Baudžiamoji byla Nr. 1-1605-716/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13124-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

sekretoriaujant Laurai Matusevičienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,

kaltinamajam V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda,

teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

V. S. 2022 m. balandžio 17 d., apie 2.26 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnų patikrinimo metu tris kartus atsisakė tikrintis neblaivumą, po ko vieną kartą įpūtė nepakankamą oro kiekį į alkoholio kiekio matuoklį dėl ko prietaiso indikacijos skydelis neparodė pūtimo rezultato, kas prilygsta oro nepūtimui, nors dėl savo sveikatos būklės ar fizinių apribojimų galėjo tikrintis neblaivumą, po ko vėl du kartus atsisakė tikrintis neblaivumą, tokiu būdu vengė tikrintis neblaivumą, policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius: nuo V. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, elgsena neadekvati, judesiai nekoordinuoti.

V. S. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad užsiima individualia veikla, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ jam kaip papildomas darbas. Jis pastatęs automobilį nuėjo su kolegomis išgerti alaus. Jo namai yra apie 500 metrų nuo vietos, kur įvykdė nusikaltimą. Pakeliui atsimena, kad sustojo pasiimti daiktų, tuo pačiu galvojo parūkyti. Atsisėdo į automobilį, užsnūdo. Automobilis buvo užvestas. Staigiai atsikėlęs nesupratęs kodėl, pradėjo važiuoti. Prie jo pribėgo pareigūnai, jį sustabdė. Jis puolė į paniką, nesuprato, kas darosi, kodėl jis važiuoja. Dėl situacijos jį apėmė panika, jis nežinojo, ką daryti. Teisingo sprendimo nepriėmė, atsisakė pūsti. Greičiausiai net nebūtų sunkaus girtumo, bet tuo metu mąstyti kitaip negalėjo, buvo bejėgiškumo jausmas. Nuoširdžiai gailisi. Tiksliai nepamena, kiek kartų jam siūlė pasitikrinti neblaivumą. Pripažįsta, kad 5 kartus galėjo atsisakyti pūsti. Kad bandytų pūsti, jis nelabai pamena. Jam atrodo, kad jis lyg ir sutiko, o paskui išsigando. Prisimena, kad bandė pūsti. Buvo išgėręs 5-6 bokalus po 0,5 l alaus. Jis turėjo cigarečių, norėjo kuprinę pasiimti iš mašinos. Jis per automobilio korpusą pavažiavo, kažkur apie 4 metrus. Blogai vertina savo veiksmus, atsisakė alkoholio, kurio nuo balandžio 17 d. nevartoja.

Teisme apklaustas liudytoju Š. S. parodė, kad jam yra žinomi V. S. paaiškinimai, kad šis nelabai suprato, kodėl važiavo. Žino apie patį įvykį, apie pareikštus kaltinimus. Brolis pastatė mašiną prie parduotuvės ir nuėjo į ten esančią kavinę išgerti alaus. Po to būdamas neblaivus sėdo prie mašinos vairo ir bandė važiuoti iki namų. Tai nepateisinamas elgesys. Jis jo klausė, kodėl šis taip pasielgė. Brolis nesugebėjo normaliai pasakyti. Tai buvo alkoholio įtaka, neadekvačiai vertino aplinkybes. Su broliu jų santykiai draugiški. Abu yra vilniečiai, abu turi šeimas. Daugiau seserų ar brolių jie neturi. Turi bendrų pomėgių, vaikšto kartu į koncertus, kartu eina į žygius. Jam yra žinoma, kad brolis norėjo pradėti individualią veiklą. Jie turi mamą, jų mama (duomenys neskelbtini), jai prasidėjęs (duomenys neskelbtini), jie diskutuoja, kaip reikėtų mamai padėti, ką daryti. Brolis ėmėsi individualios veiklos, kad galėtų prisidėti finansiškai, nes kol kas didžioji našta tenka jam. Jis skatino brolį, kad jis tą darytų ir mano, kad buvo teisingas sprendimas. Jų tėvas paliko šeimą kai V. S. buvo nedaug metų, jų mama važinėdavo į komandiruotes, jie dažnai likdavo namuose 3-4 mėnesius vieni. Jis prižiūrėdavo brolį, išlaikydavo jį.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytoja V. M. tyrimo metu parodė, kad dirbant nustatytame maršrute ir užtikrinant viešąją tvarką 2022 m. balandžio 17 d., apie 2.40 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas lėtai važiuojantis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiavo tai į priekį, tai atgal. Jiems su kolegomis sukėlė įtarimą, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, todėl nusprendę patikrinti automobilio vairuotojo blaivumą, sustabdė minėtą automobilį. Priėję prie automobilio kolegos prisistatė, įspėjo, kad daromas garso ir vaizdo įrašas, paprašė patikrinimui pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Automobilio viduje vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo V. S.. Automobilio viduje kitų asmenų nebuvo. Vyras ilgai ieškojo dokumentų, atsikalbinėjo. Bendraujant su V. S. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. V. S. išlipus iš automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo. Matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus. V. S. įvykio aplinkybių nenorėjo aiškinti. Iš pradžių jiems sakė, kad alkoholio nevartojo, vėliau sakė, kad alkoholį vis gi vartojo. Taip pat jiems sakė, kad jie su kolegomis nematė ar negalėjo matyti, kad jis automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. S. daug kartų, kiek tiksliai neprisimena, buvo siūlyta papūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą. Buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis blaivumą padariniai, tačiau jis kategoriškai atsisakė pūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas įvykio vietoje ir tralo pagalba nugabentas į priverstinai nuvežtų automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. Filmuota „BodyCam 1727“ (b. l. 48-49).

Liudytojas A. Š. tyrimo metu parodė, kad darbo metu iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo iškvietimą, kad prie PC „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. 2022 m. balandžio 17 d., apie 2.40 val. atvykus minėtu adresu jokių muštynių nepastebėjo ir konfliktuojančių asmenų nerado. Parodo, kad kaip tik tuo metu prie PC „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvykęs kitas policijos ekipažas, koks buvo ekipažo šaukinys dabar neprisimena. Važiuojant automobilių stovėjimo aikštele prie PC „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vos neatsitrenkė į kito policijos ekipažo tarnybinį automobilį, todėl jiems kilo įtarimas, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Nusprendė patikrinti automobilio vairuotojo blaivumą ir tarnybiniu automobiliu užblokavo vairuotojui kelią, kuris sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, arčiau (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie automobilio prisistatė, įspėjo, kad daromas garso ir vaizdo įrašas, pareikalavo patikrinimui pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Automobilio viduje vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo V. S.. Automobilio viduje kitų asmenų nebuvo. V. S. ilgai ieškojo automobilio dokumentų, vengė juos pateikti, atsikalbinėjo. Kai paprašė jo išlipti iš vairuojamo automobilio, jis užmiršo užtraukti rankinį stabdį, todėl automobilis aikštelėje pradėjo riedėti atgal ir kažkuris iš policijos pareigūnų nubėgęs prie galinės automobilio dalies rankomis bandė sustabdyti riedantį automobilį. Tada staigiai kažkas iš mūsų užtraukė rankinį stabdį ir toliau bendravo su V. S.. Bendraujant su V. S. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. V. S. išlipus iš automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo. V. S. jiems nieko nenorėjo aiškinti, sakė, kad automobilio nevairavo, apie tai ar vartojo alkoholį taip pat nieko neaiškino. V. S. ne mažiau penkių kartų buvo siūlyta papūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą. Buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis blaivumą padariniai, tačiau jis kategoriškai atsisakė pūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas įvykio vietoje ir tralo pagalba nugabentas į priverstinai nuvežtų automobilių saugojimo aikštelę. Filmuota „BodyCam 1727“ (b. l. 53-54).

Liudytojas R. Š. tyrimo metu parodė, kad dirbo metu iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl galimos žmogžudystės. Atvykus minėtu adresu vietoje jau buvo daug atvykusių policijos ekipažų, jie atvyko paskutiniai. Paaiškėjus, kad galimai jokia nusikalstama veika neįvykdyta ir vietoje buvo daug policijos ekipažų, jie išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo viešosios tvarkos užtikrinimui prie šalia esančio PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 17 d., apie 2.40 val. į automobilių stovėjimo aikštelę įsuko iš (duomenys neskelbtini) pusės, kur ant PC „(duomenys neskelbtini)“ pastato kampo yra įsikūręs „(duomenys neskelbtini)“. Įsukus į automobilių stovėjimo aikštelę priešais jų tarnybinį automobilį buvo įsukęs kitas policijos tarnybinis automobilis, o jie jam stovėjo iš galo. Jų du policijos automobiliai sustojo, kadangi iš automobilio stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini), norėjo išvažiuoti automobilis, kaip vėliau paaiškėjo „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors važiavimas ir įsukimas į gatvę iš tos automobilių stovėjimo aikštelės pusės yra draudžiamas. Pirmasis policijos ekipažas radijo ryšiu pranešė, kad minėto automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus, todėl jų ekipažas nusprendė patikrinti automobilio vairuotoją. Pirmasis policijos ekipažas iš įvykio vietos išvažiavo, o jie liko. Matė, kad automobilio vairuotojas aikštelėje automobiliu judėjo tai pirmyn, tai atgal. Per garsiakalbį nurodė automobilio vairuotojui sustoti. Pirmasis prie automobilio priėjo ir su vairuotoju bendravo jo kolega A. Š.. Prisimena, kad kažkuriuo metu, kai automobilis sustojo, jis buvo pariedėjęs atgal, tačiau buvo sustabdytas. Vėliau paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. S.. Automobilio viduje kitų asmenų nebuvo. Bendraujant su V. S. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. V. S. išlipus iš automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo. V. S. jiems nenorėjo nieko aiškinti. Apie tai, ar vartojo alkoholį prieš vairuodamas automobilį, jis nenorėjo sakyti. V. S. daug kartų buvo siūlyta papūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą. Buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis blaivumą padariniai, tačiau jis kategoriškai atsisakė pūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas įvykio vietoje ir tralo pagalba nugabentas į priverstinai nuvežtų automobilių saugojimo aikštelę. Filmuota „BodyCam 1727“ (b. l. 58-59).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. birželio 17 d., apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pasirodė jiems įtartinas, todėl buvo sustabdytas patikrinimui. Priėjus ir prisistačius iš vairuotojo buvo pareikalauti automobilio dokumentai ir vairuotojo pažymėjimas. Bendraujant su vairuotoju V. S., kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. V. S. buvo pasiūlyta penkis kartus pasitikrinti blaivumą, asmuo kategoriškai atsisakė pasitikrinti alkotesterio pagalba savo blaivumą. Vairuotojas buvo sulaikytas, automobilis buvo apžiūrėtas ir fotografuotas. Į įvykio vietą buvo iškviestas tralas, automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Asmuo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 10).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo ir vaizdo ir garso įrašų matyti tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų „BodyCam“ vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrėjus vaizdo įrašą „2022_0417_022905_040“ matyti, kaip policijos pareigūnai bendrauja su vyru, ant galvos užsidėjusiu šviesios spalvos kepurę su snapeliu, vilkinčiu šviesios spalvos megztinį su gobtuvu, ant viršaus juodos spalvos striukė. Vyras stovi šalia šviesios spalvos automobilio. Automobilis stovi automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Matoma, kad vyras yra akivaizdžiai neblaivus, svirduliuoja, kalba nerišliai. Policijos pareigūnai prašo vyro pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnai vyrui du kartus siūlo papūsti į alkotesterį, tačiau abu kartus vyras pūsti į alkotesterį atsisako. Vyras ilgai ieško dokumentų striukės kišenėse ir automobilio viduje. Apžiūrėjus vaizdo įrašą „2022_0417_023205_041“ matyti, kad policijos pareigūnai vyrui dar kartą pasiūlo papūsti į alkotesterį, tačiau vyras atsisako. Policijos pareigūnai vyrui paaiškina nepūtimo į alkotesterį padarinius. Matoma, kad vyras pučia į alkotesterį, tačiau pūtimas nepavyko dėl per mažo įpūsto oro kiekio. Apžiūrėjus vaizdo įrašą „2022_0417_023504_042“ matyti, kad policijos pareigūnai vyrui vėl du kartus pasiūlo papūsti į alkotesterį. Vyras pūsti atsisako. Vyras atvedamas prie policijos tarnybinio automobilio, kur jam atliekama dalinė asmens apžiūra. Apžiūrėjus vaizdo įrašą „2022_0417_023803_043“ matyti, kad vyras įsodinamas į policijos tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtą vietą. Apžiūrėjus vaizdo įrašą „2022_0417_025258_045“ matyti, kad vyras atsisako nurodyti priežastį, kodėl atsisakė pūsti į alkotesterį ir nurodė, kad jis automobilio nevairavo (b. l. 13-16).

Iš transporto priemonės techninės būklės apžiūros patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo išoriniai sugadinimo požymiai (b. l. 18-21).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas V. S. (b. l. 25).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Ford Focus“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 7 010 eurų (b. l. 26).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų operatoriaus savanoriškai pateiktas vaizdo įrašas iš vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos (duomenys neskelbtini), ant PC „(duomenys neskelbtini)“ pastato. Apžiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad yra užfiksuotas baltos spalvos automobilio vairuotojo vairavimo faktas (b. l. 42-43).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. balandžio 17 d. 2.42 val. V. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. V. S. vengė neblaivumo patikrinimo, buvo įspėtas dėl filmavimo, jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. V. S. neblaivumo nustatymo akto nepasirašė (b. l. 70).

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų minėtame BK straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. 

2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. 

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad V. S. vairavo kelių transporto priemonę, po ko esant akivaizdiems neblaivumo požymiams atsisakė tikrintis neblaivumą, vieną kartą įpūtė nepakankamą oro kiekį į alkoholio kiekio matuoklį dėl ko prietaiso indikacijos skydelis neparodė rezultato, kas prilygsta oro nepūtimui, nors dėl savo sveikatos būklės ar fizinių savybių asmuo galėjo ir privalėjo tikrintis neblaivumą. Tokiu savo elgesiu V. S. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.

V. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad trumpai vairavo jam pačiam priklausantį automobilį būdamas išgėręs alaus, t. y. neblaivus. Pareigūnų sustabdytas pasimetė, paveiktas panikos ir bejėgiškumo atsisakė tikrintis neblaivumą. Faktines įvykio aplinkybes be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina jo parodymus atitinkantys liudytojų V. M., A. Š. ir R. Š. tyrimo metu duoti parodymai, taip pat tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, vaizdo ir garso įrašas, objektų apžiūros protokolai ir neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti V. S. nustatyti neblaivumo požymiai. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, V. S. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad V. S. dėl vengimo tikrintis neblaivumą jam nustačius neblaivumo požymius padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką įrodo jo nuoseklūs ir tiesą atitinkantys parodymai viso proceso eigoje, nuoširdus išgyvenimas dėl įvykio.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo pateikti kaltinamojo V. S. ir laiduotojo Š. S. prašymai dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą Š. S. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Teismas nustatė ir pripažino, kad V. S. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, nes ankstesnis jo teistumas yra išnykęs (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstamos veikos reikalavimo atlyginti žalą nebuvo, dėl to galima pripažinti egzistuojančią ir įstatymo sąlygą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

V. S. praeityje buvo du kartus teistas, tačiau teistumai išnykęs, dėl ko jis yra laikomas neteistu (b. l. 63-64), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkų nusižengimą, susijusį su važiavimu be bilieto, paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 66). V. S. yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 133, 136). Iš byloje esančios psichoterapijos centro pažymos matyti, kad V. S. savanoriškai atliko alkoholio blokavimo procedūrą, kuri leidžia pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus (b. l. 145). Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, padarytas išvadas ir teisingai įvertintas nusikaltimo padarymo priežastis yra pagrindas manyti, kad V. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, V. S. charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą kaltinamąjį V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo įsitikinimu jau aukščiau išsakyti pagrindai ir motyvai neleidžia abejoti, kad šio instituto taikymas tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.  

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklausus laiduotoją Š. S. ir įvertinus jį charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotojas yra kaltininko brolis, kuris teismui pateiktame prašyme nurodė, kad brolis visiškai suvokia savo neapgalvotos veikos pavojingumą, pats baudžiamasis procesas jam bus rimta gyvenimo pamoka. Teismas nustatė, kad Š. S. ir V. S. sieja artimas ryšys, jie abu turi bendrų pomėgių, nuo vaikystės kartu užaugo ir palaiko glaudžius santykius, bendrai leidžia laiką bendraudami ir šeimomis. Teismo posėdžio metu Š. S. nurodė, kad dar vaikystėje dažnai prižiūrėdavo brolį, rūpindavosi juo, kadangi mama dirbo, o tėtis šeimą paliko. Daugiau brolių ar seserų jie neturi. Abu asmenys rūpinasi (duomenys neskelbtini) amžiaus mama, sutaria ir jaučiais vienas kitam atsakingi, tariasi tarpusavyje dėl savo gyvenimui reikšmingų sprendimų priėmimo.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, kad Š. S. yra ne tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, bet ir tinkamas laiduotojas broliui kaip kaltininkui dėl nusikaltimo. Laiduotojo asmenybė yra teigiama, Š. S. neteistas (b. l. 140), kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą yra susimokėjęs (b. l. 141), yra dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 142), abu asmenys yra kritiški padarytam nusikaltimui, kaltininkas atliko savo elgesio korekcijas, nustojo vartoti alkoholį ir savanoriškai praėjo psichologinį kursą. Brolio vertybinė orientacija ir nuoširdumas, kaltininko geranoriškumas, abipusė pagarba ir sutarimas yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra reali, asmenys nuolat bendrauja, turi pomėgių, rūpinasi savo mama, rizikos jų santykių pokyčiui teismas nenustatė (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad Š. S. yra ne tik pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkamas laiduotojas kaltininkui.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltimo turinį, kaltinamojo asmenybę, teismas mato pagrindą atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį Š. S. atsakomybei. Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojo Š. S. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant ne trumpiausios trukmės laidavimo terminą be užstato.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad V. S. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas. Tinkamam neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ankščiau nors ir buvo du kartus teistas, tačiau teistumas jau yra išnykęs, piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir įvykio metu atsisakė blaivumą, tuo sukeldamas padidintą grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, praeityje vieną kartą baustas dėl smulkaus administracinio nusižengimo padarymo. Teismas nustatė, kad V. S. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, o teisė vairuoti kelių transporto priemones jam reikalinga dėl papildomo darbo, kuris yra kaip papildomos, bet ne pagrindinis pragyvenimo šaltinis, todėl visiškai netaikyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nenustatė pagrindo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta V. S. skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 17 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju V. S. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Spręsdamas dėl turto konfiskavimo, kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkei, teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiūros nepriklauso. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

Kita vertus, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų poveikio priemonių, taikymo ir pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. V. S. nusikaltimo padarymo metu vairuojamas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra pats V. S. (b. l. 25). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio „Ford Focus“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 7 010 eurų (b. l. 26). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Teismas pažymi, kad automobilį V. S. pirko ne iš savo santaupų, o paėmęs banko paskolą, tą patvirtina ir byloje esanti vartojimo kredito sutartis (b. l. 113-119). Įvertinus kaltininko turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, jo išlaikomą (duomenys neskelbtini) sūnų, reikalingas materialines išlaidas ir kaltininko sergančiai mamai, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad iš kaltininko pinigų sumą gali būti išieškota ir tais atvejais, kai turtą konfiskuoti netikslinga.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. S. vairuojamas automobilis „Ford Focus“ nors ir priklauso pačiam kaltinamajam, tačiau pirktas ne iš santaupų, o iš vartojimo kredito suteiktų pinigų. Teismas nustatė, kad V. S. kartu su sugyventine augina (duomenys neskelbtini) sūnų, su broliu rūpinasi (duomenys neskelbtini) amžiaus mama, yra dirbantis, jo mėnesinės pajamos nėra didelės. Reikšminga ir tai, kad kaltinamasis V. S. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteisiamas. V. S. teismas skira teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, dėl ko naudotis automobiliu kaltininkas akivaizdžiai nebegalės. Taigi, teismui nusprendus taikyti ir aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi, t. y. išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią visą pinigų sumą (7 010 eurų), kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles, pernelyg neigiamas ir neproporcingas materialines pasekmes realizuojamai atsakomybei. Pažymėtina, kad kaltininkas vairavo tik labai nedidelį atstumą, o nusikalstamą veiką padarė būdamas pasimetęs ir neadekvačiai vertindamas aplinkybes dėl savo neblaivumo. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad automobilio „Ford Focus“ konfiskavimas iš V. S. būtų neadekvati poveikio priemonė, nes ji sukeltų žymiai didesnes nei būtina neigiamas turtinės pasekmes, tuo pažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principus. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingai taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iš kaltininko V. S., kuris atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti konfiskuojama tokia automobilio vertės dalis, kuri atitiktų jo padaryto nusikaltimo turinį ir būtų pakankama pažeidėją atgrasinti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus šioje byloje atitiktų 3 500 eurų sumos išieškojimas iš V. S. kaip balansas tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos turinio bei taikomai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

V. S. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 89) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Lina Urbonienė 2022 m. balandžio 19 d. nutarimu iki 2022 m. spalio 19 d. siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-28). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinius diskus, kuriuose yra vaizdo ir garso įrašai, tikslinga palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o V. S. vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojantis), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jam skirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais

n u s p r e n d ė :

V. S. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį Š. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalies automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės - 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) - turto konfiskavimą valstybės naudai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki paskirto turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po ko panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. S. vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojantis) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti įmonei „Regitra“; kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. S., kad:

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Š. S., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas                                                                                                                     Mindaugas Striaukas