Civilinė byla Nr. e2A-467-241/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00183-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.4.3; 2.6.1.3.1; 2.6.10.9; 2.7.1.4; 3.2.4.11

                                                                                                                                                                                                                                                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Alma littera“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltų lankų“ leidyba, uždarosios akcinės bendrovės „Jotema“, uždarosios akcinės bendrovės „Tyto alba“, uždarosios akcinės bendrovės leidyklos „Vaga“ ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2724-580/2020 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Alma littera“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltų lankų“ leidyba, uždarosios akcinės bendrovės „Jotema“, uždarosios akcinės bendrovės „Tyto alba“ ir uždarosios akcinės bendrovės leidyklos „Vaga“ ieškinį atsakovams J. P., A. M. ir P. J. dėl autorių teisių pažeidimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės UAB „Alma littera“, UAB „Baltų lankų“ leidyba, UAB „Jotema“, UAB „Tyto alba“ ir UAB leidykla „Vaga“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamos:

1.1.                      pripažinti, kad atsakovai J. P., A. M. ir P. J., veikdami per interneto domenus visosknygos.lt, visosknygos.com ir interneto portalus www.visosknygos.lt ir www.visosknygos.com, 2011 – 2016 m. laikotarpiu padarė daugybinius ieškovių autorių teisių pažeidimus ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus;

1.2.                      įpareigoti atsakovus per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį portaluose www.delfi.lt ir www.lrytas.lt, pagrindiniame puslapyje patalpinant vieną savaitę viešinamą reklamjuostę (ne mažesnę nei 320x100 px), informuojančią apie teismo sprendimo esmę, taip pat per naujienų agentūrą BNS išplatinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį pristatantį pranešimą spaudai;

1.3.                      priteisti ieškovėms solidariai iš atsakovų 20 000 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad        yra knygų leidybos įmonės, bendrai užimančios didžiąją dalį nacionalinės knygų leidybos paslaugų rinkos. Interneto portaluose www.visosknygos.lt ir www.visosknygos.com, veikusiuose 2011 – 2016 m., panaudojant interneto domenus visosknygos.lt ir visosknygos.com, be ieškovių sutikimo ar leidimo naudoti, atgaminti ar perdirbti kūrinius, buvo talpinamos ir už atlygį platinamos neteisėtos kūrinių, kurių turtinių autorių teisių turėtojos yra ieškovės, kopijos. 2015 m. pradžioje nelegalus turinys ir prieiga iš www.visosknygos.lt nustatytu nukreipimu buvo perkelti į portalą www.visosknygos.com ir pradėta vykdyti analogiška veikla. Neteisėta veikla buvo sustabdyta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.       Užsiregistravę minėtų interneto portalų vartotojai įgydavo galimybę neribotai persisiųsti talpinamas ar per interneto portalus prieinamas elektroninių knygų bylas, įskaitant kopijas. Interneto portalai veikė komerciniais tikslais, o jų valdytojai gavo materialinę naudą. Domeną visosknygos.lt ir interneto portalą www.visosknygos.lt 2011 m. balandžio – rugpjūčio mėn. įkūrė J. P.. 2011 m. rugpjūčio 4 d. interneto portalas perleistas A. M., kuris 2012 m. portalą perleido P. J., o šis perleido R. L.. Pastarasis portalą pakeitė į www.visosknygos.com ir 2015 m. sausio 31 d. prijungė prie mokėjimų sistemos „Paysera“. R. L. portalą www.visosknygos.com pardavė R. S.. Atsakovai J. P. ir R. S. buvo įregistravę individualią veiklą. Visi atsakovai veikė bendrai, vykdė suderintus veiksmus, todėl jų atsakomybė solidari.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu:

4.1.                      bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovai, veikdami per interneto domenus visosknygos.lt, visosknygos.com ir interneto portalus www.visosknygos.lt ir www.visosknygos.com, 2011 – 2016 m. laikotarpiu padarė ieškovių daugybinius autorių teisių pažeidimus ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nutraukė;

4.2.                      ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Baltų lankų“ leidyba iš atsakovo P. J. 100 Eur žalos atlyginimą; kitą pareikšto ieškinio dalį atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad         teisių pažeidimo faktą ieškovės įrodinėjo teikdamos interneto svetainės visosknygos.com ekranvaizdžius. Ieškovės pripažino, jog byloje pateiktos ekranvaizdžių kopijos yra susijusios su svetaine visosknygos.com, o ne su visosknygos.lt. Byloje liudytoja apklausta A. A.-K., kuri rinko ieškinio prieduose pateiktus duomenis iš svetainės visosknygos.com, paaiškino, kad 2012 m. pastebėta, jog svetainėje visosknygos.lt talpinamos leidyklų knygos be jų sutikimo, todėl 2014 m. išsiuntė pretenziją portale nurodytu paštu P. J., tačiau atsakymo negavo. 2015 m. pastebėjo, kad turinys perkeltas į visosknygos.com. 2015 m. pabaigoje padarė visosknygos.com ekranvaizdžius. Susikūrė netikrą paskyrą, pabandė prisijungti ir atsisiųsti, buvo galima atsisiųsti visą knygą.

6.       Teismas pažymėjo, kad        dėl interneto svetainės visosknygos.com turinio ieškovės pretenzijų atsakovams nereiškė, todėl turi būti nustatyta, jog interneto svetainė visosknygos.lt buvo perkelta į visosknygos.com. Šiam faktui išsiaiškinti teismas paskyrė ekspertizę.

7.       Teismas sprendė, kad ekspertų išvadomis nebuvo patvirtintas faktas dėl svetainių visosknygos.lt ir visosknygos.com atitikimo. Nors abiejų svetainių dizainas yra panašus, tačiau tai nepatvirtina, jog jų turinys yra vienodas ir visosknygos.com ekranvaizdžiai patvirtina visosknygos.lt turinį. Pateikti ekranvaizdžiai gali būti naudojami tik kaip netiesioginiai įrodymai visosknygos.lt turiniui ir neteisėtam kūrinių platinimui nustatyti.

8.       Iš liudytojo R. L. teismo posėdžio metu duotų parodymų teismas nustatė, kad  2015 m. pradžioje internetu iš P. J. liudytojas įsigijo projektą – knygų saugyklą visosknygos.lt. P. J. rekomendavo perkelti į visosknygos.com, tai ir buvo padaryta. Byloje pateiktų R. L. 2016 m. liepos 11 d. paaiškinimų teismas nevertino kaip įrodymo. Teismas nurodė, kad liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtino ieškovių ir atsakovo R. L. sudarytą taikos sutartį bei civilinę bylą šio asmens atžvilgiu nutraukė.  R. L. pripažino atlikęs neteisėtus – autorių teises pažeidžiančius ir nesąžiningos konkurencijos – veiksmus ir įsipareigojo pateikti teismui jam žinomą informaciją apie neteisėtą literatūros kūrinių atgaminimą. Taikos sutarties pagrindu buvo sudaryti R. L. rašytiniai paaiškinimai. Teismo posėdžio metu R. L. nurodė, jog paaiškinimus surašė kartu su advokatu ir negalėjo paaiškinti rašytinių paaiškinimų turinio bei juose nurodomų faktų kilmės, paaiškino, kad dalį aplinkybių galėjo sužinoti iš P. J., su kuriuo bendravo internete, kad A. M. ir J. P. veiksmų nežino.

9.       Teismas nurodė, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų dėl interneto svetainės visosknygos.lt turinio 2011 – 2015 m. laikotarpiu, taip pat nėra tiesioginių įrodymų apie svetainės turinį kiekvieno atskiro atsakovo domeno valdymo metu. Atsakovai nepripažįsta, jog nuo 2011 m. svetainės turinys buvo toks pat, koks yra pateiktas ekranvaizdžiuose. Atsakovas P. J. aiškino, jog turinį sudarė išspręstos pratybų užduotys, referatai, anotacijos, apžvalgos, žurnalai ir galimybė dalyvauti apklausose. Nariai mokėjo už VIP narystę ir galėjo patys įkelti kūrinius. Todėl teismas vertino netiesioginius įrodymai dėl visosknygos.lt turinio. 

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad 2011 m. balandžio 25 d. J. P. sąskaitos išraše nurodoma, jog M. B. moka 70 Lt už „backlinką“ (atgalinę nuorodą) visosknygos.lt, 2011 m. gegužės mėn. svetainei suteiktas „Google Page Rank 6“, 2011 m. rugsėjo 3 d. palikti vartotojo skundai puslapiuose www.vieninervai.lt ir www.skundai.lt. Iš ieškovių pateiktų netiesioginių įrodymų teismas padarė išvadą, jog interneto svetainė visosknygos.lt buvo pradėta naudoti nuo 2011 m. gegužės mėn. pabaigos (nustatyta pagal „Page Rank“ lentelę). Svetainėje visosknygos.lt buvo platinamos knygos, tačiau negalima nustatyti kokie kūriniai.

11.       Teismas konstatavo, kad į bylą pateiktas Lietuvos aklųjų bibliotekos 2017 m. vasario 2 d. raštas negali būti vertinamas kaip savarankiškas rašytinis įrodymas, nes jame nėra nurodomos bibliotekos darbuotojų nustatytos ir patvirtintos aplinkybės, o yra pateikiamas vieno iš darbuotojų pastebėjimas, kuris vyko prieš 5 – 6 metus iki rašto surašymo. Rašte nenurodyta, kad informacija apie galimą pažeidimą būtų renkama ir analizuojama, todėl nėra aišku, ar galimas pažeidimas buvo patvirtintas. Iš rašte pateikto darbuotojo pastebėjimų perpasakojimo negalima nustatyti konkrečių autorių knygų buvimo interneto svetainėje fakto. Biblioteka jokio tyrimo neatliko, kam A. J. papasakojo savo pastebėjimus nenurodė, taip pat nenurodė ir iš kur raštą pasirašiusiai direktorei informacija tapo žinoma.

12.       Teismas nurodė, kad visosknygos.lt turinį ieškovės įrodinėjo ir kitais netiesioginiais įrodymais: A. M. ir P. J. vykdyta reklama svetainėse uzdarbis.lt, „visosknygos.lt; „Facebook“ paskyra; svetainės visosknygos.lt ekranvaizdžiais gautais iš „trade.nosis.com“ ir „dig.do“. P. J. puslapyje uzdarbis.lt nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. pardavinėjo dvi interneto svetaines – visosknygos.lt ir „elknygos.lt“, 2012 m. lapkričio 25 d. ir 2012 m. sausio 21 d. A. M. jose parašė du įrašus. Buvo sukurta visosknygos.lt „Facebook“ paskyra, įdėta reklama į „dig.do“ puslapį.  2010 m. sausio 23 d. skelbime nurodyta, jog svetainėje yra 582 knygos, „online“ – 51 knyga,  20 961 narių, 2010 m. kovo 23 d., 2012 m. lapkričio 15 d., 2013 m. spalio 29 d. įrašuose nurodoma, jog iš svetainės gaunamos pajamos. 2013 m. rugsėjo 30 d. www.visosknygos.lt tinklapio ekranvaizdyje iš „web.archive.org“ portalo reklamuojama, kad čia rasite daugiau nei 500 knygų.

13.       Iš šių įrodymų teismas sprendė, kad svetainėje „visosknygos.lt“ buvo platinamos knygos, kurių 2010 m. sausio 23 d. buvo 582. Kokie kūriniai buvo platinami negalima nustatyti, kadangi netiesioginiai įrodymai nėra pakankami faktui patvirtinti.

14.       Teismas nurodė, kad ieškovės, įrodinėdamos savo teisių pažeidimo faktą, teismo prašė vertinti 5 atrankines knygas, dėl kurių teikė įrodymus apie autorių teisių turėjimą: K. S. „Silva rerum“, „Silva rerum II“ ir G. O. „1984“ bei „Gyvulių ūkis“, vėlesniame 2020 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje papildomai nurodė ir J. I. knygą „Kol aš tave rasiu“.

15.       Teismas nustatė, kad         UAB „Jotema“ 2011 m. sausio 24 d. sudarė sutartį dėl G. O. knygos „1984“ ir 2011 m. gruodžio 14 d. dėl knygos „Gyvulių ūkis“. Teismas nustatė, kad pateiktuose vertimuose nėra jokių duomenų apie autoriaus teisių perdavimą; pažymėta tik kiek, kad kita sandorio šalis yra autorių teisių savininkas, susitarimo turinys teismui nežinomas. Su pirminiu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktuose knygų priešlapiuose nurodytas kūrinio teisių savininkas su ženklu © UAB „Jotema“, tačiau nurodyti 2007 ir 2008 metai. Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu UAB „Jotema“ 2007 ir 2008 metais turėjo teises leisti G. O. knygas. Ekranvaizdžiuose nurodoma, kad platinamas 1991 m. knygos „1984“ leidimas ir 2009 m. knygos „Gyvulių ūkis“ leidimas. Teismas vertino, kad ieškovės neteikė susitarimo dėl turtinių autorių teisių perdavimo į G. O. kūrinius, nepateikė susitarimo teksto, nepaaiškino teisių įgijimo datos nesutapimo, kad teikiami įrodymai apie teisių turėjimą laikotarpiu, už kurį neteikiamos sutartys, svetainėje nurodoma, jog platinamas daug ankstesnis 1991 m. leidimas, į kurį turtines autoriaus teises galėjo turėti kita leidykla („Vyturys“), todėl teismas nepripažino, jog atsakovai platino kūrinius, kurių teises turėjo UAB „Jotema“.

16.       Teismas nurodė, kad UAB        „Alma littera“ 2007 m. rugsėjo 28 d. sutartimi dėl J. I. knygos „Kol aš tave rasiu“ leidyklai suteikiama išimtinė 4 metų teisė leisti ir pardavinėti kūrinį kietais viršeliais lietuvių kalba visose šalyse, kuriose egzistuoja autorių teisės. Priešlapyje kūrinio teisių savininkas su ženklu © leidykla „Alma littera“, 2008 m. Ekranvaizdžiuose nurodoma, kad platinamas 2008 m. leidimas. Galimu knygos platinimo laikotarpiu 2011 – 2015 m. leidyklos UAB „Alma littera“ turėtos turtinės autorių teisės buvo pasibaigusios, t. y. baigėsi 2011 m. rugsėjo 28 d. Jokių susitarimų dėl autoriaus turtinių teisių po 2011 m. rugsėjo 28 d. nepateikta. Terminuotas teisių perdavimo pagal sutartį pobūdis nulemia autoriaus teisių grąžinimą autoriui. Ieškovėms į nagrinėjamą bylą nepateikus duomenų apie turtinių autorių teisių priklausymą po 2011 m. rugsėjo 28 d., teismas sprendė, kad leidyklos UAB „Alma littera“ teisių pažeidimas neįrodytas.

17.       Teismas nustatė, kad         pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. leidybos sutartį su K. S. UAB „Baltų lankų“ leidybai suteikta teisė knygą „Silva rerum“ išleisti 2 000 egzempliorių tiražu, sutartis galioja iki 2011 m. rugsėjo 9 d., 2011 m. rugsėjo 9 d. pakeitimu terminas pratęstas iki 2014 m. rugsėjo 9 d. Priešlapyje kūrinio teisių savininkas su ženklu © leidykla „Baltos lankos“, 2012 m. Ekranvaizdžiuose nurodoma, kad platinamas 2008 m. leidimas. Pateikus įrodymus, jog UAB „Baltų lankų“ leidyba nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. turėjo turtines autoriaus teises, kūrinio platinimas, teismo vertinimu, gali sudaryti teisių pažeidimą.

18.       Teismas nurodė, kad pagal 2010 m. spalio 29 d. leidybos sutartį su K. S. UAB „Baltų lankų“ leidybai suteikta teisė knygą „Silva rerum II“ išleisti 3 000 egzempliorių tiražu lietuvių kalba ir teisė platinti kūrinį Lietuvos teritorijoje, sutarties galiojimo laikas nenurodytas. Priešlapyje kūrinio teisių savininkas su ženklu © leidykla „Baltos lankos“, 2014 m. Ekranvaizdžiuose nurodoma, kad platinamas 2011 m. leidimas. Teismas atsižvelgė į atsakovo J. P. poziciją, kad „Silva rerum II“ išleista 12 laidų, o 2011 m. buvo leidžiamas trečiasis šio kūrinio 5 000 egzempliorių tiražas, kad pagal 2010 m. spalio 29 d. sutartį 3 000 egzempliorių leidybos teisė yra pilnai įgyvendinta ir pasibaigusi, ir sprendė, kad nesant duomenų apie 2010 m. spalio 29 d. sutarties terminą ir jo pratęsimą, labiau tikėtina išvada, jog galimu platinimo laikotarpiu UAB „Baltų lankų“ leidyba turėjo teises į šį kūrinį.

19.       Teismas pažymėjo, kad sutarčių teikimas su dalimi autorių negali būti traktuojamas kaip gaminių teikimas pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 80 straipsnį. Ieškovių pasirinkimas pažeidimą įrodinėti tik trijų leidyklų penkiais kūriniais yra aiškiai nepakankamas. Nėra pateikta nei viena sutartis su UAB leidykla „Vaga“ ir UAB „Tyto alba“. Ieškovės nurodo, jog pažeidimas padarytas platinant 29 UAB leidyklos „Vaga“ knygas, tačiau į bylą pateikė sutartis dėl 13 kūrinių. Iš pateiktų priešlapių teismas nustatė, kad kai kurios knygos išleistos iki 1990 m. Iš aptartų kaip atrankinių sutarčių teismas nustatė, kad ieškovės neįrodė turtinių autorių teisių turėjimo iš esmės dėl visų atrankiniais pasirinktų kūrinių. Vien tik dėl teisių į K. S. kūrinius pateikti įrodymai, nors ir turi trūkumų, tačiau gali būti laikomi pakankamais turtinių autorių teisių turėjimui patvirtinti.

20.       Teismas konstatavo, kad UAB „Alma littera“, UAB „Jotema“, UAB „Tyto alba“ ir UAB leidykla „Vaga“ neįrodė autorių teisių į ieškinyje nurodytus ir prieduose detalizuotus kūrinius turėjimą ir nėra tinkamos ieškovės šiems reikalavimams pareikšti, todėl jų ieškinys atmetamas.

21.       Teismas nurodė, kad ieškovėms neįrodžius, jog jos turėjo turtines autorių teises, išskyrus teises į K. S. kūrinius, atsakovų veiksmų vertinimas yra aktualus tiek, kiek tai susiję su šių dviejų kūrinių platinimu. Kūrinių įkėlimo į interneto svetainę momentas nenustatytas, tačiau nustatyta, jog svetainė veikė nuo 2011 m. gegužės pabaigos. Ekranvaizdžiuose nurodoma, kad platinamas knygų „Silva Rerum“ 2008 m. leidimas ir 2011 m. „Silva Rerum II“ leidimas. 2012 m. birželio 18 d. UAB „Baltų lankų“ leidybos rašte prašoma iš svetainės išimti knygas.

22.       Teismas nustatė, kad nei J. P., nei A. M. domenas visosknygos.lt tuo metu, kai portale galėjo būti platinamos K. S. knygos, nepriklausė. A. M. puslapyje „www.uzdarbis.lt“ 2012 m. lapkričio 25 d. nurodė, kad jam teko dirbti su šiuo projektu, gali patvirtinti, jog tai yra dėmesio verta svetainė. A. M. po domeno perleidimo atsakovui P. J. apie veiklą su projektu kalba būtuoju laiku, nepatvirtina jog jis ir tuo metu dalyvauja kūrinių platinimo veikloje. P. J. domeną visosknygos.lt įsigijo 2012 m. balandžio mėn. ir valdė iki 2015 m. sausio mėn.

23.       Teismas darė išvadą, kad atsakovo P. J. domeno valdymo metu interneto svetainėje buvo platinami kūriniai – K. S. knygos, į kuriuos UAB „Baltų lankų“ leidyba turėjo turtines teises, o tai yra pagrindas šio atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais.

24.       Teismas nurodė, kad atsakovų solidariosios atsakomybės sąlygos nenustatytos. Atsakovai interneto svetainę www.visosknygos.lt valdė savarankiškai ir atskirais laikotarpiais. Atsakovų tarpusavio bendravimas ar net jų tarpusavio atsiskaitymai, nurodymas trečiam asmeniui įvykdyti dalį piniginių prievolių kitam atsakovui, atsižvelgiant į atsakovų tarpusavio bendravimą ir dėl to galimus piniginius santykius, nepatvirtina bendro atsakovų dalyvavimo vystant bendrą projektą.

25.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinį pareiškė 2016 m. vasario 15 d. Atsakovas J. P. pardavė domeną 2011 m. rugpjūčio mėn., o atsakovas A. M. – 2012 m. balandžio mėn. Taigi ieškovių pareikštiems turtiniams reikalavimams ieškinio pareiškimo metu J. P. ir A. M. atžvilgiu buvo suėjęs trejų metų ieškinio senaties terminas. Nenustačius šių atsakovų bendradarbiavimo su P. J. nėra pagrindo ieškinio senatį skaičiuoti nuo P. J. veiksmų pabaigos. Ieškinį J. P. ir A. M. atžvilgiu teismas atmetė dėl senaties.        Teismas sprendė, kad dėl atsakovo P. J. veiksmų trejų metų ieškinio senatis nėra suėjusi, kadangi šio atsakovo veiksmai, susiję su interneto svetaine, buvo vykdomi 2012 – 2015 m., t. y. laikotarpiu, kuris patenka į trejų metų senatį.

26.       Teismas nurodė, kad ieškovės yra pareiškusios neturtinį reikalavimą pripažinti, jog atsakovai padarė daugybinius autorių teisių pažeidimus ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas teisių gynimo būdas negali būti prilygintas ieškovių pareikštam reikalavimui. Reiškiamu neturtiniu reikalavimu ieškovės prašo nustatyti vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtus atsakovų veiksmus. Taigi bylos dalis dėl neturtinio reikalavimo turi būti nutraukta, nes teisių pripažinimas nėra tas pats, kas yra teisių pažeidimo pripažinimas. Atitinkamai teismo sprendimo paskelbimas spaudoje, kai nėra ginamos asmeninės neturtinės teisės bei ieškinys tenkinamas tik nedidele dalimi, teismo vertinimu, negalėtų būti priemone, užtikrinančia autorių teisių gynimą ir prevenciją, todėl reikalavimą dėl sprendimo paskelbimo naujienų portaluose teismas atmetė.

27.       Teismas sprendė, kad pripažinus tik vieno atsakovo P. J. veiksmus neteisėtais, kompensacija gali būti priteisiama tik iš šio atsakovo. Ieškovės kompensacijos dydį nustatė 20 000 Eur už 400 neteisėtai platintų kūrinių, todėl už 2 kūrinių platinimą iš atsakovo P. J. priteistina 100 Eur kompensacija (20 000 / 400 x 2 = 100).

28.       Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovai atitinka ūkio subjekto ypatybes, todėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) taikymas šiuo atveju yra negalimas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

29.       Atsakovas A. M. prašo iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo motyvuojamosios dalies argumentų „teismas daro išvadą, kad ieškovės įrodė, jog atsakovai portale visosknygos.lt talpino elektronines knygų kopijas ir iš to turėjo komercinę naudą, kadangi buvo imamas narystės mokestis“ pašalinti atsakovą A. M.. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Šioje sprendimo dalyje teismo nurodomas sakinys tiek, kiek jis apima ir atsakovą A. M., yra nepagrįstas. Teismas, konstatuodamas, jog „ieškovės įrodė faktus, kad atsakovai portale visosknygos.lt talpino elektronines knygų kopijas ir iš to turėjo komercinę naudą, kadangi buvo imamas narystės mokestis“, šiuo atveju nepagrįstai panaudojo daugiskaitą „atsakovai“, taip prie išvados priskirdamas ir A. M..

29.2.                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovių ieškinio pagrįstumo, šioje byloje pripažino tik vieno atsakovo – P. J. veiksmus neteisėtais ir konstatavo, kad ieškinio reikalavimai svarstytini tik dėl ieškovės UAB „Baltų lankų“ leidyklos teisių pažeidimo, platinant K. S. kūrinius, tačiau teismas taip pat konstatavo, jog atsakovui A. M. domenas visosknygos.lt tuo metu, kai portale galėjo būti platinamos K. S. knygos, nepriklausė, todėl A. M. nedalyvavo šių kūrinių platinimo veikloje, o tai reiškia, kad visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismo išvada, jog atsakovai (tame tarpe ir A. M.) portale visosknygos.lt talpino elektronines knygų kopijas ir iš to turėjo komercinę naudą, kadangi buvo imamas narystės mokestis.

29.3.                      Bylos nagrinėjimo ribos, pagal ieškovių patikslintame ieškinyje galutinai suformuotus reikalavimus, yra tik ieškovėms neva priklausančių autorių teisių menamas pažeidimas, o teismas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog A. M. nedalyvavo šių kūrinių platinimo veikloje. Todėl skundžiamos teismo išvados išėjo už ieškinio ir bylos ribų. Ieškovės tokio atskiro reikalavimo byloje neformavo, o A. M. byloje nuo tokio reikalavimo nesigynė, todėl šios teismo išvados yra naikintinos kaip perteklinės.

29.4.                      Ginčijama teismo išvada suponuoja atsakovo A. M. neteisėtą veikimą (vykdant neteisėtą veiklą ir iš jos gaunant neteisėtų pajamų), todėl sprendimui įsiteisėju, gali turėti prejudicinę reikšmę ir sukelti teisinius padarinius, turinčius įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms. Dėl šios priežasties A. M., nors jo atžvilgiu ieškovių ieškinys ir buvo visiškai atmestas, turi teisinį suinteresuotumą ginčyti sprendimą šioje dalyje.

30.       Atsakovas J. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. M. apeliacinį skundą, kurį prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad apeliacinis skundas nėra tiesiogiai su juo susijęs.

31.       Atsakovas P. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. M. apeliacinį skundą, kurį prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad skundas nėra tiesiogiai su juo susijęs.

32.       Ieškovės UAB „Alma littera“, UAB „Baltų lankų“ leidyba, UAB „Jotema“, UAB „Tyto alba“ ir UAB leidykla „Vaga“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      Teismas neištyrė didelės dalies byloje pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas ieškinys, kadangi jų nemini skundžiamame sprendime ir į juos neatsižvelgia, konstatuodamas esmines bylos aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu buvo teikiami įrodymai dėl visų 400 ieškiniu ginamų kūrinių ir tai buvo aiškiai pabrėžta teismo posėdžiuose. Tai, kad ieškovės įvairiuose proceso etapuose įrodymus teikė dalimis, savaime nereiškia, kad ieškovės susiaurino ieškinio apimtį ir jo neįrodinėjo.

32.2.                      UAB leidyklos „Vaga“ ir UAB „Tyto alba“ papildomi įrodymai buvo pateikti į bylą 2020 m. sausio 19 d. Viso ieškovės į bylą yra pateikusios 13 UAB leidyklos „Vaga“ dokumentų ir 11 UAB „Tyto alba“ dokumentų, tarp jų dokumentus su lietuvių autoriais lietuvių kalba – J. I., S. Š., J. E., taip pat vertėjais. Kitos ieškovės –UAB „Alma littera“, UAB „Baltų lankų“ leidyba ir UAB „Jotema“ taip pat teikė dalį dokumentų lietuvių kalba. Visi šie įrodymai pateikti dėl ieškinyje ginamų kūrinių. Ieškovės nei vienu procesiniu veiksmu neatsisakė anksčiau teiktų reikalavimų ir įrodymų.

32.3.                      Kadangi išsamūs įrodymai lietuvių kalba buvo pateikti ne dėl 2 kūrinių iš 400, o dėl daugiau nei 50 kūrinių iš 400 (lietuvių autorių kūriniai ir kūriniai, kurių atžvilgiu leidėjai perėmė lietuviško vertimo teises), akivaizdu, kad sprendimas yra visiškai nepagrįstas.

32.4.                      ATGTĮ 79 straipsnio normos faktiškai įtvirtina asmens, turinčio informacijos apie autorių teisių pažeidimus, pareigą pateikti tokią informaciją teismui. Ši pareiga taikoma ir atsakovams. Byloje susiklostė situacija, kai vienas iš buvusių bylos atsakovų – R. L., su kuriuo buvo sudaryta taikos sutartis, geranoriškai įvykdė šią įstatyminę pareigą – 2016 m. liepos 11 d. pateikė teismui jo turimą informaciją apie autorių teisių pažeidimus ir tą pačią informaciją patvirtino 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje. Tačiau teismas sprendime darė prielaidas, kad byloje pateikti atsakovo R. L. 2016 m. liepos 11 d. paaiškinimai negali būti vertinami kaip įrodymai.

32.5.                      Minėtos teismo prielaidos, ypač dėl liudytojo suinteresuotumo, yra visiškai nepagrįstos ir neteisėtos, kadangi jos yra priešingos ATGTĮ 79 straipsnio normoms – R. L., teikdamas informaciją, vykdė ATGTĮ reikalavimus. Be to, visiškai nelogiška yra teigti, kad toks asmuo vis dar yra suinteresuotas, praėjus daugiau nei trims metams po minėtos taikos sutarties įvykdymo, liudydamas teisme su priesaika, kai jo atžvilgiu nebegali būti reiškiami jokie reikalavimai. Bendrininkavusio su pažeidėjais asmens paaiškinimai yra pripažįstami tinkamu įrodymu administraciniame bei baudžiamajame procesuose, kuriuose taikomi griežtesni įrodinėjimo standartai nei civiliniame procese.

32.6.                      Sprendime teismas nesirėmė nei vienu R. L. liudijimu, tarp jų ir esminiais liudijimais dėl visosknygos.lt turinio. Tiek 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje, tiek 2016 m. liepos 11 d. paaiškinimuose R. L. nuosekliai paliudijo, kad 2015 m. pradžioje internetu iš P. J. įsigijo projektą – „pdf“ knygų saugyklą „visosknygos.lt“ ir jos turinį – apie 800 knygų. R. L. pripažino, kad šis turinys apėmė visas ieškovių ginamas knygas, t. y. 400 knygų, dėl kurių pareikštas ieškinys. R. L. paaiškinimai yra esminiai įrodinėjant būtent atsakovų bendrininkavimą ir svetainės visosknygos.lt turinį (visus 400 ieškiniu ginamų kūrinių).

32.7.                      Ieškovės byloje nuosekliai aiškino, kad svetainėje visosknygos.lt nuo 2011 m. buvo talpinamos skanuotos knygos, neteisėtai pasisavintos iš Lietuvos aklųjų bibliotekos, t. y. didelė dalis platintų knygų buvo skanuotos knygos, skirtos regos negalią turintiems skaitytojams, kurias iš originalių ieškovių knygų nuskanavo Lietuvos aklųjų biblioteka. Atsakydama į ieškovių atstovo paklausimus, Lietuvos aklųjų biblioteka 2017 m. vasario 2 d. pateikė raštą Nr. 25 bei 2020 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. 137a. Šie raštai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, kurie paaiškina esmines bylos aplinkybes ir turi būti vertinami byloje.

32.8.                      Į teismo abejones dėl to, kam Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojas A. J. papasakojo savo pastebėjimus, aiškiai atsakyta pačiame 2017 m. vasario 2 d. rašte Nr. 25 – darbuotojas iškart informavimo bibliotekos vadovybę. 2017 m. vasario 2 d. raštą papildomai patvirtina ir paaiškina 2020 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. 137a, kurį ieškovės prašė pridėti prie bylos. 2020 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. 137a yra objektyviai naujas įrodymas, kuris turėjo būti tiriamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis buvo pateiktas dėl atsakovų ginčytų aplinkybių, t. y. yra būtinas ieškovėms atsikertant į atsakovų argumentus, ir dėl savo lakoniškumo niekaip neužvilkino bylos nagrinėjimo. Nepaisant šių priežasčių, teismas neobjektyviai ir nemotyvuotai atsisakė šį raštą priimti ir tirti.

32.9.                      Ieškovės ne kartą prašė atsakovų pateikti įrodymus ir teismo išreikalauti įrodymus iš atsakovų, tačiau tai, priimant sprendimą, nebuvo vertinta. Vėliausias toks prašymas buvo teiktas 2020 m. rugpjūčio 5 d., tačiau atsakovai piktybiškai atsisakė pateikti įrodymus dėl svetainės www.visosknygos.lt veiklos. Tokia situacija yra esminis įrodinėjimo priemonių ribojimas. Priimdamas sprendimą byloje teismas faktiškai ignoravo šį nesąžiningą ir neteisėtą atsakovų atsisakymą pateikti įrodymus, to sprendime nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nevertino ir nepasisakė. Tokiu būdu byloje susiklostė neproporcinga situacija, kai atsakovai piktnaudžiauja įrodinėjimo procesu be neigiamų pasekmių, o ieškovėms ribojamos įrodinėjimo galimybės ir pateikti įrodymai nemotyvuotai nevertinti bei ieškovės nubaustos už tai, kad kreipėsi į teismą ne iš karto.

32.10.                      Pagal ATGTĮ 80 straipsnio 2 dalies norma reiškia, kad autorių teisių pažeidimo bylose gali būti remiamasi tikėtinumo taisykle ir netiesioginiais įrodymais. Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo bylų specifika lemia tai, jog jų nagrinėjime didelės reikšmės turi netiesioginiai įrodymai, jų visapusiškas bei objektyvus vertinimas. Netiesioginių įrodymų reikšmė ir būtinumas juos vertinti kompleksiškai su visomis bylos aplinkybėmis grindžiamas tuo, kad gauti tiesioginių įrodymų apie autorių teisių pažeidimus vykusius praeityje yra sunku.

32.11.                      Teismas, teigdamas, kad nepateikus duomenų apie turtinių autorių teisių savininkus po 2011 m. rugsėjo 28 d., ir spręsdamas, jog UAB „Alma littera“ teisių pažeidimas neįrodytas, ignoravo tikėtinumo taisyklę. Akivaizdu, kad 2008 m. J. I. knyga „Kol aš tave rasiu“ buvo išleista 2007 m. rugsėjo 28 d. sutarties galiojimo metu. Sutarties galiojimo laikotarpis apibrėžia kūrinio išleidimo laikotarpį, o ne leidėjo teisių į sutarties laikotarpiu išleistą kūrinį galiojimo laikotarpį. Teismas šiuos skirtingus terminus painioja.

32.12.                      Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, pagal tikėtinumo taisyklę akivaizdu, kad nesant jokių paneigiančių įrodymų labiau tikėtina, jog buvo platinamos visos ieškovių ieškinyje ginamos knygos (400 knygų) ir ieškovės yra visų šių knygų autorių teisių turėtojos.

32.13.                      Ieškovės pateikė į bylą įrodymus ir paaiškino atsakovų vykdytą įrodymų naikinimą. Šie įrodymų naikinimo faktai yra akivaizdūs ir įrodyti rašytiniais įrodymais, todėl teismas turėjo vadovautis contra spoliatorem taisykle – preziumuoti, kad egzistavo atsakovams pačios nepalankiausios aplinkybės, t. y. atsakovai talpino ir platino visas ieškovių ieškinyje nurodytas knygas ir veikė kartu. Joks kitas contra spoliatorem taisyklės aiškinimas yra negalimas, nes jis paprasčiausiai paneigtų šios taisyklės esmę.

32.14.                      Teismas svarstė dėl contra spoliatorem taisyklės taikymo tokiu būdu, kad neištyrė daugumos nurodytų įrodymų naikinimo aplinkybių ir įrodymų. Teismas kaip įrodymų naikinimą dėl neaiškių priežasčių vertino tik tris aplinkybes: kad buvo užblokuotas svetainės visosknygos.lt archyvinių kopijų saugojimas interneto archyve (tą gali padaryti tik svetainės valdytojas); tai, kad byloje nėra duomenų, jog visosknygos.lt turinys būtų prarastas negrįžtamai; J. P. žinutę apie įrodymų naikinimą. Tačiau dėl kitų ieškovių nurodytų įrodymų naikinimo epizodų teismas apskritai nepasisakė. Ypač svarbu, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl forumo uzdarbis.lt įrašų, svetainės visosknygos.lt „Facebook“ paskyros, svetainės „Google Analytics“ paskyros ir kitų įrodymų naikinimo. Šie įrodymai patys savaime neišnyko vien dėl to, kad atsakovai neturi pareigos saugoti svetainės duomenis. Įrodymai yra sunaikinami ar slepiami tik aktyviais juos valdančių asmenų veiksmais.

32.15.                      Įrodymų atrankinės dalies taisyklė sietina ne tik su įrodymų užtikrinimu, tačiau ir su autorių teisių gynimo prieinamumu, efektyvumu ir proporcingumu. Daugybinių autorių turtinių teisių pažeidimo atveju ieškovėms yra neproporcingai sudėtinga ir brangu lietuvių kalba pateikti įrodymus dėl kiekvieno autorių teisių objekto, į kurį teisės buvo pažeistos. Net ir netaikant atrankinės dalies taisyklės, vertinant įrodymus byloje turi būti tiriami visi pateikti įrodymai, vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais.

32.16.                      Teismas sprendime net nenurodė, kad ieškovės remiasi leidėjų autorių teisių prezumpcija pagal ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnį, 77 straipsnio 1 dalį. Tai aiškiai buvo nurodyta visuose ieškovių procesiniuose dokumentuose. Visos šios normos turi būti aiškinamos sistemiškai, nors jų paskirtis ir turinys yra skirtingas.

32.17.                      ATGTĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali pranešti visuomenei apie savo turtines teises panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Ieškovės pasinaudojo šia įstatyme numatyta teise ir apie savo turimas autorių teises į knygas informavo visuomenę. Ieškovės pateikė įrodymus – išsamius knygų priešlapius, o atsakovai šių viešų pareiškimų ir pateiktų įrodymų net neginčijo.

32.18.                      Teismas ieškovių pateiktų įrodymų apie viešus pareiškimus dėl turimų teisių ir nuorodas į autorių teisių turėjimą (knygų priešlapius) apskritai nevertino ir sprendime nesivadovavo nei kasacinio teismo praktika, nei sisteminiu teisės normų aiškinimu.

32.19.                      Autorių ir gretutinių teisių turėtojų galimybių ginti savo teises palengvinimas taip pat reiškia, kad teisių gynimo sąnaudos turi būti proporcingos, protingos ir sąžiningos, neturi viršyti pačio teisių gynimo reikalavimo vertės. Tai yra ypatingai aktualu ginant autorių teises nuo masinių autorių teisų pažeidimų elektroninėje erdvėje, kadangi visų įrodymų ir dokumentų, pagrindžiančių didelio kiekio autorių teisių objektų teisinius santykius ir teisių perėmimą, pateikimas būtų visiškai neproporcingas ir nesąžiningas ir patį teisių gynimą darytų beprasmiu, kadangi tokių dokumentų surinkimas ir pateikimas sąlygotų labai dideles darbo laiko ir finansines sąnaudas (šioje byloje įtraukta 400 knygų ir byloje pateikta priešlapių apimtis iliustruoja darbo kiekį, leidėjų teises vienai knygai pagrindžia vidutiniškai 4–5 sutartys). Dokumentai, pagrindžiantys santykius su užsienio autorių teisių turėtojais, yra įvairiomis užsienio kalbomis ir turėtų būti išversti į lietuvių kalbą. Pilnų vertimų kaštai kelis kartus viršytų bylos reikalavimą ir reikalautų daug laiko.

32.20.                      Teismas nepagrįstai nenustatė, kad atsakovai keletą metų dalijosi už interneto svetainės naudojimą gautais pinigais. Byloje ieškovės pateikė rašytinius įrodymus, kad finansiniai santykiai tarp J. P. ir A. M. dėl svetainės visosknygos.lt tęsėsi bent iki 2013 m. sausio 21 d., tačiau teismas tą visiškai ignoravo. Teismo išvada, kad ieškovių argumentai, jog svetainės perleidimai tarp atsakovų buvo fiktyvūs, nėra įrodyti,  prieštarauja bylos medžiagai. Šias aplinkybes labai aiškiai įrodo atsakovų P. J. ir A. M. 2015 m. sausio 6 d. „Skype“ komunikacija. Ši komunikacija vyko 2015 m. sausio mėn. Atsakovai A. M. ir P. J., parduodami svetainę trečiajam asmeniui R. L., aiškiai kalbėjo apie bendradarbiavimą. Šio įrodymo, kaip ir daugelio kitų esminių bylos įrodymų, teismas netyrė ir nevertino, todėl darė visiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovų solidariosios atsakomybės sąlygos nenustatytos.

32.21.                      Teismo išvados dėl ieškinio senaties taikymo atsakovams J. P. ir A. M. yra nepagrįstos, kadangi atsakovų J. P. ir A. M. veiksmai dėl svetainės veiklos buvo vykdomi bendradarbiaujant su P. J. po 2013 m. sausio 27 d. Trejų metų senatis skaičiuotina nuo pirminio kreipimosi į teismą 2016 m. sausio 27 d. Atsakovas J. P. paskutinius veiksmus dėl svetainės atliko 2015 m. – perimdamas ir perparduodamas domeną visosknygos.lt, žinodamas, kad šio domeno vertė yra nulemta per jį vykdytų autorių teisių pažeidimų. Be to, teismas net nesprendė ieškovių pateikto prašymo dėl senaties atnaujinimo ir dėl to nepasisakė.

32.22.                      Akivaizdu, kad kompensacijos dydį už kūrinius teismas nustatė visiškai mechaniškai ir nepagrįstai. K. S. romanai „Silva Rerum“ ir „Silva Rerum II“ yra populiariausi lietuvių autorių kūriniai per du pastaruosius dešimtmečius. Šių kūrinių neteisėtu atgaminimu ir platinimu padaryta milžiniška neatitaisoma žala ir leidyklai, ir autorei. Ieškovių reikalaujama kompensacija visa apimtimi turėtų būti priteista vien už šių K. S. kūrinių autorių teisių pažeidimus, todėl ieškovės prašo apeliacinės instancijos teismo padidinti kompensacijos sumą, atsižvelgiant į K. S. kūrinių populiarumą ir kultūrinę vertę, į atsakovų vykdytus kitų šios autorės ir kitų (bent lietuvių) autorių knygų turtinių teisių pažeidimus.

32.23.                      Ieškovių neturtinis reikalavimas nėra savarankiškas, o pareikštas kartu su reikalavimu dėl kompensacijos sumokėjimo ir specialaus teismo sprendimo viešinimo pagal ATGTĮ 85 straipsnį. Teismas klaidingai išaiškino, kad sprendimo paskelbimas pagal ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 4 punktą siejamas su asmeninių neturtinių teisių gynimu.

32.24.                      Teismas atmetė reikalavimus dėl nesąžiningos konkurencijos, motyvuodamas tuo, kad neįrodyta, jog atsakovai atitinka ūkio subjekto ypatybes. Byloje yra pateikti ir atsakovų individualios veiklos liudijimai, ir įrodymai apie ilgą laiką sistemingai vykdytą svetainės visosknygos.lt veiklą, iš to gautas daugialypes pajamas (už knygų platinimą, reklamą). Akivaizdu, kad neteisėtas knygų platinimas daro įtaką ūkinei veiklai šalyje.

32.25.                      Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra neteisėta, kadangi teismas pripažino, jog neanalizavo bylinėjimosi išlaidų už atskirus procesinius veiksmus susidarymo ir atitikties rekomenduojamiems dydžiams. Teismas neatsižvelgė į tai, jog didelė dalis atsakovų patirtų išlaidų yra susijusi su atsakovų inicijuotais apeliaciniais ir kasaciniais procesais dėl aplinkybių ir veiksmų, kurios neturi ryšio su byla. Šių išlaidų klausimai sprendėsi apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, todėl jų įtraukimas į priteistinas teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme yra visiškai nepagrįstas.

33.       Atsakovas J. P. pateikė atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                      Byloje buvo pateiktos ieškovių vadinamų atrankinių knygų autorinių teisių turėjimo sutartys, tačiau pateiktų sutarčių esminė teksto dalis uždengta. Daryti išvadas dėl autorių teisių turėjimo, jų apimties, termino iš likusio neuždengto teksto negalima. Iš kai kurių dokumentų matyti, kad sutarčių licencijų galiojimo terminai tuo metu, kai atsakovui J. P. priklausė visosknygos.lt domenas, buvo pasibaigę.

33.2.                      2016 m. liepos 11 d. R. L. rašytiniai paaiškinimai buvo surašyti ir pateikti į bylą, R. L. vykdant taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą. Tokio įsipareigojimo tinkamas įvykdymas buvo viena iš taikos sutarties sudarymo sąlygų, tik tokią sąlygą įvykdžius ieškovės sutiko atsisakyti ieškinio reikalavimų R. L.. Todėl R. L. suinteresuotumas šioje byloje akivaizdus.

33.3.                      Nėra pagrindo vadovautis 2016 m. liepos 11 d. R. L. rašytiniais paaiškinimais ir dėl to, kad ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, kurie pateikti byloje iki taikos sutarties sudarymo, jis laikėsi priešingos pozicijos nei ta, kuri nurodyta rašytiniuose paaiškinimuose, t. y. įrodinėjo, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir ieškovių teisių nepažeidė, taip pat nurodė visai kitas aplinkybes. Dar kitokias aplinkybes jis nurodė apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdžio metu.

33.4.                      Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2020 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos aklųjų bibliotekos raštą Nr. 137a, kaip pateiktą pavėluotai nesant tam pagrįstų priežasčių ir siekiant užvilkinti civilinės bylos nagrinėjimo procesą. Todėl šis raštas negali būti vertintinas kaip tinkamas įrodymas ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi jį buvo atsisakyta priimti pirmosios instancijos teisme pagrįstai.

33.5.                      Lietuvos aklųjų biblioteka nėra įtraukta ieškove šioje byloje, todėl 2017 m. vasario 2 d. rašto dėl neteisėtų leidinių platinimo pateikimas į bylą yra nesuprantamas teisiniu požiūriu, kai pradedami neva tai ginti trečiojo asmens, nedalyvaujančio byloje, interesai. Nei ieškovių atstovui, nei kuriai nors iš ieškovių Lietuvos aklųjų biblioteka nėra pavedusi ginti jos interesų.

33.6.                      Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad atsakovai nepateikė įrodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir tai turi būti vertinama kaip atsakovų nesąžiningumas bei nebendradarbiavimas su teismu ir kita šalimi. Priešingai, atsakovas J. P. bylos nagrinėjimo teisme metu teikė paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, pateikė visus jo žinioje esančius dokumentus ir įvykdė visus kitus teismo įpareigojimus. J. P. jau nuo pat pirmųjų procesinių dokumentų gavimo teikė ieškovių atstovui jo prašomą informaciją, įskaitant, sąskaitas, susijusias su domeno perleidimu, viso proceso metu laikėsi terminų, dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai.

33.7.                      Ieškovės turi įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, tarp jų ir faktą, kokių autorių kūriniai buvo neteisėtai naudojami. Taigi ieškovės, savo reikalavimus grįsdamos tam tikrais įrodymais, turi pareigą juos pateikti, o ne perkelti įrodinėjimo naštą atsakovams. Ieškovės, teigdamos, kad atsakovai piktybiškai vengė pateikti įrodymus byloje, siekia nesąžiningai ir nesant tam pagrindo perkelti įrodinėjimo naštą atsakovams.

33.8.                      Ieškovės teigia, kad atsakovų atžvilgiu turėjo būti taikoma contra spoliatorem doktrina. Tačiau atsakovo J. P. atžvilgiu nėra pateikta jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų tyčinį ir sąmoningą įrodymų naikinimo faktą, todėl tokie ieškovių reikalavimai turi būti vertinami kaip nepagrįsti ir neteisėti. Priešingai, atsakovas J. P. pateikė visą informaciją, susijusią su domeno visosknygos.lt įgijimu ir perleidimu, todėl visiškai nepagrįsti ieškovių samprotavimai, kad atsakovas manipuliavo domenu. Atsakovo J. P. byloje pateiktais duomenimis, susijusiais su domeno įgijimu ir perleidimu, remiasi ir ieškovės.

33.9.                      ATGTĮ 6 straipsnyje įtvirtinta autorystės prezumpcija, kuria remiasi ieškovės apeliaciniame skunde, taikoma kūrinio autoriui, o ne autoriaus turtinių teisių turėtojui. Šią prezumpciją taikyti plečiamai, t. y. taikyti ir autoriaus turtinių teisių turėtojui, nėra jokio pagrindo. Ieškovės, išskyrus UAB „Baltų lankų“ leidyba, neįrodė, kad jos turi išimtines turtines autorių teises, ginamas ATGTĮ normomis ir suteikiančias teisę pareikšti ieškinį nurodomų kūrinių atžvilgiu. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato galimybės pareikšti ieškinį, jį grindžiant knygų priešlapiais, o kitų tinkamų įrodymų ieškovės nepateikė.

33.10.                      Ieškovės pateikė beveik 400 puslapius knygų priešlapių, kur yra nurodyta tik knygą išleidusi leidykla ir leidimo metai. Visgi tai neleidžia daryti išvados, jog šiai dienai ieškovės vis dar turi teises į konkrečius kūrinius, o šią aplinkybę įrodyti yra būtent ieškovių pareiga.

33.11.                      Visiškai neaišku kuo remiantis ieškovės teigia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovų solidariosios atsakomybės sąlygų nebuvimo prieštarauja bylos medžiagai. Ieškovės eilinį kartą išvardina atskirus byloje esančius mokėjimus tarp atsakovų, tačiau juos interpretuoja savaip, darydamos prielaidas apie neva tai artimus atsakovų tarpusavio ryšius. Pačios ieškovės pripažįsta, kad jų dėstoma pozicija, susijusi su tariamu atsakovų bendru veikimu ir solidaria atsakomybe, tėra interpretacija.

33.12.                      Ieškovės nurodo, kad ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas reikalavimams, pareikštiems atsakovo J. P. atžvilgiu, nes atsakovas J. P. paskutinius veiksmus dėl svetainės atliko 2015 m. – perimdamas ir perparduodamas domeną visosknygos.lt. Tokie ieškovių samprotavimai yra nelogiški ir nepagrįsti, nes tokiu atveju, ieškovių reikalavimai galėtų būti reiškiami bet kuriems asmenims, kurie įgyja domeną visosknygos.lt, įskaitant ir asmeniui, kuriam atsakovas J. P. 2015 m. perleido domeną visosknygos.lt. Akivaizdu, kad įgydamas ir parduodamas domeną atsakovas J. P. jokių veiksmų dėl svetainės www.visosknygos.lt negalėjo atlikti. Juo labiau kad svetainė www.visosknygos.lt tuo laikotarpiu apskritai neveikė.

33.13.                      Ieškovės 2016 m. gegužės 4 d. patikslintame ieškinyje formulavo prašymą įpareigoti atsakovus per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį interneto portaluose, taip pat per naujienų agentūrą BNS išplatinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį pristatantį pranešimą spaudai. Tačiau visiškai neaišku, kaip būtų reikėję įgyvendinti šį ieškinio reikalavimą. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodė, kad reklamjuostės ir pranešimo spaudai turinį ieškovės civilinės bylos nagrinėjimo metu papildomu prašymu dar patikslins, tačiau taip ir nepatikslino. Be to, ATGTĮ 77 straipsnis nenumato galimybės vienu metu taikyti kelis pažeistų teisių gynimo būdus. Informacija apie šią civilinę bylą ir taip buvo skelbiama elektroninėje erdvėje, tad ieškovės knygų piratavimo prevencijos tikslą, dėl kurio, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, buvo iškelta ši civilinė byla, manytina, kad pasiekė.

33.14.                      Atsakovai yra fiziniai asmenys, kurie jokia apimtimi nekonkuruoja su ieškovėmis. Kad atsakovai atitinka ūkio subjekto ypatybes KĮ prasme byloje nebuvo įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė KĮ šioje civilinėje byloje ir atmetė ieškovių reikalavimus pripažinti atsakovus atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

33.15.                      Nors ir neanalizuodamas atskirų bylinėjimosi išlaidų už atskirus procesinius veiksmus susidarymo ir jų atitikties rekomenduojamiems dydžiams, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos nagrinėjimo metu susidariusias išlaidas ir nepriteisė iš ieškovių visų atsakovų turėtų išlaidų. Visos J. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu.

34.       Atsakovas P. J. pateikė atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

34.1.                      Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktos ieškovių vadinamų atrankinių knygų autorinių teisių turėjimo sutartys, tačiau tų sutarčių pusė teksto uždengta, iškarpyta. Daryti išvadas dėl autorių teisių turėjimo, jų apimties, termino iš iškarpų ar ištraukų negalima. Kaip matyti iš kai kurių ieškovių pateiktų dokumentų, autorinių sutarčių licencijų galiojimo terminai tuo metu, kai atsakovui P. J. priklausė visosknygos.lt domenas, buvo jau pasibaigę. Tai parodo, kad ieškovės neįrodė turinčios teisę reikšti ieškinį ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Įvertinus penkis kūrinius, nėra aišku, kokios kitų ieškovių teisės yra ginamos, jei jų atžvilgiu neįrodinėjamas teisės pažeidimas.

34.2.                      ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta atrankinių faktų vertinimo taisyklė negali būti taikoma dėl to, kad tokia tvarka negali būti įrodinėjamas autorių turtinių teisių turėjimo faktas. Taisyklė taikoma tik prima facie (pirminiam) teisių pažeidimo faktui įvertinti ir tik tiek, kiek reikalinga įrodymams iš priešingos šalies išreikalauti. Net ir taikant šią taisyklę pagal ieškovių prašymą jų nurodytu būdu, yra pateikti aiškiai nepakankami duomenys.

34.3.                      Autorystės prezumpcija pagal ATGTĮ 6 straipsnio 2 dalį, kuria remiasi ieškovės, taikytina tik kūrinio autoriui, tačiau ji jokia apimtimi netaikoma autorinių teisių turėtojui. Ieškovės šių įrodymų nepateikė, o atsakovai šią aplinkybę ginčijo, dėl to ieškovėms tokių įrodymų nepateikus, ieškinys pagrįstai buvo atmestas didžiąja reikalavimų dalimi.

34.4.                      Įsipareigojimas liudyti tam tikru būdu prieš save ir visus kitus solidariosios prievolės bendrininkus mainais už ieškovo reikalavimo atsisakymą tik dalies bendraskolių atžvilgiu pažeidžia viešąją tvarką. Atsižvelgiant į tai, R. L. 2016 m. liepos 11 d. rašytiniais paaiškinimais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, o teismo posėdžio metu duotais jo kaip liudytojo paaiškinimais vadovavosi tik iš dalies.

34.5.                      Kadangi atsakovas P. J. visiškai nesitikėjo, jog kada nors iškils tokia situacija ir kils kokių nors klausimų dėl svetainės www.visosknygos.lt turinio, akivaizdu, kad jos turinio niekaip neišsisaugojo, neturi jokių išlikusių duomenų ar dokumentų apie portalo turinį 2012 m. balandžio mėn. – 2015 m. sausio 3 d. laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, dalies ieškovių prašomų įrodymų pateikti atsakovas negalėjo dėl objektyvių priežasčių – todėl, kad tokiais įrodymais nedisponuoja. Kadangi domeną atsakovas perleido dar gerokai anksčiau iki bylos iškėlimo, todėl atsakovas neturėjo jokių duomenų apie domeno turinį, nes nematė poreikio tokius duomenis saugoti tokį ilgą laiko tarpą. Be to, tokių duomenų saugojimo pareigos nenumato ir teisės aktai.

34.6.                      Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenustatyta jokių atsakovo P. J. nesąžiningų, tyčinių veiksmų siekiant sunaikinti svetainės www.visosknygos.lt turinį, priešingai atsakovas viso bylos nagrinėjimo teisme metu teikė paaiškinimus ir įrodymus, o tam tikrų įrodymų byloje negalėjo pateikti tik dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, t. y. svetainės turinio niekaip neišsisaugojo. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis contra spoliatorem prezumcpijos taikymas prieštarautų jos paskirčiai, todėl būtų neteisėtas.

34.7.                      Ieškovės pateikė beveik 400 puslapius knygų priešlapių, kur yra nurodyta tik knygą išleidusi leidykla ir leidimo metai. Visgi tai neleidžia daryti išvados, jog šiai dienai ieškovės vis dar turi teises į konkrečius kūrinius, o šią aplinkybę įrodyti buvo ieškovių pareiga. Byloje nesant sutarčių, nesant net jų įrašų, negalima įvertinti, ar ieškovės apskritai turi teises į jų įvardijamus kūrinius ir kokios apimties autorių teises jos turi. Ieškovės nenurodė ar jos buvo įgijusios autorių teises į skaitmenines ar į popierines kopijas. Autorystės prezumpcija, kuria bando remtis ieškovės apeliaciniame skunde, taikytina tik kūrinio autoriui, tačiau ji jokia apimtimi netaikoma autorinių teisių turėtojui.

34.8.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad atsakovų solidariosios atsakomybės sąlygos nenustatytos. Atsakovai interneto svetainę www.visosknygos.lt valdė savarankiškai ir atskirais laikotarpiais. Atsakovų tarpusavio bendravimas ar net jų tarpusavio atsiskaitymai, nurodymas trečiam asmeniui įvykdyti dalį piniginių prievolių kitam atsakovui, atsižvelgiant į atsakovų tarpusavio bendravimą ir dėl to galimus piniginius santykius, nepatvirtina bendro atsakovų dalyvavimo vystant bendrą projektą.

34.9.                      Tai, kad atsakovas P. J. paprašė R. L. dalį pinigų už domeno pardavimą pervesti atsakovui A. M., bendrų veiksmų nepatvirtina. 2011 m. gegužės 19 d. P. J.  atsakovui A. M. atliko 286 Lt mokėjimą, jo paskirtyje nurodant „pagal susitarimą“, tačiau toks mokėjimas nėra niekaip susijęs su domenu, kaip paaiškino atsakovas P. J. pirmosios instancijos teismui, jis buvo atliktas, nes atsakovai vienas iš kito pirko elektroninius pinigus.

34.10.                      Atsakovui P. J. priklausė būtent www.visosknygos.lt portalo domenas. Tačiau visa ieškovių šioje civilinėje byloje pateikta informacija yra susijusi su interneto portalo www.visosknygos.com turiniu. Apie portalo www.visosknygos.lt turinį byloje jokia informacija nepateikta. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovių nurodyti kūriniai buvo talpinami kuriame nors iš interneto portalų. Patikslintame ieškinyje nurodyta informacija apie neva atsisiųstų kūrinių skaičių ir žalos paskaičiavimai yra tiesiogiai susiję su interneto portalu www.visosknygos.com, kurio savininku ir valdytoju buvo atsakovas R. L., tačiau kokia konkreti informacija buvo atsisiųsta iš įvardinto portalo ieškovės neįrodė. Ieškovės yra pateikusios kūrinių persisiuntimo lenteles su datomis. Visos datos yra vėlesnės nei laikotarpis, kai portalas „www.visosknygos.lt“ priklausė atsakovui P. J..

34.11.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos priteisimo, pagrįstai atsižvelgė į atsakovo P. J. kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į aplinkybę, jog patikslintas ieškinys įrodytas tik dėl 2 knygų iš teiktų 400, todėl pagrįstai priėmė sprendimą dėl 100 Eur kompensacijos iš atsakovo P. J. priteisimo. Ieškovės nurodė bendrą kūrinių skaičių ir kompensacijos dydį, todėl šis dydis buvo apskaičiuotas proporcingai, t. y. visiškai pagrįstai. Kito būdo apskaičiuoti kompensacijai ieškovės nenurodė ir neįrodinėjo.

34.12.                      Teismo sprendimo paskelbimas, kai nėra ginamos asmeninės neturtinės teisės bei ieškinys tenkinamas nedidele dalimi, negalėtų būti priemone, užtikrinančia autorių teisių gynimą ir prevenciją.

34.13.                      KĮ nuostatos taikomos ūkio subjektams, o šioje civilinėje byloje atsakovais yra tik fiziniai asmenys, kurie jokia apimtimi nekonkuruoja su ieškovėmis.

35.       Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.                      Ieškovės neįrodė, jog turi jų nurodytas autorių turtines teises, t. y. neįrodė savo reikalavimo teisių, išskyrus sprendime nurodytas ieškovės UAB „Baltų lankų“ leidyba turtines teises. Nagrinėjant bylą pirmą kartą ieškovės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė turtines teises pagrindžiančių sutarčių, dėl to Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, sudarant ieškovėms galimybę šią klaidą ištaisyti. Taigi apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą naujam nagrinėjimui ieškovės turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus dėl turtinių autorių teisių turėjimo fakto, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

35.2.                      Ieškovės yra knygų leidybos įmonės, teikiančios knygų leidybos paslaugas. Ieškovės kreipėsi į teismą, siekdamos apginti neva joms priklausančias išleistų kūrinių autorių turtines teises, kurios tariamai buvo pažeistos interneto svetainėje www.visosknygos.lt. Taigi ieškovės nėra knygų autoriai ir šios bylos esmė yra ne knygų autorystės pažeidimai, o šių knygų leidybos paslaugas teikiančių įmonių turtinių teisių pažeidimai.

35.3.                      Skunde absoliučiai klaidingai remiamasi autorių turtinių teisių prezumpcija, kuri taikytina išimtinai tik patiems autoriams, bet ne turtinių teisių, kurias perleidžia autoriai, turėtojams – tretiesiems asmenims. Skunde yra daroma esminė autorių teisių reglamentavimo aiškinimo klaida, teigiant, kad reikalavimo teisės įrodinėjimui turi būti taikoma autorių teisių apsauga, su atitinkamomis prezumpcijomis ir įrodinėjimo taisyklėmis. Savo reikalavimo teises (autorių turtinių teisių turėjimą) ieškovės privalo įrodyti pirmiausia pateikdamos konkrečius įrodymus – rašytines sutartis su autoriais, kuriose būtų įtvirtintas konkretus perleidžiamų turtinių teisių turinys ir jų turėjimo terminas. Nesant tokių įrodymų nėra jokios galimybės patvirtinti, kad ieškovės iš tiesų turi atitinkamas autorių turtines teises ir gali jas ginti. Tik įrodžiusios šiuos faktus, ieškovės toliau galėtų remtis autorių teisių apsaugos įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis.

35.4.                      Skunde visiškai nepagrįstai remiantis ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio, 77 straipsnio 1 dalies normomis, kurios ieškovių atžvilgiu net nėra taikytinos, ir jas visiškai klaidingai aiškinant yra sukuriama įstatyme neegzistuojanti leidėjų autorių teisių prezumpcija, kurią teismas neva pažeidė. Ieškovių vykdoma autorių sukurtų kūrinių leidybos veikla nelaikytina kūrybine veikla, todėl ieškovės nelaikytinos autoriais. Taigi ieškovių atžvilgiu netaikytinos ir specialiosios įrodinėjimo taisyklės. Ieškovės, kaip ir bet kurie kiti bet kurių turtinių teisių turėtojai, privalo įrodyti ne tik šių turtinių teisių pažeidimą, bet ir jų įgijimą bei turėjimą, nurodant konkretų teisinį pagrindą.

35.5.                      Ieškovių atstovas, tikėtina, suvokdamas, jog didžioji dalis ieškovių reikalavimų yra neįrodyti, pasirinko taktiką visus ieškinyje nurodytus pažeidimus įrodinėti pagal penkias pasirinktas atrankines knygas, kurių leidybos sutartys buvo pateiktos į bylą. Toks turtinių teisių įgijimo į visas kitas knygas įrodinėjimas yra negalimas ir jokia leidėjų teisių prezumpcija neegzistuoja, kadangi tokiu būdu būtų pažeidžiamos šių knygų autorių teisės. Leidėjams realiai neturint autorių turtinių teisių į šių autorių knygas, tokių knygų leidyba gaunant iš to pelną laikytina neteisėta ir pažeidžiančia autorių turtines teises. Net ir pasirinktų atrankinių knygų autorių turtinių teisių turėjimas pasitvirtino tik iš dalies.

35.6.                      Byloje paaiškėjo, kad galimai siekiant dirbtinai sukurti ieškinį pagrindžiančius įrodymus ieškovės sudarė ir pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kurioje buvo nurodytos žinomai melagingos aplinkybės, užfiksuotos galimai verčiant buvusį atsakovą R. L. ne savo noru pasirašyti taikos sutartį ir tokiu būdu patvirtinti šias aplinkybes. Tokie ieškovių veiksmai laikytini nesąžiningais ir išgauti įrodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Būtent dėl to teismas visiškai pagrįstai vertino tik teismo posėdžio metu duotus R. L. paaiškinimus, o ieškovių dirbtinai sufabrikuotais ir suklaidinto teismo patvirtintais neva R. L. rašytiniais paaiškinimais pagrįstai nesivadovavo.

35.7.                      Tinklapio www.visosknygos.lt valdymo laikotarpius patvirtino visi atsakovai, į bylą buvo pateikti ir tai patvirtinantys įrodymai. Aplinkybė, jog atsakovas A. M. domeną pardavė atsakovui P. J. dar 2012 m. balandžio 4 d. ir nuo to momento su šiuo projektu nebuvo niekaip susijęs, buvo nustatyta remiantis ne bendrais samprotavimais, bet konkrečiais rašytiniais įrodymais. Apeliaciniame skunde yra minimas fragmentiškas, iš konteksto išimtas susirašinėjimas, kuris tik interpretuojamas.

35.8.                      Byloje neginčytinai nustačius aplinkybes, jog A. M. visosknygos.lt valdymą pardavė atsakovui P. J. dar 2012 m. balandžio 4 d. ir nuo to laiko daugiau prie projekto niekaip neprisidėjo ir bet koks vėlesnis jo bendradarbiavimas su kitais atsakovais dėl šio tinklalapio valdymo absoliučiai nepasitvirtino ir buvo paneigtas, netenka jokios prasmės skunde nurodyti visiškai deklaratyvūs samprotavimai apie tariamai esančią solidariąją atsakovų atsakomybę bei neva klaidingą ieškinio senaties taikymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, šioje byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

37.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

38.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

39.       2021 m. kovo 19 d. ieškovės Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė leidybos sutarčių išrašus anglų kalba ir jų patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą. 2021 m. kovo 25 d. atsakovas J. P., 2021 m. balandžio 21 d. atsakovas P. J. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (nuomonę) dėl ieškovių 2021 m. kovo 19 d. pateiktų įrodymų turinio vertinimo. 2021 m. gegužės 3 d. atsakovas A. M. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (nuomonę) dėl ieškovių 2021 m. kovo 19 d. pateiktų įrodymų turinio vertinimo, prie savo rašytinių paaiškinimų pridėjo leidybos sutarčių, sudarytų UAB „Alma littera“, suvestinę.

40.       Teisėjų kolegija priima ieškovių pateiktus naujus rašytinius įrodymus – leidybos sutarčių išrašus anglų kalba ir jų patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą, taip pat atsakovų rašytinius paaiškinimus dėl šių įrodymų turinio vertinimo, įskaitant atsakovo A. M. pateiktą suvestinę. Pažymėtina, kad ieškovės naujus įrodymus teikė, pasinaudodamos Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi suteikta teise. Ieškovių pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su bylos esme, yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Atsakovai yra susipažinę su šiais įrodymais, dėl jų vertinimo pasisakė savo rašytiniuose paaiškinimuose.

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

41.       Ieškovės pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau – Direktyva 2001/29/EB) konstatuojamosios dalies (4) ir (9) punktų bei 8 straipsnio, taip pat 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (toliau – Direktyva 2004/48/EB) 3 ir 5 straipsnių normų išaiškinimo ir prejudicinio sprendimo byloje priėmimo.

42.       Ieškovės prašo ESTT užduoti tokius klausimus: 1) Ar nacionalinės autorių teisės reikalavimas įrodyti kiekvieno ginamo kūrinio teisių turėjimą ir nesuteikiant galimybės remtis reikšminga įrodymų dalimi, taip pat reikalavimas, kad visi tokie įrodymai būtų pateikiami ne tik originalo kalba, tačiau būtinai su patvirtintu vertimu į proceso kalbą, atitinka Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnyje ir Direktyvos 2004/48/EB 3 straipsnyje nustatytą aukšto intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygio principą bei efektyvių, proporcingų, sąžiningų ir teisingų intelektinės nuosavybės teisių gynimo reikalavimus, taip pat reikalavimus, kad intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonės neturėtų būti be reikalo sudėtingos ar brangios? 2) Ar nacionalinėje autorių teisėje nustatytas ribojimas autorių teisių prezumpciją taikyti autorių teisių turėtojui, kuris nurodytas konkrečiame knygos leidime, atsižvelgiant į knygos, kaip autorių teisių objekto specifiką, ir nesant priešingų įrodymų, atitinka Direktyvos 2004/48/EB 5 straipsnį?

43.       Ieškovės savo prašyme nurodė, kad jos byloje nuosekliai rėmėsi autorių teisių turėtojo teisių prezumpcija. Ieškovių nuomone, ši prezumpcija taikoma knygų leidėjams, kadangi knygos yra specifiniai autoriniai kūriniai. Ieškovių teigimu, būtent Direktyvos 2004/48/EB 5 straipsnyje nustatyta autorystės ar teisių turėjimo prezumpcija, kuri apima ir autorių teisių subjektus. Prašyme nurodoma, kad įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri yra nustatyta Europos Sąjungos autorių teisėje, taikoma ne tik pirminių procesinių sprendimų atžvilgiu (Direktyvos 2004/48/EB 6 straipsnio 1 dalis), bet ir kaip bendra intelektinės nuosavybės teisių gynimo taisyklė pagal Direktyvos 2001/29/EB konstatuojamosios dalies (4) ir (9) punktus bei 8 straipsnį, taip pat Direktyvos 2004/48/EB 3 ir 5 straipsniuose nustatytą aukšto intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygio principą bei efektyvių, proporcingų intelektinės nuosavybės teisių gynimo reikalavimus, kad šių teisių gynimo priemonės neturi būti be reikalo sudėtingos ar brangios.

44.       Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Atsižvelgiant į tai, pagrindas teismui kreiptis į ESTT dėl preliminaraus sprendimo atsiranda tada, kai konkrečioje byloje turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės normos, dėl kurių aiškinimo ar galiojimo bylą nagrinėjančiam teismui kyla neaiškumų.

45.       Šalies byloje pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Prieš nuspręsdamas, kad tokia situacija egzistuoja, valstybės narės teismas turi būti įsitikinęs, jog ji būtų lygiai tokia pat akivaizdi ir kitų valstybių narių teismams, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje C-283/81). Kilus neaiškumų dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės išaiškinimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (EETT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje C-160/14).

46.       Tik nacionalinis teismas gali įvertinti, ar tinkamas Europos Sąjungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad nėra galimybių kilti pagrįstoms abejonėms, ir todėl jis gali nuspręsti nesikreipti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl jame iškelto teisės išaiškinimo klausimo (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje C-495/03). Todėl pripažįstama, kad tik nacionalinis teismas, nagrinėjantis bylą ir turintis prisiimti atsakomybę dėl priimtino teismo sprendimo, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes vertina tiek prejudicinio sprendimo reikalingumą savo sprendimui priimti, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas sujungtose dviejose bylose C-72/14, C-197/14).

47.       Teisėjų kolegija pažymi, kad prejudiciniai klausimai privalo būti susiję su Europos Sąjungos teisės nuostatomis, dėl kurių išaiškinimo ar teisėtumo kilo abejonių pagrindinėje byloje. Nagrinėjamu atveju ieškovės pirmuoju klausimu iš esmės kvestionuoja nacionalines civilinio proceso teisės normas, kurios nustato teismo proceso kalbą. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Dokumentai, neišversti į lietuvių kalbą, yra netinkamas įrodymas, o teismas negali jais remtis (CPK 11 straipsnio 1 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Valstybinės teismo proceso kalbos principą nustato ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnis. Tuo tarpu ieškovių nurodytose direktyvos iš jų normos nereguliuoja valstybių narių teismuose taikytinos proceso kalbos. Konkrečiai ieškovių minimas Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnis „Nuobaudos ir teisių gynimo būdai“ įpareigoja valstybes nares nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad autorius (autorių teisių turėtojas), kurio interesai pažeidžiami, turėtų galimybę ginti savo teises pareikšdami ieškinį, teisiniame reguliavime taip pat turi būti įtvirtinti teisių gynimo būdai, nuobaudos pažeidėjams. Minimame straipsnyje nėra kalbama apie šalių įrodinėjimo pareigų įgyvendinimą teisminiame procese, įskaitant teikiamų procesinių dokumentų ir įrodymų kalbą. Tokių normų nėra ir Direktyvos 2004/48/EB 3 straipsnyje. Nors pastaruoju straipsniu valstybės narės įpareigojamos numatyti priemones, procedūras ir gynybos būdus, būtinus užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių vykdymą ir tos priemonės, procedūros ir gynybos būdai turi būti sąžiningi, teisingi, neturi būti komplikuoti ar brangūs, tačiau vien valstybinės kalbos pricipo taikymas nacionalinio teismo procese, teisėjų kolegijos vertinimu, nepažeidžia minėtų kriterijų. Priešingai suprantant minėtą normą, intelektinės nuosavybės teisę reguliuojančios normos konkuruotų su tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta pagrindine asmens teise, t. y. teise į teisingą teismą, kuris apima šalių pagrindines asmens teises bei pareigas teisme ir užtikrina teisingą bylos nagrinėjimą visoms proceso šalims (įskaitant teisę jam suprantama kalba susipažinti su bylos duomenimis).

48.       Ieškovių minimas atrankinių faktų visumos vertinimo principas, kuris įtvirtintas Direktyvos 2004/48/EB 6 straipsnyje, yra perkeltas į nacionalinę teisę (ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta dėl ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalies taikymo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atrankinių faktų visumos vertinimo principas nėra tas procesinis įrankis, kuris galėtų būti taikomas sprendžiant dėl galutiniam teismo sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių egzistavimo arba neegzistavimo, t. y. CPK 185 straipsnio prasme atliekant įrodymų vertinimą. Šis principas yra skirtas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) teisių pažeidimo faktui įvertinti ir tik tiek, kiek toks vertinimas yra reikalingas šio straipsnio nuostatomis reglamentuojamam tarpiniam procesiniam veiksmui atlikti, t. y. įrodymams iš priešingos šalies išreikalauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 116 punktas).

49.       Kadangi Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos nėra tiesiogiai taikomi teisės aktai, Direktyvos 2004/48/EB 6 straipsnis yra įgyvendintas, jį perkeliant į ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant esminių prieštarų tarp Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės normų, be kita ko, esant aktualiems kasacinio teismo išaiškinimams dėl šių normų, t. y. atrankinių faktų visumos vertinimo principo taikymo, Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo kreiptis į ESST prejudicinio sprendimo ir tokiu būdu kvestionuoti aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose.

50.       ATGTĮ 6 straipsnyje įtvirtinta autorystės prezumpcija, pagal kurią fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Kasacinis teismas, aiškindamas ATGTĮ 6 straipsnio normas, yra nurodęs, kad pačiam autoriui autorystės prezumpcijos taisyklė taikoma tiek autoriaus asmeninėms neturtinėms, tiek turtinėms teisėms, tačiau kiti autoriaus turtinių teisių turėtojai negali remtis šia prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006).

51.       Direktyvos 2004/48/EB 5 straipsnio „Autorystės ar teisių turėjimo prezumpcija“ normoje, kuri perkelta į ATGTĮ 6 straipsnį, nustatyta, kad taikant šioje Direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir gynybos būdus: a) kad literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip, ir dėl to turėtų teisę pradėti procesą dėl pažeidimo, pakanka, kad jo vardas būtų įprastu būdu nurodytas kūrinyje; b) punkto nuostata taikoma mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) gretutinių teisių turėtojams jų saugomo objekto atžvilgiu.

52.       Taigi Direktyvos 2004/48/EB 5 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad autorystės prezumpcija taikoma apibrėžtam subjektų ratui – kūrinio autoriui ir gretutinių teisių turėtojams. Tarp nurodytų subjektų minėtoje normoje nėra nurodyti autorių teisių turėtojai (įskaitant leidėjus), gretutinių teisių turėtojai (atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuotojai, kt.) nėra prilyginami autorių teisių turėtojams. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nacionalinėje autorių teisėje nustatytas ribojimas autorių teisių prezumpciją taikyti autorių teisių turėtojui, kurį patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatitinka esminių Direktyvos 2004/48/EB nuostatų.

53.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovių prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl ieškovių teisių į ieškinyje nurodytus kūrinius

54.       Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalį, autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).

55.       ATGTĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus. Autorių teisės skirstomos į asmenines neturtines teises (ATGTĮ 14 straipsnis), kurios negali būti perduodamos kitiems asmenims, ir turtines teises (ATGTĮ 15 straipsnis), kurios gali būti perduodamos kitiems asmenims. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka, šių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis (ATGTĮ 38 straipsnio 1, 2 dalys).

56.       ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtinė autoriaus turtinė teisė leisti ar uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, išleisti kūrinį, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas, išskyrus išimtis, be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis).

57.       Autorių teisių subjektai savo teises gali ginti ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisių gynimo būdais, t. y. kreiptis į teismą ir reikalauti išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, sumokėti kompensaciją ir kt. Nurodytais būdais turtines autorių teises gali ginti ne tik patys autoriai, bet ir kiti asmenys, kuriems šios išimtinės teisės buvo perduotos (perėjo) įstatymų nustatyta tvarka.

58.       Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos inter alia (be kita ko) leidybos sutartimis. Pagal ATGTĮ 43 straipsnio 1 dalį, leidybos sutartimi autorius ar kitas autorių teisių subjektas perduoda ar suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę atgaminti spausdinimo ar kitokiu būdu literatūros, mokslo ar meno kūrinį pagaminant pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti pakankamą egzempliorių kiekį ir teisę juos platinti.

59.       ATGTĮ 44 straipsnio, įtvirtinančio leidybos sutarties formą ir turinį, 1 dalyje nustatyta, kad leidybos sutartis turi būti sudaroma raštu. Leidybos sutartyje, be ATGTĮ 40 ir 41 straipsniuose nurodytų sąlygų, kurios taikomos autorinėms sutartims, turi būti nustatyta kūrinio pateikimo tvarka ir (ar) būdas, kūrinio aprobavimo tvarka ir terminai, autorių teisės ir pareigos rengiant kūrinį spaudai (kūrinio pakeitimas, redagavimas, korektūros skaitymas ir kita), didžiausias ir (ar) mažiausias išleidžiamų kūrinio kopijų (egzempliorių) skaičius, jų platinimo tvarka, autoriui perduodamų išleisto kūrinio kopijų (autorinių egzempliorių, kuriais laikomi ne daugiau kaip dešimt išleidžiamo kūrinio kopijų) skaičius ir kitos sąlygos (ATGTĮ 44 straipsnio 2 dalis).

60.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sisteminė ATGTĮ 43, 44 ir 46 straipsnių normų analizė nesudaro pagrindo teigti, kad leidybos sutartimi autorius, perduodamas leidėjui teisę atgaminti jo kūrinį, kartu privalomai perduoda ir kūrinio platinimo pareigą. Šių normų analizė leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. leidybos sutartimi autoriaus suteikta leidėjui teisė atgaminti kūrinį neapima leidėjo pareigos platinti atgamintą kūrinį, jeigu šalys leidybos sutartyje nėra susitarusios dėl tokios teisės suteikimo. Leidėjui pareiga platinti jo atgamintą kūrinį atsiranda tik tuo atveju, jeigu tokia teisė suteikiama leidybos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-497-611/2016 nutarties 28 punktas).

61.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tik vienintelė ieškovė UAB „Baltų lankų“ leidyba įrodė autorių teisių į ieškinyje nurodytus iš viso du kūrinius turėjimą, t. y. K. S. knygas „Silva rerum“ ir „Silva rerum II“. Ieškovės, nesutikdamos su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovių (leidėjų) atžvilgiu teismas turėjo taikyti autorių teisių prezumpciją, todėl vien į bylą pateiktų neteisėtai platintų 400 knygų priešlapiai, kuriuose yra ieškovių pavadinimai su ženklu ©, pagrindžia ieškovių autorių teisių į visus ieškinyje nurodytus kūrinius turėjimą. Ieškovių teigimu, net netaikant minėtos prezumpcijos, ieškovių teisė į visus kūrinius turėjo būti nustatoma taikant atrankinių faktų visumos vertinimo principą (ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalis), t. y. teismui turėjo pakakti kelių į bylą pateiktų leidybos sutarčių, ieškovių sudarytų su autoriais, jų turtinėms teisėms pagrįsti ir apginti. Apeliaciniame skunde pažymima, kad net netaikant autorių teisių prezumpcijos ir atrankinių faktų visumos principo, ieškovės į nagrinėjamą bylą buvo pateikusios daugiau nei dvi leidybos sutartis lietuvių kalba, kurios įrodo ieškovių turtines teises į autorių kūrinius, ir kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

62.       Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su šiais ieškovių apeliacinio skundo argumentais. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika, nurodyta šios nutarties 50 punkte, paneigia ieškovių dėstomas aplinkybes, kad leidėjų atžvilgiu taikoma autorystės prezumpcija. Kaip minėta, kasacinis teismas, aiškindamas ATGTĮ 6 straipsnio normas, yra nurodęs, kad pačiam autoriui autorystės prezumpcijos taisyklė taikoma tiek autoriaus asmeninėms neturtinėms, tiek turtinėms teisėms, tačiau kiti autoriaus turtinių teisių turėtojai negali remtis šia prezumpcija. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ATGTĮ 12 straipsnyje įtvirtinta nuostata, susijusi su autorių teisių apsaugos ženklu ©, savaime nėra argumentas, nei patvirtinantis, nei paneigiantis ieškovo reikalavimų (ne)pagrįstumą, t. y. nereiškia, kad yra perduotos (įgytos) visos autorių turtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-421/2016). Taigi leidėjams neturint teisės remtis autorių teisių prezumpcija ir su šia prezumpcija siejamu autorių teisių apsaugos ženklu, ieškovės, siekdamos įrodyti ieškinio pagrįstumą, į nagrinėjamą bylą turėjo pateikti leidybos (licencines) sutartis, sudarytas su autoriais, įrodančias ieškovių turtines teises į ginčo kūrinius.

63.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą iš esmės nagrinėjančiam ir įrodymus vertinančiam pirmosios instancijos teismui neturint teisės remtis atrankinių faktų visumos principu (šios nutarties 48 punktas), ieškovėms turint procesinę pareigą visus procesinius dokumentus ir jų priedus teismui pateikiami valstybine lietuvių kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis), ieškovių turtinės teisės į ginčo kūrinius galėjo būti įrodytos tik teismui pateikiant sudarytas arba išverstas į lietuvių kalbą leidybos (licencines) sutartis dėl visų 400 ginčo kūrinių.

64.       Taigi pagal aktualų teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, leidėjų atžvilgiu iš esmės nesant galimybės taikyti autorių teisių prezumpcijos, o vertinančiam įrodymus teismui neturint teisės remtis atrankinių faktų visumos principu, siekiant teisingai išspręsti ginčą, byloje visų pirmą turėjo būti nustatyta aplinkybė, ar ginčui aktualiu metu ieškovės buvo visų ieškinyje nurodytų 400 kūrinių autorių turtinių teisių turėtojos, galinčios ATGTĮ 77 straipsnyje nustatytais būdais ginti jiems (autoriams) išimtinai priklausančias turtines teises. Tokios aplinkybės galėjo būti nustatomos tik įvertinus ieškovių su autoriai sudarytas leidybos sutartis.

65.       Sutiktina su ieškovių apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui buvo pateikta daugiau nei penkios leidybos sutartys, sudarytos lietuvių kalba, dėl kurių teismas skundžiame sprendime nepagrįstai nepasisakė. Nepaisant to,  procesinės teisės ir pareigos pateikti leidybos sutartis dėl visų 400 kūrinių valstybine kalba (išverstas į valstybine kalbą) ieškovės visa apimtimi neįgyvendino, t. y. pateikė tik dalį tokių (išverstų) sutarčių. Atkreiptinas dėmesys, kad ši civilinė byla nagrinėjama nuo 2016 m. vasario 17 d., todėl ieškovės turėjo pakankamai laiko į bylą pateikti visus reikalingus įrodymus (tinkamai išverstas leidybos sutartis). Ieškovių teisė ir pareiga pateikti šiuos įrodymus buvo akcentuota Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje   Nr. e2A-55-407/2020, kurioje ginčas pirmą kartą buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, taip pat bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovės taip pat buvo informuotos apie teisę iki 2021 m. kovo 18 d. (procesinis terminas pratęstas iki 2021 m. balandžio 16 d.) pateikti teismui leidybos sutarčių vertinimus į valstybinę lietuvių kalbą. Vadovaujantis ekonomiškumo ir protingumo principais, esant dideliam dokumentų kiekiui, ieškovėms buvo pasiūlyta pateikti teismui dalinį sutarčių vertimą, kuriame turėtų būti pagrindiniai sutarčių rekvizitai ir esminės sąlygos. Tačiau ieškovės 2021 m. kovo 19 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė tik dalies leidybos sutarčių vertimus į lietuvių kalbą.

66.       Atsižvelgus į šias aplinkybes, Lietuvos apeliaciniam teismui teikti ieškovių paaiškinimai, kad ieškovėms nepakako laiko surasti visas leidybos sutartis ir jas išversti, laikomi nepagrįstais. Teisinės reikšmės neturi ir ieškovių argumentai, kad visų leidybos sutarčių vertinimas į valstybinę kalbą lemia labai dideles ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidos, ieškovėms laimėjus civilinę bylą, gali būti priteisiamos iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės yra juridiniai asmenys, kaip pačios nurodė, bendrai užimančios didžiąją dalį nacionalinės knygų leidybos paslaugų rinkos, todėl vertinimo išlaidų kaštai ieškovėms negali būti laikomi finansiškai ženkliais, atitinkamai užkertančiais kelią į teisminę gynybą. Kaip minėta, ieškovėms buvo sudaryta galimybė teikti ir dalinį dokumentų vertinimą, o tai iš esmės sumažina tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas.

67.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi visus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad ieškovės į bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose yra pateikusios leidybos sutarčių dėl iš viso 118 kūrinių, kurios (leidybos sutartys) išverstos į valstybinę lietuvių kalbą arba sudarytos valstybine kalba. Nurodytų sutarčių sąrašas pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.

68.       Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad interneto svetainė www.visosknygos.lt buvo naudojama nuo 2011 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2015 m. pradžios. Nurodyta aplinkybė apeliacine tvarka neginčijama, todėl laikoma įrodyta. Taigi ginčui aktualus tik šis laikotarpis, kadangi pretenzijų dėl vėlesnio knygų platinimo svetainėje www.visosknygos.com, kuri veikė nuo 2015 m., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovės atsakovams nebereiškė.

69.       Kaip minėta, ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtinė autoriaus turtinė teisė leisti ar uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, išleisti kūrinį, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas. Šios išimtinės turtinės autorių teisės gali būti perleidžiamos sutarčių pagrindu, įskaitant leidybos (licencines) sutartis. Iš į bylą pateiktų leidybos sutarčių matyti, kad iš esmės visos su ieškovėmis sudarytos sutartys buvo terminuotos, t. y. autoriai ar jų įgalioti atstovai savo turtines teises dėl knygų leidimo ir platinimo ieškovėms buvo perdavę konkrečiam terminui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovių teisių pažeidimas gali būti konstatuotas tik dėl tokių kūrinių platinimo interneto svetainėje www.visosknygos.lt, į kuriuos laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2015 m. pradžios ieškovės turėjo galiojančias (nepasibaigusias) autorių teises.

70.       Pagal į bylą pateiktus įrodymus, minėtu laikotarpiu galiojančias autorių turtines teises ieškovės turėjo į 70 kūrinių (žr. aukščiau pateiktoje lentelėje paryškintas eilutes). Kaip matyti, didžioji dalis sutarčių turėjo konkretų licencijos galiojimą terminą, kuris patenka į ginčo laikotarpį. Nors su kai kuriais autoriais (pvz. K. S., T. R.), sudarytų leidybos sutarčių kopijose nesimato sąlygų dėl sutarčių galiojimo (dėl dalinio sąlygų uždengimo), tačiau pagal sutarčių sudarymo datas yra akivaizdu, kad jos taip pat patenka į ginčo laikotarpį.

71.       Nepaisant to, ne visos iš 70 minėtų (lentelėje paryškintų) sutarčių yra reikšmingos nagrinėjamam ginčui ir sudaro pagrindą konstatuoti ieškovių teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateikė į bylą sutarčių vertimus dėl tokių knygų, dėl kurių platinimo ieškiniu atsakovams nėra reiškiamos pretenzijos, t. y. dėl J. S. kūrinių „Ela ir Mičas amžinai“ bei „Lilos ir Etano klystkeliai“, J. V. kūrinio „Kaip tikėjimas gali prišaukti sėkmę“, vienos iš septynių C. S. L. knygų „Narnijos kronikos“ – „Aušros užkariautojo kelionė“, taip pat keturių iš penkių M. P. knygų „Sakmės iš amžių glūdumos“. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo paneigtos ir pirmosios instancijos išvados dėl G. O. knygos „Gyvulių ūkis“ interneto svetainėje www.visosknygos.lt platinto leidimo (redakcijos), kurio neapima 2011 m. gruodžio 14 d. UAB „Jotema“ leidybos sutartis. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007 m. rugsėjo 28 d. UAB „Alma littera“ leidybos sutartis dėl J. I. knygos „Kol aš tave rasiu“ nepatenka į ginčo laikotarpį. Minėta sutartis ir joje nustatytas licencijos galiojimo terminas baigėsi  2011 m. rugsėjo 28 d., o knyga interneto svetainėje pradėta platinti nuo 2011 m. gegužės mėn.

72.       Taigi pagal byloje esančius leistinumo reikalavimus atitinkančius duomenis nagrinėjamam ginčui aktuali yra 61 knyga, kurių leidėjos yra ieškovės UAB „Alma littera“ (53 knygos), UAB „Baltų lankų“ leidyba (4 knygos), UAB „Tyto alba“ (4 knygos). Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose atsakovų rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, įskaitant atsakovo A. M. pateiktą ieškovės UAB „Alma littera“ sudarytų sutarčių suvestinę, nurodytų išvadų nepaneigia. Kaip minėta, teismas nevertina leidybos sutarčių, kurių galiojimo terminas laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2015 m. buvo pasibaigęs, taip pat tų knygų, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje (prie ieškinio pridėtame kūrinių sąraše) ir ieškovių pateiktose leidybos sutartyse kai kurių knygų pavadinimai tiksliai nesutampa dėl skirtingų vertimų arba kitokia forma nurodytų knygų pavadinimų, pvz. leidybos sutartyse nurodyta „Narnijos kronikos, septynios dalys“, o prie ieškinio pridėtame kūrinių sąraše nurodomas kiekvienos (šiuo atveju šešių) dalies atskiras pavadinimas, kuris nėra minimas pačios knygų serijos (kronikos) pavadinime. Toks pavadinimų neatitikimas nesudaro pagrindo šias knygas vertinti kaip ginčui neaktualias.