Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-29-714/2021
Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00234-2020-0
(S)
Procesinio dokumento kategorija: 7.1., 21.8.6.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. sausio 18 d.
Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn pareiškėjo B. G. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Teismas
n u s t a t ė:
teisme 2020 m. gruodžio 10 d. buvo gautas B. G. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 3 – 6). B. G. prašo panaikinti 2020 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir inicijuoti baudžiamąjį procesą.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu skundu, prašo skundą atmesti (b. l. 29).
Apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta dalyvaujantiems byloje asmenims B. G., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas (toliau Marijampolės AVPK Jurbarko RPK), E. K..
B. G. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 34). E. K. klausimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka paliko spręsti teismui (b. l. 35). Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
B. G. 2020 m. vasario 28 d. kreipėsi į Marijampolės AVPK Jurbarko RPK, prašydamas išsiaiškinti, jo paskolintas žemės ūkio technikos inventorius, kurį jis paskolino E. K., ir ieško to inventoriaus jau nuo 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigos (b. l. 18). 2020 m. kovo 10 d. B. G. paaiškino, kad techniką jis buvo gavęs iš kolūkio, kai buvo dalinama kolūkyje gyvenantiems žmonėms, buldozerį ir greiderį prieš kurį laiką paskolino E. K., 2019 metų pabaigoje nuvyko pas E. K. jų atsiimti, tačiau E. K. paaiškino, kad jokios technikos nesiskolino ir nežino, kur ji yra (b. l. 19), E. K. paaiškino, kad B. G. jau nuo 1988 metų kaltina jį paėmus vieną ar kitą daiktą, jokio greiderio ar buldozerio jis nebuvo iš B. G. pasiskolinęs ir daugiau apie tai nieko pasakyti negali (b. l. 20), 2020 m. gegužės 4 d. nutarimu B. G. buvo pripažintas nukentėjusiu (b. l. 23 – 24), R. A. paaiškino, kad apie tai, ar B. G. skolino E. K. žemės ūkio padargus nėra girdėjęs, B. G. nurodytą techniką yra matęs prieš trisdešimt metų, B. G. važinėja pas skirtingus kaimo gyventojus, teigdamas, kad daiktus iš jo pavogė (b. l. 24), Marijampolės AVPK Jurbarko RPK Veiklos skyriaus tyrėjo K. N. 2020 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendraujant su (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojais, šie teigia pažįstantys B. G. ir yra girdėję apie jo tariamai paskolintus ar pavogtus žemės ūkio padargus, nei vienas iš kalbintų asmenų nematė ir negirdėjo, kad B. G. būtų paskolinęs E. K. ar kitam kaimo gyventojui būtų paskolinęs tuos padargus, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas E. M. paaiškino, kad B. G. su juo ne kartą bendravo dėl tariamai dingusių ar paskolintų padargų, tačiau jo teiginiai neaiškūs, nenuoseklūs, nuolat keitėsi asmenų pavardės ir laikas (b. l. 25).
Marijampolės AVPK Jurbarko RPK Veiklos skyriaus tyrėja Inga Lopetaitė 2020 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respubliko (b. l. 27 – 29). Nutarime nurodoma, jog tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kad E. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje.
B. G. nesutinka su tokiu nutarimu ir nurodo, kad paskolino E. K. padargus 2019 metų lapkričio mėnesį, jis jų ne tik, kad negrąžino, bet nuvykus jų pasiimti, grąsino susidoroti, greiderį į E. K. kiemą jis nutempė pats, kartu dar buvo J. C., tyrimas buvo atliekamas metus laiko, jo žemės ūkio technikos vertė apie 2 000 eurų, o tiklsliau būtų galima nustatyti paskyrus nepriklausomą vertinimą, dėl tokių E. K. veiksmų turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį (b. l. 3 – 6). Papildomai B. G. paaiškino teismui apie jo paties padarytus technikos patobulinimus ir pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 34). J. C. paaiškinime nurodyta, kad 2019 metais jis padėjo B. G. nuvilkti greiderį į E. K. sodybą (b. l. 35). G. M. (vardas nenurodytas) paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo pabaigoje (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime kelias buvo išgadintas, o 2020 m pavasarį ištaisytas, duobės išlygintos, sugreideriuotas, žino, kad žemę tame kaime nuomojasi E. K. (b. l. 36). G. G. rašytiniame paaiškinime nurodo, kad jam yra žinoma apie jo tėvo B. G. konfliktą su E. K., kad E. K. negrąžina paskolinto greiderio jo davėjui B. G., kad pats E. K. susigreideriamo pakanalę (b. l. 37 – 38). A. G. paaiškino, kad jos sutuoktinis 2019 m. lapkričio pabaigoje paskolino E. K. greiderį, kurį nugabenti iki E. K. sodybos padėjo J. C., E. K. greiderio negrąžino, elgiasi įžūliai, grąsina (b. l. 39 – 40).
E. K. atsiliepime į skundą (b. l. 41) nurodo, kad jis nesikolino iš B. G. greiderio, nežino, ar B. G. apskritai turėjo tokį greiderį, nežino, kodėl B. G. jį kaltina, B. G. įvardijama situacija (ginčas), nors ir išgalvotas, atitinka civilinius teisinius santykius, o ne nusikalstamą veiką, todėl nei administracinė teisena, juo labiau ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas.
Skundas netenkintinas.
Iš B. G. pareiškimo, paaiškinimo, skundo, jo paties pateiktų kitų asmenų rašytinių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jis pats perdavė E. K. greiderį, o E. K., panaudojęs greiderį, turėjo jį grąžinti B. G.. Tokie santykiai galėtų būti vertinami kaip teisiniai civiliniai santykiai, atsiradę panaudos sutarties, tai yra, kai neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.629 straipsnis). Ginčai dėl tokios sutarties vykdymo sprendžiami civiline tvarka vadovaujantis ir CK 6.629 – 6.643 straipsniuose nurodytomis nuostatomis. Šios aplinkybės iš esmės grindžiamos paties B. G. ir jam artimų asmenų paaiškinimais. Nebuvo pateikta jokių greiderio įsigijimą, jo vertę patvirtinančių dokumentų (perdavimo akto, sutarčių, kvitų, techninės dokumentacijos ir panašiai). Iš paaiškinimų galima spręsti, kad greideris buvo įgytas maždaug prieš trisdešimt metų, o kada jis buvo pagamintas duomenų nėra. Greiderio perdavimo faktą galėtų patvirtinti pats B. G., jo sutuoktinė, sūnus bei J. C., kuris, kaip galima suprasti iš pareiškimo, yra globojamas (duomenys neskelbtini) šeimos.
Skundžiamas nutarimas dėl administracinės teisenos nutraukimo, todėl pirmiausia situacija vetintina remiantis administracinę teiseną reglamentuojančiomis teisės normomis. Administracinė teisena buvo nutraukta nenustačius duomenų, kad E. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje. Šiame ANK straipsnyje numatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad E. K. pavogė, sukčiavo, pasisavino B. G. priklausantį turtą nebuvo nustatyta. Apie tai, kad B. G. turėjo greiderį, kurį perdavė E. K., o E. K. negrąžino greiderio savininkui, nepatvirtino jokie asmenys, nesusiję su šeima. Tai, kad buvo išgreideriuotas kelias, taip pat nepatvirtina, kad tai buvo padaryta B. G. priklausiusiu greideriu. Visos abejonės tokiais atvejais vertinamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Sprendžiant, ar yra pagrindas patraukti E. K. administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn svarbiausias klausimas ir buvo nustatyti, ar buvo padaryti neteisėti veiksmai. Tačiau tokių duomenų nebuvo gauta. Tik gavus tokius duomenis, būtų svarstoma, kokios vertės turtas galėjo būti pagrobtas ar pan. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, pagal CK 6.953 straipsnio 1 dalį turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais, o tokių aplinkybių taip pat nebuvo nustatyta.
Vertinant visų nustatytų aplinkybių visumą galima daryti išvadą, kad skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti nutarimą nutraukti administracinę teiseną. Atliekant tyrimą nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių. B. G. gali savo teises ginti teisme civiline tvarka, reikšdamas reikalavimą dėl turto išreikalavimo arba žalos atlyginimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 4 dalimi, teismas
n u t a r i a :
skundo netenkinti.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 30 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal pranešimą ROIK: (duomenys neskelbtini) , nutraukti palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.
Teisėja Jūratė Lukšienė