Civilinė byla Nr. e2A-130-264/2020
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00876-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B. (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. V. K., R. Ž., N. D., R. J. ir trečiojo asmens Z. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-578-418/2019 pagal ieškovų N. D., R. J., L. V. K., R. Ž. ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai ir IĮ „Milčija“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Z. K., M. J. (Ž.), S. K., Č. K., V. M., G. B., S. U., A. U., M. N., Š. J. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir pagal statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą 2015 m. sausio 20 d. leidimą Nr. LNS-12-150120-00007 statybos darbams, valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams N. D., R. J., Z. K., L. V. K., N. Ž. ir tretiesiems asmenims M. Ž., S. K., Č. K., V. M., G. B., S. U., A. U., M. N. bei atsakovei IĮ „Milčija“ yra išnuomotas 1,7106 ha valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. 5925-0006-0158, kadastro Nr. 5925/0006:158, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo nuomininkams išnuomoti atskiri žemės sklypo plotai, kuriuose stovi nuomininkams nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai. Atsakovė IĮ „Milčija“ nuomojamame žemės sklypo plote vykdo statybos darbus – nugriovė buvusį poilsio namelį ir stato kelių aukštų poilsiavietę. Kilus pagrįstiems įtarimams, jog statybos darbai sklype Nr. 3 vykdomi neteisėtai, kadangi vietoje buvusio medinio poilsio namelio ežero pakrantėje statoma kelių aukštų poilsiavietė (komercinis pastatas) – ieškovai 2018 m. kovo 13 d. prašymu kreipėsi į Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos prašydami ištirti šios statybos teisėtumą. Kadangi inspekcija tyrimą atliko netinkamai, ieškovai inspekcijos 2018 m. gegužės 15 d. rašte Nr.(15.2)-2D-6648 išdėstytą sprendimą, nustatyta tvarka apskundė administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose ieškovų skundo pagrindu pradėta administracinė byla Nr. eI-5277-422/2018. Minėtoje administracinėje byloje su inspekcijos atsiliepimu buvo pateiktas IĮ „Milčija“ 2015 m. sausio 20 d. išduotas statybos leidimas. Šis statybos leidimas išduotas poilsio namo rekonstravimui. Susipažinus su iš Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. gautu rekonstravimo projektu, ieškovai galutinai įsitikino, kad vykdomos statybos apimtys iš esmės atitinka projekto sprendinius, tačiau jo sprendiniai numato ne statybos rekonstravimo darbus, o naujo statinio statybą. Šie esminiai projekte deklaruojamos statybos darbų rūšies ir projekto sprendinių skirtumai nebuvo įvertinti išduodant statybos leidimą. Kadangi statybos leidimas išduotas ne tai statybos darbų rūšiai, kuri realiai vykdoma pagal projekto sprendinius – statybos leidimas išduotas neteisėtai. IĮ „Milčija“ vykdomų statybos darbų rezultate išardė visas buvusio medinio / karkasinio namelio, stovėjusio ant medinių stulpų pamatų konstrukcijas, tame tarpe – ištraukė paminėtus stulpus, tarnavusius kaip namelio pamatai. Atestuotas statybos ekspertas J. R. parengė eksperto išvadą Nr.18-02/02 bei išvados papildymus, kuriuose konstatavo, kad vykdoma naujo statinio statyba. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Kauno apskrities bendrijos statybos inžinerijos specialistas taip pat atliko pareiškėjų turimų vykdomos statybos žemės sklype dokumentų tyrimą, taip pat apžiūrą ir padarė analogiškas išvadas, kaip ir ekspertas J. R.. Nugriovus buvusį poilsio namelį Sklype Nr. 3 jo naudotoja IĮ „Milčija“ prarado teisę nuomoti šį valstybinį žemės plotą pagal sudarytos nuomos sutarties sąlygas (be aukciono, lengvatine tvarka). Vykdoma statyba pažeidžia ieškovų - kitų žemės sklypo nuomininkų, žemės sklype esančių poilsio namelių savininkų teises ir teisėtus interesus. Statybos leidimui esant išduodam neteisėtai, statybos darbai taip pat vykdomi neteisėtai, sudaromos sąlygos neteisėtos statybos įteisinimui. Tokiu būdu pažeidžiamos ne tik pareiškėjų teisės, tačiau ir viešasis interesas. Druskininkų savivaldybės administracijos įgalioti specialistai turėjo nepritarti projektui, kurio sprendiniai neatitinka nurodytos statybos rūšies, savivaldybės administracija privalėjo priimti sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento, pateikti dokumentus grąžinant statytojui ir informuojant jį apie neišdavimo priežastis (e. b. 1 t., b. l. 1-8).
2. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovai nenurodo, kokios ieškovų turimos subjektinės teisės ar interesai, saugomi įstatymų, yra pažeidžiami ginčijamu statybos leidimu. Ieškovų įvardijami galimi nepatogumai tokie, kaip, kad dauguma žemės sklypų naudotojų neturi privažiavimo prie namelių, ar, kad nemaža dalis savininkų neturi žemės sklype vietos transporto priemonėms palikti yra deklaratyvūs, preziumuojami. Visiškai neaišku, kokiu būdu ginčo pastatas trikdo ieškovų judėjimą transporto priemonėmis. Žemės sklypu naudojasi 14 nuomininkų, kurie atskirose žemės sklypo dalyse turi nuosavybės teise jiems priklausančius pastatus - poilsio namelius. Mano, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovei išdavus statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti poilsio paskirties pastatą, įtakojo jų teises ir teisėtus interesus, todėl žemės sklypo nuomininkai, privatūs asmenys yra netinkami ieškovai. Ieškovai reikalauja teismo pripažinti negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nesuformuluoja reikalavimo dėl statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo. Visiškai neaišku, kokiu būdu ieškovai gina pažeistas subjektines teises reikalaudami panaikinti statybos leidimą, tačiau nenurodydami kaip tokio reikalavimo pagrindu turėtų būti ginamos pažeistos asmenų teisės. Statybos leidimas išduotas statytojui IĮ „Milčija“ priklausančioje sklypo dalyje, esančio vieno aukšto su mansarda poilsio namo rekonstrukcijai. Išnuomotame sklype nuomininkei suteikta teisė statyti naujus statinius arba įrenginius ir rekonstruoti esamus, tuo atveju, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Laikantis sutartyje nurodytų apribojimų ir sąlygų, nuomininkė pradėjo statinio esančio žemės sklype rekonstrukcijos darbus. Pateiktos faktinės aplinkybės patvirtina, kad statybos darbai - poilsio paskirties statinio rekonstravimas vykdomas statiniui, esančiam žemės sklype, kuris nuomos pagrindais teisėtai valdomas IĮ „Milčija“, rekonstrukcija neprieštarauja Druskininkų savivaldybės bendrajame plane nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Pažymi, kad individualaus teisės akto, šiuo atveju statybą leidžiančio dokumento teisėtumas, turi būti tikrinamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, informacijos ir pateiktų dokumentų, kurie atsakovui buvo žinomi iki individualaus akto patvirtinimo momento, t. y. iki statybos leidimo išdavimo. Gavus visų institucijų teigiamus pritarimus, bei nustačius, kad parengtas statinio projektas atitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų nustatytus teritorijos režimus bei reglamentus, 2015 m. sausio 20 d. IĮ „Milčija“ buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (Nr. LNS-12-150120-00007), rekonstruoti poilsio paskirties pastatą. Atsižvelgiant į teisinį statybą leidžiančių dokumentų išdavimo reglamentavimą bei į faktines aplinkybes, jog atlikti privalomi veiksmai statybos leidimui gauti - atliktos statinio projekto tikrinimo procedūros, gauti pritarimai statinio projektui, IĮ „Milčija“ Atsakovas išdavė statybą leidžiantis dokumentą (Nr. LNS-12-150120-00007) rekonstruoti poilsio paskirties pastatą. Ieškovai į teismą kreipėsi jau pažengusiame ginčijamų statybų darbų procese (statinys beveik baigtas statyti) 2018 m. spalio 18 d., nors apie statybos leidimą ir jo turinį jau žinojo iki 2018 m. vasario 12 d., nenurodydami aiškių priežasčių, kokios aplinkybės jiems trukdė prašyti atsakovo pateikti ginčijamą statybos leidimą ir kreiptis į teismą. Ieškovai yra praleidę Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniams teisės aktams ginčyti, nepateikė prašymo praleistą terminą atnaujinti, todėl reikalauja teismo taikyti tokio termino praleidimo pasekmes ir pareikštą ieškinį atmesti (e. b. 3 t., b. l. 1-21).
3. Tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad inspekcija 2018 m. kovo 19 d. gavo ieškovų 2018 m. kovo 13 d. skundą „Dėl galimos neteisėtos (savavališkos) statybos“, kuriuo ieškovai prašė: „1) atlikti valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) IĮ „Milčija“ vykdomos statybos, statytojo veiksmų ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą; 2) nustačius, jog statyba savavališka, ar statytojas neatitinka kitų privalomų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti (vykdant statybą valstybinėje žemėje) – sustabdyti statybą ir pateikti įstatymo numatytą privalomą nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių ar kitų nustatytų pažeidimų pašalinimo; 3) nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai – kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo“. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 16 d. atliko patikrinimą valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. balandžio 17 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-450-(15.2). Patikrinime dalyvavo ieškovai (išskyrus L. V. Kažanį) ir IĮ „Milčija“ atstovas įmonės direktorius P. Č.. Statytojo atstovas 2018 m. balandžio 16 d. paaiškinime nurodė, kad poilsio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, rekonstrukcijos darbai vykdomi pagal UAB „Kaliforma“ 2014 m. parengtą techninį projektą „Poilsio namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“, Nr. 29/2014, pagal kurį Druskininkų savivaldybės administracija 2015 m. sausio 20 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-12-150120-00007. Statybos leidimu statytojai leista statyti / tiesti buitinių nuotekų išvadą – inžinierinius tinklus: nuotekų šalinimo tinklus ir nuotekų surinkimo tinklus, žemės sklype bei rekonstruoti poilsio namą. Inspekcija atlikusi poilsio namo atitikties statinio projektui patikrinimą ir 2018 m. balandžio 24 d. surašė statinio (-ių) atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-522-(15.54), kuriuo konstatuota, kad poilsio namas atitinka esminius statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius ir 2018 m. gegužės 15 d. raštu informavo ieškovus. Nesutikdami su Inspekcijos 2018 m. gegužės 15 d. raštu, ieškovai dėl jo panaikinimo kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Inspekcijos nuomone, ieškovams reiškiant tik reikalavimą panaikinti statybos leidimą, tačiau nesuformuluojant jokio reikalavimo dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, tokio reikalavimo patenkinimas ieškovams nesukels jokių teisinių pasekmių ir jų neva pažeidžiamos teisės nebus apgintos, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Inspekcija 2015 m. birželio 25 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. LDIPA-10-150625-00060 konstatavo, kad statybos leidimas išduotas teisėtai, patikrino poilsio namo atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams ir atliko kitus Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus. Ieškovai ieškinį grindžia vienintele aplinkybe, kad statybos leidimas ir jo pagrindu vykdomos statybos žemės sklype pažeidžia jų, t. y. kitų žemės sklypo nuomininkų, žemės sklype esančių poilsio namelių savininkų teises ir teisėtus interesus ir argumentuoja subjektyviais argumentais, kurie Inspekcijos nuomone, nėra ir negali būti pagrindas panaikinti statybos leidimą, dar ir todėl, kad šie argumentai ginčijant išduoto statybos leidimo teisėtumą net nenurodomi, o vienintelis ieškovų nurodomas statybos leidimo išdavimo pažeidimas – neteisingai projekte ir statybos leidime nurodyta statybos rūšis. Nesutinka su ieškovų teiginiais, kad statybos leidimą projekto sprendiniai neatitinka nurodytos statybos rūšies. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovai apie tai, jog statytojas statybas vykdo turėdamas Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, sužinojo dar iki jiems pateikiant 2018 m. kovo 13 d. skundą Inspekcijai. Ieškovų ieškinys paduotas praleidus ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą ir vien tai yra pagrindas jį atmesti (e. b. 6 t., b. l. 102-117).
4. Tretieji asmenys V. M. ir M. N. pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo su ieškovų ieškiniu nesutinka. Pažymi, jog IĮ „Milčija“ statybos darbai vykdomi išimtinai tik įmonės nuomojamame žemės sklype. Trečiojo asmens M. N. žemės sklypas yra šalia, ribojasi su IĮ „Milčija“ žemės sklypu, tačiau nereiškiamos jokios pretenzijos įmonei, nes vykdomi statybos darbai atliekami labai tvarkingai, nepažeidžiami asmens teisėti interesai. V. M. interesai taip pat dėl vykdomų statybos darbų nebuvo pažeisti. Statinių savininkams sudarytos galimybės parkuoti transporto priemones, ne šalia namelio, tačiau atstumas nuo namelių iki parkavimo aikštelės ir bendrojo naudojimo erdvių yra nedidelis. Nesupranta, kuo vadovaujantis ieškovai teigia, kad IĮ „Milčija“ rekonstruojamas statinys yra nauja poilsiavietė ir dėl to žemės sklypo naudotojų skaičius viršys planuotą. Pirmiausia, rekonstruojamas statinys nėra nauja poilsiavietė, kaip buvo statinys žemės sklype Nr. 3, taip ir yra. Niekada nebuvo jokių planų, kiek asmenų naudosis žemės sklypu, prie statinio suformuotu ir iš valstybės nuomojamu žemės sklypu naudojasi statinio savininkas, jo šeimos nariai, artimieji (e. b. 2 t., b. l. 148-151).
5. Tretysis asmuo S. K. pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad neturi pagrindo abejoti Druskininkų savivaldybės administracijos išduotu statybą leidžiančio dokumento teisėtumu. Kadangi kita institucija - Statybos inspekcija nustatė, jog IĮ „Milčija“ statybos darbus vykdo pagal statybos projekto sprendinius, tai irgi nėra pagrindo abejoti vykdoma statybos rūšimi. Mano, kad išduotas leidimas vykdyti statybos darbus yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti, pripažinti neteisėtu. IĮ „Milčija“ statybos darbus vykdo tinkamai ir teisėtai (e. b. 2 t., b. l. 154-155).
6. Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo prašo dėl ieškovų ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra (e. b. 2 t., b. l. 112-117).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Dėl procesinio termino kreiptis į teismą. Teismas sprendė, kad statybą leidžiančiam dokumentui apskųsti teismine tvarka taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, todėl padarė išvadą, kad vėliausiai ieškovams apie atsakovei IĮ „Milčija“ 2015 m. sausio 20 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-150120-00007, buvo žinoma 2018 m. gegužės 22 d., kas reiškia, kad nuo šio rašto gavimo dienos ieškovams tapo žinoma apie jų pažeistas teises, išduodant atsakovei IĮ „Milčija“ statybos leidimą.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovai praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, o tai yra pagrindas ieškinį atmesti.
10. Dėl ieškovų teisių ir teisėtų interesų ginčijant statybos leidimą. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, kad pagal išduotą statybos leidimą atsakovei IĮ „Milčija“ rekonstravus poilsio pastatą, kokiu nors būdu yra pažeisti jų interesai. Pažymėjo, kad savo teisių pažeidimų ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus teiginius ir neįrodinėjo, nors atsakovai ir tretieji asmenys kvestionavo jų teisę ginčyti statybos leidimą.
11. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad IĮ „Milčija“ rekonstravus savo poilsio pastatą, jie negalės įsirengti nuotekų valymo įrenginių, taip pat teismui nepateikė duomenų, jog valymo įrengimų ieškovams negalima įrengti kitoje žemės sklypo dalyje.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovui P. Č. teismo posėdžio metu nurodžius, jog jų lėšomis jau pastatyta nauja elektros pastotė ir padidinta elektros galia ir kitiems nameliams, ieškovai to neginčijo. Nurodė, kad šiuo atveju yra paneigta, kad ieškovams nėra galimybės gauti didesnę elektros galią ar tai, kad nusprendus ją pasididinti jie neturės tokios galimybės ateityje.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas, kuris išnuomotas šalims yra rekreacinės teritorijos, jame yra poilsiui skirti nameliai. Taip pat darė išvadą, jog žemės sklypo užstatymo tankumas nėra viršytas ir ieškovams nėra apribotos galimybės ateityje vykdyti savo poilsio namelių rekonstrukcijas.
14. Dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas, įvertinęs UAB „Kaliforma“ pateikto poilsio namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, sprendė, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija 2015 m. sausio 20 d. pagrįstai išdavė leidimą Nr. LNS-12-150120-00007 pastato rekonstrukcijai. Pažymėjo tai, kad šiam projektui pritarė visos reikalingos institucijos (e. b. 3 t., b. l. 33-34, 35, 39, 40).
15. Teismas byloje ieškovų pateiktą eksperto išvadą vertino kitų įrodymų visumoje. Tai, kad ieškovų pateikta eksperto išvada ir joje išdėstyta nuomonė nesutampa su valstybinės institucijos nuomone ir atlikto tyrimo rezultatais, nepaneigia fakto, kad statybos darbai buvo vykdomi pagal parengtą rekonstravimo projektą. Teismo įsitikinimu byloje ieškovai neįrodė, kad dalis seno pastato pamatų, kaip nurodyta pastato rekonstrukcijos projekte, buvo integruoti į rekonstruojamo pastato pamatus.
16. Teismas konstatavo, jog ieškovai nenurodė nei vieno imperatyvaus teisės akto, kurio reikalavimams prieštarauja Druskininkų savivaldybės administracijos išduotas 2015 m. sausio 20 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-12-150120-00007, tokių nenustatė ir teismas.
17. Teismas ieškovų nurodomo viešo intereso pažeidimo nenustatė, sprendė, kad ieškovams nesuteikta įstatymo galimybė ginti viešąjį interesą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
18. Ieškovai L.V. K., N. D., R. Ž., R. J. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą - visiškai patenkinti ieškovų L. V. K., N. D., R. Ž., R. J. ieškinį: pripažinti negaliojančiu atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą 2015 m. sausio 20 d. leidimą Nr. LNS-12-150120-00007 statybos darbams valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei taikyti įstatymo numatytas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdus; 3) iš atsakovų Druskininkų savivaldybės administracijos ir M. Č. IĮ „Milčija“ priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: ieškovei N. D. – 250 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ieškovui L. V. K. – 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 4) atmetus apeliacinį skundą pagrindinio ginčo dalyje – sumažinti iš ieškovų priteistas atsakovams atstovavimo išlaidas. Ieškovai taip pat prašo: 1) skirti žodinį šios apeliacinės bylos nagrinėjimą; 2) kviesti ir teismo posėdyje apklausti ekspertą J. R.; 3) skirti ekspertizę, ekspertui pavedant atsakyti į klausimus: ar poilsio namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto Nr.29/2014 TDP sprendiniai yra pagrįsti ir atitinka šiame statinio statybos projekte deklaruotą statybos rūšį – statinio rekonstravimą? kokios rūšies statybos darbams priskirtini atsakovo M. Č. IĮ „Milčija“ žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdomi statybos darbai?; 4) ekspertizės atlikimą pavesti statybos teismo ekspertui V. G.; 5) tuo atveju, jei bus nustatytas ABTĮ 29 str. 1 d. numatyto termino kreiptis į teismą praleidimas – atnaujinti šį terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Dėl statybos teisėtumo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) normas, reglamentuojančias terminą kreiptis į teismą ginčijant administracinį aktą, taip pat šio termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas.
19.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad kiti bylos įrodymai vienareikšmiškai nurodo, jog buvęs atsakovės M. Č. IĮ „Milčija“ priklausęs 32m2 ploto medinis poilsio namelis su mediniais stulpiniais pamatais jokio rūsio neturėjo.
19.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB „Kaliforma“ pateikto projekto duomenys ir teiginiai apie tariamą rūsio egzistavimą galėjo būti grindžiami tik oficialiais Nekilnojamojo turo kadastro ir registro duomenimis. Tokių duomenų nesant, UAB „Kaliforma“ pateiktame projekte deklaruojama statybos rūšis (rekonstravimas) negalėjo būti grindžiama duomenimis apie tariamą rūsį.
19.4. Skundžiamame sprendime pateiktas pamatų plano (t. 2, b. l. 30) ir rūsio plano (t. 2, b. l. 30) vertinimas, statybos inžinerijos specialiųjų žinių reikalaujančiu klausimu, padarytas nesivadovaujant nei viena byloje esančia statybos inžinerijos specialistų, ekspertų išvada.
19.5. Teismas nemotyvavo (CPK 270 str. 4 d.), kodėl atmeta priešingai nurodančias eksperto J. R. eksperto išvadą Nr.18-02/02 ir Lietuvos statybos inžinierių sąjungos specialisto išvadą. Be to, teismas atsisakė apklausti ekspertą J. R..
19.6. Teismas sprendimą dalyje dėl Statybos leidimo teisėtumo grindė vien Projekto sprendiniais, neįvertindamas pačių Projekto sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas neatsižvelgė, jog būtent Projekto sprendinių nepagrįstumu ir neteisėtumu ieškovai grindė motyvus dėl Statybos leidimo neteisėtumo.
19.7. Teismas neįvertino, jog Inspekcijos sprendimas dėl Statybos leidimo ir jo pagrindu vykdomos statybos teisėtumo yra apskųstas administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr.eI-5277-422/2018, pažeidžiant Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10, 11 straipsnių normas, pagal ieškovų skundą dėl statybos teisėtumo Inspekcija iš esmės jokio tyrimo neatliko, o vadovavosi vien paminėto firmos „Tyrimai ir projektai“ tyrimo akto nepagrįstais teiginiais, visiškai netikrindama jų pagrįstumo.
19.8. Teismas, neturėdamas būtinų duomenų ir dokumentų, numatytų Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje ir nesilaikydamas Statybos įstatymo 33 straipsnyje numatytos tvarkos, esant dar nepanaikintam Statybos leidimui, nesant alternatyvaus statinio statybos projekto (kurį įvertinti turėtų kompetentingos institucijos) ėmė svarstyti alternatyvios statybos galimybes.
19.9. Dėl pažeistų ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Skundžiamame teismo sprendime ginčo statybos įtakos ieškovų teisės ir teisėtiems interesams vertinimas yra perteklinis, šiems aspektams skiriant pirminį dėmesį, o pačios statybos teisėtumo vertinimą paliekant antrame (ar net trečiame – po termino ginčyti klausimų) plane. Teismas neturėjo perkelti įrodinėjimo objekto šioje byloje nuo statybos teisėtumo į tokios statybos keliamas pasekmes.
19.10. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog atsakovas negalėjo didinti elektros galingumo kitiems naudotojams nesant jų išankstinio sutikimo.
19.11. Teismas negalėjo grįsti sprendimo paminėtais rodikliais, nustatytais Projekte, kurio sprendinių teisingumas yra bylos ginčo objektas, nesant kitų objektyvių įrodymų apie šių sprendinių pagrįstumą.
19.12. Pirmosios instancijos teismo argumentai dalyje apie atvykstančių asmenų apsistojimą palapinėse ir pan. vertintini kaip deklaratyvūs.
19.13. Dėl termino kreiptis į teismą. Teismas termino laikymosi klausimą turėjo spręsti ieškinio priėmimo stadijoje.
19.14. Teismas neįvertino, kad ieškovai į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu kreipėsi tik tada, kai buvo įsitikinta, kad Inspekcija ne tik tinkamai neatliko paminėtų, įstatymo numatytų pereigų, tačiau ir administraciniame teisme ignoruoja eksperto išvadą bei nesutikimą su skundu grindžia visiškai formalia bei teisiškai neaiškia pozicija.
20. Trečiasis asmuo Z. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria iš trečiojo asmens Z. K.: 1) atsakovės IĮ „Milčija“ priteistos 570 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos; 2) atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos priteistos 206,25 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių CPK 93 str. 4 d.
20.2. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog trečiasis asmuo privalo lygiomis dalimis su kitais ieškovais atlyginti atsakovams bylinėjimosi išlaidas, nes trečiasis asmuo Z. K. elgėsi protingai ir sąžiningai, kadangi matydamas, jog ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti, atsiėmė ieškinį.
21. Atsakovė IĮ „Milčija“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliantų (ieškovų) apeliacinį skundą atmesti, paliekant 2019 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantų (ieškovų) atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
21.1. Apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai, todėl pažeidžiamos CPK 312 str. nuostatos, draudžiančios apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
21.2. Apeliantai pateikia dokumentus, nurodytus apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra prašymo priimti naujus įrodymus, nėra motyvų, kodėl įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Nesant motyvuoto prašymo priimti naujus įrodymus, jie grąžintini apeliantams.
21.3. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, motyvai, kuriais apeliantai (ieškovai) grindžia nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu (ieškinio atmetimu), tačiau nenurodo nei vieno CPK 329 str. numatyto pagrindo sprendimui panaikinti. Pažymėtina, jog apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pateikiama subjektyvi nuomonė dėl teismo procesinio sprendimo.
21.4. Nepagrįsti apeliantų teiginiai esą teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovai praleido įstatymo nustatytą terminą ir netenkino prašymo dėl termino atnaujinimo, kadangi ieškovai nenurodė savo delsimo priežasčių, nenurodė kitų svarbių priežasčių, kodėl buvo praleistas terminas ir kokiu pagrindu jis turėtų būti atnaujintas.
21.5. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimo teiginiu, jog ieškovų atstovas tik teismo posėdžių metu prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją esą prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą praleistą terminą buvo išdėstytas 2019 m. balandžio 8 d. ieškovų paaiškinimuose. Byloje esantys ieškovų paaiškinimai raštu (2019-04-08) nėra procesinis prašymas teismui. Prašymas atnaujinti praleistą terminą nepareikštas.
21.6. Dėl ieškovų teisių ir teisėtų interesų ginčijant statybos leidimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovų nuorodos apie pažeidimus išduodant Statybos leidimą ir šių pažeidimų įtaką ieškovų teisėms, esą yra pakankamos konstatuoti teisių pažeidimą. Su tuo nėra pagrindo sutikti: ne nuorodos yra pagrindas pripažįstant ar atmetant reikalavimus, bet įrodymai. Kaip pagrįstai nurodė teismas savo sprendime, - įrodymų nėra pateikta.
21.7. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog teismo sprendime ginčo statybos įtaka ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams vertinimas yra perteklinis. Apeliaciniame skunde nenuginčyti teismo sprendimo teiginiai, argumentai, išvados.
21.8. Apeliantai nepagrindė savo teiginių dėl tariamai pažeistų jų teisių ar teisėtų interesų, neįrodė, jog teismas nepagrįstai nepripažino ieškovų teisių pažeidimų, išduodant statybą leidžiantį dokumentą.
21.9. Dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu. Kritiškai vertintini apeliantų teiginiai, jog M. Č. IĮ „Milčija“ poilsio namelio kadastro duomenyse ir statinių išdėstymo sklype plane nesant nuorodos apie rūsio buvimą, galima patvirtinti, kad rūsio nebuvo.
21.10. Apeliantai remiasi ieškovo Z. K. (2019-09-03 atsisakiusio ieškinio) teiginiais, jog poilsio namelis, priklausęs M. Č. IĮ „Milčija“, neturėjo rūsio. Šie teiginiai nuneigti kitų proceso dalyvių.
21.11. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog teismas nepasisakė kaip technologiškai įmanoma padaryti senus stulpinius pamatus panaudojant naujiems juostiniams gelžbetoniniams pamatams, nes iš ieškovų ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovai nesiekė nuginčyti atskirų statybos darbų etapų, jų technologijos.
21.12. Ieškovų subjektyvus nesutikimas su priimtu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys, nėra pakankamas pagrindas pakeisti teismo procesinį sprendimą ir/ar pripažinti apeliacinio skundo teiginius pagrįstais.
21.13. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nei vienas iš ieškovų, taip pat jų atstovas neprašė teismo, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimą, sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliantai nepagrįstai prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidas.
21.14. Apeliantai nepateikė visų dokumentų, patvirtinančių teiginius apie faktines aplinkybes - neįgalumą. Pensininko pažymėjimas, darbingumo lygio pažyma ar neįgalumo pažyma neįrodo asmens gaunamų pajamų. Teikiamais dokumentais neįrodoma ieškovų finansinė padėtis, juo labiau negalėjimas įvykdyti prievolės: sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
21.15. Nesutiktina su apeliantų prašymu skirti ekspertizę, nes toks prašymas nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog apeliantai siekia iš naujo vertinti atliktus statybos darbus pagal statybos rūšį. Taip pat nesutiktina su apeliantų prašymu apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
22. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo: 1) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-578-418/2019 palikti nepakeistą; 2) netenkinti apeliantų prašymo dėl ekspertizės skyrimo; 3) netenkinti apeliantų prašymo dėl liudytojo apklausos; 4) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
22.1. Apeliantų argumentai, kad teismas priėmimo stadijoje turėjo spręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo grindžiant šią poziciją administracinio proceso normų nuostatomis laikytina nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė pagal CPK normas, pagrindų ieškinio atsisakymui nustatyta nebuvo.
22.2. Apeliaciniame skunde statybos teisėtumas neigiamas iš esmės deklaratyviai teigiant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.
22.3. Apeliantų argumentai, kuriais kritikuojama atsakovų pozicija yra apeliantų nuomonė, t.y. nelaikytini įrodymu byloje.
22.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Inspekcijos sprendimas dėl Statybos leidimo ir jo pagrindu vykdomos statybos teisėtumo yra apskųstas administraciniam teismui, nes Inspekcija į šią civilinę byla įtraukta kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, teismui pateikė išsamų atsiliepimą, išdėstė savo argumentus ir pateikė įrodymus, kuriuos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vertino visų pateiktų įrodymų visumoje.
22.5. Apeliantai skunde nepagrįstai teigia egzistuojant pažeidimą dar nebaigtoje nagrinėti administracinėje byloje.
22.6. Apeliantai nepagrįstai prašo skirti ekspertizę, nes prašymą skirti ekspertizę apeliantai turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau toks prašymas nepateiktas.
23. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantų apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
23.1. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias terminą kreiptis į Teismą ginčijant individualų administracinį aktą, šio procesinio termino atnaujinimą, netinkamai ištyrė ir vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo aktualių teismų praktikos išaiškinimų nagrinėtais teisiniais klausimais, yra nepagrįsti konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais kaip numatyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
23.2. Apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog Administracijos išduotu leidimu teisėtai leista rekonstruoti poilsio namą, savo išvados negrindė firmos „Tyrimai ir projektai“ parengtu tyrimo aktu, todėl priėmė nepagrįstą skundžiamą sprendimą CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra nepagrįstas, nes teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje yra pateiktos nepriklausomų ekspertų išvados, taip pat pažymėjo kiurių asmenų iniciatyva buvo atlikti ekspertiniai vertinimai.
23.3. Atmestinas apeliantų apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 29 straipsnio ir 33 straipsnio nuostatas, nes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas panaikinti leidimą yra susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl laikytinas administracinio teisinio pobūdžio.
23.4. Apeliantai neįrodė teisės aktų, galiojusių leidimo išdavimo metu, reikalavimų pažeidimų, sąlygojusius jų reikalavimo ginčyti leidimą pagrįstumą.
24. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo asmens Z. K. apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
24.1. Z. K. ieškovo teisėmis byloje dalyvavo viso bylos nagrinėjimo proceso metu. t.y. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018-10-22) iki įrodymų tyrimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (2019-09-18). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su Z. K. procesiniais veiksmais.
24.2. Z. K. tik baigus įrodymų tyrimą pateikė teismui prašymą (prašymas pateiktas tik 2019-09-03), kuriuo nurodė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimų.
24.3. Ieškovams reiškiant reikalavimus teismui būtent dalyje ieškinio buvo remiamasi Z. K. parodymais.
24.4. Ieškovas Z. K. buvo aktyvus, teisminio proceso metu naudojosi ieškovui CPK suteiktomis teisėmis, dalyvavo teismo posėdžiuose, kaip ieškovas, visuose procesiniuose dokumentuose kaip ieškovas reiškė įvairius prašymus, teikė teismui paaiškinimus, todėl apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
25. Atsakovė IĮ „Milčija“ atsiliepime į trečiojo asmens Z. K. apeliacinį skundą prašo apelianto (trečiojo asmens) apeliacinį skundą atmesti, paliekant 2019 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto (trečiojo asmens) atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
25.1. Nesutiktina su apeliantu Z. K., jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas - CPK 93 str. 4 d., nes prašymas dėl atsisakymo ieškinio reikalavimų pateiktas baigus įrodymų tyrimą.
25.2. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai apie jo pastangas nutraukti teisminį procesą, nes savo teiginių apeliantas nepagrindė įrodymais, nepateikė susirašinėjimo su kitais ieškovais ar kitokio tokio bendravimo įrodymų. 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje apeliantas Z. K. ieškinį palaikė, todėl tikėtina, jog ieškinio reikalavimų nepagrįstumą suprato tik baigus įrodymų tyrimą byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
27. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
28. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodami tuo, kad tikslinga būtų apklausti ekspertą J. R., kurį atsisakė apklausti pirmosios instancijos teismas, bei prašo paskirti teismo statybos ekspertizę.
29. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų prašymas apklausti ekspertą bei skirti teismo ekspertizę, susijęs su naujų įrodymų rinkimu. Pateikta eksperto J. R. išvada aiški, nereikalauja papildomų paaiškinimų. Ieškovai apeliaciniame skunde nepagrindžia, kodėl neteikė prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teisme, todėl spręstina, jog tenkinus tokį prašymą apeliacinės instancijos teisme, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, pažeisti šalių lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei rungimosi principai. Tai, kad šioje byloje priimtas ieškovams nepalankus sprendimas, nelemia ieškovų teisės rinkti ir teikti naujus įrodymus tam, kad pagrįstų savo reiškiamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija netenkina šių prašymų, konstatuoja, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
30. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
32. Ieškovų (apeliantų) atstovas su apeliaciniu skundu pateikė ieškovo R. Ž. pensijos gavėjo pažymėjimo, A. J. darbingumo lygio bei specialiųjų poreikių nustatymo pažymų kopijas, bei su 2020m. sausio 7 d. prašymu pateikė ieškovų N. D., L.V. K. neįgalumo pažymėjimų kopijas. Minėtais įrodymais ieškovai R. Ž., R. J. siekia pagrįsti jų sunkią turtinę padėtį.
33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai teikiamais rašytiniais įrodymais grindžia apeliacinį skundą dalyje dėl iš jų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, yra susiję su skunde nurodytais procesinio pobūdžio reikalavimais, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovai su jais susipažinę, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima (CPK 314 str.).
Dėl ginčo esmės
34. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovams N. D., R. J., L. V. K., R. Ž., atsakovei M. Č. individualiai įmonei „Milčija“, tretiesiems asmenims M. J. (Ž.), S. K., Č. K., V. M., G. B., S. U., A. U., M. N., Š. J., Z. K. 2000-2001 m. laikotarpiu sudarytų Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pagrindu, jose nurodytomis priskirtomis atskiram naudojimui dalimis, 99 metams išnuomotas 1.7106 ha ploto valstybinis Rekreacinės paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiame žemės sklype yra ieškovams, atsakovei IĮ „Milčija“ bei pirmiau minėtiems tretiesiems asmenims priklausantys pastatai–poilsio nameliai. Atsakovei IĮ „Milčija“ Druskininkų savivaldybės administracija 2015 m. sausio 20 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-12-150120-00007, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „Kaliforma“ 2014 metais parengtą poilsio namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą Nr. 29/2014. Šiuo projektu atsakovei IĮ „Milčija“ leidžiama“ pirmiau minėtame žemės sklype įrengti nuotekų šalinimo tinklus ir nuotekų surinkimo tinklus, ir rekonstruoti poilsio namą.
35. Ieškovai ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą 2015 m. sausio 20 d. leidimą Nr. LNS-12-150120-00007, kuriuo leista UAB „Milčija“ rekonstruoti jai priklausantį pastatą – poilsio namelį, motyvuodami tuo, kad vykdoma ne pastato rekonstrukcija, o nauja statyba, kad parengto pastato rekonstrukcijos sprendiniai neatitinka jame nurodyto statybos rūšies, kad vykdant naujo pastato statybą yra pažeidžiami ieškovų interesai, kadangi pastačius tokio dydžio pastatą ieškovams neliks galimybės įsirengti valymo įrengimus, nebus galimybės pasididinti tiekiamos elektros galią, padaugės poilsiavietėje žmonių skaičius, dėl ko bus didesnis ir triukšmo lygis, neliks vietos bendruose naudojamuose žemės sklypo plotą pasistatyti automobiliams.
36. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino dviem pagrindais:1) nustatęs, kad ieškovai praleido įstatymo nustatytų vieno mėnesio terminų kreiptis į teismą, nenustatęs svarbių priežasčių šio termino atnaujinimui, atsakovų prašymu taikė ieškinio senatį kaip pagrindą ieškinį atmesti; 2) ieškovai neįrodė, kad atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai išdavus atsakovei IĮ „ Milčija" statybos leidimų rekonstrukcijai, yra pažeidžiamos ieškovų teisės ar jų teisėti interesai ir kad kokiu nors būdu būtų pažeistas viešasis interesas, be to ieškovams nesuteikta įstatymo galimybė ginti viešąjį interesų.
Dėl ieškovų apeliacinio skundo
37. Ieškovų apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) normas, reglamentuojančias terminą kreiptis į teismą ginčijant administracinį aktą, šio termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai ištyrė ir vertino bylos aplinkybes bei įrodymus, padarė neteisingas išvadas, nukrypo nuo aktualių teismų praktikos išaiškinimų nagrinėtais teisiniais klausimais.
38. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Civilinio proceso kodekso (CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1306-585-2019 ir kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos yra aišku, kad įrodinėjimo pareiga tenka besikreipiančiam į teismą asmeniui, šiuo konkrečiu atveju-ieškovams.
39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu 38 punkte teisiniu reguliavimu, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
40. Dėl ieškinio senaties. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, tai, kad ieškovai ginčija individualaus pobūdžio administracinį teisės aktą, statybą leidžiančiam dokumentui apskųsti teismine tvarka taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, sprendė, kad ieškovai praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. Kadangi ieškovai nenurodė objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių teisę gauti informaciją ir teismui pateikti ieškinį laiku, sužinojus apie galimą savo teisių pažeidimą, šio termino neatnaujino, taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė CK 1. 131 str. 1 d. pagrindu.
41. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovų keliamam ginčui teisme nepakako vien susipažinti su Statybos leidimo turiniu, buvo būtina susipažinti ir su Projektu, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, sprendiniais, nes ieškovai Statybos leidimo teisėtumą ginčija tuo pagrindu, kad jis išduotas pagal statybos projektą, kurio sprendiniai yra klaidingi ir realiai numato kitos rūšies statybos darbus (naują statybą), nei deklaruojama projekte (statinio rekonstrukcijai), todėl negalėjo būti išduotas. Kaip nurodyta byloje, su Projekto sprendiniais ieškovai galėjo susipažinti tik (per atstovą) gavę Projekto egzempliorių iš Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. taigi, būtent ši dieną (2018-09-19) laikytina ABTĮ 29 str. 1 d. numatyto termino pradžia, ieškinys buvo paduotas 2018 m. spalio 19 d., nepraleidus termino. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.
42. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).
44. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).
45. Nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos išduotas 2015 m. sausio 20 d. leidimas Nr. LNS-12-150120-00007, ieškovai su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2018 m. spalio 19 d., nors apie atsakovės M. Č. individualios įmonės „Milčija“ sklype Nr. 3 vykdomus statybos darbus, jų pačių iniciatyva atliktas eksperto J. R. statybos darbų vertinimas bei 2018-02-12 surašyta išvada apie naujo pastato statybą, ieškovų kreipimasis su skundu 2018 m. birželio 12 d. į Regionų apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI-176-422/2019) dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 15 d. rašto Nr. (15.2)-2D-6648 panaikinimo, leidžia spręsti, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovai galėjo sužinoti žymiai ankščiau, nei apeliaciniame skunde nurodoma data - 2018 m. rugsėjo 19 d., ieškovų siejama su Projekto sprendinių gavimu iš Druskininkų savivaldybės administracijos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškinio senatis turi būti pradėta skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 22 d. (2018 m. gegužės 15 d. rašto Nr. (15.2)-2D-6648 gavimo), o ieškovams 2018 m. rugsėjo 19 d. projektinių sprendinių pateikimas nebuvo lemiamas veiksnys savo teises realizuoti įstatymo nustatytu terminu. Apeliantai savo procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, kad nepraleido ABTĮ 29 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, tačiau apeliaciniame skunde pateikė prašymą dėl jo atnaujinimo, jeigu teismas manytų, kad ieškovai šį terminą praleido, nes jų veiksmai kreipiantis į valstybės institucijas savo teisių gynimui nevertinti kaip nerūpestingi ir aplaidūs.
46. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka, kad faktinės bylos aplinkybės, ieškovų veiksmai kreipiantis į valstybės institucijas, siekiant išsiaiškinti apie galimą jų teisių pažeidimą, pateisinančios ieškovų delsimą laiku pareikšti ieškinį, todėl senaties termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis ir šis terminas galėtų būti atnaujinamas, tačiau to nepakanka, nes ieškinys atmestas ir dėl to, kad ieškovai neįrodė, jog išdavus ginčijamą statybos leidimą yra pažeidžiamos ieškovų teisės ar jų teisėti interesai, kokiu nors būdu būtų pažeistas viešasis interesas, be to, ieškovams nesuteikta įstatymo galimybė ginti viešąjį interesų, todėl ir kiti ieškinio atmetimo pagrindai aptariami toliau šioje nutartyje.
47. Dėl ieškovų teisių ir teisėtų interesų ginčijant statybos leidimą. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovų teisės ginčyti Statybos leidimą (teisės kreiptis teismą su tokiu reikalavimu) neturėjimo, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 išaiškinimu. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais ir atmestinais, nes pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai pateikta ir kitose nutartyse pateikta šiuo klausimu teisminė praktika.
48. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).
49. Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis nustato, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą.
50. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovai savo teisių pažeidimą grindžia, nurodydami tokias aplinkybes: jog atsakovei vykdant rekonstrukciją ir pastačius tokio dydžio pastatą, ieškovams neliks galimybės įsirengti valymo įrengimus, nebus galimybės pasididinti tiekiamos elektros galią, padaugės poilsiavietėje žmonių skaičius, dėl ko bus didesnis ir triukšmo lygis, neliks vietos bendruose naudojamuose žemės sklypo plotą pasistatyti automobiliams bei didėja žemės sklypo teritorijos užstatymo intensyvumas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiems teiginiams pagrįsti ieškovai byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas, detaliai pasisakęs ir įvertinęs šiuos ieškovų teiginius, pagrįstai konstatavo, kad ieškovai savo teisių pažeidimų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus teiginius, net neįrodinėjo, nors atsakovai ir tretieji asmenys kvestionavo jų teisę ginčyti statybos leidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje dalyvaujantys tretieji asmenys –fiziniai asmenys V. M., M. N., S. K., kurie yra to paties valstybinės žemės sklypo nuomininkai ir statinių-poilsio namelių savininkai, paaiškino, jog IĮ „Milčija“ statybos darbai vykdomi išimtinai tik įmonės nuomojamame žemės sklype, vykdomi statybos darbai jų teisėtų interesų nepažeidžia. Apeliaciniame skunde ieškovai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad statyba vykdoma atsakovei IĮ „Milčija“ (statytojai) priklausančioje sklypo dalyje, pagal UAB „Kaliforma“ pateiktą Poilsio namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, kuriam pritarė visos reikalingos institucijos. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo atveju ieškovai neįrodė, kad pagal išduotą statybos leidimą atsakovei IĮ „Milčija“ rekonstravus poilsio pastatą, kokiu nors būdu yra pažeisti jų interesai.
51. Dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu. Apeliaciniame skunde ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu bei padaryta išvada dėl Statybos leidimo teisėtumo. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad buvęs atsakovės M. Č. individualiai įmonei „Milčija“ priklausęs 32m2 ploto medinis poilsio namelis su mediniais stulpiniais pamatais jokio rūsio neturėjo, neįvertino aplinkybės, kad Projekto duomenys ir teiginiai apie tariamą rūsio egzistavimą galėjo būti grindžiami tik oficialiais Nekilnojamojo turo kadastro ir registro duomenimis, nepagrįstai nesivadovavo ieškovų pateikta eksperto J. R. išvadą Nr.18-02/02 (su jos papildymais ir Lietuvos statybos inžinierių sąjungos specialisto išvada, kurie patvirtina, kad buvęs atsakovei M. Č. individualiai įmonei „Milčija“ priklausęs 32m2 ploto medinis poilsio namelis su mediniais stulpiniais pamatais buvo visiškai nugriautas statomas naujas 362m2 ploto kelių aukštų, su rūsiu, mūrinis pastatas su kito tipo gelžbetoniniais juostiniais pamatais.
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl Druskininkų savivaldybės administracijos išduoto 2015 m. sausio 20 d. leidimo Nr. LNS-12-150120-00007 netinkamai vertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas teisingai, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, eksperto J. R. išvadą vertino tik kaip vieną iš rašytinių įrodymų, kitų įrodymų visumoje. Atkreiptinas dėmesys, jog kiti rašytiniai įrodymai -Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 25 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. LDIPA-10-150625-00060 konstatavo, kad statybos leidimas išduotas teisėtai, patikrinusi poilsio namo atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, taip pat atlikusi poilsio namo atitikties statinio projektui patikrinimą 2018 m. balandžio 24 d. surašė statinio (-ių) atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-522-( 15.54), kuriuo konstatavo, kad poilsio namas atitinka esminius statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius ir 2018 m. gegužės 15 d. raštu informavo ieškovus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad rekonstruojamas pastato paskirtis – poilsio, pastatas rekonstruojamas rekreacinėje teritorijoje, statinio statyba neprieštarauja Druskininkų savivaldybės bendrajame plane nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, tokiems darbams atsakovė IĮ „Milčija turi valstybinės žemės patikėtinės leidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei IĮ „Milčija“ išnuomota valstybinės žemės sklypo dalis 99 metams. Atkreipia dėmėsį, kad apeliantų procesiniuose dokumentuose nenurodoma kaip esmingai galėtų pažeisti jų teises ir teisėtus interesus, kai ieškovų vertinimu, yra vykdoma ne rekonstrukcija, o naujo pastato statyba atsakovei išnuomotoje sklypo dalyje. Byloje ieškovų pateiktame žemės sklypo plane aiškiai nurodytas kiekvieno poilsio namelio savininko naudojamas žemės sklypas ir bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, tenkanti kiekvienam namelio savininkui, nurodytos bendrojo naudojimo sklypo dalis (sporto aikštelės, pėsčiųjų takai, pravažiavimai, transporto pravažiavimui skirtos dalys), apeliantai neginčija ir neįrodinėja, kad dėl išduoto Statybos leidimo bendrojo naudojimo plotai pasikeitė/sumažėjo ar pasikeitė jų paskirtis. Todėl esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad ieškovų ginčijamo statybos leidimo panaikinimas ieškovams nesukeltų jokių pasekmių, nes kaip minėta šioje teritorijoje, net ir visiškai nauja statyba yra galima, ir ieškovų ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju, nebūtų pagrindas nugriauti atsakovės IĮ „Milčija“ rekonstruojamą pastatą, o pasikeistų tik atsakovei IĮ „Milčija“ leidimo forma.
53. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad teismas priėmimo stadijoje turėjo spręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo grindžiant šią poziciją administracinio proceso normų nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė pagal CPK normas, nenustatęs CPK įtvirtintų pagrindų atsisakyti ieškinį priimti. Ieškinys išnagrinėtas laikantis CPK nuostatų.
54. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog atmetus apeliacinį skundą dėl pagrindinio reikalavimo, tuomet prašo sumažinti iš ieškovų priteistas lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas atsakovei IĮ „Milčija“ 2 850 Eur (iš kiekvieno po 570 Eur), Druskininkų savivaldybės administracijai - 1 031,20 Eur (iš kiekvieno po 206,25 Eur). Apeliantai šį prašymą grindžia tuo, kad ieškovai L.V. K., R. Ž. yra pensininkai, L.V. K. yra dalinai neįgalus, ieškovė N. D. taip pat dalinai neįgali, o ieškovė R. J. nuolat slaugo neįgalų vyrą. Nurodo, kad dėl paminėtų priežasčių, ieškovų pajamos yra ribotos, pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių pažymėjimų kopijas, prašo iš kiekvieno jų priteistų atsakovams po 776,25 Eur (570+206,25) bylinėjimosi išlaidų dydį kaip itin didelį sumažinti ir priteisti ne daugiau kaip po 50 Eur (kiekvienam atsakovui) iš kiekvieno ieškovo.
55. Pasisakant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio1, 2 dalys). Apeliantai neginčija skundžiamame sprendime detaliai aptartų atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, kurios įvertintos atsižvelgiant į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl teisėjų kolegija papildomai jų neaptarinėja.
56. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovai, prašydami sumažinti iš jų priteistas bylinėjimosi išlaidas, šį prašymą pateikia tik apeliaciniame skunde, jų pateiktų dokumentų (neįgalumo pažymėjimų, pažymų kopijų) nepakanka, nes šie dokumentai neatspindi tikrosios ieškovų turtinės padėties, nepateikta duomenų apie ieškovų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Ieškovai byloje, kaip ir atsakovai, naudojosi apmokama advokato pagalba, todėl inicijuodami civilinį procesą, turėjo numatyti, jog esant nepalankiam ieškovams bylos išnagrinėjimo rezultatui, jiems tektų atlyginti priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vertinti, kad apeliantai nėra pajėgus sumokėti atsakovams priteistas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas dėl jų sumažinimo netenkinamas (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas asmuo, esant tam tikroms aplinkybėms, turi teisę kreiptis su prašymu į pirmosios instancijos teismą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo.
57. Kiti neaptarti ieškovų apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl trečiojo asmens Z. K. apeliacinio skundo.
58. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš apelianto - trečiojo asmens priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovams: IĮ „Milčija“ - 570 Eur, Druskininkų savivaldybės administracijai - 206,25 Eur, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos - 6,42 Eur patirtų kelionės išlaidų, valstybei - 53,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. dėl priteistos bendros 836,24 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų.
59. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, be pagrindo netaikė CPK 93 str. 4 d., CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatų, neatsižvelgė, kad jo procesinis elgesys buvo tinkamas, kad jis kaip ieškovas 2019 m. rugsėjo mėn. 03 d. pareiškimu atsisakė ieškinio. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų priteisimu trečiojo asmens atžvilgiu, prašo panaikinti.
60. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių elgesį, bylos pobūdį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, šiuo atveju pagrindo nėra.
62. Pažymėtina, kad ieškinį Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pateikė penki ieškovai: N. D., R. J., L. V. K., Z. K. ir R. Ž. 2018 m. spalio 22 d. Būdamas ieškovu, Z. K. ieškovo teisėmis dalyvavo viso bylos nagrinėjimo proceso metu, t.y. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki įrodymų tyrimo pabaigos, kuomet 2019-08-21 vykusiame teismo posėdyje, civilinę bylą nagrinėjant iš esmės, buvo išklausyti visi proceso dalyviai, išvardinti bylos dokumentai ir nutarta pereiti prie baigiamųjų kalbų, atidedant bylos nagrinėjimą ir paskiriant teismo posėdžio datą - 2019-09-18, o prašymą dėl ieškinio atsisakymo pateikė tik 2019-09-03, skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2019-09-30. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokį prašymą ieškovas (trečiasis asmuo) Z. K. teismui pateikė jau baigus įrodymų tyrimą, todėl pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad jis privalo su kitais ieškovais atlyginti atsakovams ir trečiajam asmeniui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos procesinės baigties.
63. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų ieškovų bei trečiojo asmens apeliaciniai skundais atmetami, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
64. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantai (ieškovai) teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (L.V. K. - 75 Eur žyminio mokesčio, N. D. – 250 Eur už advokato paslaugas), tačiau netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti apeliantams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
65. Atsakovė M. Č. IĮ „Milčija“ pateikė atsiliepimus į ieškovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, kuriuose prašė iš apeliantų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2020 m. sausio 9 d. posėdžio) jokių bylinėjimosi išlaidas pagrindžių įrodymų nepateikė. Kadangi tik su 2020 m. sausio 27 d. prašymu pateikė 2020 m. sausio 23 d. sąskaitos už teisines paslaugas kopiją bei 2020 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymą Nr. 01271030 apie 520 Eur sumokėjimą advokatės O. K. kontorai, t.y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos negali būti priteisiamos, todėl atsakovei iš apeliantų šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 185 str.)
66. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 68,31 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš apeliantų po lygiai iš kiekvieno priteistinos šios išlaidos valstybei (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų N. D., R. J., L. V. K., R. Ž., Z. K. valstybės naudai po 13, 70 Eur (trylika eurų ir 70 ct) išlaidas iš kiekvieno, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Aušra Baubienė
Virginija Gudynienė
Izolda Nėnienė