Baudžiamoji
byla Nr. 1-11-337/2008
Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
1.1.7.2.7., 1.1.8.7.9.,
1.1.8.13., 1.2.3.1., 2.1.7., 2.1.12.2.3.2., 2.3.7.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Evaldo Vanago,
teisėjų Arnoldo Šukaičio, Vytauto
Norkūno,
sekretoriaujant Ritai
Padvilikienei,
dalyvaujant prokurorui G. Š.,
nukentėjusiajam ir civiliniam
ieškovui D. B.,
gynėjui Jonui Milčiui,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo
baudžiamąją bylą, kurioje J. D., gim. (duomenys nesklebtini) Telšiuose, a.k. (duomenys nesklebtini) Lietuvos Respublikos pilietis,
lietuvis, gyv. (duomenys nesklebtini),
Panevėžyje, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, antros
grupės invalidas, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 6
p., 9 p., padarymu.
Teismas,
išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
J.
D. 2007 m. vasario 13 d.,
laikotarpyje nuo 00 val.
iki 13 val., tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame adresu (duomenys nesklebtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis
bei kojomis suduodamas smūgius R. B. į galūnių bei liemens sritis ir ne mažiau penkis smūgius į galvos
sritį, tuo padarydamas
nukentėjusiajai poodines
kraujosruvas dešinio peties sąnario srityje, dešiniame bei kairiame žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, krūtinėje, dešinio klubo sąnario
srityje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio
sąnario srityje, dešinėje blauzdoje ir
pėdoje, kairio klubo sąnario srityje,
kairėje šlaunyje bei blauzdoje, dešiniame sėdmenyje, dešinio kelio
sąnario srityje, kairėje blauzdoje, o taip pat galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje,
dešinės akies vokuose, dešiniame ir kairiame
skruostuose, smakre, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose, kraujo
išsiliejimu po minkštaisiais galvos
smegenų dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu ir dėl ko nukentėjusioji mirė, nužudė
nukentėjusiąją R. B..
Kaltinamasis J. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė,
kad jis nuo 2000 metų
gyveno kartu su R.
B.. Jie abu dažnai
vartodavo alkoholinius gėrimus. 2007 m. vasario mėnesį, naktį iš 12 d. į 13 d.
jie taip pat girtavo. Dviese išgėrė virš butelio degtinės bei apie 2 litrus stipraus alaus. R. B. gėrė kiek mažiau, tačiau buvo apgirtusi
ir vaikščiodama po kambarius trankė durimis bei griuvinėjo. Tai tęsėsi iki
vidurdienio. Apie 13 val. R. B. iš
kambario, kuriame buvo girtaujama, nuėjo į miegamąjį. Jai nuėjus jis išgirdo
kaip R. B. nugriuvo. Nuėjęs pažiūrėti pamatė, kad R. B. guli ant grindų prie lovos. Ji gulėjo
ant pilvo, veidu į grindis. Jis bandė ją kelti, tačiau R. B. buvo sunki (svėrė apie 50 kg) ir jam pakelti nepavyko. Ji vėl nugriuvo. Tuomet supykęs jis rankos plaštaka 4-5 kartus sudavė
R. B. per skruostus bei 4-6 kartus kumščiu į
šonus. Po to R. B. nuėjo į virtuvę, apsiprausė veidą, nes po
jo suduotų smūgių kraujavo iš nosies, ir vėl grįžo į miegamąjį kambarį.
Atsigulusi ant grindų pradėjo „inkšti“. Dar po kelių minučių jis išgirdo
triukšmą ir nubėgęs į miegamąjį pamatė, kad R. B. guli ant grindų ir nebekvėpuoja. Nuėjęs pas kaimynę
iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai
konstatavo R. B. mirtį. Tvirtina nužudyti R. B. nesiekęs ir mano, kad R. B. mirė ne dėl jo suduotų smūgių, o
susižalojusi griuvinėdama, kuomet galėjo atsitrenkti į lovą, spintą ar grindis.
Jis pats griuvimo momento nepastebėjo. Smūgius R. B. sudavė ne siekdamas ją nužudyti, o supykęs, kad ji
nesileidžia įkeliama į lovą. Tris dienas iki mirties R. B. niekur nebuvo išėjusi iš namų, jautėsi gerai, sveikata
nesiskundė. Jos galva sumušta nebuvo, tik prieš kelias dienas jis jai buvo sudavęs
į veidą ir dėl to paakyje buvo mėlynė, o ant lūpos – šašas. Kraujosruvų galėjo
būti kitose R. B. kūno vietose.
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis yra R. B. pusbrolis. Betarpiškai pats apie R.
B. mirties aplinkybes nežino, tik mano, jog ją
dėl turto nužudė sugyventinis J. D.. Jis (nukentėjusysis) kartą per mėnesį ar dažniau
aplankydavo R. B. ir
matydavo, jog jos namuose būdavo smarkiai girtaujama. R.
B. jis neretai matydavo sumuštą ir pati R. B. jam pripažindavo, kad ją
muša J. D.. R. B. buvo neįgali, sutrikusio
mastymo ir J. D. ja
naudojosi. Prieš kurį laiką jis (A.B.) klausinėjo R. B., ar ši parduoda namą bei
žemę, tačiau ji paneigė ketinanti tai padaryti, o jau po jos mirties paaiškėjo,
kad R. B. testamentu yra
palikusi dalį savo turto J. D. dukrai.
Liudytoja S. D., dirbanti VšĮ „Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis“
felčere, parodė, jog ji 2007-02-13 13.22 val. gavo pranešimą iš dispečerės apie
tai, jog į stotį skambino vyras, prisistatęs J. D., kuris pranešė, kad jo draugė nugriuvo ir susižalojo. Nuvykus
nurodytu adresu duris rado užrakintas. Jas atidaręs neblaivus vyras prisistatė J. D.. Nuėjusi į kambarį ji pamatė ant
grindų prie lovos gulinčią moterį. Ji gulėjo veidu į grindis, kniūbsčia. Buvo
jau mirusi. Jos kūne buvo matyti sužalojimai. Ant lovos buvo mažos kraujo
dėmės. Moters galva buvo šlapia. Tuomet ji apie įvykį pranešė policijai, o pati
J. D. paklausė, ar tai jis užmušė moterį.
Jis atsakė: „jo, tai mano darbas“. Taip pat J. D. pasakė, kad tai „šeimyninis konfliktėlis“ ir kad jis
„biški kojom, biški rankom sudavė“. Dar jis pasisakė, kad yra „sėdėjęs“. Apie
tai, kad moteris pati kažkur atsitrenkė ir susižalojo J. D. nekalbėjo.
Liudytojas A. P. parodė, kad 2007-02-13 apie 13.45 val. iš policijos
komisariato budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys
nesklebtini),
Panevėžyje, nes ten gali būti nužudyta moteris. Su pareigūnu B. B. nuvykę nurodytu adresu rado greitosios
pagalbos darbuotoją, kuri konstatavo moters mirtį. Moteris gulėjo ant grindų.
Kitame kambaryje buvo jam jau iš anksčiau žinomas kaip administracinės teisės
pažeidėjas J. D.. Jis buvo girtas ir paaiškino, kad su
nukentėjusiąja dviese gėrė, susipyko ir jis jai sudavė smūgius rankomis bei
kojomis. J. D. pripažino, jog daugiau jokių žmonių su
jais nebuvo ir sugyventinę užmušė jis. Apie tai, kad nukentėjusioji būtų
griuvinėjusi, J. D.
nekalbėjo. Kambaryje
buvusi greitosios pagalbos darbuotoja jam pasakė, kad dar iki jiems atvykstant
J. D. jai prisipažino užmušęs
nukentėjusiąją.
Liudytojas B.
B. parodė, kad jis
kartu su pareigūnu A.
P. buvo nuvykęs į (duomenys nesklebtini)esantį namą, kuriame buvo rasta nužudyta moteris. Tame
pačiame name buvęs J.
D. buvo labai girtas
ir jau sulaikytas vis prašė įpilti alaus. Su J. D. jis beveik nekalbėjo, o įvykio vietoje buvusi greitosios
pagalbos darbuotoja pasakė, kad dar prieš atvykstant jiems J. D. jai pripažino užmušęs nukentėjusiąją.
Liudytoja L. V. parodė, kad R. B. ir J. D. buvo jos
kaimynai. Paskutinį kartą gyvą R. B. ji matė 2007 m. vasario 12 d. apie 20 val., kai buvo pas juos užėjusi. J. D. buvo girtas, o R. B., taip pat girta, gulėjo ant grindų. Jos (liudytojos)
prašymu J. D. R. B. pakėlė ir paguldė ant lovos. R. B. paakyje bei pasmakrėje buvo senos
mėlynės, kurias ji buvo mačiusi jau prieš kelias dienas. Šviežių sužalojimų R. B. kūne ji nepastebėjo. Atsiėmusi skolą
iš J. D. ji išėjo. Sekančią dieną ji sužinojo
apie R. B. mirtį. Prieš tai ji dažnai R. B. matydavo sumuštą. Apie tai, kad ją
muša J. D., jai sakydavo ir pati R. B.. Prieš du mėnesius iki mirties ji
pati matė, kaip J.
D. kumščiais smūgiavo
R. B. į galvą dėl kažkokios keptuvės. R. B. buvo neįgali, protiškai kiek
atsilikusi, tačiau nebuvo agresyvi ir, jos manymu, išprovokuoti J. D. smurtinius veiksmus negalėjo nei
žodžiais, nei veiksmais. Mano, kad J. D. R. B. mušdavo siekdamas užvaldyti jos namą.
Liudytojas S.
D. parodė, kad J. D. yra jo brolis ir 5-6 metus gyveno su R. B. jos namuose. Abu girtaudavo,
konfliktuodavo. Jis matydavo R. B. su mušimo
žymėmis veide bei kūne, tačiau jam ji sakydavo, kad pati susižalodavo. Brolis
buvo ūmaus būdo, greitai susinervindavo, tuo tarpu R. B. jis pažinojo kaip ramią ir nuolankią, kiek atsilikusią
protiškai moterį. Nemano, kad ji galėtų išprovokuoti konfliktą.
Liudytoja A.
K. parodė, kad J. D. yra jos brolis. Kelis pastaruosius metus
jis gyveno su R. B., kuri buvo tyli ir rami moteris. Ją ji
dažnai matydavo sumuštą, tačiau ji neigė, kad J. D. ją muša ir tvirtindavo, jog pati griūdavo ir taip
susižalodavo. Brolis buvo smarkiai geriantis, aršaus charakterio.
Liudytojas A.
J. parodė, kad 2001 –
2004 metų laikotarpiu jis nuomojo kambarį (duomenys
nesklebtini)esančiame
name, kuriame gyveno R.
B. su J. D.. Jis dažnai matydavo, kaip J. D. muša R. B.. Tai darydavo tiek girtas, tiek blaivus. Į policiją R. B. nesikreipdavo, nes bijojo J. D. grasinimų užmušti. Jis pats girdėjo,
kaip J. D. sakydavo R. B. - „aš tave vis tiek užmušiu“. Taip pat jis ne kartą
girdėjo ir matė, kaip J. D. reikalavo
užrašyti jam R. B. namą. Su J. D. jo santykiai buvo geri.
Liudytojas V.
P. parodė, kad apie
2004 metus jis nuomojo kambarį pas J. D.. Tame pačiame name dar gyveno ir R. B., tačiau jokio žodžio ji neturėjo. J. D. mušdavo R. B.,
reikalaudavo iš jos pinigų. Kartais ją uždarydavo rūsyje, o pats eidavo
girtauti. Jam J. D. yra sakęs, kad savo nepilnametei dukrai
užrašys vieną kambarį, kad jai nereikėtų mokėti alimentų, o R. B. atiduos į prieglaudos namus arba
nužudys.
Liudytoja S.
D. parodė, kad ji su
savo sugyventiniu V.
P. iki 2006 metų
pradžios nuomojo kambarį pas J. D.. Ten
gyveno apie metus laiko. Per tą laikotarpį J. D. dažnai mušdavo kartu gyvenusią R. B.. Jai pačiai yra tekę girdėti, kaip J. D. R. B. kalbėjo: „tu man nusibodai, aš tave
užmušiu arba išvešiu į prieglaudą“. Taip pat ji yra mačiusi, kaip J. D., mušdamas R. B., reikalaudavo užrašyti pusę savo namo jo dukrai. Apie
tai, kad tuo metu jau buvo surašytas testamentas, ji nieko nežinojo.
Iš
parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. D. parodė vietą, kurioje R. B. gulėjo ant grindų, kaip jis bandė R. B. įkelti į lovą, kaip R. B. sudavė kumščiu į kūną, parodė vietą, kurioje paguldė R. B. bei patvirtino kitus savo parodymus. (b.l. 103-112)
Iš
įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų mediniame name, esančiame adresu (duomenys nesklebtini), Panevėžyje. Įvykio vietoje ant grindų, durų ir durų
staktos rastos dėmės, panašios į kraują. Tarp kambaryje esančių lovos ir
spintos rastas moters lavonas, kuris guli ant pilvo. Lavono rankos sulenktos, kojos
ištiestos, galvos plaukai drėgni, sulipę. Grindys po lavonu sausos, kraujo
dėmių nesimato. Apžiūros metu iš įvykio vietos paimta septynios
daktiloplokštelės, keturiolika cigarečių nuorūkų, dėmių pavyzdys, taurelė, antklodės
užvalkalo dalis su dėmėmis, „Švogerių“ alaus butelis, „Lietuviškos degtinės“
butelis, „Kvietinės degtinės“ butelis ir dokumentai (b.l. 4-15).
Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto
Panevėžio skyriaus specialisto išvadų Nr. M126/07(05) ir Nr. M126a/07(05)
matyti, kad R. B. mirtis įvyko dėl galvos sužalojimų
visumos, nesant galimybės išskirti kurio nors vieno konkretaus sužalojimo, išsiliejus
kraujui po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi galvos
smegenų ir plaučių pabrinkimu. R. B. mirtis
galėjo įvykti 2007-02-12 – 2007-02-13. R. B. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai: a) galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis
kraujosruvomis kaktoje, dešinės akies vokuose, dešiniame ir kairiame skruostuose, smakre,
kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų
dangalais; b) dvi poodinės
kraujosruvos dešinio peties sąnario srityje, keturios poodinės kraujosruvos dešiniame
žaste, keturios poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, šešios poodinės
kraujosruvos kairiame žaste, dvi poodinės
kraujosruvos dešinėje plaštakoje, viena poodinė kraujosruva krūtinėje, dvi poodinės
kraujosruvos dešinio klubo sąnario srityje, trys poodinės kraujosruvos dešinėje
šlaunyje, viena poodinė kraujosruva dešinio
kelio sąnario srityje, viena poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, viena poodinė kraujosruva dešinėje
pėdoje, viena poodinė kraujosruva kairio klubo sąnario srityje, keturios poodinės kraujosruvos kairėje
šlaunyje, dvi poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, viena poodinė
kraujosruva dešiniame sėdmenyje; c) du odos nubrozdinimai dešinio kelio sąnario
srityje, vienas odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, vienas odos nubrozdinimas
kairėje blauzdoje. Sužalojimai
nukentėjusiajai padaryti vienu metu neilgame laiko intervale, suduodant ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį ir ne mažiau
36 smūgių į galūnių ir liemens sritis. Sužalojimų pobūdis rodo buvus riboto daikto
poveikį. Galimybė sukėlusius mirtį sužalojimus padaryti pačiai sau parkrentant ant
grindų mažai tikėtina. Galimybė po suduotų smūgių kristi ir atsitrenkti į lovos
kraštą mažai tikėtina, nes veido sužalojimai lokalizuoti vienoje veido pusėje. Kraujosruvos
dešinio dilbio ir dešinės plaštakos srityse galėjo gautis savigynos metu, prisidengiant ranka. Po sužalojimų R. B. galėjo būti aktyvi nuo keliolikos iki
keliasdešimt minučių, galima ir kiek ilgiau, iki atsirandant smegenų pabrinkimo
reiškiniams. R. B. šlapime rastas 3,24 promilės etilo
alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį (b.l. 42-44, 46).
Iš asmens blaivumo testo Nr. 0005 matyti, kad 2007-02-13 15.26 val. J. D. nustatytas 3,33 promilių girtumas (b.l. 137).
Iš 2007-04-11
Panevėžio teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados matyti, kad J. D. diagnozuotas lengvas
protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį,
priklausomybės sindromas. Skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę J. D. netikslinga (b.l. 150).
Įvertinęs byloje surinktų ir
teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu
tai, kad J. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš
pykčio suduodamas R. B. smūgius į galvą bei kitas kūno
vietas, ko pasėkoje dėl galvos sužalojimų visumos nukentėjusioji mirė, nužudė R. B.. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo,
numatyto BK 129 str. 1 d., požymius. Suduodamas smūgius ranka R.
B. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą J. D. suprato
savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors šių pasekmių, tai
yra R. B. mirties, kaip pats tvirtina, nenorėjo, tačiau
sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.
Kaltinamasis pripažino ranka
sudavęs 4-5 smūgius R. B. į galvą bei 4-6 smūgius į
šonus, tačiau teigė manąs, jog nuo šių jo smūgių nukentėjusioji mirti negalėjo,
o mirtį sukėlusius sužalojimus pasidarė pati griuvinėdama. Šie kaltinamojo
parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teismas juos
atmeta bei vertina tik kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą.
Teismo medicinos specialisto
išvadoje Nr. M 126/07(05) konstatuojama, kad R. B. mirtis
įvyko dėl galvos sužalojimų visumos, o dėl kitų sužalojimų R.
B. sveikata, jai esant gyvai, būtų sutrikdyta nežymiai (b.l. 42-44).
Sužalojimai galvoje padaryti vienu metu, neilgame laiko intervale, į ką nurodo
vienoda kraujosruvų ir nubrozdinimų spalva, suduodant ne mažiau 5 smūgius. Iš
teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 126a/07(05) (b.l. 46) matyti, kad
sužalojimų galvoje pobūdis rodo buvus riboto daikto poveikį ir galėjo būti
padaryti suduodant smūgius, o galimybė padaryti mirtį sukėlusius sužalojimus
parkrentant ant grindų ar atsitrenkiant į lovos kraštą yra mažai tikėtina tiek
dėl jų pobūdžio, tiek dėl to, kad jie lokalizuoti vienoje veido pusėje. Šią
teismo medicinos specialisto išvadą patvirtina ir liudytojų S.
D. bei A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad J. D. betarpiškai įvykio vietoje jiems prisipažino smūgiais
rankomis bei kojomis užmušęs, tai yra nužudęs R. B.. Apie
nukentėjusiosios griuvinėjimus dėl girtumo ir būtent tokiu būdu patirtus mirtį
sukėlusius sužalojimus J. D. minėtiems liudytojams
nekalbėjo, o šią įvykio versiją iškėlė tik po paros apklausiamas įtariamuoju.
Kaltinamasis taip pat pripažino, jog R. B. kelias dienas
iki vasario 13 d. iš namų išėjusi nebuvo, jautėsi gerai ir sužalojimų jos
galvoje, išskyrus nuo jo paties prieš keletą dienų suduotų smūgių atsiradusią
mėlynę paakyje bei nubrozdinimą lūpoje, nebuvo. Jokie kiti asmenys R. B. atžvilgiu smurto nenaudojo. Teismo posėdyje dalyvavęs
teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad tiriant R. B. lavoną
jokių senų sužalojimų galvoje nustatyta nebuvo, nors kategoriškai nepaneigė
kaltinamojo teiginio, jog jo nurodomose vietose galėjo būti ir senesni
sužalojimai, kuriuos padengė vasario 13 d. padaryti sužalojimai. Kartu
ekspertas patvirtino, jog kaltinamojo nurodoma mėlynė bei nubrozdinimas, kurie
galėjo būti padaryti prieš kelias dienas iki R. B. nužudymo,
įtakos R. B. mirčiai neturėjo. Tokiu būdu darytina
išvada, kad R. B. mirtį sukėlusius sužalojimus padarė
būtent J. D. ir tarp jo veiksmų bei kilusių pasekmių yra
tiesioginis priežastinis ryšys.
J. D. buvo
kaltinamas ir tuo, kad R. B. nužudė itin žiauriai bei
tuo, kad siekdamas materialios naudos kitam asmeniui – savo dukrai K. D., pasinaudodamas nukentėjusiosios R.
B. lengvu protiniu atsilikimu bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir
psichologinį smurtą – nuo 2003 m. pradžios, tiksliai nenustatytos datos, iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. name, esančiame J. Ž. 43, Panevėžio mieste, kiekvieną
dieną mušdamas R. B. bei gąsdindamas ją nužudysiantis, 2004 m. rugpjūčio 31 d. priversdamas ją pasirašyti testamentą, pagal kurį R. B. mirties
atveju jos kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kur jis bebūtų ir iš ko
besusidėtų, tame tarpe visa jai priklausanti dalis žemės sklypo ir gyvenamojo
namo su pastatais ir inžineriniais statiniais, esančiais J.
Ž. g. Nr. 43, Panevėžio m., atitektų J. D. dukrai K. D., R. B. nužudė dėl savanaudiškų
paskatų. Šių nužudymą kvalifikuojančių aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti
įrodymai.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal
BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika
dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kaltinamajame
akte ši nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė grindžiama daugelio smūgių sudavimu,
tačiau tik 5 iš jų buvo suduoti į galvą ir sukėlė mirtinus sužalojimus. Visi
kiti sužalojimai galėjo sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą tik nežymiai. Byloje
nenustatyta, kad sužalojimai R. B. buvo daromi pakankamai
ilgą laiką, turint tikslą nukentėjusiajai sukelti dideles fizines kančias. Kaltinimo
teiginio nepatvirtina ir pats nukentėjusiosios žalojimo pobūdis – smūgiai
suduoti rankomis bei kojomis, nenaudojamos jokios papildomos priemonės,
kuriomis būtų buvę siekiama aukai sukelti didesnį skausmą. Atkreiptinas dėmesys
ir į tą aplinkybę, kad įvykio metu nukentėjusioji bei kaltinamasis buvo labai
girti, o jiems esant tokioje būklėje, kaip tvirtina eilė liudytojų, fizinis
smurtas R. B. atžvilgiu būdavo naudojamas dažnai. R. B. iš esmės toleravo tokius J. D. veiksmus,
tai buvo pakankamai įprastas tarpusavio santykių aiškinimosi būdas. Įvertinus
visas šias aplinkybes daryti išvadą, jog kaltinamasis J. D. suvokė
itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą, nėra pagrindo.
Byloje surinkti įrodymai
nepatvirtina ir kaltinimo tuo, kad J. D. R.
B. nužudė dėl savanaudiškų paskatų. Šis kaltinimas grindžiamas byloje
nustatyta aplinkybe, kad 2004 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio miesto šeštajame
notarų biure buvo sudarytas testamentas, kuriuo R. B. savo
mirties atveju patvirtino, jog visą savo turtą po mirties palieka K. D., g. (duomenys nesklebtini)
(b.l. 51). Kaltinamasis J. D. kaltinime nurodomas, tai
yra savanaudiškas, smurto naudojimo R. B. atžvilgiu
paskatas neigė. Jis iš esmės nuosekliai tiek ikiteisminio, tiek teisminio
nagrinėjimo metu tvirtino, jog smūgius R. B. sudavė
supykęs dėl jos veiksmų, tai yra vaikščiojimo po kambarius, durų trankimo ir
dėl girtumo nesugebėjimo atsigulti į lovą. Šių kaltinamojo teiginių nepaneigia
jokie bylos duomenys. Priešingai, iškart po gauto pranešimo atvykę į įvykio
vietą liudytojai S. D. bei A. P. parodė,
kad J. D. jiems prisipažino mirtinai sumušęs R. B. dėl tarp jų kilusio šeimyninio konflikto. Liudytojai L. V., S. D., A. J.,
V. P. bei S. D. parodė, jog J. D. su R. B. girtaudavo, o po to J. D. ją mušdavo. Liudytojas A. J. patvirtino
girdėjęs, kaip J. D. reikalavo iš R. B.
pinigų, o liudytojai V. P. bei S.
D. teigė matydavę, kaip J. D. R. B.
mušdavo, reikalaudavo užrašyti jam pusę savo namo bei grasindavo nužudyti.
Šie liudytojų teiginiai nėra paneigti, tačiau jų nurodomos aplinkybės apie J. D. bei R. B. tarpusavio santykius, J. D. ketinimus ar reikštus grasinimus, pats testamento
sudarymo faktas nepatvirtina kaltinimo teiginio, jog R. B. J. D. nužudė būtent siekdamas turėti turtinės naudos
savo dukros naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas
spėjimais ar prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad R. B. J. D. nužudė būtent ten, kur su R. B. ir gyveno, o taip pat tai, kad pats ir pranešė apie R. B. sumušimą. J. D. kaltinamas nuo
2003 m. pradžios iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. kiekvieną dieną mušęs bei grasinęs
nužudyti R. B., tačiau nenurodomos tokio mušimo pasekmės,
o taip pat nenurodomas teisinis šių veiksmų vertinimas. Tarp R.
B. nužudymo 2007 m. vasario 13 d. ir kaltinime nurodytų J.
D. veiksmų 2003 m. – 2004 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpyje nėra tiesioginio
priežastinio ryšio, todėl ši kaltinimo dalis bei nužudymą kvalifikuojančios
aplinkybės iš kaltinimo šalinamos, o J. D. veika iš BK
129 str. 2 d. 6 p., 9 p. perkvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.
Skirdamas bausmę kaltinamajam
teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį,
kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei ją
sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis J. D. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas
pasekmes. J. D. nėra teistas (teistumas išnykęs),
administracine tvarka nebaustas. J. D. nedirba, tačiau
jam nustatyta antra neįgalumo grupė, taip pat diagnozuotas lengvas protinis
atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės
sindromas (b.l. 131-133,150,153). J. D. atsakomybę
lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad
nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai
turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes
J. D. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės
atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti BK 129 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, galiojusio iki 2007 m. liepos 21 d., redakcija)
sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.
Nukentėjusysis bei civilinis
ieškovas D. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį 500000 Lt
neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies.
Mirus R. B. tėvams D. B. liko
artimiausias jos giminaitis, ją lankydavo, padėdavo, rūpinosi jos reikalais. Po
R. B. žūties ieškovas patyrė stresą, emocinį sukrėtimą.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad D.
B. patyrė neturtinę žalą, tačiau sąžiningumo, protingumo bei teisingumo
kriterijus labiausiai atitiktų mažesnė nei prašomas, tai yra 5000 Lt neturtinės
žalos dydis. Neturtinė žala padaryta nusikalstamais J. D. veiksmais,
todėl jis privalo ją ir atlyginti (CK 6.250 str.).
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai
tirti ir nagrinėti – J. D. drabužiai bei batai
kaltinamojo prašymu perduotini A. K., R.
B. rankinė, piniginė, banko kortelė rašikliai, užrašų knygelė bei higienos
priemonės perduotinos nukentėjusiajam, o drabužiai bei įvykio vietoje paimti
buteliai, taurelė, užvalkalas, nuorūkos – sunaikintini. Invalidumo pažymėjimas
gražintinas J. D., R. B. pasas
perduotinas Panevėžio m. VPK Migracijos tarnybai. Panevėžio m. VPK depozitinėje
sąskaitoje esantys įvykio vietos apžiūros metu paimti 11 Lt 54 ct perduoti
nukentėjusiajam D. B., o įvykio vietos apžiūros metu
paimti R. B. asmens bei nuosavybės dokumentai ir jų
kopijas, kol kilęs ginčas dėl turto paveldėjimo bus išspręstas civilinio
proceso tvarka, paliktini prie baudžiamosios bylos.
(BPK 94 str. 1 d.).
Kaltinamajam J. D. paskirta kardomoji priemonė suėmimas pratęstina iki
nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,
n u s p r e n d ž i a:
J.
D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK
129 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jį nubausti laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Į bausmės laiką
įskaityti J. D. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2007 m. vasario 13 d. iki 2008 m. sausio 24 d., o bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. sausio 25 d. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Priteisti iš J. D. penkis tūkstančius (5000) litų D. B.
naudai neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti bei
nagrinėti – J. D. drabužius bei batus perduoti A. K., R. B. rankinę, piniginę, banko
kortelę, rašiklius, užrašų knygelę bei asmens higienos priemones perduoti
nukentėjusiajam D. B., o drabužius bei įvykio vietos
apžiūros metu paimtus butelius, taurelę, užvalkalą, nuorūkas – sunaikinti. Invalidumo
pažymėjimą Nr. 766163 grąžinti J. D., R.
B. pasą perduoti Panevėžio m. VPK Migracijos tarnybai. Panevėžio m. VPK
depozitinėje sąskaitoje esančius 11 Lt 54 ct perduoti nukentėjusiajam D. B., o įvykio vietos apžiūros metu paimtus R. B. asmens bei nuosavybės dokumentus ir jų kopijas palikti
prie baudžiamosios bylos.
J. D. paskirtos
kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20
dienų nuo paskelbimo, o J. D. - nuo nuosprendžio įteikimo
dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą
Panevėžio apygardos teisme.
Kolegijos pirmininkas Evaldas
Vanagas
Teisėjai Arnoldas
Šukaitis
Vytautas
Norkūnas