Byla Nr. 1S-40-932/2026

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-01215-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.2.3.; 2.5.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB ,,B. T.“ įgalioto atstovo K. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutarties, kuria nutarta pripažinti Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus 2025 m. birželio 27 d. sprendimu byloje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) UAB „B. T.“ paskirtą 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) piniginę sankciją ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Latvijos Respublikos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus 2025 m. birželio 27 d. sprendimu byloje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (past. – sprendimas įsiteisėjo 2025 m. liepos 23 d.) UAB „B. T.“ paskirta 80 Eur bauda dėl to, kad 2025 m. birželio 14 d. 10.26 val. Latvijos Respublikoje, gyvenamoje vietoje Berzkrogs, greitkelyje Ryga – Sigulda – Estijos siena (Veclaicene) (A2), 94,5 km, kur leistinas važiavimo greitis negali viršyti 50 km/h, UAB „B. T.“ priklausanti transporto priemonė „Skoda Kamiq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 74 km/h greičiu. Greitis fiksuotas greičio fiksavimo įranga „GATSO“, serija Nr. 15-43-034-918, nesustabdžius transporto priemonės. Faktinis važiavimo greitis, apskaičiavus leistiną įrangos paklaidą – 71 km/h, taigi leistinas važiavimo greitis viršytas 21 km/h. Tuo buvo pažeistas Latvijos Respublikos Kelių eismo taisyklių 101 punktas ir padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Latvijos Respublikos kelių eismo įstatymo (toliau ir – AAL) 55 straipsnio 8 dalyje, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teisme, vadovaujantis Europos Sąjungos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2005/2214/TVR), gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus prašymas (liudijimas su dokumentais) pripažinti ir vykdyti UAB „B. T.“ 2025 m. birželio 27 d. sprendimu byloje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) paskirtą 80 Eur piniginę sankciją.

3.       Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartimi Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos teisinės pagalbos prašymas tenkintas ir nutarta pripažinti Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus 2025 m. birželio 27 d. sprendimu byloje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (sprendimas įsiteisėjo 2025 m. liepos 23 d.) UAB „B. T.“ paskirtą 80 Eur piniginę sankciją bei ją vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, baudą sumokant per 2 (du) mėnesius nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

II.                      Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4.       Skundu asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB ,,B. T.“ įgaliotas atstovas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartį ir atsisakyti pripažinti bei vykdyti Latvijos Respublikos institucijos sprendimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Skunde teikiami papildomi prašymai: 1) pripažinti, kad sprendimas priimtas pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konencija) 6 straipsnį; 2) konstatuoti, kad neįrodytas tinkamas sprendimo įteikimas; 3) taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką byloje Nr. 2AT-24-719/2024; 4) nutraukti bylą dėl UAB ,,B. T.“.

4.1.        Skunde pareiškėjas nurodo, kad UAB „B. T.“ (toliau – ir Bendrovė) vykdo automobilių nuomos veiklą ir eksploatuoja apie 1 000 transporto priemonių, dėl ko nuolat gauna užsienio institucijų pranešimus dėl galimų KET pažeidimų. Teigia, kad patikrinus Bendrovės vidines dokumentų ir pašto registravimo sistemas nustatyta, jog nurodomas dokumentas iš Latvijos institucijų nebuvo gautas, dėl to Bendrovė neteko realios galimybės gintis, kas pažeidžia Konvencijos 6 straipsnio nuostatas, atima teisę skųsti sprendimą ir neatitinka skunde nurodomos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Tai, kad sprendimas buvo įteiktas, grindžiama tik prielaida ir neatitinka Lietuvos ir ES teisės. Atkreipiamas dėmesys, kad žemesnysis teismas tik preziumavo sprendimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) gavimą, apsiribodamas aplinkybe, jog pašto siunta nebuvo grąžinta siuntėjui. Aplinkybė, kad siunta nebuvo grąžinta, negali būti laikoma įteikimo faktu, tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai Nr. 2AT-24-719/2024.

4.2.       Toliau skunde pareiškėjas pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė nebuvo informuota apie pradėtą administracinį procesą, o bylos medžiagoje nėra pateikta nuotraukų, techninių ar metrologinių duomenų, kitų įrodymų apie pažeidimo vietą, laiką ir aplinkybes, institucija pati eliminavo suteikti Bendrovei galimybę laiku identifikuoti faktinį vairuotoją. Skunde pažymima, jog faktinio vairuotojo neidentifikavimą lėmė ne pareiškėjo veiksmai, o institucijos nesugebėjimas užtikrinti tinkamą informavimą. Atkreipiamas dėmesys, jog žemesniajam teismui pateikta nuomos sutartis ir vairuotojo duomenys, nebuvo paneigti.

4.3.       Likusia skundo dalimi pareiškėjas dėsto, jo įsitikinimu, aktualią teismų praktiką (past. – pateikiamos nuorodos į žemesniųjų teismų bylas Nr. E1-2840-1033/2022, El-3322-1130/2025, E1-3558-1130/2025, E1-2529-1078/2025, E1-3414-1133/2025, E1-3437-1133/2025, El-4256-1078/2025, El-4314-1133/2025, E1-3557-990/2025 kt.), tvirtinama, jog 2025 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) prieštarauja ES teisei, nes pagal Tarybos sprendimą 2009/299/TVR sprendimai, priimti neinformavus asmens apie procesą, neidentifikavus faktinio vairuotojo, negali būti pripažįstami kitoje valstybėje narėje.

5.       Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III.                      Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjo skundas atmetamas.

6.       Aukštesnysis teismas, įvertinęs UAB ,,B. T.“ įgalioto atstovo K. P. skunde ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodytus argumentus bei motyvus, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

7.       2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms yra nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje reglamentuota, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Iš tokio teisinio reguliavimo seka, kad teismas, kuris pripažįsta užsienio valstybės galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta, turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas nenagrinėja pareiškėjo argumentų, kuriais tvirtinama nesant objektyvių įrodymų (nuotraukų, techninių ar metrologinių duomenų ir kt.), pagrinčiančių pažeidimo padarymą, tai, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo.

8.       Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Šio pamatinio sprendimo nuostatos inkorporuotos į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, t. y. į BPK 3651 ir 3652 straipsnius. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas šiuo atveju remiasi Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies „g“ punktu, kuriame įtvirtinta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, jog pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Šis atsisakymo pagrindas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3651 straipsnio 3 dalies 7 punkte. 

9.       Skunde pareiškėjas, ginčydamas žemesniojo teismo išvadas, kaip vieną esminių argumentų nurodo tai, kad UAB ,,B. T.“ nebuvo tinkamai informuota apie priimtą sprendimą bei teisę teikti skundą dėl šio sprendimo. Šie pareiškėjo argumentai yra grindžiami teismų praktika, kurioje pasisakyta dėl būtinumo įsitikinti, kad visi su priimtu procesiniu sprendimu susiję dokumentai buvo tinkamai įteikti suinteresuotam asmeniui. Pasisakant dėl šių argumentų, pastebėtina, kad iš ankščiau aptartų Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies „g“ punkto bei BPK 3651 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatų seka, jog tinkamą minėto pranešimo įteikimo tvarką numato ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, o šį sprendimą priėmusios valstybės (Latvijos Respublikos) nustatytos procesinės taisyklės, todėl vadovautis pareiškėjo skunde nurodoma Lietuvos teismų praktika, kurioje nagrinėjami procesinių dokumentų įteikimo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus klausimai, nėra pagrindo. Be to, iš apygardos teismui pateikto byloje esančio liudijimo, kuriame aprašant faktų ir aplinkybių santrauką, kuriomis buvo padarytas pažeidimas, už kurį UAB ,,B. T.“ buvo nubausta 2026 m. birželio 27 d. sprendimu byloje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), matyti, jog byla buvo nagrinėta pagal rašytinę procedūrą, tačiau asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus (b. l. 17, liudijimo (h) dalies, 2 punktas, (b) papunktis). Be kita ko, liudijime nurodyta, kad „< ... > priimtas sprendimas per tris darbo dienas nuo priėmimo dienos buvo išsiųstas UAB „B. T.“ Europos Transporto priemonių ir vairuotojų informacijos sistemoje (EUCARIS) registruotu adresu kaip paprasta pašto siunta, įteikta adresatui įdedant ją į jo pašto dėžutę ir be gavimo parašo“. Liudijime pažymėta, kad tais atvejais, kai pašto siuntos negalima įteikti adresatui, visos pašto siuntos nedelsiant grąžinamos siuntėjui, nurodant neįteikimo priežastį (b. l. 18 (antra lapo pusė), liudijimo (j) dalis), tačiau šiuo atveju siunta nebuvo grąžinta, todėl Latvijos Respublikos kompetetinga institucija sprendė, kad sprendimas yra įteiktas tinkamai. Taip pat pastebėtina, kad Latvijos Respublikos kompetetingos institucijos išduotame liudijime (b. l. 13 (antra lapo pusė), 19) nurodytas UAB „B. T.“ adresas sutampa su paties pareiškėjo skunde nurodomu adresu (duomenys neskelbtini), taigi nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui skirta Latvijos Respublikos siunta buvo išsiųsta neteisingu adresu. Šie duomenys atitinkamai paneigia skundo teiginius, kuriais įrodinėjama, kad sprendimas dėl finansinės sankcijos paskyrimo nebuvo tinkamai įteiktas. Netikėti Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų pateikta informacija Lietuvos Respublikos teismai neturi pagrindo, dėl to atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą piniginę sankciją, kaip to pageidauja pareiškėjas, nėra jokio objektyvaus pagrindo.  

10.       Skunde pateikiama teismų praktika UAB „B. T.“ bylose, nurodomos konkrečios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys, kuriose dėl piniginių sankcijų pripažinimo ir vykdymo sprendimai yra priimti UAB „B. T.“ naudai ir kuriose pateikti žemesniųjų teismų išaiškinimai dėl atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimus. Pasisakant dėl šių argumentų, pastebėtina, jog žemesniųjų teismų nutartys aukštesniojo teismo nesaisto. Skundą nagrinėjantis teismas vadovaujasi aukštesniųjų teismų suformuota praktika, o būtent apygardų teismų, kurie analogiškais klausimais priima galutines ir neskundžiamas nutartis (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-242-1072/2025, 1S-231-885/2025, 1S-164-497/2025, 1S-268-1053/2025, 1S-10-885/2026, 1S-13-576/2026, 1S-15-935/2026  ir kt.).

11.       Apygardos teismo vertinimu, Latvijos Respublikos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus 2025 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) atitinka 2005 m. vasario 24 d. Europos Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms reikalavimus ir pagrindų atsisakyti pripažinti piniginę sankciją nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta, priimta nepažeidžiant Europos Sąjungos teisinio reguliavimo bei Lietuvos Respublikos įstatymų, dėl ko UAB „B. T.“ skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti UAB ,,B. T.“ įgalioto atstovo K. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                             Julita Dabulskytė-Raizgienė