Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-348/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31172-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

nuteistojo V. J. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

nukentėjusiajam K. T. , jo atstovei advokatei S. M.,

civilinio atsakovo UAB E. Insurance SE Latvijos filialo atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovės I. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį – ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąją teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. J..

Nukentėjusiojo K. T.  civilinį ieškinį nuspręsta patenkinti visiškai ir iš draudimo bendrovės E. Insurance SE Latvijos filialo priteisti 20 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio reikalavimus priteisti neturtinę žalą iš E. Insurance SE Lietuvos filialo, Universal Transports, Sia ir kaltinamojo V. J. nuspręsta atmesti.

Iš nuteistojo V. J. nukentėjusiajam K. T.  priteista 1306,40 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. J. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 23 d. apie 09.08 val., (duomenys neskelbtini)., važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas transporto priemonių junginį, susidedantį iš vilkiko „DAF TF XF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)  (Latvijos Respublikos registracija) ir puspriekabės „KRONE SD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)  (Latvijos Respublikos registracija), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 103 punktų reikalavimus tuo, kad ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini)  nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, išvažiuodamas iš kelio į įvažiavimą į degalinės teritoriją, nesustojo ir nepraleido pėsčiosios I. T., kurios judėjimo kryptį kirto, ją parbloškė, padarė sužalojimus, nuo kurių ji 2019 m. rugsėjo 9 d. 03.00 val. gydymo įstaigoje mirė.

2.       Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovės I. S. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo ir prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje, dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo civilinį ieškinį atmesti.

2.1.                      Skunde nurodoma, kad pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta ir šioje apimtyje nėra ginčo, jog eismo įvykyje dalyvavusio vilkiko DAF FT XE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas Latvijos Respublikoje) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta E. Insurance SE Latvijos filiale. Kartu su TPVCAP draudimo sutartimi išduota Žalioji kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos įrodymai patvirtina, jog E. Insurance SE Lietuvos filialas atstovaudamas E. Insurance SE Latvijos filialą, 2020 m. sausio 24 d. nukentėjusiajam yra išmokėjęs 11.913,60 EUR dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 1913,60 turtinės žalos atlyginimas ir 10.000 EUR neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovas K. T.  pripažino, jog turtinė žala jam yra atlyginta pilnai, tačiau prašė priteisti 20.000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

2.2.                      Pasak skundą pateikusios draudimo bendrovės atstovės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos - nuostolių - dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui - teismui. Teismai sprendžia neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimus atsižvelgdami į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Taip pat civilinio ieškinio dalyje galioja civilinio proceso kodekso normos, kurios grindžiamos rungtyniškumo principu, t. y. asmuo, siekdamas prisiteisti žalos atlyginimą privalo jį patikimai įrodyti. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl 20.000 EUR neturtinės žalos tenkino pilna apimtimi, nurodydamas, jog prašomas priteisti žalos dydis atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką. Nesutikdamas su tokiais teismo argumentais, atsakovas pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas neargumentavo ir nenurodė, kokia teismų praktika vadovavosi, priteisdamas teismų praktikoje nurodytą maksimalią neturtinės žalos sumą eismo įvykyje žuvus artimajam.

2.3.                      Pažymima, jog nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į jos pasekmes, bet ir žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų kaltinamojo V. J. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, kasacinio teismo praktikoje, pilnamečiams vaikams netekus motinos, tėvo, analizuojamas juos siejusių santykių pobūdis, jų intensyvumas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, tik jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (CK 6.284 straipsnio 1 dalis) Taigi tėvų ir vaikų santykiai turi pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavimą, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį.

2.4.                      Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovė I. S. cituoja teismų praktiką ir nurodo, kad didžiausia neturtinės žalos suma, eismo įvykio pasėkoje žuvus asmeniui, priteisiama tiems artimiesiems, šeimos nariams (konstatavus artimą, glaudų ryšį), kurie didele savo gyvenimo dalimi buvo priklausomi nuo žuvusiojo, po asmens žūties dar negali sukurti savarankiško asmeninio ar socialinio gyvenimo, socialinių ryšių, kas palengvintų ar iš dalies kompensuotų patirtą netektį. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti, jog ieškovas yra pilnametis, suaugęs, brandus asmuo, galintis savarankiškai kurti gyvenimą ir įvairius socialinius ryšius, įgyti/keisti profesiją ir aplinką, turintis realią galimybę kurti atskirą šeimą, todėl yra pagrindas vertinti, jog brandžiam asmeniui kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį, nepaneigiant ieškovo patirtos netekties. Atitinkamai nėra pagrindo maksimalios žalos sumos priteisimui pagal teismų praktiką Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose.

2.5.                      Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog ieškovas tiek teismo posėdžio metu, tiek pateiktame civiliniame ieškinyje nurodė, jog motinos netektis sukėlė ilgalaikes pasekmes, atsirado depresinė nuotaika, nerimo simptomai, visa tai paveikė jo sveikatą, atsiliepė santykiams su aplinkiniais, kolegomis. Pažymima, jog vadovaujantis civilinio kodekso normomis, ieškovas privalo įrodyti savo teiginius, todėl teismas negali laikyti ieškovo aplinkybių įrodytomis, remdamasis vien subjektyviais suinteresuoto asmens paaiškinimais. Pasekmės asmens sveikatai turi būti pagrįstos ir įrodytos tos srities specialistų duomenimis, išvadomis. Tik esant objektyviems medicininiams dokumentams, teismas gali vertinti ar yra/buvo nustatytos pasekmės asmens sveikatai, kokios trukmės šios pasekmės (trumpalaikės, tęstinės, reikalaujančios ilgalaikio gydymo) ir neturtinės žalos atlyginimo sumą vertinti, kaip lėšas būtinos sveikatai pagerinti. Juolab pažymėtina, kad ieškovas iš atsakovo jau yra gavęs 10.000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinį skundą pateikęs civilinis atsakovas neneigia ieškovo patirtos netekties, ieškovo neturtinę žalą įvertino 10.000 EUR ir išmokėjo draudimo išmoką, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, reikalaujama 30.000 EUR neturtinės žalos suma yra per didelė, neatitinka teismų praktikos, todėl negali būti priteisiama.

3.       Atsiliepimų į civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovės I. S. apeliacinį skundą negauta.

4.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovė I. S. ir nuteistojo V. J. gynėja advokatė Singrida Samoškienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis K. T.  ir jo atstovė advokatė S. M. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovės I. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčo dėl byloje nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik civilinio ieškinio išsprendimo klausimas, prašoma pakeisti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo.

6.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

7.       Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – įstatymas arba TPVCAPDĮ). Remiantis šiuo įstatymu nustatoma ir atlyginama eismo įvykio metu padaryta žala. Pagal įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už darytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – biuras) ar biuro atstovui. Atsakingas draudikas arba biuras moka draudimo išmoką, neviršydamas įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos, ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Likusį neatlygintiną žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis V. J. eismo įvykio, dėl kurio žuvo I. T., metu vairavo transporto priemonių junginį, susidedantį iš vilkiko „DAF FT XF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (Latvijos Respublikos registracija) ir puspriekabės „KRONE SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (Latvijos Respublikos registracija), kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta E. Insurance SE Latvijos filiale. Taigi, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje E. Insurance SE Latvijos filialas yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga pagal įstatymus materialiai atsakanti už V. J., kuris padarė žalą naudodamas apdraustą transporto priemonę, nusikalstama veika padarytą žalą.

8.       Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą pažymima, jog pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymima tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities investicijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esmini neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008).

9.       Taip pat pažymima, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

10.        CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

11.       Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

12.       Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog priteisdamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje išdėstytais argumentais, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu išdėstytomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis neturtinės žalos dydį grindė tuo, jog dėl kaltinamojo V. J. veiksmų jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją dėl to, kad jį su mama siejo labai artimi ir glaudūs santykiai. Ji jį užaugino praktiškai viena, dėl to juos siejo emociškai tvirtas ir nuoširdus ryšys. Iki 2013 m. gyveno kartu, tačiau nepaisant K. T.  išsikraustymo, ir toliau nuolat artimai su mama bendravo, kartu leido laisvalaikį bei šventes. Sužinojęs apie mamos žūtį patyrė didelį šoką ir didžiulį dvasinį sukrėtimą, kančią, psichologinį skausmą, kuris sukėlė ilgalaikes pasekmes, atsirado depresinė nuotaika, nerimo simptomai. Netikėta ir staigi mamos I. T. mirtis sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, skaudžias emocijas ir dvasines kančias, nes juos siejo artimas ryšys, abipusis prisirišimas, meilė ir pagarba. Po šio įvykio pasikeitė jo gyvenimas. Visa tai neigiamai paveikė jo sveikatą, tapo ypač jautrus, pervargęs, tai atsiliepė jo tarpusavio santykiams su aplinkiniais, kolegomis. Jo ir motinos ryšys buvo labai stiprus, glaudus, o santykiai itin artimi, kadangi yra vienintelis jos vaikas. Vos tik jam gimus, mama išsituokė ir viena jį auklėjo, augino, rūpinosi jo gerove. Jis pats šeimos neturi. Mama gyveno tame pačiame name kaip ir jis, dėl to kiekvieną dieną su ja susitikdavo ir abu pasirūpindavo vienas kitu, artimai bendravo ir tikėjosi, kad taip bus visą laiką. Atsižvelgiant į K. T.  patirtas, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 30 000 eurų.

13.       Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl mamos netekties patyrė didelius išgyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimą bei skausmą. Neabejotina, kad nukentėjusįjį ir žuvusiąją siejo artimi ryšiai, o nusikalstami veiksmai, dėl kurių jis neteko savo artimojo, sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, nusikalstamos veikos pasekmės negrįžtamos. Tačiau atsižvelgtina ir vertintina tai, jog nukentėjusysis yra pilnametis, savarankiškas, gyveno atskirai nuo mamos, jis nebuvo mamos išlaikomas ar nuo jos priklausomas. Šios aplinkybės nepaneigia nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų dėl mamos žūties, tačiau ši situacija negali būti tapatinama su tomis, kai žūsta tėvai vaikų, kurie dar yra nepilnamečiai, gyvena su tėvais ir yra jų išlaikomi, ir yra betarpiškas kasdienis bendravimas. Tokiu būdu, įvertinus nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo išgyvenimus, jo amžių bei teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose, kai dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai), (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017), teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam K. T.  priteista neturtinė žala turi būti mažintina iki 17000 EUR, imant domėn, kad draudimo bendrovė jam jau išmokėjo 10000 EUR.  Pažymima, kad pagal suformuotą teismų praktiką, maksimalus neturtinės žalos dydis priteisiamas žuvusiojo nepilnamečiams vaikams arba vaikams, kurie nors ir yra pilnamečiai, tačiau gyveno su žuvusiuoju, vedė bendrą ūkį ir pan. Teisėjų kolegija be kita ko pažymi ir tai, jog kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose priteisiant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusio asmens dvasinius išgyvenimus, ryšį, buvusį tarp jo ir žuvusiojo, nukentėjusiojo amžių ir kt., tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis V. J. padarė blaivus, iš eismo įvykio vietos nepasišalo, kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė, teisiamas pirmą kartą, Kelių eismo taisykles nuteistasis pažeidė dėl neatsargumo. Akcentuotina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs nukentėjusiesiems būtų įvykio padariniai, kad ir kokios neigiamos pasekmės šiuos padarinius lydėtų, teismas privalo vertinti visumą bylos duomenų ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

14.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies tenkina civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo atstovės I. S. apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičia, nukentėjusiajam K. T.  iš draudimo bendrovės E. Insurance SE Latvijos filialo priteistos neturtinės žalos dydį mažina iki 17 000 EUR. Atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė jau yra sumokėjusi nukentėjusiajam 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti, konstatuotina, jog likusi neatlyginta neturtinė žala yra 7000 EUR. Tokia suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnyje ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, teismų praktikai pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, bylose. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu nukentėjusiajam K. T.  priteisiamos neturtinės žalos dydis turėtų būti didesnis nei teismų praktikoje įprastai priteisiamas.

Dėl proceso išlaidų

15.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo K. T.  atstovė advokatė pateikė sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo kvitą dėl teisinių paslaugų teikimo bei prašė iš apeliacinį skundą pateikusio E. Insurance SE Latvijos filialo priteisti nukentėjusiojo naudai 100 EUR proceso išlaidų už atstovės – advokatės paslaugas.

16.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios (jos įpėdinio pagal įstatymą) interesus byloje, ši buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Civilinio atsakovo paduotas apeliacinis skundas atmetamas, todėl laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į minėtų išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą.

17.       Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113628/2020).

18.       Apeliacinį skundą šioje baudžiamojoje byloje padavė civilinis atsakovas E. Insurance SE Latvijos filialas, taigi nukentėjusiojo K. T.  turėtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, atstovaujant nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme, turi būti išieškotos ne iš nuteistojo V. J., bet iš civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo.

19.       Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad V. J. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 102,97 EUR. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėti gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nuteistasis V. J. nepateikė jokių duomenų, kad jo materialinė padėtis yra bloga, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iš nuteistojo V. J. prašoma išieškoti suma yra nedidelė ir nuteistojo turtinės padėties žymiai nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistojo priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

2020 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį pakeisti ir iš civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo nukentėjusiajam K. T.  priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 7 000 EUR.

Iš civilinio atsakovo E. Insurance SE Latvijos filialo priteisti nukentėjusiajam K. T.  100 (vieną šimtą) EUR turėtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Iš nuteistojo V. J. priteisti 102,97 EUR valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                Algirdas Jaliniauskas

Svetlana Jurgaitienė

Jurgis Kiškis