Nr. 1S-588-768/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. Š. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. spalio 9 d. nutarties,

nustatė:

2006-10-16 Biržų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 09-1-03511-06 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d., dėl S. Š. priklausančio turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu (ūkinio pastato padegimo).

2012-09-10 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. B. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 31 str. 1 d. ir 170 str. 4 d. 2 p., ikiteisminis tyrimas Nr. 09-1-03511-06 sustabdytas atsižvelgiant į tai, kad išnaudojus visas galimybes nebuvo nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

2015-07-20 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. Š. nutarimu atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 09-1-03511-06 motyvuojant tuo, kad yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas ir dėl šios priežasties baudžiamasis procesas yra negalimas.

Be to, 2014-05-19 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro R. B. nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00186-14 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., dėl S. Š. priklausančio turto sugadinimo (nukirstų liepų šakų).

2014-09-05 to paties prokuroro nutarimu, vadovaujantis BPK 31 str. 1 d. ir 170 str. 4 d. 2 p., ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00186-14 sustabdytas atsižvelgiant į tai, kad išnaudojus visas galimybes nebuvo nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

2015-07-20 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė D. Š. priėmė nutarimus, kurių vienu atsisakė atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 09-1-03511-06 dėl senaties, o kitu – atsisakė atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00186-14 neišnykus BPK 31 str. 1 d. numatytiems pagrindams.

2015-08-21 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. nutarimu atmestas S. Š. skundas dėl ikiteisminių tyrimų Nr. 09-1-03511-06 ir Nr. 50-9-00186-14, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2015-07-20 priimtus nutarimus atsisakyti atnaujinti minėtus ikiteisminius tyrimus.

2015-08-25 nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė D. Š. ikiteisminį tyrimą Nr. 09-1-03511-06 dėl ūkinio pastato sunaikinimo nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Skundžiama nutartimi Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė pareiškėjo S. Š. skundą dėl 2015-07-20 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. Š. ir 2015-08-21 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. nutarimų panaikinimo, savo skundą iš esmės motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas naujų aplinkybių, kurios nebūtų tirtos ikiteisminių tyrimų Nr. 09-1-03511-06 ir Nr. 50-9-00186-14 metu, nenurodė, taigi BPK 31 str. 1 d. numatyti pagrindai dar neišnyko.

Skundu S. Š. prašo panaikinti skundžiamą Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. spalio 9 d. nutartį ir patenkinti jo skundą dėl ikiteisminių tyrimų atnaujinimo. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savo prašymą argumentuodamas tuo, kad jeigu papildomus duomenis, susijusius su padarytomis nusikalstamomis veikomis atskleis skunde, šie duomenys gali būti sunaikinti arba pakeisti. Pareiškėjas tvirtina, kad yra liudytojų, galinčių suteikti naudingos informacijos dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, tačiau šie liudytojai yra labai įbauginti. Pareiškėjas teigia, kad teismo nutartyje yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti galimas padegėjas U. bei galimas anoniminio laiško autorius J. M., tačiau susipažinus su bylos medžiaga, tokių duomenų nėra. Pareiškėjas piktinasi ir teismo argumentu, kad jis pats turėtų pateikti naujus duomenis tam, kad būtų galima atnaujinti ikiteisminius tyrimus. Be to, neaišku, kodėl iki šiol nėra nustatyta gaisro priežastis, nors pats gaisrinės vadui parodė gaisravietėje rastą buteliuką su neaiškiu skysčiu.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pareiškėjas skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. BPK 441 str. 3 d., inter alia, įtvirtinta, kad skundas, paduotas dėl šio Kodekso 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Iš šios teisės normos seka, kad aukštesniajam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai ja buvo sprendžiami BPK 132 str. 5 d. ar 405 str. 6 d. įtvirtinti klausimai, paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti teismo posėdį, į jį kviesti BPK 441 str. 3 d. įvardintus proceso dalyvius, ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamasis įstatymas jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant teismas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, nenumato. Taigi akivaizdu, kad tai išskirtinė aukštesnės instancijos teismo kompetencija. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jų kontekste susipažinus su pareiškėjo skundu, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant jo skundas galėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka rengiant teismo posėdį ir į jį kviečiant BPK 441 str. 3 d. išvardintus proceso dalyvius, neįžvelgtina. Visi Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties apskundimo motyvai skunde išdėstyti aiškiai ir išsamiai, suinteresuotiems asmenims išaiškinta teisė per keturiolika dienų pateikti atsiliepimus, išreiškiant savo sutikimo/nesutikimo su pareiškėjo skundu motyvus, todėl prašymas nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, atmetamas.

Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 50-9-00186-14 sustabdymo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00186-14 pagal BK 187 str. 1 d. buvo pradėtas dėl to, kad pareiškėjas S. Š., nuvykęs į jam priklausančią sodybą, esančią (duomenys  neskelbtini), rado išdaužtą namo langą, nusiaubtus kambarius bei nugenėtas dvidešimt vienos sodybos teritorijoje augusios liepos šakas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti UAB „(duomenys  neskelbtini)“ savininkai, kiti liudytojai, tarp jų ir S. Š. priklausančios sodybos, esančios (duomenys  neskelbtini), kaimynai, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kas galėjo atlikti šiuos nusikalstamus veiksmus, gauta nebuvo, todėl ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas.

Pareiškėjas S. Š. reikalauja atnaujinti sustabdytą ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00186-14, nes nesutinka su prokurorų atliktu byloje surinktų duomenų vertinimu ir mano, jog tyrimas atliktas nevisapusiškai.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 50-9-00186-14 medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, o ikiteisminis tyrimas sustabdytas esant įstatyme numatytam pagrindui. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju yra atlikti visi būtini tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti veiką padariusį asmenį, o ką dar būtų galima atlikti papildomai, skunde pareiškėjas nenurodo. Pažymėtina ir tai, kad S. Š. skunde teigia, jog žino papildomos informacijos, susijusios su jo turto sugadinimu bei sunaikinimu, todėl pasiūlytina pareiškėjui šią informaciją nurodyti ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ar ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui. Tuo atveju, jei pareiškėjas nepasitiki minėtais asmenimis ir turi pagrįstų įtarimų dėl jų veiksmų skaidrumo bei teisėtumo, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, turinčias įgaliojimus atlikti šių asmenų veiklos tyrimą.

Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 09-1-03511-06 nutraukimo suėjus senaties terminui

ir šio ikiteisminio tyrimo sustabdymo

Išnagrinėjęs skundo argumentus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu Nr. 09-1-03511-06, skundžiamus prokurorų nutarimus ir apylinkės teismo nutartį, kurioje klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino iš viso nebuvo sprendžiamas, bei teismui pateiktą skundo ir ikiteisminio tyrimo Nr. 09-1-03511-06 medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra sąlygų, sudarančių pagrindą minėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti dėl senaties.

BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negalimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai yra numatyti BK 95 str. Tuo tarpu BK 3 str. 1 d. nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju tiriama nusikalstama veika, t. y. visuotinai pavojingu būdu S. Š. priklausančio turto sunaikinimas, buvo įvykdyta 2006 m. spalio 16 d. Ikiteisminis tyrimas Nr. 09-1-03511-06 dėl tiriamos nusikalstamos veikos buvo atliekamas pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK redakciją. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 187 str. 2 d. (2003 04 10 įstatymas Nr. IX-1495 (nuo 2003 05 01)) numatė, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Šio nusikaltimo padarymo metu patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis šios kategorijos bylose buvo numatyta 8 metai (BK 95 str. 1 d. c p.), o absoliuti senatis sudarė 15 metų, jei ji nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Šiuo metu galiojančio BK 95 str. nuostatos, reglamentuojančios senatį, nustato ilgesnius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos nuo 2003 05 01 galiojusios BK redakcijos nuostatos.

Tačiau analizuojant tiek veikos padarymo metu, tiek ir dabar galiojančius baudžiamuosius įstatymus, akivaizdu, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas taikomas tik nusikalstamą veiką padariusio asmens atžvilgiu. Nei šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas, nei baudžiamasis įstatymas, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, nenumatė, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo momento, t. y. tiriamo įvykio (jau vien iš BK 95 str. pavadinimo seka, kad senatis taikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, o ne nusikalstamos veikos tyrimui). Be to, nustatyti senaties terminai taikomi tik tuo atveju, jei įstatymu nustatytą senaties laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 95 str. 4 d. (2003 04 10 įstatymo redakcija) nurodyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Minėto straipsnio 3 d. numato, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Taigi senatis taikoma tik tada, kai egzistuoja nurodytų sąlygų visuma, t. y. sprendžiant senaties taikymo nusikalstamai veikai klausimą, pirmiausia turi būti nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, o po to sprendžiama, ar nėra aplinkybių, dėl kurių senaties termino eiga būtų nutrūkusi ar sustojusi. Tik nustačius šių sąlygų visumą galima svarstyti, ar yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl senaties.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, kad joje nėra nustatytas asmuo ar asmenys, galimai padarę aptariamą nusikalstamą veiką, o tai kartu rodo ir tai, jog šiuo atveju nėra jokių duomenų apie nusikalstamą veiką galimai padariusio asmens ar asmenų elgesį po tiriamos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nėra jokių duomenų, leidžiančių nustatyti, ar apkaltinamojo nuosprendžio senaties eiga buvo sustojusi ar nutrūkusi. Taigi, priešingai nei nurodyta 2015-07-20 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. Š. nutarime atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 09-1-03511-06, nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti, jog tolesnis baudžiamasis procesas joje yra negalimas ir ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas dėl senaties.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju ikiteisminis tyrimas dėl senaties negali būti nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu atlikus visus reikiamus proceso veiksmus ir išnaudojus visas galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kol nėra nustatytas toks asmuo ar asmenys, ikiteisminis tyrimas Nr. 09-1-03511-06 galėtų būti sustabdytas. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu turi būti atlikti visi būtini proceso veiksmai, siekiant išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir šią veiką padariusį asmenį.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad prokurorai nepagrįstai konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas atliktas pilnai ir objektyviai, pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2006-10-16 17.17 val. kilo gaisras S. Š. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys  neskelbtini). Spėjama gaisro priežastis – nenustatytų asmenų įneštas pašalinis ugnies šaltinis. Tyrimo metu buvo atliekami įvairūs procesiniai veiksmai – apklausti liudytojai, apžiūrėta įvykio vieta, atlikti kiti veiksmai, kuriais buvo siekiama ištirti pareiškėjo S. Š. nurodomas aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys įvertinti, tačiau padarytos abejotinos išvados. 

Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta tiksli gaisro kilimo priežastis. Kaip matyti, į bylą pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko A. N. pranešimas, jame nurodant, jog gaisro priežastis yra tik spėjama, o 2006-10-16 akte dėl kilusio gaisro Nr. 325 nurodyta, kad gaisro priežastis nustatinėjama. Tačiau daugiau jokių objektyvių ir neginčytinų specialiais tyrimais patvirtintų duomenų, kurių pagrindu būtų buvusi nustatyta tikroji gaisro kilimo priežastis, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra ir iki šiol lieka neaišku, dėl kokių priežasčių sudegė pareiškėjo nekilnojamasis turtas.

Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja apklausta I. K. nurodė, jog gaisro kilimo dieną prie ūkinio pastato, esančio (duomenys  neskelbtini), matė tris stoviniuojančius paauglius, kurie slėpė savo veidus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta jokių veiksmų dėl minėtų jaunuolių atpažinimo. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad liudytojais apie gaisrą buvo apklausti keletas paauglių, tačiau nebuvo patikrintos šių asmenų versijos, kur jie įvykio dieną buvo iš tikrųjų. Taip pat, nors pareiškėjas ne kartą nurodė, kad vienas iš galimai gaisrą sukėlusių asmenų yra V. U. nepilnametis sūnus, šis asmuo nei karto apklaustas nebuvo. Be to, priešingai nei nurodo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas pareiškėjo nurodytas asmuo (J. M.), galimai parašęs anoniminį laišką, kuriame nurodytas gaisro kaltininkas, nebuvo paimti ir šio asmens rašysenos pavyzdžiai, taip pat ikiteisminio tyrimo Nr. 09-1-03511-06 medžiagoje nėra ir kitų duomenų, kad buvo kaip nors bandoma nustatyti anoniminį laišką prašiusį asmenį.

Vadovaujantis BPK 1 str., baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus teises ir laisves greitai bei išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tačiau proceso greitumo principas neturi pažeisti proceso dalyvių teisių. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 09-1-03511-06 atliktas neišsamiai, todėl, teismo vertinimu, jis turėtų būti atnaujintas ir tik išsamiai bei visapusiškai atlikus aukščiau paminėtus proceso veiksmus, jei ir po šių veiksmų atlikimo nepavyktų nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens (asmenų), šis tyrimas galėtų būti sustabdytas.

Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad 2015-07-20 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. Š. nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 09-1-03511-06 ir 2015-08-21 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. nutarimo dalis, kuria atsisakyta panaikinti minėtą prokurorės D. Š. nutarimą, yra nepagrįsti kaip ir skundžiamos Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. spalio 9 d. nutarties dalis, kuria pripažinta, jog šie prokurorų nutarimai yra teisėti. Atsižvelgiant į tai, ši apylinkės teismo nutarties dalis naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 3 p.,

n u t a r i a :

Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. spalio 9 d. nutartį.

Panaikinti nutarties dalį, kuria palikti galioti 2015-07-20 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. Š. nutarimas atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 09-1-03511-06 ir 2015-08-21 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. nutarimo dalis, kuria atsisakyta panaikinti minėtą prokurorės D. Š. nutarimą.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas               Donatas Jatužis