500 + (2 275 + 715 + 2134+22,50)/2, iš viso 3073,25 eurų, UAB „Jadrana“ priteistina suma sudarytų 500 + 1 716,5/2 iš viso 1358,25 eurų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

iš dalies patenkinti pareiškėjų UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ skundus.

Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2 punkto dalį dėl UAB „Pasvalio melioracija“ solidariai su UAB „Jadrana“ skirtos 399200 eurų piniginės baudos.

Gražinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai išspręsti klausimą dėl UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ baudų apskaičiavimo ir paskyrimo.

Iš dalies patenkinti pareiškėjų prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti pareiškėjai UAB „Pasvalio melioracija“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 3 073,25 EUR (tris tūkstančius septyniasdešimt tris eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai UAB „Jadrana“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 1358,25 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 Teisėja