Baudžiamoji byla Nr. 1-2033-836/2018
Proceso Nr. 1-01-1-21084-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.1; 1.1.3.2;
1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.1.7.2.5;
2.1.10.1; 2.3.6.4.2.;
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 22 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:
prokurorui Gintarui Jakštui,
nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo mažamečio įstatyminei atstovei J. K.,
kaltinamajam K. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB" (duomenys neskelbtini)" plataus profilio statybininku, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2017-05-02 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 8 mėnesiams laisvės apribojimo bausme, 2018-02-06 išregistruotas iš probuojamųjų sąrašo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
K. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gegužės 5 d., apie 22.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, be jokios priežasties, smogė kumščiu vieną kartą savo šeimos narei - sutuoktinei J. K. į veidą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, nosyje ir kairiame paakyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai J. K. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gegužės 5 d., apie 22.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje, vieną kartą nustūmė nuo mamos J. K. asmenį su kuriuo sieja artima aplinka - mažametį posūnį R. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko pastarasis atsitrenkė į spintą, tuo padarydamas odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje ir poodinę kraujosruvą nugaroje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam R. L. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018-05-05 buvo pas seserį kaime, darė remontą. Grįžęs dalyvavo metinėse, išgėrė alkoholio, neprisimena kaip grįžo namo ir neprisimena kas ten ir kaip įvyko. Buvo neblaivus. Įvykis vyko namuose, adresu - (duomenys neskelbtini). Neneigia, kad tai padarė, kad smogė kumščiu vieną kartą savo šeimos narei - sutuoktinei J. K. į veidą. Niekas, nei žmona, nei mažamečiai vaikai, neturi priežasčių jo apkalbėti. Tiki jų parodymais, kad tokius veiksmus atliko, tiki, kad jie tiesą sako. Jam sakė, kad R. puolė ginti mamą, jį pastūmė ir vaikas atsitrenkė į spintą, buvo padaryti sužalojimai. To neneigia, kaltę pripažįsta, bet neprisimena dėl girtumo. Atsiprašė vaiko, sutuoktinės. Labai gailisi. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Sutiktų gydytis nuo alkoholio, jei teismas paskirtų.
Gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnis).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2018-05-05 apie 22.50 val. namuose (duomenys neskelbtini), K. K., apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,21 promilių girtumas, be jokio priežasties puolė savo šeimos narį – sutuoktinę J. K., (nustatytas 0,87 promilių girtumas), sudavė jai kumščiu vieną kartą į veidą, taip pat puolė savo motinos stojusį ginti mažametį R. L., g. (duomenys neskelbtini) ir jam sudavė ranka vieną kartą į nugarą ir nustūmė, dėl ko jis trenkėsi į spintą ir susižalojo kairė rankos alkūnę. (1 t., b. l. 1-2, 12)
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2018-05-05 neblaivus sutuoktinis K. K. neblaivus smurtauja prieš J. K. ir mažametį vaiką (b. l. 14-18, 68, 69).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, pėdsakų tinkančių identifikacijai nerasta, padarytos fotonuotraukos (b. l. 19-25).
Policijos suvestinių išrašu, kuriame nurodyta, jog 2018-05-05 22 val. 58 min. į BPC paskambino S. L., kuri pranešė, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos mamos sugyventinis sumušė rankomis brolį ir mamą (b. l. 28).
Nukentėjusiosios J. K. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d., apie 21.00 val. kartu su sutuoktiniu K. K. grįžo namo iš metinių, kur vartojo alkoholį. K. apgirto stipriai. Grįžęs namo K. žiūrėjo televizorių miegamojo kambaryje ir apie 22.50 val., būnant miegamojo kambaryje K. jai kažką papriekaištavo, jie apsižodžiavo ir jis, be jokios priežasties, priėjęs smogė kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę. Smūgio metu juto skausmą. Sudavęs smūgį, K. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, todėl ji nuėjo pas vaikus į kambarį. Būnant kambaryje, atėjo K., kuris ėjo link jos, bet sūnus R. atsistojo ant lovos ir priešais ją ištiesė savo kairę ranką, kad K. prie jos neitų, tačiau K. sugriebęs už R. rankos jį nustūmė į spintą. Nuo pastūmimo R. atsitrenkė į spintą ir nusibrozdino kairės rankos alkūnę ir nugarą. Įvykio metu jai ant kaktos, po kaire akimi ir ant nosies atsirado mėlynės. Viso jai buvo suduotas vienas smūgis. Įvykio metu patyrė stresą, išgąstį, buvo sukeltas fizinis skausmas. R. taip pat patyrė išgąstį, stresą ir skausmą. Ieškinio dėl padarytos žalos neteiks. K. nėra linkęs smurtauti, būdamas blaivas yra geras, dirba buities darbus, nėra tinginys, visada ir visur padeda. ( b. l. 35-36 )
Specialisto išvada, iš kurios matyti, kad J. K. konstatuota poodinė kraujosruva kaktoje, nosyje ir kairiame paakyje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. J. K. turėjo justi fizinį skausmą. ( b. l. 51)
Nukentėjusiojo R. L. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d., apie 22.30 val., būnant savo kambaryje į jį atėjo mama J. K. ir atsisėdo ant lovos. Netrukus atėjęs girtas patėvis K. K. pradėjo vadinti mamą necenzūriniais žodžiais, norėjo prieiti prie mamos, o jis to daryti neleido ištiesdamas ranką. Po šio jo veiksmo, patėvis ranka jam paėmė už kairio pažasties ir jį visu kūnu trenkė į spintą, dėl to, jis atsitrenkęs į spintos kampą nusibrozdino kairę alkūnę, o į spintos plokštę - nugarą. Juto skausmą. Daugiau patėvis jokių smūgių nesudavė. ( b. l. 52-53)
specialisto išvada iš kurios matyti, kad R. L. konstatuota odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir poodinė kraujosruva nugaroje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, R. L. turėjo justi fizinį skausmą. ( b. l. 66 )
Alkoholio kiekio registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018-05-05, 23 val. 37 min. patikrinus K. K. blaivumą, nustatytos 2,21 promilės ( b. l. 79-81 )
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narius – sutuoktinę ir mažametį vaiką, panaudodamas fizinį smurtą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiems sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvados. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.
Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, jog nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė 2018-05-05, o ne kaip nurodyta prokuroro 2018-05-09 pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka 2017-05-05, todėl kaltinimuose šis netikslumas tikslintas nekeičiant kaltinimo esmės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintinas kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį - padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai, nusikaltimai baigti, nesunkūs, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių, smurtauta prieš fiziškai silpnesnius asmenis, tame tarpe prieš mažametį vaiką. Kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, teistas už analogišką nusikaltimą (b. l. 122, 125-127), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 131), Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje registruotas nuo 2013-12-30 (b. l. 130), dirba ( b. l. 134). Teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajam neišnykęs, o jis ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nenori keisti gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią yra linkęs nusikalsti, teisiamas antrą kartą, už analogišką nusikalstamą veiką t. y. smurtavimą prieš sutuoktinę, kas rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, smurtauti, nenorą pasitaisyti. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus tik sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas griežčiausias bausmes - laisvės atėmimą vidutinio dydžio. Kaltinamojo savikritiškas savo veiksmų įvertinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos, nukentėjusiųjų atsiprašė, nukentėjusioji nurodė, kad nori gyventi kartu, civilinio ieškinio nereiškia, nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, rodo kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali dar taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau vykdymas atidėtinas mažesniam nei vidutiniam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taigi šiuo laikotarpiu kaltinamasis turi įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Nustatydamas įpareigojimo rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: gydytis priklausomybės ligas, tęsti dirbą arba būti registruotam darbo biržoje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (LR BK 75 str. 2 d. 3 p., 6 p., 5 p., 8 p. ir 10 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 641 straipsniu.
Civilinio ieškinio –nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nėra.
Kardomąją priemonę: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (b. l. 115-116).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. (b. l. 85, 87).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių;
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., 2 d. 3 p., 5 p., 6 p. 8 p. ir 10 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, K. K. paskiriant įpareigojimus:
- gydytis priklausomybės ligas (nurodė, kad sutinka);
- tęsti darbą, arba registruotis darbo biržoje;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.
Kardomąją priemonę: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.
Teisėja Henryta Gerdvilė