Civilinė byla Nr. 2-1462-585/2020

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2.

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 17 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Istpro“ pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ sprendimą 2020 m. liepos 15 d. sušaukti pirmąjį BUAB „Finiens“ kreditorių susirinkimą. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti BUAB „Finiens“ nemokumo administratorei UAB „Reniva“ 2020 m. liepos 15 d. organizuoti, vykdyti, vesti pirmąjį kreditorių susirinkimą, surašyti, pasirašyti pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą, kitus dokumentus.

2.       BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad 45 dienų terminas sušaukti atsakovo pirmąjį kreditorių susirinkimą buvo skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 30 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. e2-786-798/2020 buvo išnagrinėtas teisminis ginčas dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 11 610 077,04 Eur pareikšto kreditorinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje, kuriuo teismas pasisakė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neturi 11 610 077,04 Eur reikalavimo teisės į atsakovę. Išnagrinėjus šį ginčą įsiteisėjusia teismo nutartimi, atsirado atsakovės administratorei teisė ir pareiga sušaukti pirmąjį atsakovo kreditorių susirinkimą.

3.       Kreditorė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė prašymą tenkinti pareiškėjos UAB „Istpro“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad nemokumo administratorės UAB „Reniva“, esant neįsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. B2-15-258/2020, neteisėtai sušaukė 2020 m. liepos 15 d. pirmąjį kreditorių susirinkimą. Tokiu būdu nemokumo administratorė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, profesinio rūpestingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Istpro“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismas nurodė, kad pareiškėja savo skundą grindžia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties Nr. B2-15-258/2020, kuria buvo patvirtintas apibendrintas atsakovės kreditorių sąrašas bankroto byloje, neįsiteisėjimu. Pareiškėjas nurodė, kad kol nėra išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1145-881/2020, negali būti organizuojamas ir vykdomas sušauktas pirmasis atsakovo 2020 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkimas.

6.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi Nr. 2-1145-881/2020 paliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį nepakeistą. Taigi aplinkybė, dėl kurios buvo paduotas skundas, išnyko.

7.       Tokiu atveju teismas darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti BUAB „Finiens“, nemokumo administratorei UAB „Reniva“ 2020 m. liepos 15 d. organizuoti, vykdyti, vesti pirmąjį kreditorių susirinkimą, surašyti, pasirašyti pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą, kitus dokumentus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Pareiškėja UAB „Istpro“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokomo įstatymo (toliau – JANĮ) 47 straipsnio 1 dalį, 60 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad pirmasis kreditorinių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 45 dienas, bet ne anksčiau kaip 14 dienų po teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Įmonės kreditoriniai reikalavimai buvo tvirtinami Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi, tačiau ši nutartis yra apskųsta ir neįsiteisėjusi. Lietuvos apeliacinis teismas atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1145-881/2020 nagrinėjo tik 2020 m. liepos 14 d. Vadinasi, administratorei šaukiant pirmąjį kreditorių susirinkimą, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi. Todėl remiantis JANĮ 47 straipsnio 1 dalimi, 60 straipsnio 1 dalimi, administratorė pirmąjį kreditorių susirinkimą galėjo šaukti ne anksčiau kaip 14 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties įsiteisėjimo dienos – 2020 m. liepos 14 d. Vadinasi, anksčiausiai pirmasis kreditorių susirinkimas galėjo būti šaukiamas tik 2020 m. liepos 29 d. Tačiau šių reikalavimų administratorė nesilaikė ir neteisėtai sušaukė 2020 m. liepos 15 d. pirmąjį kreditorių susirinkimą.

8.2.                      Neteisėtai, nesilaikant JANĮ 47 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 1 dalies, sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas negali būti pripažintas teisėtu. Neteisėti veiksmai negali būti įteisinti.

8.3.                      Dėl aukščiau nurodytų priežasčių nepagrįstas teismo argumentas, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. liepos 14 d. nutartimi palikus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį nepakeistą, išnyko aplinkybė, dėl kurios pareiškėjas pateikė teismui skundą. Todėl pareiškėja pagrindė būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – pagrindė tikėtiną ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

9.       BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“  pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį nepakeistą, todėl aplinkybė, dėl kurios buvo paduotas 2020 m. liepos 10 d. skundas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išnyko.

9.2.                      45 dienų terminas sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą buvo skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 30 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. e2-786-798/2020 buvo išnagrinėtas teisminis ginčas dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 11 610 077,04 Eur pareikšto kreditorinio reikalavimo, kuriuo teismas pasisakė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neturi 11 610 077,04 Eur reikalavimo teisės į atsakovę. Išnagrinėjus šį ginčą įsiteisėjusia teismo nutartimi, atsirado administratorei teisė ir pareiga sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

11.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė nepagrindė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-236/2020).

12.       Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustačius, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi Nr. 2-1145-881/2020 paliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį nepakeistą, apelianto nurodoma kaip teisiškai reikšminga aplinkybė, kuria buvo grindžiamas paduotas skundas dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, paneigta, o tai reiškia, kad apeliantė preliminariai neįrodė tikėtino savo pagrindinių reikalavimų pagrįstumo.

13.       Apeliantė argumentuoja, kad 45 dienų terminas sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą turėjo būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties įsiteisėjimo dienos – 2020 m. liepos 14 d., tuo taip pat grindžia savo reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo neteisėtumo.

14.       Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. išnagrinėjo apeliantės reikalavimą - skundą dėl BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ sprendimo 2020 m. liepos 15 d. sušaukti pirmąjį BUAB  „Finiens“ kreditorių susirinkimą ir šį skundą atmetė. Nors ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau jos priėmimo ir paskelbimo faktas yra papildomas motyvas atmetant nagrinėjamą atskirąjį skundą. Susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kad ginčas iš esmės pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėtas ir reikalavimas, kurio įvykdymo užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmestas, darytina išvada, kad viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas reikalavimo pagrįstumas po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo yra paneigtas ir neegzistuoja. Pagrindinio reikalavimo kilusiame teisiniame ginče prima facie pagrįstumo paneigimas yra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.  

Teisėjas                                                                                                        Vytautas Zelianka