Civilinė byla Nr. e2A-995-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00330-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.1.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės ,,ATEA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ATEA“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo, byloje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „FIMA“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba) 2019 m. rugsėjo 29 d. paskelbė ir vykdė atvirą konkursą „Šilgalių pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įdiegimas“ (pirkimo Nr. 454959) (toliau – ir Pirkimas).
2. 2019 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtoja paskelbta ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ATEA“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė), kaip ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusi tiekėja. Tačiau atsakovės Viešojo pirkimo komisija 2020 m. vasario 7 d. nusprendė, kad būtina iš esmės pakeisti Pirkimo sąlygas ir Pirkimą nutraukti.
3. Ieškovė UAB „ATEA“ pateikė atsakovei pretenziją dėl nepagrįsto Pirkimo nutraukimo. Tarnybos Viešojo pirkimo komisija 2020 m. vasario 19 d. raštu nusprendė pretenzijos nenagrinėti, kadangi ji pateikta praleidus įstatyme nustatytą terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovės UAB „ATEA“ ieškinio reikalavimą Tarnybai pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. vasario 7 d. sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras atmetė.
5. Teismas nustatė, kad atsakovės sprendimas atsisakyti nagrinėti ieškovės pretenziją vertintinas kaip formalus ir prieštaraujantis teisingumo, protingumo, skaidrumo principams. Tokia išvada padaryta remiantis šiais argumentais: pirma, terminas buvo praleistas nežymiai, keliomis valandomis; antra, pavėluotas pretenzijos gavimas nesukėlė ir negalėjo sukelti perkančiajai organizacijai ir visai pirkimo procedūrai jokių neigiamų padarinių; trečia, ieškovė UAB „ATEA“ neveikė nesąžiningai, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, nesiekė vilkinti pirkimo procedūrų, todėl neturėtų prarasti teisės skųsti priimtų sprendimų.
6. Teismas nurodė, kad UAB „ATEA“, kaip ir visų kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų, pasiūlymas buvo vertintas perkančiosios organizacijos bei pripažintas atitinkančiu kvalifikacinius reikalavimus. 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė, kurios pirmoje vietoje – ieškovės UAB „ATEA“ pasiūlymas. Nėra duomenų, kad ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas neatitinkančiu kvalifikacinių ar kitų reikalavimų. Todėl bet kuris ginčo pirkime dalyvavęs tiekėjas turi teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą ir pareikšti ieškinį teisme.
7. Teismas pripažino, kad nepaisant Tarnybos Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. vasario 7 d. sprendime nurodytų Pirkimo procedūrų nutraukimo tam tikrais pagrindais nepagrįstumo, egzistuoja naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prasidėjus pirkimui paaiškėjo naujos aplinkybės dėl ieškovės UAB „ATEA“ pasiūlytos įrangos keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos pažeidžiamumui ir nacionaliniam saugumui. Teismo vertinimu, šis pagrindas laikomas teisėtu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio prasme, todėl perkančioji organizacija turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą nutraukti pradėtas viešojo pirkimo procedūras.
8. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba, kaip valstybės sienos apsaugos kontrolę, stebėjimą, duomenų fiksavimą ir perdavimą atliekanti institucija, prisidedanti prie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo, turėjo teisę ir privalėjo spręsti dėl tolimesnių viešojo pirkimo procedūrų galimumo. Teismo vertinimu, žvalgybos institucijų į bylą pateikta medžiaga atitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės sąvoką VPĮ 29 straipsnio prasme. Tokia informacija sudarė pakankamą pagrindą nuspręsti dėl viešojo pirkimo nutraukimo. Kadangi toliau tęsti pirkimo procedūras ir sudaryti pirkimo sutartį su pirkimą laimėjusiu tiekėju nebuvo galimybės, ištaisyti teisinės padėties kitomis priemonėmis nebuvo galimybės.
9. Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad atsakovė, nutraukusi ieškovės ginčijamą viešąjį pirkimą, ketina patikslinti Pirkimo sąlygas ir ateityje skelbti dėl to paties objekto naują pirkimą, o dėl iš esmės identiškos vaizdo stebėjimo sistemos Kudirkos Naumiesčio užkardoje jau yra paskelbusi naują pirkimą, netiesiogiai patvirtina atsakovės sprendimo dėl viešo pirkimo procedūros nutraukimo teisėtumą. Teismas įvertino ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytą argumentą, kad viešasis pirkimas nėra ir negali būti laikomas savitiksliu. Abejotina, ar nustačius rizikas nacionaliniam saugumui, galimai kilsiančias pratęsus pirkimo procedūras, būtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „ATEA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2774-855/2020 ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai vertino perkančiosios organizacijos sprendimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies ir jos taikymo teismų praktikos atžvilgiu. Teismas, pateisinęs pirkimo procedūrų nutraukimą, nenurodė, kuri iš VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų egzistuoja. Tokia teismo pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikai dėl šių priežasčių: pirma, institucijų raštai nelaikomi nenumatyta aplinkybe ir nereiškia Pirkimo sąlygų neteisėtumo bei prieštaravimo VPĮ 17 straipsnio principams; antra, perkančioji organizacija nepatenka į subjektų ratą, kurių sudaromi sandoriai vertinami Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka; trečia, motyvai, jog perkančioji organizacija negali būti verčiama sudaryti sutartį, jei dėl to nebūtų pasiekti pirkimų tikslai, yra nepagrįsti ir prieštarauja teismų praktikai.
10.2. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei pažeidė su įrodymų vertinimu susijusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) teisės normas. Teismo sprendimas buvo pagrįstas išimtinai tik keliais teisėsaugos institucijų raštais, tačiau teisiškai nemotyvuotai buvo atsisakyta vertinti bet kokius ieškovės pateiktus įrodymus ir motyvus. Be to, teismas dalį sprendimo grindė įslaptinta ir ieškovei neprieinama informacija. Tokiais veiksmais buvo pažeistas CPK 10 straipsnyje įtvirtintas bylos medžiagos viešumo principas, tiekėjų pažeistų teisių efektyvios gynybos principas ir draudimas viešųjų pirkimų ginčų sprendimus motyvuoti apsimestinai konfidencialia informacija.
10.3. Teismas pirmiausia privalėjo konstatuoti, kad perkančioji organizacija neteisėtai nutraukė pirkimą, ir tik tuomet buvo galima atskirai spręsti dėl ginčo šalių negrąžinimo į buvusią padėtį. Teismas turėjo aiškiai atskirti ir įvertinti, ar perkančioji organizacija teisėtai nutraukė pirkimo procedūras, ir ar šalys grąžinamos į iki pažeidimo buvusią padėtį. Šiuo atveju teismas į ieškovės argumentus bei atsakovės veiksmus neatsižvelgė, tokiu būdu formuodamas praktiką, jog perkančioji organizacija, dėl kurios klaidų buvo nustatytos jai ar viešajam interesui užtikrinti nepriimtinos pirkimo sąlygos, gali nutraukti pirkimą paaiškėjus aplinkybėms, kurios ginčo metu galėjo būti nustatytos anksčiau.
11. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „ATEA“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą yra teisėtas bei paremtas VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu „jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti“. Pagal teismų praktiką, nacionalinis saugumas yra pripažįstamas išskirtinai reikšmingu pagrindu aiškinant ir vykdant specialiųjų teisės aktų nuostatas. Žvalgybos institucijų sprendimai pripažinti Hikvision įrangą netinkama atsakovės vykdomai Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai ir yra nauja aplinkybė, kurios atsakovė negalėjo numatyti.
11.2. Apeliacinio skundo tenkinimas reikštų esminio viešųjų pirkimų tikslo bei principų pažeidimą. Nenutraukus pirkimo, atsakovė būtų padariusi dvigubą pažeidimą, t. y. neįgyvendinusi esminio viešųjų pirkimų tikslo ir pažeidusi specialiųjų teisės aktų numatytus imperatyvius reikalavimus. Tokiais veiksmais būtų pažeistas skaidrumo principas.
11.3. Naujai paaiškėję įrodymai pagrindžia atsakovės veiksmų teisėtumą. 2020 m. gegužės 27 d. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) pateiktoje tyrimo išvadoje dėl Lietuvoje tiekiamų vaizdo stebėjimų kamerų kibernetinio saugumo nurodoma, jog, įvertinus siūlomos Hikvision įrangos grėsmes, nustatytas 61 pažeidžiamumas, iš kurių 23 aukšto lygio.
11.4. Apeliaciniame skunde kvestionuojami Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų atlikti vertinimai, tačiau apeliantas jų neginčija administracinės teisenos tvarka.
11.5. Apeliantė prieš ir po pirkimo nutraukimo elgėsi sąžiningai. Pirkimas buvo nutrauktas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų vertinimus ir buvo paskelbtas naujas pirkimas, taip suteikiant visas sąlygas apeliantei siūlyti nacionaliniam saugumui grėsmės nekeliančią įrangą.
11.6. Teismų praktika dėl šiai bylai aktualios Hikvision įrangos netinkamumo jau yra suformuota. Apeliantė neskundė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2778-855/2020, dėl antrojo pirkimo nutraukimo, kuriame taip pat pasiūlė grėsmę nacionaliniam saugumui keliančią Hikvision įrangą.
12. Trečiasis asmuo UAB „FIMA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo UAB „ATEA“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė perkančiajai organizacijai pasiūlė vaizdo stebėjimo sistemą, kurios sudedamąja dalimi yra ir Kinijos Liaudies Respublikos gamintojo Hikvision gaminama įranga. Ši įranga galimai yra nepatikima ir kelia grėsmę Lietuvos valstybės interesams bei nacionaliniam saugumui.
12.2. Perkančioji organizacija veikia ypatingai jautrioje srityje – valstybės sienos apsaugos ir kontrolės. Gavusi Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų išvadas dėl perkamos įrangos patikimumo, perkančioji organizacija priėmė pagrįstą sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
15. Tačiau ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
16. Tarnyba kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamas ginčas kyla iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, t. y. ginčas susijęs su viešuoju interesu ir teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, sprendžia pateiktus naujus įrodymus priimti.
Dėl ginčo esmės
17. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras teisėtumo.
18. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 26 d. atsakovės sprendimu sudarytoje pasiūlymų eilėje pirmąją vietą užėmė ieškovė UAB „ATEA“. Tačiau 2020 m. vasario 7 d. Tarnyba priėmė sprendimą nutraukti Pirkimą. Atsakovė sprendimą nutraukti Pirkimą argumentavo tuo, kad, pirma, 2019 m. birželio 11 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo 18, 23 ir 33 straipsnių nuostatos suteikė teisę gynybos srityje veikiančiai ar ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą valdančiai ar srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi veikiančiai perkančiajai organizacijai, rengiant su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui bei nustatė prievolę įvertinti, ar perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, ketinamos sudaryti viešojo pirkimo sutartys keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Antra, Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos teritorijoje viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ir teisminių ginčų metu buvo įrengtas patrulio takas, todėl iš esmės pasikeitė stebėjimo įrangos įrengimo lokacija ir gamtinės sąlygos bei įrengimo darbų apimtys, todėl tiekėjai turės pakartotinai įvertinti ir pakoreguoti numatytus darbus pagal pasikeitusią situaciją. Trečia, dalis valstybės investicijų 2019–2021 metų programoje tarnybos 2019 m. kapitalo investicijoms skirtų asignavimų projektui „Sienos stebėjimo sistemų diegimas ir infrastruktūros kūrimas prie Europos Sąjungos išorės sienos su Rusijos Federacija, I etapas“ 2019 metais turėjo būti panaudota einamaisiais biudžetiniais metais, tačiau dėl užtrukusių teisminių ginčų liko nepanaudotos ir neperkeltos į kitus metus. Ketvirta, grėsmes nacionalinio saugumo interesams vertinančios valstybės institucijos pateikė poziciją, jog Kinijos Liaudies Respublikos kompanijos „XXX“ gaminamos įrangos panaudojimas gali daryti įtaką Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos pažeidžiamumui ir kelti riziką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
19. Ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais. Teismas nusprendė, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas nesudaro teisėto pagrindo Pirkimo procedūrų nutraukimui. Analogiškai, teismas pritarė ir ieškovės argumentui, kad patrulio tako įrengimas nelaikytinas pagrindu Pirkimui nutraukti ir keisti Pirkimo sąlygas. Teismas taip pat sutiko ir su ieškovės argumentu, kad finansinių asignavimų nepakankamumas Pirkimui įgyvendinti negali sudaryti teisėto pagrindo Pirkimo procedūroms nutraukti.
20. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus, sprendė, kad atsakovė teisėtai nutraukė Pirkimo procedūras, kadangi sužinojo, jog ieškovės tiekiama produkcija kelia riziką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės sienos apsaugos sistemos pažeidžiamumui tik po ieškovės pripažinimo laimėjusia Pirkimą. Apeliantė apeliaciniame skunde šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus ginčija, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės nurodomų aplinkybių ir techninių argumentų apie tai, kad jos pirkime pasiūlyta gamintojo Hikvision įranga (visa ar jos dalis) iš tikrųjų yra patikima, tinkama, visiškai saugi, atitinkanti Lietuvos valstybės interesus ir nekelianti jiems jokios grėsmės, be to, teismas nenurodė, kuris VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas šiuo atveju sudaro prielaidas nutraukti ginčo Pirkimo procedūras ir pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.
21. VPĮ 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas, pavyzdžiui, perkančioji organizacija praranda finansavimo šaltinius, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan.; šiems atvejams VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
23. Praktikoje nurodoma, kad neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus; svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas, bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras, tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011).
24. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų persvarstymas siejamas su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir siekiu nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su netinkamu tiekėju ar neatitinkantį pirkimo sąlygas pasiūlymą pateikusiu dalyviu. Be to, tokios teisės įgyvendinimas siejamas ne tik su tikslu atitaisyti netinkamai įvykdytą viešojo pirkimo procedūrą, bet ir su išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis tokį jos elgesį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).
25. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Pirkimas buvo nutrauktas perkančiajai organizacijai dar nesudarius sutarties su ieškove. Viešųjų pirkimų tarnyba, pateikdama išvadą byloje, sutiko su atsakovės argumentais ir rekomendavo Pirkimą nutraukti. Pažymėtina, kad Pirkimas buvo nutrauktas dėl aplinkybių, susijusių su grėsme Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Šios aplinkybės yra laikytinos naujai paaiškėjusiomis, kadangi objektyviai galėjo būti nustatytos tik Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų. Perkančioji organizacija neturėjo galimybių numatyti ir savarankiškai nustatyti ieškovės tiekiamos produkcijos atitikties saugumo reikalavimams.
26. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė VPĮ normas, nurodė, kad ginčas iš esmės kilo dėl VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyto pirkimo nutraukimo pagrindo – atsiradus aplinkybėms, kurių negalima buvo numatyti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kokios aplinkybės rodo, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių (dėl ieškovės pasiūlytos Hikvision Digital Technology Co., Ltd gaminamos įrangos saugumo ir patikimumo) perkančioji organizacija negalėjo numatyti anksčiau. Teismas išsamiai įvertino žvalgybos institucijų pateiktą nuomonę dėl minėtos įmonės gaminamos įrangos saugumo ir patikimumo ir padarė pagrįstą išvadą, kad tęsti pirkimo procedūras, ignoruojant žvalgybos institucijų konkrečiai perkančiajai organizacijai adresuotuose raštuose pateiktą jautrią valstybės interesų ir sienos apsaugos požiūriu informaciją, ir įsigyti iš pirkimo laimėtojo įrangą, dėl kurios yra duomenų apie grėsmę nacionaliniam saugumui bei valstybės sienos apsaugai, ir tokiu būdu prisiimti visas su tuo susijusias rizikas, būtų neprotinga ir neteisėta.
27. Teismas sutinka su Viešųjų pirkimo tarybos išvadoje pateiktu teiginiu, kad viešasis pirkimas negali būti laikomas savitiksliu ir visais atvejais, neatsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pasibaigti tik sudarant viešojo pirkimo sutartį. Teismo vertinimu, nacionalinis saugumas yra teisiškai reikšminga vertybė ir negali būti paneigiama. Teisiškai netoleruotina situacija, kai Pirkimas yra nenutraukiamas net paaiškėjus apie aplinkybes, kad tiekėjo siūloma įranga neatitinka keliamų nacionalinio saugumo standartų, yra aukšto pažeidžiamumo lygio bei gali būti panaudota prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus ir valstybės sienų vientisumą, pažeisti valstybės suverenitetą.
28. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009 ir kt.).
29. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Vis dėlto šie pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas viešąjį interesą aiškino siaurai. Teismas tinkamai nustatė, kad šiuo atveju vykdant pirkimą privalo būti užtikrinamas konkretus viešasis interesas (valstybės sienos apsauga ir nacionalinis saugumas) ir tinkamai aiškinimo šį tikslą, vertindamas Tarnybos sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės pateiktą pasiūlymą, jo trūkumus, susiklosčiusios atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, apsaugant viešą interesą ir, be kita ko, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo bei visuomenės interesus, užtikrinant valstybės suvereniteto apsaugą, atsakovė Pirkimą nutraukė teisėtai. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytą viešojo pirkimo nutraukimo pagrindą, identifikavo konkrečias aplinkybes, kurių nebuvo galima numatyti ir pagrįstai prioritetą suteikė viešojo intereso apsaugai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tarnyba teismui pateikė prašymą priteisti 3 630 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas Tarnybos naudai. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, Tarnyba įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Tarnyba pateikė šių išlaidų realumą ir pagrįstumą rodančius dokumentus.
33. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tarnybos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalaus užmokesčio dydį.
34. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, šalių procesinius dokumentus, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, ginčo trukmę, sprendžia, kad teisinga ir pagrįsta Tarnybai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamu atveju yra 1 000 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teisėjai Agnė Tikniūtė
Aldona Tilindienė
Vigintas Višinskis