Civilinė byla Nr. e2YT-15994-359/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09113-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 21 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,

sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei,

dalyvaujant pareiškėjai N. B., jos atstovui advokatui Vygaudui Moliui,

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. B.,

nedalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui, (duomenys neskelbtini) atstovui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja N. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja  nuo 1983 m. gegužės mėn. iki 1990 m. gegužės mėn., dirbo (duomenys neskelbtini) (tuometinė jos pavardė buvo N. D.).

Teismui pateiktame pareiškime, pareiškėja nurodė, kad dirbo tuometinėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apskaičiuojant pensijos dydį, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nebuvo įskaitytas darbo stažas, įgytas nurodytu laikotarpiu, nes pareiškėja nepateikė šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, tačiau pareiškėja to padaryti negali dėl objektyvių priežasčių, nes jie neišlikę, į archyvus neperduoti, todėl negalima kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos darbo stažą nurodytu laikotarpiu. Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jai būtų paskirta didesnė, negu apskaičiuota ir mokama, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymas sukeltu pareiškėjai teisines pasekmes – įrodinėjamas stažas būtų įskaitytas į pareiškėjos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos stažą, nuo kurio priklauso pareiškėjos gautinos pensijos dydis.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra, įvertinus įrodymų visumą. Teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog galutinę nuomonę išreikš teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė nurodė, kad išklausius pareiškėjos paaiškinimus ir liudytoju parodymus, pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. 

Suinteresuoti asmuo – (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai ir šaukimas į posėdį įteikti tinkamai.  

Liudytoja G. A., nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini), dalijo augaliukus, trąšas. Pareiškėja buvo etatinė (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Į darbą pareiškėją priėmė pats (duomenys neskelbtini). Pareiškėja turėjo gauti atlyginimą, kadangi buvo etatinė darbuotoja. Pareiškėja dirbo ten nuo 1982-1983 iki 1990 metų.

Liudytojas A. Z. nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) valdybos taryboje, joje yra ir iki šiol. Pareiškėja vardu N. buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dirbo apie 7 metus iki 1990 m., gaudavo atlyginimą.

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji-pareiškėja N. D. (šiuo metu N. B.) nuo 1983 m. gegužės mėn. iki 1990 m. gegužės mėn., dirbo (duomenys neskelbtini).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. B. (D.) nuo 1983 m. gegužės mėn. iki 1990 m. gegužės mėn., dirbo (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Vertindamas pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Sprendžiant klausimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai ir į tai atsižvelgtina sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad šiuo aspektu svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?613/2013). Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Pareiškėja byloje nurodė, jog nėra išlikusių dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja N. D. nuo 1983 m. gegužės mėn. iki 1990 m. gegužės mėn., dirbo (duomenys neskelbtini). Byloje kaip liudytojai apklausti tuometiniai 1983-1990 m. laikotarpyje, (duomenys neskelbtini): A. Z. ir G. A. Jie patvirtino, kad pareiškėja taip pat dirbo šioje įmonėje (duomenys neskelbtini), jų darbo ten laikotarpiu. Liudytoja G. A., nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini), dalijo augaliukus, trąšas. Pareiškėja buvo etatinė (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Į darbą pareiškėją priėmė pats (duomenys neskelbtini). Pareiškėja turėjo gauti atlyginimą, kadangi buvo etatinė darbuotoja. Pareiškėja dirbo ten nuo 1982-1983 iki 1990 metų. Liudytojas A. Z. nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini), joje yra ir iki šiol. Pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dirbo apie 7 metus iki 1990 m., gaudavo atlyginimą.

Teismas įvertinęs aplinkybę, kad dokumentai patvirtinantys, jog pareiškėja nuo 1983 m. gegužės mėn. iki 1990 m. gegužės mėn., dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat įvertinęs byloje pateiktą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), rašte pateikiama informacija, kad turima nepatvirtinta informacija, pareiškėja buvo įdarbinta Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), liudytojų paaiškinimus apie jų darbo pareiškėjos nurodytoje darbovietėje aplinkybes bei kitus byloje esančius dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970), nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, o šioje byloje yra susidariusios 8,96 Eur dydžio išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo, todėl jos iš pareiškėjos priteisiamos valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos N. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktą, kad pareiškėja N. D. (šiuo metu N. B.), gimusi (duomenys neskelbtini), nuo 1983 m. gegužės mėn. iki 1990 m. gegužės mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai.

Priteisti iš pareiškėjos N. B., gimusios 1955 m. liepos 5 d., valstybei, 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) pašto išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke mokėtojo pasirinkimu, nurodant įmokos kodą 5662. 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                Gintautas Kaulakis