Civilinė
byla Nr. 3K-3-323/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
50.8; 42.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. liepos
10 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Sigito Gurevičiaus
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Artapolas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos
teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010
m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių
miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei ,,Artapolas“, trečiasis asmuo Šiaulių apskrities viršininko
administracija, dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šiaulių
apskrities viršininkas, atstovaudamas Lietuvos Respublikai, ir UAB „Artapolas“
2007 m.
gegužės 4 d. pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/07-0037, pagal kurią UAB „Artapolas“ 99 metų laikotarpiui išnuomotas 1,3724 ha
ploto valstybei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis sudaryta remiantis 2007 m. vasario 26
d. įvykusio žemės sklypo nuomos aukciono rezultatais, o žemė buvo išnuomota
pramonės ir sandėliavimo objektų statybai. Nuomininkas UAB „Artapolas“ nesumokėjo
nuomos mokesčio, todėl ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugsėjo 24
d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Artapolas“ dėl 260 420,50 Lt
nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2007 metus ir 15 625,23 Lt delspinigių priteisimo. Atsakovas neginčijo
aplinkybės, kad nėra sumokėjęs nuomos mokesčio, tačiau nurodė, jog išsinuomoto sklypo
nebuvo galima naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį, nes į ginčo žemės
sklypą nebuvo nutiestas kelias. Atsakovo nuomone, pareiga nutiesti šalia sklypo
eisiančią Sodo gatvę bei kelią į sklypą tenka ieškovui, o kol ši pareiga
neįvykdyta, tol atsakovas neprivalo mokėti nuomos mokesčio (CK 6.487 straipsnio
1 dalis). Atsakovo prašymu 2008 m. spalio 22 d. nuomos sutartis buvo nutraukta.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 2 d.
galutiniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui 260 420,50 Lt nesumokėto žemės nuomos mokesčio, o reikalavimą
dėl delspinigių atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai nemoka
nuomos mokesčio, nes nuomos sutartyje nebuvo numatyti jokie ieškovo
įsipareigojimai nutiesti gatvę prie išnuomoto žemės sklypo, o žemės sklypo
detalusis planas patvirtina, kad sklypas buvo nuomojamas esant tik
suprojektuotoms, o ne nutiestoms gatvėms. Teismo teigimu, atsakovas, būdamas
verslininkas, užsiimantis pastatų statymo ir jų nuomos veikla, dalyvavęs
daugelyje aukcionų, neišsiaiškindamas nuomojamo daikto būklės ir naudojimosi
sąlygų, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Taip pat teismas nurodė, kad vykdyti
statybos darbus išsinuomotame sklype atsakovas galėjo įsirengęs laikiną kelią į
jį, ką patvirtina aplinkybė, jog į greta esantį analogiškomis sąlygomis kitam
asmeniui išnuomotą žemės sklypą toks yra padarytas. Teismas atmetė atsakovo
argumentus, kad žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas be kelio į jį,
nurodydamas, jog įstatymai tokio draudimo nenumato. Teismas pažymėjo, kad
atsakovas iki ieškinio padavimo nekėlė klausimo dėl nuomos sutarties nutraukimo
ar jos pakeitimo ir mokesčio mokėjimo laikotarpiu nesikreipė dėl nuomos
mokesčio sumažinimo ar jo mokėjimo atidėjimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d.
galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas
privalėjo vykdyti sutartį ir mokėti nuomos mokestį, nes išnuomotas žemės
sklypas atitiko įstatymų reikalavimus ir sutarties nuostatas, t. y. buvo
suformuotas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-24
„Dėl teritorijos tarp Tilžės ir projektuojamų Sodo ir Vinkšnos gatvių
Šiauliuose detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu bei
įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o detaliajame plane suprojektuota
ir numatyta nutiesti Sodo gatvė, iš kurios būtų galima įvažiuoti į atsakovui
išnuomotą sklypą (CK 6.546 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2
straipsnio 14 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad sklypo naudojimo sąlygos
ir būklė nepasikeitė visą nuomos laikotarpį, atsakovas negalėjo nežinoti, kad į
sklypą negalima įvažiuoti, todėl visa su tuo susijusi rizika tenka atsakovui. Grįsdama
šį teiginį teisėjų kolegija nurodė, jog atsakovas ne kartą yra dalyvavęs
aukcionuose, buvo susipažinęs su nuomojamo sklypo detaliuoju planu, kurio net
pavadinime nurodoma, kad Sodo ir Vinkšnos gatvės yra projektuojamos. Be to,
atsakovas turėjo visas galimybes tiek prieš apsispręsdamas dalyvauti aukcione, tiek
iki sutarties sudarymo nuvykti ir pats apžiūrėti ketinamą nuomoti žemės sklypą.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo tikėjimas, kad iki tam tikro laiko gatvė
šalia išsinuomoto sklypo bus nutiesta, nepagrįstas jokiais susitarimais su
priešinga šalimi ar kitų asmenų atitinkamais įsipareigojimais, laikytinas
verslo rizika, kurios neigiami padariniai tenka pačiam atsakovui ir kurios šiuo
atveju nesudaro pagrindo atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus – mokėti
nuomos mokestį. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsakovas galėjo įsirengti
laikiną kelią, todėl galėjo naudoti žemės sklypą pagal nuomos sutartyje
numatytą paskirtį – statyti pramonės ir sandėliavimo objektus.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno
apygardos teismo 2009
m. liepos 2 d. galutinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo
ieškovui priteista 260 420,50 Lt nuomos
mokesčio, bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m.
kovo 8 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Teismai neatsižvelgė į tai, kad kasatorius negalėjo
naudotis išnuomotu žemės sklypu pagal jo paskirtį, t. y. negavo to, ko tikėjosi
gauti pagal nuomos sutartį. Kasatoriui negalint naudoti daikto pagal paskirtį
dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių bei nutraukus sutartį dėl ieškovo kaltės,
kasatorius neprivalo mokėti nuomos mokesčio (CK 6.217 straipsnio 2 dalies
1 punktas, 6.222 straipsnio 1 dalis).
2.
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas
yra ne kartą dalyvavęs aukcionuose ir privalo prisiimti verslo riziką,
susijusią su išnuomotu daiktu, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo
ir teisingumo principams. Sąlyga dėl žemės sklypo privažiavimo yra
nestandartinė, todėl nuomotojas privalėjo ją įrašyti į nuomos sutartį. Šiuo
atveju atsakomybė tenka ne atsakovui, bet ieškovui, nes pagrindinė nuomotojo
pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį
atitinkančios būklės daiktą bei garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti
pagal paskirtį visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis).
3.
Nepagrįsta
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad išnuomotas daiktas buvo be trūkumų,
nes patekimas į žemės sklypą buvo numatytas detaliajame plane. Ieškovas iki
šios dienos neįgyvendino detaliojo plano sprendinių, t. y. neįrengė kelio prie
ginčo žemės sklypo, todėl išnuomotas daiktas turi trūkumų.
4.
Teismai neatsižvelgė į tai, kad kiekviena sutarties
šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158
straipsnis), o ieškovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Ieškovas nesiekė
kooperuotis bei bendradarbiauti, neskyrė lėšų kelio įrengimui, neatidėjo nuomos
mokesčio mokėjimo už laikotarpį, skirtą keliui įrengti, nebandė spręsti
problemų abiem šalims ekonomiškiausiu būdu.
5.
Teismai subjektyviai vertino įrodymus ir padarė
nepagrįstą išvadą, kad atsakovas galėjo vykdyti statybas įsirengęs laikiną kelią.
Santykiai tarp šalių buvo grindžiami valstybinės žemės nuomos sutartimi,
kurioje kasatorius nėra įpareigotas vykdyti savivaldybei deleguotą funkciją –
savo lėšomis įrengti kelią į numojamą žemės sklypą. Dėl to teismai neteisingai
taikė CK 6.189 straipsnį. Kasatorius objektyviai negalėjo įrengti kelio,
nes tam yra reikalingas projektas, laikas bei didelės lėšos, be to, nėra garantijos,
kad, pastačius pramonės bei sandėliavimo objektą, darbų priėmimo komisija duotų
leidimą pastatą eksploatuoti iki nenutiesta gatvė, sutvarkyta infrastruktūra
bei komunikaciniai tinklai.
6.
Teismai vienašališkai aiškino sutarties šalių pareigas,
t. y. iš kasatoriaus reikalavo apdairumo, rūpestingumo, tačiau neatkreipė
dėmesio į tai, kad ieškovas yra valstybės institucija, turinti pareigą elgtis
itin rūpestingai ir atsakingai. Ieškovas yra sutarties šalis, pasiūliusi
sutarties sąlygas ir parengusi sutarties tekstą, todėl sutarties sąlygos turi
būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgdamas į tai, ieškovas privalėjo sutartyje nurodyti atsakovui sąlygą
įsirengti kelią prie išnuomoto žemės sklypo, o tokios sąlygos nesant, ieškovas
negalėjo turėti lūkesčių, kad nuomininkas jį savo lėšomis įrengs, mokės nuomos
mokestį ir įvykdys kitas nuomos sutarties sąlygas.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o teismų sprendimą ir nutartį
palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais
argumentais:
1.
Teismai teisingai taikė CK 6.483 straipsnio 1, 2 dalis
bei 6.485 straipsnio 1, 5 dalis ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamos praktikos. Kasatorius neįrodė, jog sklypas buvo išnuomotas su
trūkumais, o ieškovas įvykdė savo pareigą perduoti nuomininkui sutarties
sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Teismai pagrįstai
pripažino, kad jei kasatorius nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo
būtina nagrinėjamu atveju, jis veikė savo rizika.
2.
Teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo galimybę
pradėti statybos darbus įsirengdamas trumpesnį, nei suplanuotas detaliajame
plane, laikiną kelią į sklypą. Kasatorius neįrodė, kad tokio įsirengimas būtų
pareikalavęs nepagrįstai daug sąnaudų.
3.
Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad ieškovas pažeidė
bendradarbiavimo pareigą. Ieškovas elgėsi sąžiningai, laiku ir tinkamai perdavė
pagal teisės aktų reikalavimus suformuotą bei įregistruotą žemės sklypą,
netrukdė kasatoriui naudotis išsinuomotu sklypu, nepablogino jo būklės, pasiūlė
kasatoriui įsirengti laikiną kelią į sklypą ir nurodė, kaip tai galima
padaryti.
4.
Kasatoriaus nurodoma CK 6.193 straipsnio 4 dalyje
įvirtinta taisyklė taikoma tik tada, kai abejojama dėl sutarties sąlygų.
Nagrinėjamu atveju sutarties sąlygos dėl statybos pradžios ir nuomos mokesčio
mokėjimo yra aiškios, o kasatorius bando pernelyg vienpusiškai ir savanaudiškai
aiškinti sutarties sąlygas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
Nagrinėjamu
atveju šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties
sąlygų aiškinimo ir šalims sutartimi nustatytų pareigų turinio, t. y.
kasatoriaus nuomone, ieškovas jo tinkamai neinformavo apie tai, kad į ginčo
sklypą nėra nutiesto kelio, todėl buvo perduotas trūkumų turintis daiktas, be
to, ieškovas nevykdė savo pareigos tokį įrengti, todėl kasatorius negalėjo
naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį ir neprivalo mokėti nuomos mokesčio.
Teismai atmetė šiuos kasatoriaus teiginius, tačiau jis su tokiais teismų
procesiniais sprendimais nesutinka.
Kilus tokio
pobūdžio šalių ginčui, pažymėtina, kad sutarties turinio ir jos sąlygų
išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto
klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto
klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus,
patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo
taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m.
kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB
„Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).
Sutartis
aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl jos galiojimo, rūšies,
pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo,
pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje
bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos
sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių
ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę,
tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių
elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu
sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų
nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis
civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos
UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. birželio 1
d. nutartis civilinėje byloje AB „City
Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr.
3K-3-252/2010; 2010
m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v.
Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis
civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio
agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. balandžio 1
d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra
Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Taigi pirmiausia yra
įtvirtinamas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis
tikruosius šalių ketinimus. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena
sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo
principai lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę
reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl
sutarties sąlygų turinio ir sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų
suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5
dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės
aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių
veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti
tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB
„Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010).
Nagrinėjamu
atveju iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų
matyti, kad teismai, spręsdami dėl nuomos sutarties turinio ginčijamu klausimu,
įvertino nustatytas reikšmingas aplinkybes ir nenukrypo nuo minėtų sutarčių
aiškinimo taisyklių bei principų. Teismai rėmėsi ir lingvistiniu ginčo
sutarties sąlygų aiškinimu, nustatydami, kad ginčo sutarties 7.2 punkte
tiesiogiai nurodyta, jog detaliajame plane ginčo žemės sklypas apibrėžiamas
kaip teritorija tarp Tilžės ir projektuojamų (o ne esančių, ar nutiestų, ar
pan.) Sodo ir Vinkšnos gatvių, kad ginčo sutartyje nenumatyti jokie ieškovo įsipareigojimai
nutiesti gatvę prie išnuomoto žemės sklypo. Taip pat teismai nenukrypo nuo
pareigos sutartį aiškinti sąžiningai ir atsižvelgiant į šalių ketinimus, nes
įvertino kasatoriaus elgesį tiek sudarant sutartį, tiek vėliau, ir patirtį
šioje verslo srityje ir realias galimybes įvertinti nuomojamą daiktą, t. y. kad
žemės sklypas buvo išnuomotas aukciono būdu, kad aukciono procedūros vyko
daugiau kaip du mėnesius, kad kasatorius, būdamas šioje srityje patyręs
verslininkas ir susipažinęs su sklypo detaliuoju planu (kuriame tiesiogiai
įvardyta, jog Sodo ir Vinkšnos gatvės yra tik projektuojamos), inicijavo
derybas dėl tam tikrų ginčo sutarties sąlygų, tačiau nekėlė klausimų nei dėl
kelio į sklypą nutiesimo terminų, nei dėl ieškovo planų šiuo klausimu, nei dėl
sklypo naudojimo sąlygų, tokio kelio nesant. Teismai atsižvelgė ir į tai, jog išnuomoto
žemės sklypo naudojimo sąlygos bei jo būklė nepakito per visą nuomos
laikotarpį, o kasatorius nekėlė klausimo dėl nuomojamo žemės sklypo netinkamumo
naudotis ar trūkumų bei dėl ieškovo pareigos tiesti kelią iki tol, kol ieškovas
pareikalavo sumokėti nuomos mokestį.
Atsižvelgdama
į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai nenukrypo nuo įstatyme ir teismų
praktikoje įtvirtinamų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų, įvertino
bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti teismų išvadomis, kad
kasatorius galėjo ir turėjo žinoti išnuomojamo žemės sklypo būklę, turėjo visas
galimybės nuvykti apžiūrėti ginčo sklypą, išsiaiškinti visas jam rūpimas detales,
o to nepadaręs, nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus ir veikė savo rizika.
Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos
teismai, atmesdami kasatoriaus teiginius, jog jis negavo to, ko tikėjosi gauti
pagal sutartį, ir dėl ieškovo kaltės negalėjo naudotis išsinuomotu daiktu pagal
paskirtį, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ar nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Nustačius, kad
teismai pagrįstai konstatavo, jog kasatoriui sudarant ginčo sutartį turėjo ir
galėjo būti žinoma ginčo žemės sklypo būklė, jog jis dalyvavo derinant
sutarties sąlygas, tačiau klausimo dėl kelio į sklypą nekėlė, kiti kasatoriaus
skunde nurodyti argumentai (kad žemės sklypas buvo su trūkumais ir jo nebuvo
galima naudoti pagal paskirtį; kad sklypas negalėjo būti išnuomotas be kelio;
kad sąlyga dėl kelio į sklypą turėjo būti įtraukta į sutartį; kad laikino kelio
įrengimas daug kainuotų ir pan.) netenka teisinės reikšmės. Pagal CK 6.485 straipsnio
5 dalį nuomotojas neatsako už išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė
sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba
kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties
sudarymo ar daikto perdavimo metu. Kasatorius turėjo visas galimybės įvertinti
išnuomoto žemės sklypo naudojimosi sąlygas, todėl nelaikytina, kad žemės
sklypas išnuomotas su trūkumais, dėl kurių kasatorius negalėjo jo naudoti pagal
paskirtį. Teismai įvertino šiuos kasatoriaus argumentus ir juos atmetė. Tuo
tarpu kasatorius, nesutikdamas su tokia teismų išvada, nenurodo teisinių
argumentų, patvirtinančių teismų taikytų teisės normų pažeidimus, turinčius
esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusių turėti
įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Teisėjų kolegija sprendžia,
kad šiuo atveju neiškelta teisiškai reikšmingos problemos, todėl pripažintina,
jog kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas.
Teisėjų
kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos
teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo
sprendimas, konstatuoja, kad naikinti ar keisti šią nutartį kasacinio skundo
argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio
3 dalis).
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis
teismas patyrė 41,13 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo UAB
,,Artapolas“ kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos
iš šio atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92
straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ (įmonės kodas 151454792)
41,13 Lt (keturiasdešimt vieną
litą 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame
teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Gražina
Davidonienė
Sigitas Gurevičius