Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                                     Civilinė byla Nr. 2A-49-730/2016

Teisėja Milda Valiulytė                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-11017-2014-8)

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                      3.1.3.3.; 3.3.1.18.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 29 d.   

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, išnagrinėjusi ieškovės UAB „Esigna“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Esigna“ ieškinį atsakovei UAB „Vandens taxi“, trečiasis asmuo RL Nutzfahrzeuge, dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

n  u  s  t  a  t  ė:

ieškovė UAB „Esigna“ (persitvarkė iš T. J. TŪB „Esigna“, t. 2, b. l. 32–34)                     kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 9285,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos už laikotarpį nuo 2014-09-05 iki pareiškimo surašymo dienos 2014-09-24, kurios sudaro 29,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovė savo vardu ir jokiais veiksmais neatskleisdama atstovavimo fakto 2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais telefonu, elektroniniu paštu bei gyvai susitikus vedė tiesiogines derybas su ieškove, pasirašė įvairius dokumentus bei savo vardu vykdė mokėjimus pagal sutartis tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniais pavedimais už ieškovės parduodamus po eismo įvykių suremontuotus automobilius. Teigė, kad atsakovė santykiuose su ieškove veikė nesąžiningai, nes savo elgesiu nesuteikė pagrindo ieškovei manyti, kad ji veikia kaip atstovė kito asmens vardu, o prieš sudarant sandorius, pirkėju nurodydavo kitą asmenį, be to, ieškovei nesumokėjo 9285,00 Eur, apgaulės būdu perėmė savo žinion automobilį K. S. , identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir reiškia nepagrįstas pretenzijas dėl automobilių kokybės trūkumų. Teigė, kad atsakovė buvo informuota, jog automobiliai parduodami be garantijos ir yra suremontuoti po autoįvykių. Prieš perduodant atsakovės žinion automobilį K. S. už 19285,00 Eur Vokietijoje, atsakovė 2014-09-05 elektroniniu paštu atsiuntė pasirašyto 19285,00 Eur sumos tarptautinio pavedimo išrašą ir taip neva patvirtino, jog už automobilį visa suma sumokėta, tačiau priėmus automobilį, anuliavo tarptautinį 19285,00 Eur sumos pavedimą ir pervedė ieškovei tik 10000,00 Eur.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-04 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Vandens taxi“ iš ieškovės UAB „Esigna“ 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilio K. S. pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens RL Nutzfahrzeuge, atsakovė šiuo atveju veikė kaip tarpininkė, todėl ieškinį dėl likusios nesumokėtos už automobilį 9285,00 Eur sumos ieškovė turėjo reikšti trečiajam asmeniui RL Nutzfahrzeuge, kuris ir įsigijo automobilį iš ieškovės. Kadangi ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir ieškovė nesutiko pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu, ieškinys atmestas, nes taikyti civilinę atsakomybę atsakovei pagal ieškovės pareikštą ieškinį dėl skolos už automobilį K. S. ir palūkanų priteisimo nėra teisinio pagrindo. Atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmestas, kadangi asmuo turi konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir jos realizavimas nėra piktnaudžiavimas procesu.

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2015-09-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, spręsdamas atsakovo tinkamumo byloje klausimą.
2. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokio pobūdžio santykius apibrėžė 2014-09-01 Tarpininkavimo paslaugų sutartis.
3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neaiškino automobilių M. B. ir K. S. pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų, nors toks aiškinimas buvo reikšmingas ne tik sprendžiant dėl atsakovo tinkamumo, bet ir dėl automobilių kokybės garantijos sąlygų.
4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netinkamai ir neišsamiai atliko faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų tyrimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi bylos nagrinėjimas vyko teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ieškovė, teikė įrodymus, dokumentus, kurie yra išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo atsakovo tinkamumo byloje klausimą bei atsakovės su apeliante bei trečiuoju asmeniu santykius.

Apeliacinis skundas netenkintinas. 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybės, ieškovės prašymas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus  2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Apeliantė pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus, kurie, apeliantės vertinimu, patvirtina apeliantės teiginius, jog atsakovė apgaulės būdu ir nesąžiningais veiksmais siekė išvengti piniginės prievolės pagal automobilio K. S. pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymo. Kadangi ginčas byloje kilo dėl skolos už parduotą automobilį K. S., apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, todėl pridėtini prie bylos.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos ir palūkanų už parduotą automobilį priteisimo. 

Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad ieškovė pardavė atsakovei individualiais požymiais apibūdintus daiktus – automobilį M. B., 2013 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį K. S., 2013 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė santykiuose su ieškove veikė nesąžiningai, nes savo elgesiu nesuteikė ieškovei pagrindo manyti, kad ji veikia kaip atstovė kito asmens vardu. Be to, ieškovė nesumokėjo 9285,00 Eur už automobilį K. S., iš ieškovės apgaulės būdu perėmė savo žinion automobilį K. S. ir pareiškė nepagrįstas pretenzijas dėl automobilių kokybės trūkumų. 

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį, motyvuodamas tuo, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi pirkimo–pardavimo santykiai siejo ieškovę ir trečiąjį asmenį, o atsakovė veikė kaip tarpininkė.

Apeliaciniame skunde apeliantė (ieškovė) teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo šalių teisinius santykius, spręsdamas atsakovo tinkamumo byloje klausimą. Ieškovės vertinimu, tinkamo atsakovo byloje klausimas turi būti sprendžiamas atstovavimo instituto kontekste, kadangi atsakovė veikė neatskleidusi atstovavimo fakto. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

Asmenys turi teisę sandorius sudaryti tiek patys asmeniškai, tiek ir veikdami per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, nes asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Esant atstovavimo santykiams, atstovas privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

Pirmiausia, sprendžiant dėl to, ar atsakovė veikė neatskleidusi atstovavimo fakto, būtina kvalifikuoti atsakovės ir trečiojo asmens santykius, t. y. ar šalis siejo atstovavimo santykiai. Atsakovė pateikė į bylą atsakovės ir trečiojo asmens 2014-09-01 sudarytą Tarpininkavimo paslaugų sutartį (b. l. 22–28, I tomas).

Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).  

Iš sutarties turinio nustatyta, kad atsakovė minėtos sutarties pagrindu įsipareigojo trečiajam asmeniui teikti paslaugas – suieškoti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto – automobilio pardavėją bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas sutartyje. Trečiajam asmeniui sutikus su pardavėjo siūlomomis sąlygomis, parengti preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties, pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projektus bei suderinti juos su trečiuoju asmeniui bei pardavėju (Sutarties 1.2., 2.2.3 punktai). Trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti atsakovei atlyginimą už suteiktas paslaugas (Sutarties 4–4.3. punktai). Šalys taip pat susitarė, kad atsakovė neteikia atstovavimo trečiajam asmeniui paslaugų derantis su potencialiais pardavėjais dėl preliminariųjų ar pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų bei komercinio atstovavimo (prekybos agento) paslaugų (Sutarties 1.3.1, 1.3.2  punktai).

Taigi, sprendžiant iš šalių susitarimo ir sutartų įsipareigojimų apimties, darytina išvada, jog atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo ne atstovavimo, o atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.718 straipsnis). Atlygintinų paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Pažymėtina, kad į bylą pateikta Tarpininkavimo paslaugų sutartis sudaryta 2014-09-01, tai yra jau po pirmojo automobilio (M. B.) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei esant sudarytam susitarimui dėl ginčo automobilio K. S. pirkimo bei išrašytai 2014-08-29 sąskaitai Nr. 14-04. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog net iki 2014-09-01 Tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo atsakovė teikė trečiajam asmeniui paslaugas, numatytas minėtoje sutartyje. Atsakovė derino su ieškove automobilių pirkimo detales – elektroniniais laiškais bendravo su ieškove, 2014-08-29 siuntė automobilių pirkėjo – trečiojo asmens rekvizitus, prieš sudarant automobilio M. B. pirkimo–pardavimo sutartį, atvykstant trečiajam asmeniui į Lietuvą, rūpinosi jo apgyvendinimu, susitikimu su ieškove (b. l. 82, 83, I tomas). Kadangi įstatymas nenumato privalomos rašytinės atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos, įvertinus atsakovės bei trečiojo asmens elgesį iki 2014-09-01 sutarties sudarymo, teisėjų kolegijos vertinimu, šalis ir iki 2014-09-01 taip pat siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės ir trečiojo asmens atstovavimo santykiai nesiejo, atsakovė neveikė santykiuose su ieškove kaip trečiojo asmens atstovas.

Be to, byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys transporto priemonių pirkimo–pardavimo aplinkybes, patvirtina, jog automobilių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai siejo tik ieškovę ir trečiąjį asmenį. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui. Tokia išvada darytina iš toliau nurodomų motyvų.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-08-19 tarp ieškovės ir trečiojo asmens RL Nutzfahrzeuge buvo sudaryta automobilio M. B., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė automobilį trečiajam asmeniui RL Nutzfahrzeuge už 15 000 Eur (51 792 Lt) (b. l. 59, I tomas). Pateikta byloje 2014-08-13 sąskaita Nr. 14-02 taip pat patvirtina, kad minėto automobilio pardavėja buvo ieškovė, o pirkėjas – trečiasis asmuo (b. l. 114–115, I tomas). Be to, ieškovė ir trečiasis asmuo RL Nutzfahrzeuge pasirašė dokumentą dėl automobilio garantijos, kuriame nurodyta, kad automobilis parduodamas Vokietijos įmonei RL-Nutzfahrzeuge, šiam automobiliui jokia garantija nesuteikiama ir jokios pretenzijos dėl automobilio techninės būklės ateityje nepriimamos (b. l. 61). Nustatytos faktinės aplinkybės, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ieškovė ir trečiasis asmuo, sąskaita faktūra išrašyta trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo pats atvyko į Lietuvą sudaryti sandorio, patvirtina faktą, kad dėl automobilio M. B. pirkimo–pardavimo santykiai siejo tik ieškovę ir trečiąjį asmenį. 

Dėl automobilio K. S., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, jog daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). 

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ieškovei elektroniniu paštu 2014-08-29 atsiuntė automobilio K. S. pirkėjo rekvizitus, iš kurių aiškiai matyti, kad pirkėjas, kaip ir automobilio M. B., nurodytas trečiasis asmuo (b. l. 123, I tomas). Pati ieškovė  2014-08-29 išrašė sąskaitą Nr. 14-04 dėl minėto automobilio pardavimo, kurioje kaip automobilio pardavėją nurodė ieškovę, pirkėją – trečiąjį asmenį, automobilio kainą – 19285,00 Eur (b. l. 130–131, I tomas). Pažymėtina ir tai, kad automobilis 2014-09-05 19.00 val. Vokietijoje perduotas trečiojo asmens atstovui, tą faktą patvirtina automobilio perdavimo aktas (b. l. 133, I tomas). Iš atsakovės pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad į atsakovės sąskaitą buvo pervedamos piniginės lėšos iš trečiojo asmens RL Nutzfahrzeuge ir 2014-09-05 buvo gauta 20500,00 Eur, aprašyme nurodyta K. S. (b. l. 97–101). Atsakovė 2014-09-05 tarptautiniu pavedimu pervedė pinigines lėšas už automobilį K. S. ieškovei – 19285,00 Eur (b. l. 64, I tomas), vėliau trečiojo asmens prašymu atšaukė mokėjimą ir 2014-09-08 atsakovė pervedė 10000,00 Eur ieškovei (b. l. 65, I tomas). Trečiasis asmuo savo atsiliepime į ieškinį pretenzijų atsakovei neturėjo, pripažino, jog naudojosi atsakovės kaip tarpininkės paslaugomis dėl automobilių pirkimo.  

Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė gavusi iš atsakovės automobilio K. S. pirkėjo rekvizitus, pati išrašiusi sąskaitą už automobilį, nurodydama kaip pirkėją trečiąjį asmenį, perdavus automobilį Vokietijoje trečiojo asmens atstovui, turėjo būti įsitikinusi, jog minėto automobilio tikrasis pirkėjas yra trečiasis asmuo. Ta aplinkybė, jog atsakovė tarpininkavimo paslaugų sutarties pagrindu pervedė ieškovei pinigų sumą už automobilį, neįrodo, jog atsakovė siekė įsigyti automobilį ar jį įsigijo.

Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens dėl automobilio K. S. pirkimo buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas dėl skolos priteisimo turėjo būti reiškiamas trečiajam asmeniui, o ne atsakovei.

Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės, yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).

Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-7-161/2009).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad dėl automobilio K. S. pirkimo–pardavimo santykiai siejo tik ieškovę ir trečiąjį asmenį, o atsakovė šiuose santykiuose veikė atlygintinos paslaugų teikimo sutarties pagrindu kaip tarpininkė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys pareikštas netinkam atsakovui.

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas du kartus siūlė ieškovei keisti atsakovą, tačiau ieškovė su teismo siūlymu nesutiko. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su automobilių kokybe, nustatytais trūkumais, kadangi šie argumentai neturi įtakos sprendimo teisėtumui.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą.

Kolegijos pirmininkė                                                                          Erinija Kazlauskienė

Kolegijos teisėjos                                                                                                Raimonda Andrulienė

                                                                        Erika Misiūnienė